- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-16
- Bylos Nr.
- e2YT-258-1069/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01060-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- N. M.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo N. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja D. M. 2022 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B. yra S. D. mama, o S. D. yra P. B. dukra bei 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. D. priėmė palikimą atsiradusį po jos mamos P. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos močiutė (iš mamos pusės) - P. B. (buvusi pavardė pirmoje santuokoje R.). Po P. B. mirties, niekas į notaro kontorą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė, nes jos mama – S. D. neturėjo gimimo liudijimo kuris patvirtintų, kad ji yra P. B. dukra. Ji teisiškai negalėjo kreiptis į notaro kontorą dėl paveldėjimo, nes po antrojo pasaulinio karo, buvo sunaikinti visi dokumentai patvirtinantys giminystės ryšį. Todėl neužvedus paveldėjimo bylos, P. B. sukauptas iš pensijos lėšas, naminius gyvūnus, kilnojamuosius daiktus, o vėliau ir žemę kaip palikimą paėmė ir faktiškai pradėjo valdyti P. B. dukra (pareiškėjos mama) S. D. (mergautinė pavardė R.). Po P. B. mirties, kaip faktiška teisių perėmėja, pareiškėjos mama S. D. taip pat rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu į P. B. turėjusią priklausyti žemę. Todėl 2000 m. spalio 31 d. Apskrities viršininko sprendimais P. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į keletą žemės sklypų: į (duomenys neskelbtini) dalis iš 13.2000 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) (šiuo metu teisiškai registruotas pareiškėjos D. M. vardu), bei į 0.5000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo metu žemės sklypas vis dar registruotas mirusiosios P. B. vardu. Atkūrus nuosavybę į P. B. turtą, iki pat savo mirties, S. D. faktiškai valdė ir prižiūrėjo žemės sklypus. (Duomenys neskelbtini) mano mama S. D. mirė. Po jos mirties paveldėjimo bylą užvedžiau aš – D. M. (Duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjos tėtis J. D. Po tėčio mirties aš paveldėjau jo turtą t.y. visus statinius ant 0.5000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Todėl šiuo metu gaunasi situacija, kad nors yra paveldėjusi tiek mamos, tiek tėčio turėtą turtą, tačiau statiniai stovi ant močiutės - P. B. žemės sklypo. Notaras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į (duomenys neskelbtini) dalis iš 13.2000 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), tačiau neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo į 0.5000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). S. D. į notaro kontorą po P. B. mirties nesikreipė dėl to, kad mama neturėjo jokių dokumentų pagrindžiančių jos ir P. B. giminystės ryšį. Mama buvo teisiškai neišprususi. Gimusi prieš antrąjį pasaulinį karą, kai švietimo sistema veikė minimaliai. iš Lietuvos valstybės Istorijos archyvo gavau pažymą kuri patvirtino, kad „U. R. katalikų bažnyčios archyviniame fonde, gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta (duomenys neskelbtini) (taip dokumente) iki santuokos J. R. duktė vardu S. (taip dokumente), gimusi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kaime“. Pareiškėjos mama S. D. buvo paveldėjusi P. B. kitą 13,2000 ha sklypą į kurį išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau į 0.5000 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dėl žmogiškosios klaidos paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nebuvo. Vietos seniūnija geriausiai pažįsta savo gyventojus, todėl pateikė pažymą, kad po P. B. mirties žemę esančią (duomenys neskelbtini), valdė ir prižiūrėjo S. D.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo N. M. pateikė atsiliepimą (procesinis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodė, kad su pareiškėjos D. M. pareiškimu sutinka. Kad pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos. P. B. yra jos mamos S. D. mama. Jai yra žinoma, kad per antrąjį pasaulinį karą buvo sunaikinti rašytiniai duomenys apie mamos ir močiutės giminystės ryšį. Tačiau aplinkiniai, įskaitant notaro kontorą žinojo, kad jie yra viena šeima. Jokių abejonių niekam dėl to nekilo. S. D. priėmė palikimą atsiradusį po jos mamos P. B. mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, tačiau dėl to nebuvo įformintos paveldėjimo teisės.
