- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-28
- Bylos Nr.
- 1-902-486/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- J. B.
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė, Aleksandras Palamarčukas
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) m., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2010-07-29 Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 260 str. 1 d., paskirta 40 MGL, 5200 Lt dydžio bauda, 2015-01-30 nutartimi pakeista į 20 parų arešto bausmę,
kaltinamas pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. B. 2018 m. gegužės 30 d., apie 03.50 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto su J. K. metu, sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį ranka į galvos sritį, po ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, tuomet sudavė kojomis ir rankomis ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvos sritį, tuo padarydamas J. K. nosies sumušimą, pasireiškusį nosies žaizda, nosikaulių lūžiu, kraujavimu iš nosies, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. B. savo kaltę įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai bei parodė, kad kaltinime nurodytą dieną jis buvo bare su dviem draugėmis, gėrė alkoholinius gėrimus. Tuo metu bare sėdėjo ir nukentėjusysis J. K., jis net kelis kartus buvo prisėdęs prie jų stalelio, irgi buvo išgėręs. Tada kaltinamasis išėjo parūkyti ir jam grįžus vieną iš draugių pasakė, kad nukentėjusysis prie jos kabinėjosi, negražiai kalbėjo. Nukentėjusiojo buvo paprašyta atsiprašyti merginos, bet J. K. pasidarė agresyvus, tada kaltinamasis jam trenkė kumščiu ir nukentėjusysis nukrito, vėliau dar trenkė, kaip kaltinamajam atrodo 4-5 kartus, tačiau smūgių galėjo būti ir daugiau, tiesiog kaltinamasis tikrai šiuo metu visų aplinkybių neatsimena dėl girtumo. Vienas smūgis buvo stiprus, o kiti tai buvo labiau pabaksnojimai. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, nes mano, kad prašoma pernelyg didelės sumos, mano, kad pakaktų 500 eurų. Teritorinės ligonių kasos ieškinys atlygintas.
Nukentėjusysis J. K. paaiškino, kad civilinio ieškinio 5000 eurų sumą sudaro: 2000 eurų turtinė žala, nes negavo algos, nedarbingumo išmokos, nes įvykio metu buvo išgėręs, po to vartojo vaistus , neturtinę žalą vertina 3000 eurų.
Taigi kaltinamasis J. B. visiškai prisipažino kaltu įvykdę jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir po kaltinamojo akto paskelbimo iš karto pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokurorė ir advokatas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. B. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. K. parodė, kad 2018-05-30, apie 00.00 val., jis vienas nuėjo į naktinį barą, esanti parduotuvės RIMI patalpose, (duomenys neskelbtini), baro pavadinimo nežino. Tuo metu bare buvo vienas pagyvenusio amžiaus vyras ir trijų asmenų kompanija, t. y. dvi moterys dvynės ir vienas vyras. Jis iš karto nuėjo prie baro, ten stovinti moteris pradėjo su juo bendrauti. Nebuvo jokio flirto, moteris elgėsi su visais vulgariai. Minėtos kompanijos kiti dalyviai sėdėjo prie staliuko. Vyras kelis kartus pažiūrėjo į jį, jam pasirodė, jog jis girdėjo jų pokalbį. Moteriai jis pasakė komplimentą, kad ji gerai šoka, tai nepatiko kartu su ja atėjusiam vyrui. Kita moteris minėtą vyrą išvedė į lauką. Po kurio laiko jis nusprendė eiti