Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-28 · Administracinė byla Nr. I-4339-815/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-28
Bylos Nr.
I-4339-815/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03371-2014-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
UAB „Kančo studija“
Atsakovas
Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
UAB „Divingas“
Advokatai
Egidijus Milašius
Administracinė byla Nr. I-4339-815/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03371-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 26; 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjos UAB „Kančo studija“ atstovui advokatui Egidijui Milašiui, atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos atstovui šios institucijos vyriausiajam juriskonsultui Giedriui Galentui, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Divingas“ bei bankrutuojančios UAB „Fugetė“ atstovui teisininkui Ž. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Kančo studija“ skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Divingas“ ir bankrutuojančiai UAB „Fugetė“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja UAB „Kančo studija“ (toliau – ir pareiškėja, ir Bendrovė), atstovaujama advokato Egidijaus Milašiaus (2014 m. liepos 1 d. išrašas iš sutarties dėl teisinės pagalbos Nr. 10/2009 (2009-03-06) (b. l. 19)) su 2014 m. liepos 1 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama (b. l. 1–5):

1.1. panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 3R-225(AG-186/04-2014) (toliau – ir sprendimas Nr. 3R-225(AG-186/04-2014));

1.2. panaikinti atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (6.16)A2-1357 „Dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fugetė“ bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ veiksmų“ (toliau – ir sprendimas Nr. (6.16)A2-1357);

1.3. įpareigoti patikrinti bankrutuojančios UAB „Fugetė“ (toliau – ir BUAB „Fugetė“) bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ ir šio administratoriaus įgaliotinių D. U. ir R. K. veiklą ir nustatyti, ar jų veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų.

2. Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

Šalies argumentai

2.1. Pareiškėja su 2014 m. vasario 2 d. skundu kreipėsi į Departamentą, prašydama patikrinti UAB „Fugetė“ bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ (toliau – ir Bankroto administratorius) bei Bankroto administratoriaus įgaliotinių D. U. ir R. K. veiklą ir nustatyti, ar jų veiksmuose nėra įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų. Skunde pareiškėja nurodė, kad per daugiau kaip 3 m. ir 3 mėn. po neteisminės UAB „Fugetė“ bankroto procedūros pradžios, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 30 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, UAB „Fugetė“ kreditorių susirinkimas nepripažino jos bankrutavusia ir nepriėmė sprendimo likviduoti UAB „Fugetė“ dėl bankroto, nepatvirtino jos likvidavimo tvarkos, nepriėmė jokių kitų likvidavimo procedūrai vykdyti būtinų pavedimų ir nurodymų. Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad UAB „Fugetė“, pažeidus Įstatymo 30 straipsnio 3 dalį, nevykdyta jokia neteisminė bankroto procedūra, nes, pažeidžiant Įstatymo 30 straipsnio 3 dalį, UAB „Fugetė“ tebevykdė ūkinę-komercinę veiklą. UAB „Fugetė“ kreditorių susirinkimas buvo patvirtinęs kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą, tačiau pasibaigus 2012 finansiniams metams arba praėjus daugiau kaip 2 m. ir 2 mėn. nuo UAB „Fugetė“ bankroto neteisminės procedūros pradžios, pažeidus Įstatymo 33 straipsnio 7 dalį, per 24 mėn. nuo kreditorių susirinkimo sprendimo pripažinti UAB „Fugetė“ bankrutavusia įsigaliojimo dienos, nepardavus, nepradėjus turto pardavinėti ar neperdavus jo UAB „Fugetė“ kreditoriams, nepatenkinus UAB „Fugetė“ kreditorių reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, kreditorių susirinkimo sprendime nebuvo nurašytas ir perduotas Kauno miesto savivaldybei. Pareiškėja Departamentui skunde nurodė pagrįstą įtarimą, ar Bankroto administratorius realiai vykdo UAB „Fugetė“ bankroto procedūrą ir vadovaujasi Įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 33 straipsnio 7 dalimi. Departamentui buvo aiškiai parodyta, kad tariama UAB „Fugetė“ bankroto procedūra UAB „Fugetė“ akcininkai, pasitelkę Bankroto administratorių ir jo įgaliotus atstovus D. U. ir R. K., siekė kitokių finansinių-ekonominių tikslų, nesuderinamų su paskelbta neteismine bankroto procedūra. Pareiškėja nurodė aplinkybę, kad, pažeidus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, UAB „Fugetė“ 2012 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinį pasirašė ir Juridinių asmenų registrui pateikė Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo R. K., nors UAB „Fugetė“ Bankroto administratoriaus įgaliota atstove ji buvo paskirta praėjus finansinių ataskaitų pateikimo laikotarpiui.

2.2. Departamentas, išnagrinėjęs minėtą pareiškėjos skundą, 2014 m. balandžio 2 d. sprendime Nr. (6.16)A2-1357 konstatavo, kad Bankroto administratorius nepažeidė bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Pareiškėja, nesutikusi su Departamento išvadomis, pateikė skundą Komisijai, prašydama panaikinti sprendimą Nr. (6.16)A2-1357 ir įpareigoti patikrinti UAB „Fugetė“ Bankroto administratoriaus ir jo įgaliotinių D. U. ir R. K. veiklą ir nustatyti, ar jų veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, sprendime Nr. 3R-225(AG-186/04-2014) pareiškėjos skundą atmetė.

