- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-01
- Bylos Nr.
- I-3138-281/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01021-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui D. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. V. 2015-04-08 teismui padavė skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI), 17 127 € neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-2).
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš kalinimo Šiaulių TI sąlygų, kurios esą neatitinka teisės aktų reikalavimų. Paaiškino, kad kamerose, kuriose buvo laikomas, plotas, tenkantis vienam asmeniui, buvo mažesnis nei 3,6 kv. m. Be to, kameros neremontuotos, sanitarinis mazgas neatitvertas nuo gyvenamosios patalpos, trūko erdvės, kamerose buvo drėgna. Dėl to jautėsi kankinamas, patyrė psichologinį spaudimą. Mano, kad dėl nurodytų nežmoniškų sąlygų yra pagrindas priteisti neturtinę žalą.
Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 10-17).
Paaiškino, kad pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 1,85 kv. m iki 16,6 kv. m ploto, t. y. ploto reikalavimų kameros neatitiko tik tam tikromis dienomis. Be to, asmenų, laikomų toje pačioje kameroje, skaičius nėra pastovus, daliai asmenų išvykus kitiems tenka daugiau ploto. Įstaiga dėl objektyvių priežasčių ne visada turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m plotą, įstaiga nedaro įtakos atvykstančių asmenų skaičiui ir nėra atsakinga už šio reikalavimo viršijimą. Gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir duris, kamerų būklė ir švara priklauso nuo jose laikomų asmenų elgesio. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės. Kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Pagal higienos normos reikalavimus sanitariniuose mazguose įrengta šalto vandens tiekimo sistema, į dušą asmenys vedami vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, duomenų apie pareiškėjo patirtas pasekmes nėra, pareiškėjas niekada nesikreipė į administraciją dėl netinkamų sąlygų. Atsakovės nuomone, pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti.
Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Bylos dalis nutrauktina. Kita skundo dalis netenkintina.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimą Šiaulių TI atskirais laikotarpiais nuo 2013-10-28 iki 2015-03-17 sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - ir EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė jį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Pareiškėjas teigia, kad jis kamerose buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalųjį gyvenamąjį plotą.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nustatyta, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015-11-18 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-1345-279/2015, pareiškėjui priteista 1 422 € dydžio neturtinės žalos atlyginimas dėl to, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-10-28 iki 2015-03-17 buvo kalinamas Šiaulių TI pažeidžiant ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimus. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reiškia reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimą taip pat sieja su ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos pažeidimu jo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2013-10-28 iki 2015-03-17. Atsižvelgiant į tai, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 101 str. 2 p.).
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad kameros, kuriose buvo laikomas, buvo neremontuotos, drėgnos, o sanitarinis mazgas neatitvertas nuo gyvenamosios patalpos.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.
Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos tik tos taisyklių nuostatos, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 nurodoma, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nustatanti laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą (1 p.), nors ir taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tačiau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms visgi yra taikomi tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.).
Remiantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015 m. birželio 12 d. pažyma, kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atitvertas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara nuo likusio kameros ploto (b. l. 32-35). Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo bendros kameros patalpos atitvertas tik 1,5 m aukščio sienele, nėra pakankama užtikrinti sanitariniame mazge esančio asmens privatumą. Vis dėlto pabrėžtina, kad pareiškėjas nenurodo jokių argumentų, kaip nors susijusių su jo teisių pažeidimu, apsiriboja abstrakčiu teiginiu, jog sanitarinis mazgas neatitvertas nuo bendros patalpos.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 p., gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Oro drėgmė šiltuoju metu periodu turi būti 35-65 %, šaltuoju – 35-60 % (26 p.).
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo teiginiai šioje dalyje yra abstraktaus pobūdžio ir nekonkretūs. Iš byloje esančių Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog patikrinus kamerą Nr. 44, kurioje tikrinimo metu buvo kalinamas pareiškėjas, oro drėgmė ir santykinė drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus (b. l. 36-44), kitos kameros pareiškėjo kalinimo laikotarpiais tikrintos nebuvo. Kalinimo Šiaulių TI metu pareiškėjas su prašymais ar skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė (b. l. 31). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad šiuo atveju nėra nustatytas atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas neužtikrinant higienos normos reikalavimų laikymosi, todėl šioje dalyje civilinė atsakomybė nekyla.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl neturtinė žala nepriteistina, o pareiškėjo skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 2 p., 127 str., 129 str.,
nusprendė:
bylos dalį dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui D. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinės žalos atlyginimą, kildinimą iš ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos pažeidimu pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2013-10-28 iki 2015-03-17, nutraukti.
Kitą pareiškėjo D. V. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.