namo, nes nujautė, kad tai geruoju nesibaigs. Nuėjęs į šalia esančią stotelę parūkė, po to pagalvojęs, kad kompanija galimai išvažiavo, jis sugrįžo į barą. Bare išgėrė bokalą alaus ir išėjo į lauką parūkyti. Minėta kompanija vis dar buvo bare. Kai jis rūkė, vyras pradėjo su juo bendrauti, jis pradėjo nuo jo bėgti ir pajuto smūgį į galvą, po šio smūgio pargriuvo ir jautė, kad jį spardo ir muša rankomis į galvos sritį. Jis neprisimena, kiek smūgių jam buvo suduota, bet mano, kad nemažiau kaip 10. Jis atsipeikėjo, kai atvyko policijos pareigūnai, kas juos iškvietė, nežino. Jam labai skaudėjo galvą, iš nosies bėgo kraujas. Į įvykio vietą buvo iškviesti medikai, kurie diagnozavo nosies kaulų lūžį (b. l. 32, 35).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. P. parodė, kad 2018 m. pavasarį, gegužės mėn. pabaigoje, tikslaus laiko neprisimena, jis buvo naktiniame bare, kuris yra RIMI parduotuvės patalpose, (duomenys neskelbtini). Vilniuje, buvo po vidurnakčio, matė, kad bare buvo vaikinas su dviem merginom. Jie visi gėrė alkoholį. Bare jokios įtampos, konfliktų nebuvo. Maždaug po valandos vaikinas su dviem merginom išėjo į lauką parūkyti, tai jie darė ne kartą. Kas tuo metu vyko lauke, jis nematė, bet išgirdo triukšmą, suprato, kad lauke vyksta muštynės, barmenas išbėgo į lauką. Jis į lauką išėjo vėliau, todėl kas vyko iki tol nematė. Kai išėjo į lauką, matė, kad maždaug už 20 metrų, netoli krūmų, guli vyras, jis pakėlė jį ir matė, kad jo veidas kruvinas, stipriai sumuštas, rūbai ištepti krauju. Jis vaikiną nuvedė ir pasodino ant laiptų, klausė, kuo gali padėti, pastarasis paprašė iškviesti medikus. Atvyko greitoji ir policijos pareigūnai. Jis jokių kitų asmenų prie sumušto vaikino nematė. Merginos pareigūnams aiškino, kad sumuštasis prie jų grubiai kabinėjosi, o jų draugas jas užstojo (b. l. 56-57).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame naktiniame bare, kuris neturi pavadinimo, baras yra RIMI parduotuvės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bare įrengtos vaizdo kameros, tačiau teritorija lauke nefilmuojama. Vaizdo įrašai saugomi ne daugiau kaip savaitę, nes rašosi ant viršaus ir tokiu būdu automatiškai išsitrina. Jis dirbo 2018-05-30, nakties metu klientų nebuvo labai daug, prisimena, kad į barą atėjo kompanija, t. y. vaikinas apie 27 m. amžiaus, neaukšto ūgio, kresno sudėjimo, plaukai labai trumpai kirpti, buvo užsidėjęs kepuraitę su snapeliu ir dvi moterys apie 30 m. amžiaus, tamsių plaukų. Jie visi gėrė alkoholį. Kiek vėliau į barą atėjo vaikinas, kuris bare apsilanko maždaug kartą per mėnesį, jis 27-28 m. amžiaus, aukštas, lieso kūno sudėjimo, jis jau buvo išgėręs alkoholio, bet dar užsisakė alaus. Šis vaikinas prisėdo prie staliuko, kur sėdėjo vyras su dviem moterimis, bet jo paprašė persėsti kitur, nenorėjo su juo bendrauti. Jis girdėjo, kaip vaikinas kvietė moterį eiti pas jį į namus, elgėsi įžūliai. Bare konfliktų nebuvo. Vėliau minėta kompanija bei vaikinas ir dar vienas pagyvenęs vyras išėjo į lauką parūkyti. Kas vyko lauke, jis nematė, bet maždaug po 10 min. sugrįžęs pagyvenęs vyras jam pasakė, kad lauke sumušė žmogų. Jis išbėgęs į lauką pamatė, kad vaikinas su dviem moterimis rūkė. Vyresnio amžiaus vyras sakė, kad jis iškvietė greitąją pagalbą, o sumušto vaikino jis nematė. Prie baro jokių pašalinių automobilių ar asmenų jis nematė (b. l. 59-60).
Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokole nurodyta, kad liudytojas A. V. atpažino asmenį iš nuotraukos, kuri pažymėta Nr. 4, t. y. J. B., pagal šukuoseną ir veido bruožus, nurodė, kad šis 2018-05-30 kabinėjosi prie moters (b. l. 62-63).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. P. parodė, kad tikslios dienos ir laiko nurodyti negali, nes neprisimena, kartu su seserimi L. V. ir su J., kurio pavardės nežino, nuėjo į naktinį barą, esantį (duomenys neskelbtini), ten buvo du nepažįstami asmenys. Visi gėrė alkoholį. Ji buvo nuėjusi į tualetą ir grįžtant prie jos prikibo kažkoks vyras, kuris pradėjo ją įžeidinėti. Grįžusi prie savo staliuko apie tai pasakė J.. J. išėjęs į lauką kalbėjosi su tuo vyru, negirdėjo apie ką, o po to pradėjo muštis. Kiek kuris kam sudavė smūgių, ji negali nurodyti, nes muštynes matė iš tolo, buvo tamsu. (b. l. 53).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. V. parodė, kad tikslaus laiko ji neprisimena, kartu su seserimi J. P. ir J., kurio duomenų nežino, nuėjo į naktinį barą, esantį (duomenys neskelbtini). Bare buvo dar vienas vaikinas, senyvo amžiaus vyras ir barmenas. Jie gėrė alų, šalia sėdintis vyras J. pasakė “išprievartausiu“. Dabar ji jau neprisimena ar ji, ar sesuo apie tai pasakė J.. Po to J. išėjo į lauką ir kažką pasakė tam vyriškiui, o po to jie susimušė (b. l. 49).
Specialisto išvadoje Nr. G3406/2018(01) nurodyta, kad J. K. padarytas nosies sumušimas, pasireiškęs nosies žaizda, nosikaulių lūžiu, kraujavimu iš nosies, paveikus kietu buku daiktu ar įrankiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018-05-30. Sužalojimas yra vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 78-79).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) , Vilniuje. Kairėje nuo įsėjimo į barą pusėje ant šaligatvio matyti dėmės panašios į kraują, visa tai fiksuota fotonuotraukose (b. l. 17-25).
Iš alkoholio matuoklio šaknelės matyti, kad 2018-05-30, 04.36 val., J. B. nustatytas 2,03 promilės girtumas (b. l. 89).
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam J. B. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais. Jo kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo visiško prisipažinimo patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, kuriuos papildo kita surinkta rašytinė medžiaga, o būtent: specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros protokolas, kita bylos rašytinė medžiaga. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos LR BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo J. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis žodinio konflikto su J. K. metu, sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį ranka į galvos sritį, po ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, tuomet sudavė kojomis ir rankomis ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvos sritį, tuo padarydamas J. K. nosies sumušimą, pasireiškusį nosies žaizda, nosikaulių lūžiu, kraujavimu iš nosies, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Dėl bausmės skyrimo.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.
Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
Skiriant kaltinamajam J. B. bausmę, atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę, kad jis praeityje teistas 1 kartą, nebaustas administracine tvarka (b. l. 87-88; 96), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes į tai, kad rašytinių duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre, byloje nėra (b. l. 102). Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis pats augina ir išlaiko mažametį vaiką. Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam J. B. už įvykdytą nusikalstamą veiką laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį nustatant mažesnį už sankcijose numatytą vidurkį. Nuteistajam skirtini įpareigojimai, numatyti LR BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktuose. Teismo nuomone, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės paskyrimas užtikrins LR BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, yra adekvatus ir proporcingas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, taip pat neprieštarauja teisingumo principui.
LR BK 64 ¹ straipsnis numato pareigą teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu, išnagrinėjus baudžiamąją bylą atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra visos LR BK 64 ¹ straipsnyje numatytos sąlygos, J. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, 1 para (b. l. 121).
Dėl civilinio ieškinio.
Dėl žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (LR BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal LR BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifiką, civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 122,54 eurų civilinį iešminį dėl žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio sumą sudarė nukentėjusiojo J. K. gydymo išlaidos (b. l. 66-68). Tačiau iš byloje esančio mokėjimo kvito bei kaltinamojo J. B. teiginių matyti, kad šiuo metu minėta suma yra sumokėta. Dėl aukščiau išdėstyto, baudžiamoji byla dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktina.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis J. K. yra pareiškęs 5000 eurų civilinį ieškinį (b. l. 40). Iš kurio turinio matyti, kad šią sumą sudaro negautos pajamos, išlaidos vaistams dėl patirtų kūno sužalojimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad minėtą sumą sudaro 2000 eurų turtinė žala, bei 3000 eurų neturtinė žala. Nukentėjusysis patikslino, kad negavo algos, nedarbingumo išmokos, nes įvykio metu buvo išgėręs, vartojo vaistus. Patikslino, kad 2019 m. vasario mėnesį buvo atlikta nosies operacija (b. l. 153), pateikė dokumentus, buvo nuskelta pusė priekinio danties. Šiaip jis koncertuoja, o dėl veido sumušimo negalėjo koncertuoti. Neturtinės žalos dydį vertina 3000 eurų, kadangi mušė į galvos sritį, o ne į kūną, galėjo nužudyti trenkdamas į smilkinį. Liko randas, patyrė daug streso, negalėjo dirbti.
Dėl turtinės žalos.
Civilinė atsakomybė, tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) (LR CK 245 straipsnio 1 dalis). Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (LR CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).
Iš bylos medžiagos (specialisto išvados) matyti, kad ieškovas J. K. dėl atsakovo kaltinamojo J. B. padarytos nusikalstamos veikos buvo nedarbingas ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį, taigi šiuo laikotarpiu ieškovas negalėjo dirbti savo darbovietėje ir gauti realių tikėtinų pajamų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad J. K. nurodė, kad buvo nedarbingas apie mėnesį laiko, tačiau nepateikė jokių tai detalizuojančių bei pagrindžiančių dokumentų, be to iš bylos medžiagos neaišku, koks jo atlyginimo dydis ir kokia ta negautų pajamų tikėtina suma. Teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad atlyginimo suma yra apie 1000 eurų. Baudžiamojoje byloje pridėti du vaistų pirkimo čekiai, bendrai sumai apie 50 eurų, be to, jis nurodo, kad už danties taisymą mokėjo 100 eurų. Teismo vertinimo, dėl aukščiau išdėstyto, netikėti jo teiginiais nėra teisinio pagrindo, todėl vertintina, kad tikslinga priteisti nukentėjusiojo naudai 1150 eurų sumą, turtinei žalai atlyginti.
Dėl neturtinės žalos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.
Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam J. K. priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes, į tai, kad nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė stresą, išgyvenimus, fizinį skausmą, kadangi jam buvo skilęs dantis, lūžusi nosis, apibrozdintas veidas, be to buvo sutrikdyta jo darbinė veikla. J. K. apklaustas teisme, be bendrųjų neturtinę žalą apibūdinančių aplinkybių, specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių nurodė. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusių asmenų teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti žalą. Kaltinamasis J. B. dirbantis, tačiau turi 3 vaikus, moka alimentus.
Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7240,50 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012). Pavyzdžiui, bylose, kai nesunkus sveikatos sužalojimas, be kita ko, reiškiasi nosies kaulų lūžiu, priteisiamos įvarios, tačiau panašios kaip ir nagrinėjamos bylos atveju sumos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015, 579,24 eurų (2000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008, 1158,48 eurų (4000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012, 2027,34 eurų (7000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011, 2896,20 eurų (10 000 Lt). Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, taip pat ir aplinkybę, kad nukentėjusysis pats prisidėjo prie padarinių kilimo, o būtent, jis pats buvo išgeręs, byloje nenuginčyta, kad jis nemandagiai elgėsi su kaltinamuoju atėjusia moterimi, laikytina, kad teismo nustatytas 1000 (vieno tūkstančio) eurų neturtinės žalos dydis, neprieštarautų formuojamai teismų praktikai.
Dėl aukščiau išdėstyto, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo J. B. nukentėjusiojo J. K. naudai 1150 eurų turtinės žalai atlyginti bei 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Voką su nuorūka bei voką su kraujo nuoplovą, saugomi Vilniaus apskrities VPK Centrinėje daiktų saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje, kurie, buvo paimta 2018-05-30 įvykio vietos apžiūros metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Dėl kardomųjų priemonių.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu
nusprendžia:
J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvė apribojimo.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti J. B. galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo.
- dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje;
- nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, arba lankymusi gydymo įstaigose.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos
Civilinio ieškovo J. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš kaltinamojo J. B. nukentėjusiojo J. K. naudai 1150 (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt) eurų turtinės žalai atlyginti bei 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Baudžiamoji byla dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti, kadangi šiuo metu 122,54 suma yra sumokėta.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. B. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su nuorūka bei voką su kraujo nuoplovą, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktų saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje, kurie buvo paimti 2018-05-30 įvykio vietos apžiūros metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.