2.3. Pagrindinis Komisijos sprendimo motyvas buvo klaidingas teiginys, kad vienokios ar kitokios poveikio priemonės, įtvirtintos Įstatymo 11⁷ straipsnyje, taikymas ar netaikymas UAB „Fugetė“ Bankroto administratoriui nesukels pareiškėjai tam tikrų tiesioginių teisinių pasekmių. Komisija sprendė, kad net Departamentui atlikus pakartotinį Bankroto administratoriaus veiklos vertinimą, atsižvelgiant į pareiškėjos prašymą, jos teisių ir pareigų turinys nepasikeistų, todėl pareiškėja neturi reikalavimo teisės sprendimo Nr. (6.16)A2-1357, šiai išvadai, pagrįsti Komisija nurodė, kad pareiškėjos skunde nurodytos teisinės pasekmės (Komisija vertino tik skundo Komisijai motyvus dėl UAB „Fugetė“ teisme pareikšto ieškinio pareiškėjai (duomenys neskelbtini) Lt piniginių reikalavimų sumai, teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjos turtui) kilo dar iki bankroto administratoriaus veiklos tyrimo Departamente ir jo išvadų pateikimo, taigi, su juo nesusijusios, kaip kilusios iš teisme spręstų UAB „Fugetė“ ir pareiškėjos civilinių ginčų.

2.4. Paminėta Komisijos išvada nepilna, neišsami, todėl nepagrįsta. Komisija netyrė visų pareiškėjos skunde ir Komisijos posėdyje nurodytų motyvų. Departamentas savo sprendime buvo nurodęs, kad Bankroto administratorius paaiškinime nurodė, jog teisminiai ginčai su pareiškėja dar nebaigti, t. y. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 13 d. skelbs sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-859/2014, be to, Bankroto administratorius nurodė, kad, nepaisant Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-859/2014, neatmestina tikimybė, jog teisinis ginčas gali persikelti ir būti nagrinėjamas kasaciniame teisme. Faktiškai vėliau taip ir įvyko, kadangi UAB „Fugetė“ pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir šis skundas buvo įtrauktas į nagrinėtinu šiame teisme kasacinių bylų sąrašą. UAB „Fugetė“ vėl pasinaudojo savo statusu ir žyminio mokesčio lengvata.

2.5. Pažymėtina, kad Komisija pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nes neįvertino ištirtų įrodymų, nekonstatavo visų aplinkybių, turinčių esminės reikšmės bylai, todėl neatsakė į visus pareiškėjos pagrindinius reikalavimus, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Komisija nevertino pareiškėjos nurodytų faktų, kad Departamentas neįvertino aplinkybių, kad dirbtinai, neteisėtai ir nepagrįstai inicijuota UAB „Fugetė“ bankroto procedūra, kurios Departamentas neištyrė ir nenustatė, nors turėjo tai padaryti, leido UAB „Fugetė“ nesumokėti (duomenys neskelbtini) Lt mokėtino valstybės naudai žyminio mokesčio vien tik Kauno apygardos teisme pareiškus pareiškėjai (duomenys neskelbtini) Lt dydžio piniginius reikalavimus, taip pasinaudojant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo lengvata. Komisija nevertino, kad ir teikiant kasacinį skundą reikšmingą mokėtiną žyminio mokesčio sumą UAB „Fugetė“ turėjo mokėti, tačiau pasinaudojo lengvata teikiama bendrovei, kuriai iškelta bankroto byla. Komisija netyrė pareiškėjos skundo motyvų, jog tokiu būdu UAB „Fugetė“ neteisminio bankroto procedūra, organizuota prieš civilinės bylos Nr. 2-3367-230/2011 iškėlimą, buvo organizuota specialiai siekiant UAB „Fugetė“ įgyti nemokamą teisę kelti nepagrįstus civilinius ieškinius pareiškėjai, iš esmės pažeidus pareiškėjai CPK 17 straipsnyje garantuotą teisę į šalių procesinį lygiateisiškumą, kad UAB „Fugetė“ nepagrįstai nesinaudotų atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo privilegija. Komisija visiškai nevertino aplinkybės, kodėl Departamentas neveikė ir nevykdė savo esminės funkcijos įgyvendinti valstybės politiką ūkio ministrui pavestoje įmonių nemokumo srityje ir aptarnauti šios politikos formavimą ir įgyvendinimą, nustatytos Departamento nuostatų 2 punkte bei kitų savo funkcijų, nenustatė neteisėtai inicijuotos neteisminio bankroto procedūros UAB „Fugetė“, dėl ko UAB „Fugetė“ nesąžiningu ir neteisingu būdu įgijo nevaržomas procesines privilegijas reikšti didžiulius nepagrįstus ieškinius pareiškėjai teisme, išvengti rizikos ir atsakomybės atsakyti savo turtu už neapgrįstų ieškinių kėlimą teisme. Komisija taip pat netyrė ir nenustatė aplinkybės, kad buvo pažeista pareiškėjai valstybės vardu garantuota asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas (CPK 6 straipsnis) ir pareiškėja dėl to nukentėjo, nes UAB „Fugetė“, gavusi bankrutuojančios įmonės privilegiją teismo žyminio mokesčio forma, nebegalėjo būti laikoma lygi su pareiškėja ir savo privilegija aktyviai naudojosi, kiek tai susiję su pareiškėja Be to, Komisija nevertino aplinkybės, kad pradėta UAB „Fugetė“ neteisminė bankroto procedūra lemia jos apsisaugojimo galimybę nuo vykdymo veiksmų ir turto išieškojimo laimėjusios bylos šalies naudai, kadangi tokiu atveju pareiškėja turėtų tapti UAB „Fugetė“ kreditore ir jos kreditorinis reikalavimas būtų patenkintas trečiąja eile Įstatymo 35 straipsnio 4 dalies pagrindu. Tai taip pat sudarė nepagrįstą UAB „Fugetė“ privilegiją prieš pareiškėją. Dėl šių aplinkybių Komisija skundžiamame sprendime nepateikė jokių motyvų.

