Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-07-01 · Civilinė byla Nr. e2S-668-777/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-01
Bylos Nr.
e2S-668-777/2021
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00514-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Ieškovas
G. N.
Atsakovas
A. F.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-668-777/2021Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00514-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.14 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 1 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. N. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. N. ieškinį atsakovui A. F. (F.) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos ir dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Palangos apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą bei 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi patvirtino byloje sudarytą 2017 m. spalio 26 d. taikos sutartį tarp ieškovės G. N. ir atsakovo A. F., kuria šalys susitarė pakeisti 2013 m. gegužės 21 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-368-588/2013 priteistą iš atsakovo A. F. vaikų išlaikymą turtu, ir papildomai priteisė iš atsakovo A. F. nepilnamečių vaikų P. F. ir D. F. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 78 Eur kiekvienam vaikui nuo 2017 m. spalio 26 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

2. 2021 m. kovo 26 d. teisme gautas ieškovės G. N. prašymas, kuriuo ji prašo išduoti vykdomąjį raštą, nes atsakovas A. F. nevykdo taikos sutarties 1 punkto, t. y. nemoka sutarto išlaikymo nepilnamečiams vaikams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė išduoti ieškovei G. N. vykdomąjį raštą. Nurodė, kad, atsakovo teigimu, jis taikos sutartį vykdo tinkamai, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, tačiau ieškovė jokių įrodymų apie netinkamai vykdomas taikos sutarties sąlygas nepateikė. Darė išvadą, kad šalyje įvestas karantinas ir taikomi veiklų apribojimai tikėtinai galėjo turėti įtakos atsakovo pajamų pastovumui ir laikino įsiskolinimo susidarymui, tačiau 2021 m. balandžio 13 d. visi atsakovo įsipareigojimai pagal taikos sutartį yra įvykdyti ir išlaikymo vaikams įsiskolinimo nėra. Konstatavo, kad teismo patvirtinta šalių taikos sutartis yra vykdoma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo išduoti vykdomąjį raštą bei nustatyti datą, kada turi būti sumokėtos periodinės išmokos, t. y., kad už einamąjį mėnesį atsakovas sumokėtų iki einamojo mėnesio 26 dienos.

5. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Nurodė, jog atsakovas nemoka priteisto išlaikymo, vengia mokėti, slepiasi, nesilaiko pažadų, moka dalimis ir nereguliariai.

5.2. Teigia, jog 2021 m. balandžio 23 d., apie 13.00 val., pasiėmė iš pašto teismo prašymą Dėl pozicijos pateikimo. Akcentavo, jog pateikti savo poziciją turėjo iki 2021 m. balandžio 19 d. įskaitytinai. Mano, kad terminas buvo praleistas, kadangi skirtų 5 dienų pašto logistikai neužteko, todėl savo pozicijos teismui nespėjo pateikti. Teigia, jog tai įvyko susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, netyčia.

5.3. Nurodė, kad atsakovo skola pradėjo kauptis dar praėjusių metų vasarą, o 2020 m. lapkričio 29 d. atsakovas nebuvo sumokėjęs už tris mėnesius. Teigia, jog skolos laukė iki gruodžio pabaigos, po to prašė sumokėti iki sausio 27 d. Kadangi atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, š. m. kovo 9 d. pareiškėja kreipėsi į advokatę S. G., kad padėtų atgauti skolą. Advokatė patarė spręsti klausimą taikiai ir surašė Reikalavimą dėl vaikų išlaikymo skolos sumokėjimo. Atkreipė dėmesį, jog, gavęs Reikalavimą, atsakovas sumokėjo dalį skolos, o iki galo atsiskaitė tik gavęs iš teismo informaciją, kad gautas prašymas išduoti vykdomąjį raštą, t. y. balandžio 13 d.

5.4. Akcentavo, kad reikalaudama grąžinti skolą, pareiškėja patyrė papildomų išlaidų kreipdamasi į advokatę. Teigia, jog atsakovas buvo geranoriškai raginamas vykdyti įsipareigojimus, bet prašymų nepaisė. Savo elgesiu siekia pažeminti pareiškėją ir tai daro ne vienerius metus.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas nurodo, jog su ieškovės prašymu nesutinka, mano, kad išduoti vykdomąjį raštą nėra pagrindo. Nurodė, kad ieškovės kaltinimai esą jis tyčia vengia su ja bendrauti ir mokėti periodines vaikų išlaikymo įmokas yra be pagrindo. Taip pat prašo teismo neatsižvelgti į Ieškovės prašymą pakeisti įmokų mokėjimo terminą ir prašo teismo palikti anksčiau nustatytą terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

10. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėja į bylą pateikė 2020–2021 m. banko sąskaitos išrašus, susirašinėjimo su atsakovu dėl skolos medžiagą bei reikalavimą dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimo. Nors pareiškėja atskiruoju skundu nenurodė jokių aplinkybių, kodėl minėtų įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme ar kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai šiuos įrodymus atsisakęs priimti, tačiau įvertinus tai, kad minėti įrodymai su nagrinėjama byla susijęs, šių įrodymo pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, apeliacinės instancijos teismas nutaria minėtus įrodymus prie bylos pridėti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Palangos apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-368-588/2013 iš atsakovo priteistą vaikų išlaikymą turtu, ir papildomai priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų P. F. ir D. F. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 78 Eur kiekvienam vaikui nuo 2017 m. spalio 26 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pareiškėjos teigimu, atsakovas nevykdo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, t. y. nemoka nustatyto išlaikymo.

12. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

13. Vykdomojo rašto išdavimo tvarka pagal teismo patvirtintą taikos sutartį reglamentuota CPK 646 straipsnio 3 dalyje. Joje nurodyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, reikalinga nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos (nevykdomos) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1387-370/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirajame skunde nurodomais argumentais, jog 2020 metais buvo susidaręs išlaikymo įsiskolinimas bei tai, kad atsakovas įmokas mokėjo dalimis ir nereguliariai, tačiau šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu susidaręs įsiskolinimas jau buvo padengtas. Šias aplinkybes patvirtina ne tik į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (tiek pareiškėjos, tiek atsakovo sąskaitos išrašai), tačiau ir pati pareiškėja atskirajame skunde neneigia aplinkybių, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu atsakovas išlaikymo įsiskolinimo neturėjo.

15. Kaip matyti iš atsakovo atsiliepime į prašymą išduoti vykdomąjį raštą nurodytų argumentų, atsakovo teigimu, išlaikymo įsiskolinimas susidarė dėl Lietuvoje susiklosčiusios nepalankios ekonominės situacijos bei sumažėjusių jo pajamų. Nors apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šie skolininko argumentai negali būti pripažinti pagrįstais, tačiau įvertinus tai, kad atsakovas dėjo pastangas, jog išlaikymo įsiskolinimas būtų padengtas, bei tai, kad šiuo metu nėra duomenų apie atsakovo nevykdomas prievoles pagal Palangos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi patvirtintą 2017 m. spalio 26 d. taikos sutartį, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą.

16. Atskiruoju skundu pareiškėja taip pat prašo nustatyti datą, kada turi būti sumokėtos periodinės išmokos, t. y., kad už einamąjį mėnesį atsakovas sumokėtų iki einamojo mėnesio 26 dienos. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog bylos nagrinėjamo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir pagrindas bei atsiliepime į ieškinį nurodyti atsikirtimo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas bylos šalių nustatytų ginčo ribų. CPK 312 straipsnyje įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti jokių naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2017). Kadangi pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, prašymo nustatyti datą, iki kurios turi būti sumokėtos periodinės įmokos, neteikė, todėl pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, jog tokio klausimo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacinio proceso paskirties, todėl pareiškėjos prašymas nustatyti, kad už einamąjį mėnesį atsakovas sumokėtų periodines įmokas iki einamojo mėnesio 26 dienos, netenkintinas.

17. Nors atskiruoju skundu pareiškėja nurodo, kad savo pozicijos nagrinėjamais klausimais negalėjo pareikšti, kadangi pavėluotai gavo pašto pranešimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju pareiškėjos argumentai, atsižvelgiant į šios nutarties 14 punkte pateiktus išaiškinimus, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

18. Pareiškėjai papildomai išaiškintina, jog siekiant nustatyti konkrečią datą atsiskaitymams už einamąjį mėnesį sumokėti, pareiškėja turi teisę kreiptis į taikos sutartį patvirtinusį teismą su motyvuotu prašymu, taip įgyvendinant savo konstitucines teises į teisminę gynybą.

19. Atmestinas kaip nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, jog, reikalaudama grąžinti skolą, pareiškėja patyrė papildomų išlaidų kreipdamasi į advokatę. Pareiškėjos teigimu, atsakovas buvo geranoriškai raginamas vykdyti įsipareigojimus, bet prašymų nepaisė. Akcentuotina, jog bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (CPK 178 straipsnis) suponuoja, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), tačiau šiuo atveju pareiškėja neįrodė, jog patyrė kokių nors bylinėjimosi išlaidų. Nors kartu su atskiruoju skundu pareiškėja pateikė reikalavimą dėl vaikų išlaikymo skolos sumokėjimo, tačiau su šiuo dokumentu į bylą nebuvo pateikta jokių kitų įrodymų apie patirtų išlaidų dydį ir jų objektyvumą. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pareiškėja neįrodė, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

20. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

21. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

22. Byloje dalyvaujantys asmenys neprašė atlyginti bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė