Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė, sekretoriaujant Vaidai Litvaitei, dalyvaujant ieškovės „Swedbank“, AB atstovui Ryčiui Lelešiui, atsakovei D. G. ir jos atstovei advokatei Nidai Kazokienei, trečiajam asmeniui V. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „Swedbank“, AB ieškinį atsakovei D. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo V. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, jog 2005-09-19 tarp banko (arba ieškovės) ir kredito gavėjo (trečiojo asmens-atsakovės sutuoktinio) buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 05–061738–FA (t. 1, b. l. 6–12), kuri buvo keičiama (t. 1, b. l. 12, 13–20) ir paskutinė aktuali jos redakcija išdėstyta 2009-10-12 susitarime Nr. 05-061738-FA/09-0934516-FA/09-034557-FA-3 „Dėl 2005-09-19 kredito sutarties NR. 05-061738-FA pakeitimo“ (toliau – Kredito sutartis) (t. 1, b. l. 21-28), kuria trečiajam asmeniui suteiktas 212 294,37 EUR (150 650,2 EUR pagal kreditą Nr. 05-061738–FA (galutinis Kredito grąžinimo terminas 2030-08-20) + 58 064 EUR pagal kreditą Nr. 09-034516–FA (galutinis Kredito grąžinimo terminas 2030-08-20) + 3 580,17 pagal kreditą Nr. 09-034557–FA (galutinis Kredito grąžinimo terminas 2024-04-20)) dydžio kreditas su 3 mėn. EURIBOR + 2,8 proc. marža kintama palūkanų (iš viso 4,218 proc.) norma iki 2009-12-20 (Kredito sutarties specialiosios dalys), tarpinius kredito grąžinimo terminus ir sumas numatant kredito grąžinimo grafike (Priedas Nr. 1 (t. 1, b. l. 6, 24, 26)). Prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui tarp banko ir laiduotojos (atsakovės) buvo sudaryta 2005-09-19 Laidavimo sutartis Nr. 05-061738-LA1 (t. 1, b. l. 29-31), su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kuria laiduotoja įsipareigojo atsakyti solidariai ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas visu savo turtu, jei kredito gavėjas neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles bankui (laidavimo sutarties 2, 3 p.).

Byloje nustatyta, kad Kredito sutartis 2011-05-26 buvo nutraukta. Ieškovas kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš kredito gavėjo – trečiojo asmens. 2012-03-20 nutartimi buvo nutarta išieškoti iš skolininko kreditoriui 208090,29 EUR negrąžintos paskolos, 10925,67 EUR nesumokėtų palūkanų iki 2012-03-09, 26715,88 EUR nesumokėtų delspinigių už negrąžintą paskolą bei 137 Lt žyminio mokesčio, sutartines palūkanas nuo negrąžintos 208090,29 EUR paskolos sumos, kurios yra kintamos ir jas sudaro 3 mėn. EURIBOR + 2,80 proc. marža ir 5 proc. metines palūkanas nuo įsiskolinimo sumos, t.y. 245731,84 EUR nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-08-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Taip pat buvo nutarta parduoti iš varžytinių įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Įkeistas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas ir gyvenamasis namas) iš varžytynių 2013-09-17 parduotas tik už 337 212 Lt (t. 2, b. l. 79), todėl jo nepakako skolai visiškai padengti. Kaip matyti iš 2010-11-20 – 2013-10-07 laikotarpio ieškovės Kredito panaudojimo pagal Sutartį Nr. 05–061738–FA ataskaitos (t. 2, b. l. 68–74), visas skolos likutis – 91 869,52 EUR negrąžintas kreditas ir 7 532,8 EUR palūkanos bei kiti išvestiniai reikalavimai, dėl kurių ieškovas nereiškia ieškinio atsakovei, todėl jie nedetalizuotini (t. 2, b. l. 68). Ieškovė iš atsakovės (trečiojo asmens sutuoktinės) prašo priteisti tik dalį - 72 405 EUR trečiojo asmens negrąžinto kredito sumos ir sutartines palūkanas pagal paskutiniojo 2009-10-12 susitarimo Nr. 05-061738-FA/09-0934516-FA/09-034557-FA-3 „Dėl 2005-09-19 kredito sutarties NR. 05-061738-FA pakeitimo“ kreditą Nr. 05-061738–FA (t. 1, b. l. 23 kita pusė).

Dėl sutuoktinių sudarytų sutarčių su banku ir iš jų atsirandančių prievolių teisinio kvalifikavimo

Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Solidariosios prievolės atsiradimo pagrindai, esant pasyviajam prievolės daugetui, nustatyti CK 6.6 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią solidarioji skolininkų prievolė gali atsirasti arba pagal įstatymą, arba šalių susitarimą, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Solidarioji skolininkų prievolė tarnauja kreditoriaus teisių apsaugai ir kartu varžo skolininkų teises.

Trečiasis asmuo pasirašė su banku kredito sutartį, o atsakovė – laidavimo sutartį. Teismai, vertindami ir aiškindami sutartis, visada turi nustatyti tikruosius sandoryje dalyvaujančių civilinių teisinių santykių subjektų ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti konkrečią sutartį (CK 6.193 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Tai, kad sutartis gali būti sudaryta iš kelių sudėtinių dokumentų, ar jos pavadinimas kitoks negu nustatyta įstatyme, neturi įtakos teismų pareigai teisingai aiškinti sutartį pagal šias taisykles. Sutarties elementai yra šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais - ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Sutarties, kaip sandorio, šalių valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma, pavyzdžiui, konkliudentiniais veiksmais, kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnio 2 dalis). Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

Vertinant trečiojo asmens – skolininko pagal kredito sutartį – bei atsakovės ketinimus sudarant laidavimo sutartį matyti, kad iš esmės šių sutarčių šalių valia buvo tokia pati, t. y. bendra – gauti kreditą, už kurį jie galėtų kaip sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyti žemės sklypą ir gyvenamąją namą bei jį susitvarkyti (užbaigti statybas) taip, kad galėtų tinkamai jame gyventi. Taigi, pasirašydami sutartinius dokumentus (tiek kredito, tiek laidavimo sutartis) sutuoktiniai išreiškė bendrą, vieną ir tą patį norą, todėl laikytina, kad jie abu bendrai vienos iš sutarties šalių pusėje (kredito gavėjo pusėje) sudarė kredito sutartį ir tapo kredito davėjo bendraskoliais pagal iš nurodytų sutarčių atsiradusią prievolę grąžinti kreditą. Šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad atsakovės pasirašyta sutartis pavadinta laidavimo sutartimi, nes sudaryta sutartis iš esmės atitinka kreditavimo sutarčiai būdingus elementus – ja atsakovė išreiškė tikrąją valią ne laiduoti už savo sutuoktinio prievolę, bet prisiimti jo prievolę, t. y. joje dalyvauti kaip pagrindinė skolininkė bendrai su trečiuoju asmeniu (kitu pagrindiniu skolininku), bet ne kaip šalutinė, papildoma skolininkė pagal aksesorinę (šalutinę) laidavimo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

Atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog ji nėra pasirašiusi su ieškove Kredito sutarties, atsakovei Kredito sutarties sąlygos (kredito gražinimo terminai, įmokų sumos, atsakomybės sąlygos, netesybų dydžiai ir kitos sąlygos) nebuvo pateiktos susipažinti bei su ja nebuvo derintos, atsakovė jų nepasirašė ar pan., neatleidžia atsakovės kaip nuo pagrindinės bendraskolės prievolės. Pažymėtina jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais su tuo susijusiais klausimais, teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 ir teismui nekyla abejonių, kad atsakovės ir jos sutuoktinio prievolė kreditoriui yra solidari. Atsakovės pasirašyta laidavimo sutartis, ką procesiniuose dokumentuose pripažino ir pati atsakovė, nagrinėjamu atveju neišreiškė jos, kaip laiduotojos, valios, bet išreiškė jos, kaip pagrindinės bendraskolės, valią, todėl „laidavimo sutartis“ buvo sudėtinė kredito sutarties dalis. Taigi atsakovė savo veiksmais ir elgesiu išreiškė sutikimą ir valią būti ieškovės solidariąja bendraskole kartu su trečiuoju asmeniu, kaip kredito gavėjai, ir jiems sutarčių sudarymo metu atsirado solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Be to, tai, kad laidavimo nebuvo, patvirtina faktas, jog atsakovė, kaip laiduotoja, kartu buvo ir pagrindinės užtikrintos prievolės solidarioji skolininkė. Atsakovė, kaip bendraskolė, negalėjo laiduoti savo kreditoriui už save, nes laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Taigi nuo pat pradžių buvo asmenų sutapimas prievolėje, todėl laidavimo objekto negalėjo būti – negalima laiduoti už patį save savo kreditoriui.