2.6. Vertinant Komisijos sprendimo motyvą dėl netiesioginio Departamento sprendimo poveikio, net jam esant teigiamam dėl pareiškėjos skundo, Bendrovė nesutinka su sprendime Nr. 3R-225(AG-186/04-2014) pateiktu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. spalio 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A143-2741/2011 vertinimu ir taikymu, atsižvelgiant į tam tikrą abiejų bylų faktinių aplinkybių nesutapimą. Skirtingai negu nurodytoje LVAT byloje nurodytas pareiškėjas, pareiškėja šioje administracinėje byloje šiuo metu nėra UAB „Fugetė“ kreditorė, todėl savo pažeistų teisių negali tiesiogiai ginti pradėtame, bet neteisėtai sustabdytame, neteisminiame UAB „Fugetė“ bankroto procese. Teigiama hipotetinė Departamento tyrimo išvada turėtų tiesioginę įtaką pareiškėjos pažeistų teisių nustatymui, įvertinimui ir gynybai, nes dėl Departamento veiksmų poveikio UAB „Fugetė“ Bankroto administratorius bus priverstas šalinti šiame skunde nurodytus Įstatymo pažeidimus, dėl kurių gali pasikeisti UAB „Fugetė“ teisinis statusas, ir bus pašalinti šio skundo Komisijos sprendimo negaliojimo motyvų dalyje nurodyti civilinio proceso bazinių principų pažeidimai, o papildomai pareiškėja gali įgyti teisinį pagrindą ginti savo pažeistas teises bei teikti prašymus, pareiškimus ir kitus procesinius dokumentus ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, inicijuodama baudžiamąsias ir civilines bylas prieš UAB „Fugetė“ ir jos Bankroto administratorių.

II

Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu ir jame pateiktais argumentais nesutinka, kad Departamento ir Komisijos sprendimai yra teisėti bei pagrįsti, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 37–40).

1. Departamente 2014 m. vasario 7 d. gautas pareiškėjos 2014 m. vasario 2 d. skundas (toliau – ir Skundas). Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. 4-299 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 23.2 punktu, Skunde pateiktos informacijos pagrindu nusprendė atlikti neplaninį Bankroto administratoriaus veiksmų, administruojant BUAB „Fugetė“, patikrinimą. Departamentas 2014 m. vasario 28 d. gavo bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ paaiškinimą Nr. 14-125 „Dėl UAB „Kančo studija“ skundo dėl BUAB „Fugetė“ bankroto procedūrų“ (toliau – ir Paaiškinimas). Departamentas pagal kompetenciją išnagrinėjo Skundą, Paaiškinimą, juos pagrindžiančius dokumentus ir padarė atitinkamas išvadas.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjos Skunde buvo nurodyta, kad BUAB „Fugetė“ (toliau – ir Įmonė) kreditorių susirinkimas nėra pripažinęs jos bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, nors sprendimas vykdyti Įmonės bankroto procedūras ne teismo tvarka priimtas 2010 m. spalio 25 d., kad faktiškai Įmonėje nevykdomos jokios bankroto procedūros, kad Įmonė, pažeisdama teisės aktų nuostatas, vykdo ūkinę-komercinę veiklą, kad Įmonės finansinių ataskaitų rinkinį už 2012 m. pasirašė ir Juridinių asmenų registrui pateikė R. K., nors Bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu ji buvo paskirta 2013 m. rugsėjo 5 d.

Patikrinimo metu nustatyta, kad Įmonės kreditorių susirinkimas 2010 m. spalio 25 d. priėmė nutarimą vykdyti Įmonės bankroto procedūras ne teismo tvarka.

3. Remiantis Įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis Įstatymu, o teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas. Pagal Įstatymo 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jeigu per 3 mėn. nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jeigu teismas šio termino nepratęsė; pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Taigi, teismas, o šiuo atveju, kai bankroto procedūros vykdomos ne teismo tvarka, kreditorių susirinkimas, pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, vadovaudamasis Įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi.

4. Pagal Bankroto administratoriaus pateiktą informaciją Įmonės kreditorių susirinkimas 2011 m. vasario 7 d. priėmė nutarimą nepripažinti Įmonės bankrutavusia, atitinkamai nebuvo priimtas kreditorių nutarimas ją likviduoti. Remiantis Įmonės kreditorių susirinkimo, vykusio 2011 m. vasario 7 d., protokolu, toks sprendimas buvo priimtas todėl, kad, pasibaigus teisminiams ginčams su pareiškėja, gali būti atkurtas Įmonės mokumas ir nutrauktas bankroto procedūrų vykdymas ne teismo tvarka. Paaiškinime Bankroto administratorius nurodė, kad teisminiai ginčai su pareiškėja dar nebaigti, t. y. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 13 d. skelbs sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-859/2014 (šis sprendimas paskelbtas 2014 m. kovo 19 d.). Paaiškinime buvo nurodyta, kad, nepaisant vienokio ar kitokio Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-859/2014, neatmestina tikimybė, jog teisinis ginčas gali persikelti ir būti nagrinėjamas kasaciniame teisme.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

5. Pagal Įstatymo 30 straipsnio 3 dalį nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Minėta, kad Įmonės kreditorių susirinkimas nebuvo priėmęs nutarimo likviduoti Įmonę dėl bankroto, todėl Įmonė turėjo teisę verstis ūkine-komercine veikla. Įmonės nepripažinus bankrutavusia, Įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje nurodytiems asmenims nebuvo pagrindo vykdyti šioje teisės normoje nustatytų reikalavimų, o pareiškėjos teiginį, kad apskritai nevykdomos Įmonės bankroto procedūros, paneigia vien ta aplinkybė, jog Įmonė, atstovaujama Bankroto administratoriaus, dar iki Skundo padavimo dienos dalyvavo teisminiuose ginčuose su pareiškėja, gindama Įmonės ir jos kreditorių interesus.

6. Dėl Įmonės finansinių ataskaitų rinkinio už 2012 m. pasirašymo ir pateikimo Juridinių asmenų registrui paminėtina, kad Bankroto administratorius pateikė įrodymus, jog R. K. buvo išduotas leidimas teikti Juridinių asmenų registrui Įmonės dokumentus elektroniniu būdu, t. y. buvo suteikta teisė teikti Įmonės finansinių ataskaitų rinkinius, viešuosius pranešimus ir kt.

7. Atlikęs Patikrinimą, Departamentas sprendime konstatavo, kad Bankroto administratorius, vykdydamas Įmonės bankroto procesą, nepažeidė įmonių bankroto procesą reglamentuojančiu teisės aktų reikalavimų. Departamentas atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad Departamento sprendimas, priimtas atlikus administratoriaus veiklos patikrinimą pagal Taisyklėse nustatytą tvarką, turi įtakos tik šio administratoriaus, o ne pareiškėjos, pateikusios Departamentui prašymą, pareiškimą ar kita dokumentą, kurio pagrindu buvo pradėtas administratoriaus veiklos tikrinimas, teisėms ir įstatymuose saugomiems interesams. Remiantis LVAT administracine byla Nr. Al43-2741/2011, Departamento sprendime vienokios ar kitokios poveikio priemonės taikymas arba jų netaikymas negali būti laikomas pareiškėjų teisių arba įstatymuose saugomų interesų pažeidimu, nes visais atvejais tai nesukeltų ir nesukėlė pareiškėjams tam tikrų tiesioginių pasekmių, todėl šiuo aspektu pareiškėjų teismui paduotas skundas negali būti pripažintas pagrįstu. Tai reiškia, jog Departamento sprendimo motyvus gali skųsti tik asmuo, kurio teisėms ir įstatymuose saugomiems interesams Departamento sprendimas sukelia tiesiogines pasekmes, t. y. administratorius, dėl kurio priimtas sprendimas (tokia jo teisė tiesiogiai įtvirtinta Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje).

III

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Divingas“ ir BUAB „Fugetė“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, BUAB „Fugetė“ administruojama bankroto administratorius UAB „Divingas“, todėl Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Divingas“ ir BUAB „Fugetė“ atsiliepimą į pareiškėjos skundą teikia kartu, taip pat nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo pareiškėjos skundą atmesti, taip pat paskirti UAB „Kančo studija“ arba jos direktoriui A. K. 1 000 Lt baudą už akivaizdžiai nepagrįsto skundo pateikimą bei piktnaudžiavimą administraciniu procesu, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 27–29).

1. Dėl pareiškėjos teisės skųsti jo prašomus panaikinti sprendimus

Atsižvelgiant į LVAT 2011 m. spalio 19 d. nutratį administracinėje byloje A143-2741/2011, atsakovo priimamus sprendimus gali skųsti tik tie asmenys, kuriems priimamas sprendimas sukelia tiesiogines pasekmes. Sprendimas Nr. (6.16)A2-1357 pareiškėjai nesukėlė jokių tiesioginių pasekmių, t. y. nepažeidė jos teisių ar įstatyme saugomų interesų (pareiškėja neįrodė, jog minėtas sprendimas sukėlė / sukelia jai kokias nors teisines pasekmes), todėl pareiškėja apskritai nėra tinkamas subjektas, galintis skųsti sprendimą Nr. (6.16)A2-1357. Minėta LVAT nutartis ratio decidendi yra taikoma ir šioje administracinėje byloje, todėl pareiškėjos skundas tuo pagrindu turi būti atmestas.

2. Dėl baudos skyrimo pareiškėjai už piktnaudžiavimą administraciniu procesu

Tiek Departamentas, tiek Komisija savo sprendimuose aiškiai nurodė (remdamiesi tiek įstatymu, tiek LVAT praktika), kad pareiškėja neturi teisės skųsti atsakovo sprendimo Nr. (6.16)A2-1357, tačiau pareiškėja, puikiai tai žinodama, vis tiek skundžia sprendimus Nr. (6.16)A2-1357 ir Nr. 3R-225(AG-186/04-2014). Tokie pareiškėjos veiksmai yra piktybiškai nuoseklūs, siekiant BUAB „Fugetė“ bankroto administratoriui UAB „Divingas“ daryti spaudimą dėl civilinės bylos nagrinėjimo. Pareiškėja visą laiką, t. y. nuo pat civilinės bylos iškėlimo Kauno apygardos teisme, piktybiškais veiksmais (nepagrįstais skundais tiek teismams, tiek kitoms valstybės institucijoms) siekia, jog Bankroto administratorius atsiimtų ieškinį. Taigi, pareiškėja elgiasi nesąžiningai, pateikdama teismui nepagrįstą skundą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, naudojasi tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal administracinio proceso tikslus, t. y. ne siekdama apginti savo pažeistą teisę (kuri šiuo atveju apskritai nėra pažeista), bet siekdama daryti spaudimą kitai šaliai. Šio skundo padavimas administraciniam teismui yra tik vienas iš nuoseklių pareiškėjos veiksmų, kuriais ji siekia daryti spaudimą Bankroto administratoriui, todėl, remiantis ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 2 dalimi, Bedrovei arba jo vadovui skirtina 1 000 Lt bauda.