4. Kadangi tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nekilo, teismas, įvertinęs turimų įrodymų visumą, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka CPK 443 straipsnio 5 dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl giminystės nustatymo.
5. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimais bei kita rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja D. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra S. D., mirusios (duomenys neskelbtini) dukra. S. D. (iki santuokos R.) yra P. B. (pirmoje santuokoje R.) ir A. R. dukra. VĮ „Registrų centras“ pažymoje nurodyta, kad sistemoje duomenų apie S. D. tėvus nėra, tačiau S. D. santuokos liudijimas patvirtina, kad S. D. pavardė buvo R., o jos tėvo vardas buvo A. Taip pat nurodyta, kad ji yra gimusi (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ pažymoje nurodyta, kad P. B. vaikų neturėjo. Iš paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nustatyta, kad S. D. turtą paveldi duktė D. M. Liudijimo 3 punkte nurodyta, kad paveldimo turto, kuriam išduotas šis liudijimas sudaro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, kurio bendras plotas 13,2000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskutinėje liudijimo pastraipoje paaiškinta, kad Žemės sklypas registruotas P. B. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) vardu, kurios palikimą priėmė duktė S. D., bet neįformino paveldėjimo teisių. 2022-09-02 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad po P. B. mirties žemę esančią (duomenys neskelbtini), valdė ir prižiūrėjo S. D.
6. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų, nes būtent tokios sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, yra įtvirtintos CPK 445 straipsnyje. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri laktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 . gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas).
7. Atsižvelgiant į pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, į suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstytas aplinkybes, rašytinę bylos medžiagą, vadovaudamasis tikėtumo taisykle, teismas sprendžia jog galima daryti pagrįstą išvadą, kad mirusios P. B. ir S. D. yra motina ir dukra.
8. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, ir atsižvelgiant į tai, kad dokumentų, patvirtinančių giminystę P. B. (R.) ir S. D. (.R), nėra ir pareiškėja negali kitokia nei teismo tvarka jų gauti, taip pat nėra galimybės atkurti prarastų dokumentų, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas tenkinamas, paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu yra nustatytinas giminystės ryšio juridinis faktas, kad mirusi pareiškėjos motina S. D. (R.), gim. (duomenys neskelbtini), yra P. B. (R.), gim. (duomenys neskelbtini), dukra, o P. B. (R.), gim. (duomenys neskelbtini), yra S. D. (R.), gim. (duomenys neskelbtini), motina (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis).
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dėl palikimo priėmimo.
9. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
10. Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 str. 1-3 dalys, 1964-07-07 redakcija).
11. Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
12. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).
13. Byloje nustatyta, kad 2000 m. spalio 31 d. Apskrities viršininko sprendimais P. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į keletą žemės sklypų: į (duomenys neskelbtini) dalis iš 13.2000 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) (šiuo metu teisiškai registruotas pareiškėjos D. M. vardu), bei į 0.5000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo metu žemės sklypas vis dar registruotas mirusiosios P. B. vardu. P. B. mirus (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) S. D. per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo į notarą nesikreipė, tačiau likusį motinos palikimą aktyviais veiksmais priėmė ir valdė tai patvirtina išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kurio paskutinėje liudijimo pastraipoje paaiškinta, kad Žemės sklypas registruotas P. B. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) vardu, kurios palikimą priėmė duktė S. D., bet neįformino paveldėjimo teisių ir 2022 m. rugsėjo 2 d. (duomenys neskelbtini) seniūnija pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad po P. B. mirties žemę esančią (duomenys neskelbtini), valdė ir prižiūrėjo S. D. Testamentų registro išrašo nustatyta, kad registre nėra įregistruotų palikėjos P. B. palikimo priėmimo faktų. Taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl S. D. teisės paveldėti P. B. turtą. Suinteresuotas asmuo N. M. atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu.
14. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad po P. B. mirties (duomenys neskelbtini) jos dukra S. D. priėmė jos palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 8 punktas, CK 587 straipsnis 1964-07-04 redakcija).
15. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos D. M. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjos D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mama, o S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą atsiradusį po jos mamos P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.