Dėl atsakovės, kaip vartotojos teisių pažeidimo, sudarant, vykdant ir nutraukiant Kredito sutartį (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d., 3 str. 1 d. 3 p.). Kredito sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, todėl pagal CK 6.188 straipsnį vartotojas (šiuo atveju atsakovė) turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas (CK 6.188 straipsnio 2 dalies 1–18 punktai, 3 dalis). Teismo nuomone, tai, jog atsakovė nedalyvavo Kredito sandoryje, o pasirašė tik laidavimo sutartį, nesudaro pagrindą traktuoti, jog, kadangi standartinės Kredito sutarties sąlygos su atsakove nebuvo aptartos individualiai, jos atsakovės atžvilgiu pripažintinos negaliojančiomis. Nagrinėjamu atveju kreditas buvo panaudotas sutuoktinių bendrai – šeimos interesais, o ne vieno trečiojo asmens (atsakovės sutuoktinio) asmeniniams tikslams, ir iš esmės neginčijama, jog šiuo atveju iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės. Byloje nėra duomenų, jog kreditas paimtas suklaidinant atsakovę dėl panaudotos apgaulės bei banko darbuotojų nesąžiningų veiksmų, susijusių su sutarties sąlygomis, neatitinkančiomis tikrovės (dėl sutuoktinių) bei laikytinomis nesąžiningomis (pvz.: dėl solidariosios atsakomybės, CK 6.188 str. 2 d. 9 p., 4 d.). Kredito sutartį trečiasis asmuo galėjo sudaryti be atsakovės sutikimo. Todėl atsakovės tiesioginis nedalyvavimas sandoryje aptariamu atveju jo sąlygų nedaro negaliojančiomis kaip prieštaraujančiomis sąžiningumo kriterijams. Be to, atsakovė „laidavimo sutartyje“, kuri yra sudėtinė kredito sutarties dalis, aiškiai išreiškė savo nuostatą, kad jai visos kredito sąlygos, taip pat ir dėl solidariosios atsakomybės, yra žinomos ir suprantamos, o teisme patvirtino, jog suprato, kad gautas kreditas yra panaudojamas šeimos gyvenamosios patalpos – šeimos turto įsigijimui ir jo remontui.

Dėl priteistos skolos pagal Kredito sutartį dydžio

Kredito gavėjai pagal Kredito sutartį prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t. y. per nustatytus terminus nedengė kredito, nemokėjo palūkanų ir delspinigių, todėl už ilgą laiką besitęsiantį sistemingą Kredito sutarties pažeidimą bankas kredito gavėjui bei laiduotojai 2011-05-04 pretenzijomis „Dėl įsiskolinimo“ (t. 1, b. l. 34, 35) nustatė papildomą terminą pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti. Šiomis pretenzijomis kredito gavėjas ir laiduotoja taip pat įspėti, kad nepašalinus Kredito sutarties pažeidimo iki 2011-05-25, Kredito sutartis 2011-05-26 bus nutraukiama ir pradėtas teisminis skolos išieškojimas.

Kadangi prievolės bankui (ieškovei) nebuvo įvykdytos, Kredito sutartis banko vienašališkai buvo nutraukta ir bankas (hipotekos kreditorius) CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka pareiškimu kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėją, prašydamas įkeistus daiktus parduoti iš viešųjų varžytynių ir ne ginčo tvarka išieškoti skolą bei išvestinius reikalavimus, ir šie jo prašymai buvo patenkinti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-03-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1205-896/2012 (t. 1, b. l. 39–40) yra nutarta už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus (atitinkamą nekilnojamąjį turtą), nuosavybės teise priklausančius atsakovei ir trečiajam asmeniui. Ši hipotekos teisėjo nutartis yra įsiteisėjusi. Iš bylos duomenų matyti (t. 1, b. l. 79), kad ieškovė ieškinį atsakovei reiškia todėl, kad įkeistą turtą, dėl kurio priimta minėta hipotekos teisėjo nutartis, 2013-09-17 pardavus iš viešųjų varžytynių už 337 312 Lt (~97 771,59 EUR), nepakako skolai pagal Kredito sutartį grąžinti, todėl prašo likusią, bet ne visą, jo dalį priteisti iš atsakovės. Kaip jau minėta pirmiau, šia nutartimi iš trečiojo asmens nuspręsta išieškoti pagal Kredito sutartį – 208 090,29 EUR negrąžintą kreditą, 10 925,67 EUR palūkanas, 26 715,88 EUR delspinigius, 4,218 procentų dydžio palūkanas už negrąžintą kredito sumą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 245 731,84 EUR skolą, skaičiuojant nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 pateiktą išaiškinimą, hipotekos teisėjo nutartys (šiuo atveju tai Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1205-896/2012) vertintinos kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo dėl skolos pagal kredito sutartį tarp banko ir skolininkų trečiojo asmens bei atsakovės. Kaip išaiškinta aukščiau, tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovė laikytini bendraskoliais Kredito sutarties atžvilgiu, jų pareiga yra solidari (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), todėl kreditorius (bankas) turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, ir todėl jam nėra užkirstas kelias išieškoti iš sutuoktinės (atsakovės) likusią (ar jos dalį) po varžytynių skolos dalį. Kreditoriaus teisė reikalauti, kad solidarusis bendraskolis vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio, t. y. šiuo atveju reikalavimo dydis atsakovei neviršija įsiteisėjusia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-03-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 1205-896/2012 iš trečiojo asmens priteistos skolos ir iš varžytynių parduoto įkeisto nekilnojamojo turto kainos skirtumo. Pažymėtina, jog nei atsakovė, nei trečiasis asmuo minėtos skolos bankui pagal Kredito sutartį dydžio jokiais įrodymais ir paskaičiavimais nenuginčijo, tuo labiau, kad Kauno apygardos teismo 2012-05-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1231-324/2012 Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012-03-20 nutartis, išnagrinėjus trečiojo asmens atskirąjį skundą, buvo palikta nepakeista. Bylą nagrinėjant teisme trečiasis asmuo taip pat patvirtino, kad po įvykusių varžytinių skolos sumažinimui lėšų ieškovei nepervedė ir jokių mokėjimų neatliko.