IV

1. Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „Kančo studija“ atstovas advokatas Egidijus Milašius rėmėsi pareiškėjos skundu ir prašė tenkinti pareiškėjos skunde nurodytus reikalavimus, taip pat pateikė papildomus rašytinius įrodymus (b. l. 52–65), be kita ko: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-469/2015 (b. l. 55–59); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 21 d. papildomą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-469/2015 (b. l. 60–63).

2. Teismo posėdyje atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos atstovas šios institucijos vyriausiasis juriskonsultas Giedrius Galentas (Departamento 2015 m. sausio 15 d. įgaliojimas Nr. A4-30 (b. l. 48)), remdamasis atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Divingas“ atstovas teisininkas Ž. J. (UAB „Divingas“ 2015 m. balandžio 15 d. įgaliojimas Nr. 15-120 (b. l. 49–50)), remdamasis trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Divingas“ ir bankrutuojančios UAB „Fugetė“ atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs garso ir rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. BUAB „Fugetė“ 2011 m. vasario 7 d. kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) posėdžio protokole Nr. 3, be kita ko, nurodyta: svarstyta dėl Bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos ir nutarta patvirtinti ataskaitą už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 30 d. iki 2011 m. vasario 7 d. bei turėtas administravimo išlaidas; svarstyta dėl teisinių paslaugų sutarties pasirašymo ir nutarta įpareigoti Bankroto administratorių pasirašyti atstovavimo sutartį su advokato K. J. kontora dėl atstovavimo byloje su UAB „Kančo studija“ (buvusia A. K. įmone); svarstyta dėl darbuotojų etatų ir nutarta, esant poreikiui, sudaryti darbo sutartį su teisininku, mokant nustatytą minimalų darbo užmokestį; svarstyta dėl Įmonės pripažinimo bankrutavusia (Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo siūlė, kol teisme bus išnagrinėta byla tarp UAB „Kančo studija“ (buvusi A. K. įmonė) ir BUAB „Fugetė“, nesvarstyti šio klausimo, nes, išsisprendus minėtą bylą, gali būti atstatytas Įmonės mokumas ir Įmonės nutraukta bankroto byla) ir nutarta nepripažinti Įmonės bankrutavusia (Komisijos byla (b. l. 52–54)).

2. BUAB „Fugetė“ 2011 m. gegužės 9 d. rašte Nr. 11-235 „Dėl kreditorinio reikalavimo“ informavo pareiškėją, kad pagal pareiškėjos 2011 m. balandžio 28 d. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo 2011 m. gegužės 16 d. bus sušauktas BUAB „Fugetė“ kreditorių susirinkimas (Komisijos byla (b. l. 24)).

3. BUAB „Fugetė“ 2011 m. gegužės 16 d. kreditorių komiteto posėdžio protokole Nr. 4, be kita ko, nurodyta: svarstyta dėl UAB „Kančo studija“ BUAB „Fugetė“ pareikšto kreditorinio reikalavimo tvirtinimo ir nutarta nesvarstyti Bendrovės kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, pakartotinai šį klausimą svarstyti, kai UAB „Kančo studija“ administratoriui pateiks 2011 m. gegužės 9 d. rašte nurodytus dokumentus arba kitus dokumentus, patvirtinančius kreditorinio reikalavimo pagrįstumą; svarstyta dėl BUAB „Fugetė“ metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo ir nutarta jį patvirtinti; svarstyta dėl BUAB „Fugetė“ pelno-nuostolių ataskaitos, kurią pateikė bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo D. U., patvirtinimo ir nutarta patvirtinti pateiktą pelno-nuostolių ataskaitą; svarstyta dėl įgaliojimų suteikimo bankroto administratoriui ir nutarta įpareigoti BUAB „Fugetė“ bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ įgaliotą asmenį D. U. pateikti patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui ir Valtybinei mokesčių inspekcijai bei atlikti visus kitus su šiuo įgaliojimu susijusius veiksmus (Komisijos byla (b. l. 25–26)).

4. UAB „Divingas“ 2013 m. rugsėjo 4 d. įgaliojime Nr. 13-401, R. K., UAB „Divingas“ direktorė (Juridinių asmenų registro išplėstiniame sąraše su istorija nurodyta, kad R. K. direktore paskirta (išrinkta) 2013 m. rugsėjo 5 d. (b. l. 30)) įgaliojo save administruoti UAB „Fugetė“ bankrotą (b. l. 31–32) (bankroto administratoriaus pažymėjimas Nr. 1024 (b. l. 33)).

5. Pareiškėja pateikė Departamentui 2014 m. vasario 2 d. skundą, kuriame prašė patikrinti UAB „Fugetė“ bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ ir jo įgaliotų asmenų D. U. ir R. K. veiklą bei nustatyti, ar jų veiksmuose nėra įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų (Komisijos byla (b. l. 59–60)).

6. Departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto skyriaus vyriausiasis specialistas R. L. 2014 m. kovo 27 d. išvadoje „Dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fugetė“ bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ veiksmų“ (toliau – ir Išvada) konstatavo, kad Bankroto administratorius nepažeidė bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų nuostatų (Komisijos byla (b. l. 47–48)). Išvada 2014 m. balandžio 1 d. elektroniniu paštu buvo pateikta susipažinti Bankroto administratoriui (Komisijos byla (b. l. 49)).