Dėl pagrindinės prievolės vykdymo, kai skolininkas jos įvykdymą yra užtikrinęs hipoteka ir yra įkaito davėjas

Teismas, priteisdamas ieškovės prašomą 72 405 EUR skolą iš atsakovės kaip bendraskolės, įvertina ir atsakovės argumentą dėl jos atleidimo nuo atsakomybės ieškovei iki šiol nerealizavus savo teisės patenkinti reikalavimus iš įkeisto turto (pažymėtina, kad atsiliepimo surašymo metu varžytynės dar nebuvo įvykusios). Pažymėtina, jog esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis), reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Taigi solidarumas reiškia kreditoriaus pasirinkimo teisę, kam ir kaip pareikšti reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Remiantis šia kasacine teismo nutartimi, laikytini taip pat nepagrįstais atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimų argumentai, jog kadangi ieškovė savo reikalavimo teisę pradėjo įgyvendinti skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš hipoteka įkeisto turto procedūra, tai ji negali ieškininės teisenos tvarka reikalauti priteisti dalį skolos iš atsakovės, kol nebaigta išieškojimo iš įkeisto turto procedūra. Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo, ar, kaip šiuo atveju, bendraskolių) turto, tai išieškojimo mąstas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese. Tai, kad teismas neturi duomenų, koks skolos likutis bus pardavus įkeistą turtą, neturi prejudicinės reikšmės, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Dėl mokėjimo funkciją atliekančių sutartinių metinių palūkanų už negrąžintą kredito dalį

Kaip matyti iš 2010-11-20 – 2013-10-07 laikotarpio ieškovės Kredito panaudojimo pagal Sutartį Nr. 05–061738–FA ataskaitos (t. 2, b. l. 68–74), ieškovei buvo grąžinta 7 657,21 EUR palūkanų iki 2013-09-26, t. y. minėtai dienai nurodyta, kad „pradelsta suma – 0“ arba jos buvo sumokėtos po ieškinio atsakovei pareiškimo teisme. Atsižvelgiant į tai, mokėjimo funkciją atliekančios sutartinės metinės palūkanos, kurios pagal Kredito sutarties nuostatas yra kintamos (t.y. gali būti ir mažesnės negu 4,218 proc) ir jas sudaro 3 mėn. EURIBOR + 2,80 proc. marža už negrąžintą 72 405 EUR vartojimo kreditą priteisiamos ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tačiau nuo 2013-09-26 iki visiško kredito grąžinimo.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Ši skolininko prievolė atsiranda iš įstatymo, o priteista suma gali būti ne tik sutarties, bet ir įstatymo pagrindu. Ieškovė CK 6.210 straipsnio pagrindu pareiškė reikalavimą priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl jis tenkinamas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisiama žyminio mokesčio suma, sumokėta nuo visiškai tenkintos reikalavimo sumos (72 405 EUR, kas sudaro 250 000 Lt), t. y. 6 000 Lt žyminis mokestis (t. 1, b. l. 3, 61). Kadangi pagrindinis reikalavimas tenkintas visiškai, valstybei iš atsakovės priteisiamos 95,78 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 82, 92 straipsniai, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, LR Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymas Nr. IR-261/IK-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei „Swedbank“, AB (juridinio asmens kodas 112029651) iš atsakovės D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Marijampolės r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) skg. 10) 72 405 EUR skolą, mokėjimo funkciją atliekančias sutartines metines palūkanas, kurios yra kintamos ir jas sudaro 3 mėn. EURIBOR + 2,80 proc. marža už negrąžintą 72 405 EUR vartojimo kreditą, jas pradedant skaičiuoti nuo 2013-09-26 iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (72 405 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-04-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 000 Lt žyminį mokestį. Išieškojimą vykdyti solidariai su trečiuoju asmeniu V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Marijampolės r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) skg. 10, iš kurio skola priteista ir išieškojimas vykdomas pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-03-20 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1205-896/2012.

Priteisti iš atsakovės D. G. valstybei 95,78 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, kodas 73000, įmonės kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.