7. Departamentas, atsakydamas į pareiškėjos UAB „Kančo studija“ 2014 m. vasario 2 d., 2014 m. balandžio 2 d. sprendime Nr. (6.16)A2-1357 „Dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fugetė“ bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ veiksmų“ konstatavo, kad Bankroto administratorius, t. y. UAB „Divingas“, nepažeidė bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų nuostatų (b. l. 7–8; Komisijos byla (b. l. 35–36, 43–45)). Sprendime Nr. (6.16)A2-1357, be kita ko, nurodyta:

7.1. Įmonės kreditorių susirinkimas 2010 m. spalio 25 d. priėmė nutarimą vykdyti Įmonės bankroto procedūras ne teismo tvarka. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis Įstatymu, o teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas. Pagal Įstatymo 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jeigu per 3 mėn. nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus jsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jeigu teismas šio termino nepratęsė; pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Taigi, būtent teismas (kai bankroto procedūros vykdomos ne teismo tvarka – kreditorių susirinkimas) pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, vadovaudamasis Įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi.

7.2. Įmonės kreditorių susirinkimas 2011 m. vasario 7 d. priėmė nutarimą nepripažinti Įmonės bankrutavusia, atitinkamai nebuvo priimta ir nutartis ją likviduoti. Remiantis Įmonės kreditorių susirinkimo, vykusio 2011 m. vasario 7 d., protokolu ir Paaiškinimu, toks sprendimas priimtas todėl, kad, pasibaigus teisminiams ginčams su UAB „Kančo studija“, gali būti atkurtas Įmonės mokumas ir nutrauktas bankroto procedūrų vykdymas ne teismo tvarka. Paaiškinime Bankroto administratorius nurodė, kad teisminiai ginčai su UAB „Kančo studija“ nėra baigti (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-859/2014), kad, nepaisant vienokio ar kitokio Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo minėtoje civilinėje byloje, neatmestina tikimybė, jog teisinis ginčas gali persikelti ir būti nagrinėjamas kasaciniame teisme.

7.3. Pagal Įstatymo 30 straipsnio 3 dalį nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Minėta, kad Įmonės kreditorių susirinkimas nėra priėmęs nutarimo likviduoti Įmonę dėl bankroto, todėl Įmonė turi teisę verstis ūkine-komercine veikla.

7.4. Nepripažinus Įmonės bankrutavusia, Įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje nurodytiems asmenims nėra pagrindo vykdyti šioje teisės normoje nustatytų reikalavimų, o UAB „Kančo studija“ teiginį, kad apskritai nėra vykdomos Įmonės bankroto procedūros, paneigia vien ta aplinkybė, jog Įmonė, atstovaujama Bankroto administratoriaus, dar iki Skundo padavimo dienos dalyvavo teisminiuose ginčuose su UAB „Kančo studija“, gindama Įmonės ir jos kreditorių interesus.

7.5. Dėl Įmonės finansinių ataskaitų rinkinio už 2012 m. pasirašymo ir pateikimo Juridinių asmenų registrui paminėtina, kad Bankroto administratorius pateikė įrodymus, jog R. K. buvo išduotas leidimas teikti Juridinių asmenų registrui Įmonės dokumentus elektroniniu būdu, t. y. jai suteikta teisė teikti Įmonės finansinių ataskaitų rinkinius, viešuosius pranešimus ir kt.

7.6. Pažymėtina, kad Departamento sprendimas, priimtas atlikus bankroto administratoriaus veiklos tikrinimą pagal Taisyklėse nustatytą tvarką, turi įtakos tik šio bankroto administratoriaus, o ne pareiškėjos, pateikusios Departamentui prašymą, pareiškimą ar kitą dokumentą, kurio pagrindu buvo pradėtas bankroto administratoriaus veiklos tikrinimas, teisėms ir įstatymuose saugomiems interesams. Remiantis LVAT administracine byla Nr. A143-2741/2011, Departamento sprendimo motyvus gali skųsti tik asmuo, kurio teisėms ir įstatymuose saugomiems interesams Departamento sprendimas sukelia tiesiogines pasekmes, t. y. bankroto administratorius, dėl kurio priimtas sprendimas (tokia jo teisė tiesiogiai įtvirtinta Įstatymo 11⁷ straipsnio 5 dalyje). Tai neatima iš pareiškėjos teisės skųsti Departamento sprendimą, jeigu, pareiškėjos nuomone, buvo pažeista Taisyklėse nustatyta gautų skundų, prašymų ar pareiškimų dėl bankroto administratoriaus veiklos nagrinėjimo procedūra.

8. Pareiškėja, nesutikdama su sprendimu Nr. (6.16)A2-1357, pateikė Komisijai 2014 m. gegužės 1 d. Skundą, prašydama panaikinti minėtą sprendimą ir įpareigoti patikrinti UAB „Fugetė“ bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ ir jo įgaliotinių D. U. ir R. K. veiklą bei nustatyti, ar jų veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų (b. l. 9–11; Komisijos byla (b. l. 1–5)).

9. Vyriausioji administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl sprendimo Nr. (6.16)A2-1357 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (Komisijos posėdyje dalyvavo pareiškėjos atstovas advokatas E. Milašius ir atsakovo atstovas G. Galentas), 2014 m. birželio 10 d. sprendime Nr. 3R-225(AG-186/04-2014) pareiškėjos skundą atmetė (b. l. 12–16; Komisijos byla (b. l. 82–85)). Sprendime Nr. 3R-225(AG-186/04-2014), be kita ko, nurodyta:

9.1. Remiantis 2014 m. vasario 2 d. skundu, UAB „Kančo studija“ į Departamentą kreipėsi dėl BUAB „Fugetė“ nepripažinimo bankrutavusia bei likviduotina, dėl neva faktiškai nevykdomų jos bankroto procedūrų, Įmonės neteisėtos ūkinės-komercinės veiklos vykdymo, taip pat dėl to, kad finansinių ataskaitų rinkinį už 2012 m. pasirašė ir Juridinių asmenų registrui pateikė neįgaliotas asmuo. Pareiškėjos manymu, Departamentas netinkamai tyrė Skundą, nevertino ir nepasisakė dėl jame nurodytų aplinkybių, vengė vykdyti Departamento nuostatuose įtvirtintas funkcijas ir pateikti konkrečią išvadą dėl Bankroto administratoriaus ir jo įgaliotų asmenų veiklos. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad Departamentas dėl pareiškėjos 2014 m. vasario 2 d. skundo nepriėmė tokio sprendimo, kokio ji tikėjosi (t. y. nenustatė tų Įstatymo nuostatų pažeidimų, kuriuos pareiškėja manė esant, ir Bankroto administratoriui neskyrė dėl to nuobaudų), savaime nereiškia, kad Skunde kelti klausimai Departamente nebuvo išnagrinėti. Remiantis byloje pateiktais dokumentais, Departamentas į UAB „Kančo studija“ pateiktą skundą reagavo: informavo ją apie skundo gavimą, paaiškino apie priimtą sprendimą informuosiantis papildomai (Departamento 2014 m. vasario 14 d. raštas Nr. (6.16)A2-662 (Komisijos byla (b. l. 62)). Remiantis Išvada, Departamentas, vadovaudamasis pareiškėjos Skundo turiniu ir jame nurodytais argumentais, išnagrinėjo ir įvertino Bankroto administratoriaus veiksmus, t. y. kad: ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdymo metu teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas, kuris pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti bei kuris pats gali pratęsti terminą šios nutarties priėmimui; kreditorių susirinkimas nėra priėmęs nutarimo likviduoti Įmonę dėl bankroto, todėl Įmonė turi teisę verstis ūkine-komercine veikla; Įmonės nepripažinus bankrutavusia, Įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje nurodytiems asmenims nėra pagrindo vykdyti šioje teisės normoje nustatytų reikalavimų; pareiškėjos teiginį, kad nevykdomos Įmonės bankroto procedūros, paneigia aplinkybė, jog atstovaujama administratoriaus, dalyvavo teisminiuose ginčuose, gindama Įmonės ir jos kreditorių interesus; Bankroto administratorius pateikė įrodymus, jog R. K. buvo išduotas leidimas teikti Juridinių asmenų registrui UAB „Fugetė“ dokumentus elektroniniu būdu. Šias išvadas dėl Bankroto administratoriaus veiksmų Departamentas padarė, remdamasis su BUAB „Fugetė“ bankroto procedūra susijusiais dokumentais, taip pat Bankroto administratoriaus paaiškinimais (Taisyklių 42 punktas). Apie visas tyrimo metu nustatytas Departamentas pareiškėją informavo sprendime Nr. (6.16)A2-1357

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Departamentas pareiškėjai sprendime Nr. (6.16)A2-1357 išsamiai išdėstė tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir pateikė jų teisinį vertinimą. Departamentas Skunde nurodytą reikalavimą ištirti Bankroto administratoriaus atliekamų veiksmų teisėtumą tenkino, t. y. atliko jam teisės aktuose nustatytą funkciją tikrinti bankroto administratoriaus veiklą ir tinkamai informavo pareiškėją apie patikrinimo rezultatus. UAB „Kančo studija“ teisė į jos skundo nagrinėjimą ir atsakymo jai pateikimą nebuvo pažeista.

9.2. Pareiškėja nesutinka su Departamento sprendime Nr. (6.16)A2-1357, siekia, kad būtų pripažinta, jog Bankroto administratorius ir jo įgalioti asmenys D. U. ir R. K. pažeidė Įstatymo nuostatas. Pažymėtina, kad Departamentas, sprendime Nr. (6.16)A2-1357 nekonstatavęs jokio Bankroto administratoriaus veiklos pažeidimo, iš esmės savo valią būtent dėl Bankroto administratoriaus, o ne dėl pareiškėjos. Departamentas, atlikęs Skundo patikrinimo procedūrą, Departamentas bankroto administratoriui galėjo taikyti vieną iš Įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtintų poveikio priemonių arba jų netaikyti (Taisyklių 46 punktas). Tai yra Departamento diskrecija.

Pažymėtina ir tai, kad vienokios arba kitokios poveikio priemonės taikymas arba jų netaikymas negali būti laikomas pareiškėjos teisių arba įstatymuose saugomų interesų pažeidimu, nes visais atvejais tai nesukeltų ir nesukėlė pareiškėjai tam tikrų tiesioginių teisinių pasekmių; net Departamentui atlikus pakartotinį Bankroto administratoriaus veiklos vertinimą, kaip to prašo pareiškėja, jos teisių ir pareigų turinys nepasikeistų. Taigi, konstatuotina, kad reikalavimo teisės dėl sprendimo Nr. (6.16)A2-1357 pareiškėja neturi, šią poziciją patvirtina LVAT praktika (administracinės bylos Nr. A143-2741/2011, Nr. A756-2027/2012, Nr. A146-1563/2013 ir kt.).

9.3. Skunde Komisijai pareiškėja teigia, jog Bankroto administratoriaus veiklos tyrimas sukelia jai teisines pasekmes, nes dėl UAB „Fugetė“ bankroto procedūros pareiškėjai buvo pareikštas (duomenys neskelbtini) Lt dydžio piniginių reikalavimų ieškinys, o dėl jo pagrindu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių areštuotas pareiškėjos kilnojamas ir nekilnojamas turtas, piniginės lėšos bei turtinės teisės, tačiau šie pareiškėjos argumentai atmestini, nes visos pareiškėjos skunde nurodytos teisinės pasekmės kilo iki Bankroto administratoriaus veiklos tyrimo Departamente ir / ar jo išvadų pateikimo, taigi, su juo nesusijusios. Šios pasekmės kilo iš teisme spręstų UAB „Fugetė“ ir pareiškėjos civilinių ginčų (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-859/2014 (Komisijos byla (b. l. 7–19))).

9.4. Remiantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, skundą dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymuose saugomi interesai yra pažeisti, t. y. šioje įstatymo nuostatoje nurodyti reikalavimo teisę administracinėje teisenoje turintys subjektai. Administracinę bylą nagrinėjančiai institucijai įvertinus visus įrodymus ir ištyrus visas bylai svarbias aplinkybes bei konstatavus, kad pareiškėjos teisių / teisėtų interesų skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas, veiksmas (neveikimas) nepažeidė ir negalėjo pažeisti (nėra susijęs su pareiškėjos teisių įgyvendinimu ir niekaip negalėjo jai turėti įtakos), priimamas sprendimas atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Remiantis LVAT praktika, tai, kad skundžiamas veiksmas nesukelia teisinių pasekmių, neturi įtakos asmens teisėms ir tokiu būdu šių teisių nepažeidžia, gali būti pagrindas atmesti suinteresuoto asmens skundą, bet negali būti pagrindas atsisakyti skundą priimti (administracinės bylos Nr. AS2-323/2005, Nr. AS63-650/2011). Taigi, konstatavus, kad Departamento veiksmai nepažeidė UAB „Kančo studija“ teisių ir / ar teisėtų interesų, pareiškėjos skundas atmestinas.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja UAB „Kančo studija“, be kita ko, prašo teismą panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 3R-225(AG-186/04-2014) (b. l. 12-16), kuriame, be kita ko, buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. (6.16)A2-1357 (b. l. 7–8) panaikinimo.

2. Teismas akcentuoja, kad tiek Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2014 m. balandžio 2 d. sprendime Nr. (6.16)A2-1357, tiek Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. birželio 10 d. sprendime Nr. 3R-225(AG-186/04-2014) yra nurodoma, kad Departamentas, sprendime Nr. (6.16)A2-1357 nekonstatavęs jokio Bankroto administratoriaus veiklos pažeidimo, iš esmės savo valią pareiškė būtent dėl Bankroto administratoriaus, o ne dėl pareiškėjos; kad vienokios arba kitokios poveikio priemonės taikymas arba jų netaikymas negali būti laikomas pareiškėjos teisių arba įstatymuose saugomų interesų pažeidimu, nes visais atvejais tai nesukeltų ir nesukėlė pareiškėjai tam tikrų tiesioginių teisinių pasekmių. Komisija skundžiamame sprendime konstatavo, jog net Departamentui atlikus pakartotinį Bankroto administratoriaus veiklos vertinimą, kaip to prašo pareiškėja, jos teisių ir pareigų turinys nepasikeistų, kad reikalavimo teisės dėl sprendimo Nr. (6.16)A2-1357 pareiškėja neturi, šią poziciją patvirtina LVAT praktika (administracinės bylos Nr. A143-2741/2011, Nr. A756-2027/2012, Nr. A146-1563/2013 ir kt.).

Teismas sutinka su Komisijos pateiktais argumentais, nes Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2014 m. balandžio 2 d. sprendime Nr. (6.16)A2-1357 buvo įvertinta tik Bankroto administratoriaus veikla, o pareiškėjos tiesioginių teisių ir interesų Įmonių bankroto valdymo departamentas negynė. Pareiškėja, manydama, kad Bankroto administratorius pažeidžia jos teises, netinkamai vykdydamas bankroto procedūras, siekė tai įrodyti Įmonių bankroto valdymo departamente, tačiau Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos 2014 m. balandžio 2 d. sprendime Nr. (6.16)A2-1357, išsamiai įvertinęs visas aplinkybes, jas teisiškai kvalifikavęs, padarė išvadą, kad bankrutuojančios UAB „Fugetė“ kreditorių susirinkimas, vykęs 2011 m. vasario 7 d., nutarė nepripažinti įmonės bankrutavusia (Komisijos byla (b. l. 52–54)), o Bankroto administratorius nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Teismas atkreipia dėmesį, kad bankrutuojančios UAB „Fugetė“ kreditorių susirinkimo sprendimus buvo galima skųsti bendrosios kompetencijos teismui. Tai, kad pareiškėja įrodinėja, jog vėliau priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys įrodo, kad Bankroto administratorius netinkamai vykdė savo veiklą, šioje administracinėje byloje neturi teisinės reikšmės.

3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 3R-225(AG-186/04-2014) bei Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (6.16)A2-1357 „Dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fugetė“ bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ veiksmų“. Atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos išvestinio reiklavimo įpareigoti patikrinti bankrutuojančios UAB „Fugetė“ bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ ir šio administratoriaus įgaliotinių D. U. ir R. K. veiklą ir nustatyti, ar jų veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų.

4. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Divingas“ ir BUAB „Fugetė“ atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė paskirti UAB „Kančo studija“ arba jos direktoriui A. K. 1 000 Lt baudą už akivaizdžiai nepagrįsto skundo pateikimą bei piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Teismas pabrėžia, kad pareiškėja, nors ir neteisingai pasirinko savo teisių gynimo būdą, tačiau duomenų, kad ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nėra. Todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Kančo studija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis