Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-03-19 · Civilinė byla Nr. 2A-859/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-19
Bylos Nr.
2A-859/2014
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00273-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Donatas Šernas, Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kančo studija“, A. K., J. K., uždarajai akcinei bendrovei „If P&C Insurance AS“, G. K.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Būsto sprendimai“
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-859/2014 Proceso Nr. 2-56-3-00273-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 52.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fugetė“ ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Kančo studija“, A. K., J. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Kančo studija“, A. K., J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-686-259/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fugetė” ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „If P&C Insurance AS“, uždarajai akcinei bendrovei „Kančo studija“, A. K., J. K., G. K. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, nuostolių priteisimo, prievolių pripažinimo bendromis bei sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Būsto sprendimai“, ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kančo studija“ priešieškinį ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Fugetė“ dėl lėšų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Fugetė” kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) prievoles, kylančias iš 2007 m. gruodžio 21 d. projektavimo darbų sutarties Nr. Fug/07-12-21, pripažinti bendra A. K. bei J. K. prievole bei išieškojimą pagal šią prievolę nukreipti į bendrą A. K. bei J. K. turtą; 2) 2007 m. gruodžio 21 d. projektavimo darbų sutartį Nr. Fug/07-12-21 pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą apgaulės įtakoje, ir taikyti įstatyme numatytas pasekmes; 3) 2009 m. lapkričio 27 d. tarp A. K. ir G. K. sudarytą sutartį Nr. 6444 pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją; 4) priteisti pirmumo eile iš atsakovų UAB „If P&C Insurance AS“ ir UAB „Kančo studija“ bei antra eile subsidiariai iš A. K. bei J. K. (A. K. bei J. K. atžvilgiu kaip solidarinių skolininkų) ieškovui BUAB „Fugetė“ 565 950 Lt, sumokėtų dėl apgaulės už netinkamai atliktus ar neatliktus darbus, 3 205 121,42 Lt patirtų išlaidų bei turto netekimo nuostolių, 8,18 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Nurodė, jog 2007 m. gruodžio 21 d. UAB „Fugetė“ ir A. K. įmonė (2008 m. gegužės 14 d. pertvarkyta į UAB „Kančo studija“) pasirašė projektavimo darbų sutartį Nr. Fug/07-12-21 (toliau – Projektavimo darbų sutartis, Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo parengti daugiafunkcinio pastato žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), techninį ir darbo projektus, juos suderinti su kompetentingomis institucijomis, atlikti visas reikalingas ekspertizes bei statybos laikotarpiu vykdyti statinio projekto autorinę priežiūrą. Bendra Projektavimo darbų sutartyje numatytų darbų kaina – 1 175 000 Lt. 2008 m. rugsėjo 12 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė susitarimą (toliau – ir Susitarimas), kuriuo Projektavimo darbų sutarties kaina sumažinta iki 1 107 000 Lt, darbų apimtis susiaurinta darbo projekto dalyje paliekant tik architektūrinę ir konstrukcinę darbo projekto dalis. Atsakovas Projektavimo darbų sutartimi įsipareigojo parengti apie 16 700 kv. m bendro ploto pastato techninį ir darbo projektus (Sutarties 2.2.5 punktas). Sutartyje numatytus darbus atsakovas pradėjo vykdyti nuo 2007 m. birželio 5 d. Sklypo detalusis planas parengtas 2007 m. kovo 21 d., t. y. daugiau kaip prieš du mėnesius iki atsakovas pradėjo teikti paslaugas ir prieš devynis mėnesius iki Projektavimo darbų sutarties pasirašymo. Atsakovai A. K. ir UAB „Kančo studija“ aktyviai dalyvavo rengiant detalųjį planą. Teikdami projektinius pasiūlymus bei Sutarties pasirašymo dieną jie buvo susipažinę su detaliojo plano sprendiniais. 2008 m. rugpjūčio 18 d. gautas naujas projektavimo sąlygų sąvadas, pagal kurį statybos darbai galėjo būti vykdomi etapais, planuojamas bendras pastato plotas nepakito, t. y. 16 450 kv. m: I etape parengiamas techninis griovimo projektas, gaunamas leidimas griovimui ir nugriaunami pastatai; II etape parengiamas lauko inžinerinių tinklų iškėlimo projektas bei administracinio pastato su komercinėmis patalpomis automobilių saugyklos požeminės (du aukštai) ir antžeminės (du aukštai) statybos techninis projektas bei gaunamas statybų leidimas; III etape rengiamas administracinio pastato su komercinėmis patalpomis likusių aštuonių aukštų techninis projektas bei gaunamas statybos leidimas.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas jam pateikė I ir II projektavimo etapų darbus. UAB „Būsto sprendimai“ 2008 m. atliko dvi atsakovo projektavimo darbų (II etapo) ekspertizes, pateikė 2008 m. rugsėjo 23 d. bendrosios techninio projekto ekspertizės aktą Nr. 90-EA-400 ir 2008 m. spalio 3 d. bendrosios techninės ekspertizės aktą Nr. 90-EA-400/G, kuriuose buvo ekspertuojami II etapo darbai. Pirmąja ekspertize padaryta išvada, kad projektą reikia papildyti ir koreguoti, įvertinant pateiktas pastabas, projektas neatitinka STR1.05.06:2005 reikalavimų. Atsižvelgdamas į ekspertizės pastabas, atsakovas ištaisė II etapo projektą bei pateikė pakartotinei ekspertizei. Antrąja ekspertize pateikta išvada, kad II etapo techninį projektą galima tvirtinti. I ir II etapų projektai buvo suderinti Kauno miesto savivaldybės nuolatinėje komisijoje, gautas 2008 m. rugpjūčio 5 d. leidimas nugriauti statinį Nr. 38-7NG14-12 ir 2009 m. vasario 11 d. statybos leidimas Nr. 38-4GN141-12. 2008 m. rugsėjo mėnesį atsakovas ekspertizei pateikė II ir III etapų projektus, tačiau III etapo techninis projektas nebuvo ekspertuojamas dėl akivaizdžios parengto projekto neatitikties detaliajam planui. Ieškovo teigimu, tik 2008 m. rugsėjo 23 d. UAB „Būsto sprendimai“ atlikus II etapo ekspertizę ir atsisakius ekspertuoti atsakovo pateiktą III etapo dokumentaciją, jis sužinojo, kad atsakovo parengtas projektas neatitinka įstatymų normų bei reglamentų ir jį reikia koreguoti, o pagal esamą dokumentaciją atsakovas negali suprojektuoti 16 700 kv. m (ar šiam plotui artimo) bendro ploto pastato. Dėl negalimumo vykdyti numatyto ploto statybų bei patirtų nuostolių ieškovo finansinė padėtis tapo kritiška, 2010 m. spalio 25 d. ieškovui iškeltas bankrotas ne teismo tvarka. Ieškovo bankroto administratorius nutraukė Projektavimo darbų sutartį ir apie tai informavo atsakovą, išsiųsdamas 2010 m. spalio 28 d. pranešimą.

Atsižvelgdamas į tai, kad II etapo darbus atsakovas atliko netinkamai, o I projektavimo etapo darbai (griovimo darbai), nors ir buvo atlikti tinkamai, tačiau dėl šių darbų ieškovas turėjo tik nuostolių (jų nebūtų vykdęs, jei būtų žinojęs, kad sklype galima pastatyti tik maksimaliai 6000 kv. m bendrojo antžeminės dalies ploto pastatą), ieškovas teigia, kad Projektavimo darbų sutartį jis pasirašė dėl apgaulės, t. y. apgautas dėl esminės sutarties sąlygos – projektuojamo statinio galimo ploto, ir sutarties vykdymo metu gavo visiškai ne tą rezultatą, kurio tikėjosi. Kadangi atsakovo projektavimo darbai, išskyrus griovimo projektą, buvo atlikti netinkamai, o griovimo projektas buvo užsakytas ir priimtas ieškovo dėl apgaulės, todėl 565 950 Lt (įskaitant PVM) atsakovui sumokėta nepagrįstai.

Dėl atsakovo kaltės ieškovas patyrė 1 087 621,42 Lt išlaidų ir neteko turto už 2 117 500 Lt – iš viso patyrė 3 205 121,42 Lt nuostolių: 1) išlaidos (779 435,76 Lt), atsiradę dėl ieškovo pasirašytų ir vykdytų su Projektavimo darbų sutartimi susijusių sutarčių, kurias jis pasirašė būdamas apgautas nesąžiningais atsakovų veiksmais (2008 m. rugpjūčio 29 d. ieškovas pasirašė rangos sutartį su UAB „Fungerta“ dėl transformatorinės kabelinių linijų perkėlimo į naujai įrengtą kanalą bei transformatorinės kabelių iškėlimo ir sumontavimo projektų parengimo, jos pagrindu ieškovas sumokėjo 18 000 Lt ir PVM; 2008 m. birželio 18 d. ieškovas pasirašė Generalinę statinio projektavimo ir statybos valdymo sutartį su UAB „Būsto sprendimai“ dėl būsimo daugiafunkcinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statinio projektavimo ir statybos valdymo paslaugų, kurios pagrindu ieškovas sumokėjo 315 618,79 Lt ir PVM); 2008 m. birželio 25 d. ieškovas pasirašė sutartį su UAB „Kaminta“ dėl gamybinio pastato 1G4p, pastatų 2G1p, 3E1p, 4F1p ir 5G1p ir kiemo statinių griovimo, (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas sumokėjo 438 750,85 Lt ir PVM; 2008 m. gegužės 22 d. ieškovas pasirašė konsultavimo paslaugų tiekimo sutartį su UAB „KG projektai“ dėl konsultavimo paslaugų, susijusių su biurų pastato, kuris bus statomas (duomenys neskelbtini), išorės fasadų projektavimu, gamyba ir montavimu, kurios pagrindu ieškovas sumokėjo 7066,12 Lt ir PVM); 2) išlaidos (264 526,22 Lt), atsiradusios dėl ieškovo sumokėtų palūkanų pagal paskolos sutartis, kurių lėšos buvo naudojamos darbams, vykdytiems Projektavimo darbų sutarties ir rangos sutarčių pagrindu; 3) ieškovo darbuotojams mokėtų atlyginimų ir Sodros įmokų suma (43 659,44 Lt). UAB „Fugetė“ įkurta 2005 m. spalio 14 d. išskirtinai tik Projektavimo darbų sutartyje nurodytam projektui įgyvendinti; 4) ieškovo patirti nuostoliai dėl turto netekimo (2 117 500 Lt) – jis nebūtų vykdęs griovimo darbų, jeigu būtų žinojęs, kad vietoj nugriauto pastato negalės pastatyti apie 16 700 kv. m bendro ploto pastato.

Ieškovas Sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovo A. K. sudarytą 2009 m. lapkričio 17 d. sutartį Nr. 6444 dėl turto perleidimo savo dukteriai G. K. prašė pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana), nes šio sandorio sudarymo metu A. K. žinojo, kad negalės įgyvendinti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų; sandorio sudarymo dieną ieškovas jau turėjo galiojančią reikalavimo teisę A. K. atžvilgiu; A. K. savo turtą perleido žinodamas, jog turi įsiskolinimą ieškovui, todėl A. K., siekdamas sumažinti savo mokumą bei taip išvengti ieškovui vykdytinos prievolės, buvo nesąžiningas; A. K. pareiga sudaryti sandorį nebuvo nustatyta įstatymiškai ar teismo sprendimu, todėl objektyvių priežasčių sandorio sudarymo būtinumui nekilo.

Šalies argumentai

Ieškovo teigimu, atsakovų A. K. ir J. K. civilinė atsakomybė yra subsidiari, nes Sutartis pasirašyta su A. K. įmone, o A. K. įmonė į UAB „Kančo studija“ pertvarkyta tik 2008 m. gegužės 14 d. Be to, ieškovo reikalavimo teisė yra kilusi iš A. K. priklausiusios individualios įmonės, pertvarkytos į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį, įsipareigojimų. Todėl įmonės savininkas A. K. yra subsidiariai atsakingas pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre dienos, t. y. iki 2008-05-14 (CK 2.104 str. 2 d.). A. K. yra UAB „Kančo studija“ akcininkas, jo sutuoktinė J. K. - bendrovės darbuotoja. Iš ieškovo gauta nauda buvo panaudota UAB „Kančo studija“ reikmėms. UAB „Kančo studija“ akcijos buvo įgytos santuokos metu. Nuosavybės teisė į akcijas, nors įforminta vieno iš sutuoktinių vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl UAB „Kančo studija“ gautos lėšos vertintinos kaip sutuoktinių bendro turto išlaidos, nepriklausomai nuo įmonės pelningumo ar nuostolingumo. Atsižvelgdama į tai, ieškovas prašo teismo prievoles, kylančias iš Sutarties, pripažinti bendra A. K. bei J. K. prievole bei išieškojimą pagal šią prievolę nukreipti taip pat į bendrą A. K. bei J. K. turtą.

Ieškovas ir atsakovas UAB „Kančo studija“ yra juridiniai asmenys, todėl mokėtinas palūkanas nustato Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir 3 straipsnio 4 dalimi, ieškovas prašo priteisti iš skolininko 8,18 procentų procesines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Kančo studija“ priešieškiniu ieškovui BUAB „Fugetė“ prašė patvirtinti UAB „Kančo studija“ 600 911,34 Lt reikalavimą ir įtraukti jį į BUAB „Fugetė“ kreditorių sąrašą. Atsakovo teigimu, Projektavimo darbų sutartis buvo nutraukta nepagrįstai, todėl ieškovas turi sumokėti atsakovui 10 procentų sutarties kainos dydžio baudą – 98 230 Lt (Sutarties 9.2.5 punktas) bei atlyginti dėl tokio sutarties nutraukimo faktiškai atsakovo patirtus nuostolius, t. y. negautas pajamas, kurios sudaro 502 681,34 Lt (iš bendros sutarties kainos 982 230 Lt atėmus ieškovui jau sumokėtą 479 618,66 Lt sumą).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui pirmąja eile iš UAB „Kančo studija“ bei antra eile subsidiariai iš A. K. bei J. K. (A. K. bei J. K. atžvilgiu kaip solidarinių skolininkų) 803 331 Lt skolai ir nuostoliams atlyginti; nuo priteistos 803 331 Lt sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2011 m. kovo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė valstybei pirmąja eile iš UAB „Kančo studija“ bei antra eile subsidiariai iš A. K. bei J. K. (A. K. bei J. K. atžvilgiu kaip solidarinių skolininkų) 87,93 Lt patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl reikalavimo Projektavimo darbų sutartį pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą dėl apgaulės. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog atsakovai apgaule sudarė Susitarimą dėl projektavimo darbų atlikimo, nes šiai aplinkybei pagrįsti leistinų ir neginčijamų įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat netenkino ieškovo prašymo Projektavimo darbų sutartį pripažinti negaliojančia, nes ieškovo bankroto administratorius nutraukė sutartį ir apie tai informavo atsakovą.

Dėl reikalavimo pripažinti prievoles, kylančias iš Projektavimo darbų sutarties, bendra A. K. bei J. K. prievole bei nukreipti išieškojimą pagal šią prievolę į bendrą jų turtą. Dėl atsakovo draudimo kompanijos „If P&C Insurance AS“ civilinės atsakomybės. Teismas konstatavo, kad iš individualiosios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis). Nustačius, kad A. K. įmonė 2008 m. gegužės 14 d. buvo pertvarkyta į UAB „Kančo studija“, solidarioji sutuoktinių atsakomybė, kylanti nagrinėjamu atveju iš Projektavimo darbų sutarties, preziumuojama (CK 2.104 straipsnio 2 dalis, 3.109, 3.112 straipsniai). Be to, nuosavybės teisė į akcijas, nors įforminta vieno iš sutuoktinių vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno iš sutuoktinių vertimasis įmonės veikla, turint bendrovės akcijų, o kito dalyvavimas jos valdyme rodo, kad atsirado bendro turto tvarkymo išlaidų. Su lėšų gavimu susijusios prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, todėl sutuoktinio – skolininko dalis iš bendros nuosavybės pagal CPK 667 straipsnį neišskiriama. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas prievoles, kylančias iš Projektavimo darbų sutarties, pripažinti bendra A. K. bei J. K. prievole, yra perteklinis, šio reikalavimo patenkinimas nesukels papildomų teisinių padarinių, nes sutuoktinių prievolių atsiradimą, išieškojimo iš sutuoktinių turto tvarką ir procedūras reglamentuoja CK ir CPK.

Teismas, paskirstydamas atsakovų atsakomybę dėl Projektavimo darbų sutarties netinkamo vykdymo, nurodė, kad atsakovo draudimo kompanijos „If P&C Insurance AS“ civilinės atsakomybės pagal sutartį nekyla, nes draudimo sutartimi nebuvo apdrausta projektuotojo, kaip sutarties šalies, sutartinė atsakomybė pagal su ieškovu sudarytą Projektavimo darbų sutartį, taip pat atsakomybė, kylanti iš bet kokių kitų tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių.

Dėl atsakovų civilinės atsakomybės atsiradimo faktinio pagrindo. Teismas sprendė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas galbūt žinojo apie detaliojo plano sprendinius, nes projektuojant turimas detalusis planas buvo koreguojamas. Ieškovas ir atsakovas administracine ir teismine tvarka bandė pakeisti detalųjį planą, kad būtų galima įgyvendinti susitarimą dėl projektavimo darbų įvykdymo. Teismas konstatavo, kad atsakovui A. K. ir teisių perėmėjui UAB „Kančo studija“ kyla civilinė atsakomybė pagal neįvykdytą Susitarimą dėl projektavimo darbų atlikimo. Vykdydami darbus, kurių ieškovas negali panaudoti ir kurių jis neužsakė, atsakovai pažeidė Sutarties 10.3.12 punktą ir CK 6.702 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad A. K. pagal Projektavimo darbų sutartį buvo ne tik statinio projektuotojas, bet ir projekto vadovas bei architektas. Taigi matydami, kad Sutartyje numatytų darbų atlikti negali, A. K. bei UAB „Kančo studija“, vadovaudamiesi Sutarties nuostatomis bei STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 2 priedo 3.2 ir 3.3 punktais, turėjo informuoti ieškovą apie atsiradusias problemas ir darbų nevykdyti.

Dėl reikalavimo priteisti 565 950 Lt už atliktus, ieškovo apmokėtus ir nepanaudojamus projektavimo darbus. Teismas sprendė, kad atsakovai tinkamai atliko I projektavimo etapo darbus, nes šio etapo projektas buvo ieškovo priimtas, ekspertuotas, jo pagrindu gautas leidimas nugriauti statinį, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovų 150 000 Lt yra nepagrįstas. Kadangi ieškovas sumokėjo už atsakovų atliktus darbus, tačiau, negalint jų panaudoti pagal paskirtį, tai teismas priteisė iš atsakovų 415 950 Lt.

Dėl reikalavimų priteisti 1 087 621,42 Lt turėtų išlaidų ir 2 117 500 Lt netekus turto. Kadangi investicinis projektas, kurį projektavo atsakovai, nebuvo ir negalėjo būti įgyvendintas, teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai patyrė 21 240 Lt žalą pagal 2008 m. rugpjūčio 29 d. rangos sutartį su UAB „Fungerta“ dėl transformatorinės kabelinių linijų perkėlimo į naujai įrengtą kanalą bei transformatorinės kabelių iškėlimo ir sumontavimo projektų parengimo, 357 591 Lt žalą pagal 2008 m. birželio 18 d. Generalinę statinio projektavimo ir statybos valdymo sutartį su UAB „Būsto sprendimai“ dėl būsimo daugiafunkcinio pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini) , statinio projektavimo ir statybos valdymo paslaugų ir 8 550 Lt žalą pagal 2008 m. gegužės 22 d. konsultavimo paslaugų tiekimo sutartį su UAB „KG projektai“ dėl konsultavimo paslaugų, susijusių su biurų pastato išorės fasadų projektavimu, gamyba ir montavimu.

Kadangi ieškovas užsakė esančių žemės sklype statinių griovimo projektą, tokį I etapo darbų projektą atsakovai atliko, jis ieškovo buvo priimtas, ekspertuotas, gautas leidimas darbams atlikti, statiniai ieškovo užsakymu buvo nugriauti, tai teismas pripažino, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti 517 726 Lt žalos atlyginimo pagal 2008 m. birželio 25 d. sutartį su UAB „Kaminta“ dėl gamybinio pastato 1G4p, pastatų 2G1p, 3E1p, 4F1p ir 5G1p ir kiemo statinių griovimo.

Teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovų 264 526,22 Lt išlaidų, atsiradusių dėl ieškovo sumokėtų palūkanų pagal paskolos sutartis, nepagrįstas, nes ieškovas savo iniciatyva vykdė investicinį projektą jam priklausančiame žemės sklype, taip siekė pelno, todėl tai laikytina ieškovo verslo rizika prisiimti įsipareigojimai, kurie negali būti perkeliami atsakovams, kurie nedalyvavo ieškovui ir jo kreditoriams tariantis dėl paskolų ir mokėjimų už suteiktas paskolas. Be to, teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų 43 659,44 Lt ieškovo darbuotojams mokėtų atlyginimų ir Sodros įmokų, nes ieškovas neįrodė, kad UAB „Fugetė“ buvo įkurta tik išimtinai investiciniam projektui įgyvendinti (CPK 178 straipsnis).

Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovų 8,18 proc. dydžio metinių palūkanų. Teismas, įvertinęs tai, kad pirminė statybos projektavimo rangos darbų sutartis 2007 metais buvo sudaryta A. K. individualiosios įmonės ir UAB „Fugetė“, šios sutarties pagrindu atsakovams atsirado civilinė atsakomybė, byloje atsakovais taip pat yra individualiosios įmonės steigėjas ir jo šeimos narys, sprendė, kad nagrinėjamiems teisiniams santykiams netaikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas.

Dėl ieškinio dalies pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana). Teismas sprendė, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu A. K. buvo nemokus, kad, sudaręs ginčijamą sandorį, jis pablogino dirbtinai savo finansinę padėtį ir taip pakenkė ieškovo kaip kreditoriaus turtinėms teisėms, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos (CK 6.66 straipsnis). Teismas sutiko su atsakovų prašymu taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui, o tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovo priešieškinio patvirtinti kreditoriaus reikalavimą pagrįstumo. Teismas nurodė, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostata suteikia teisę įmonės bankroto administratoriui savarankiškai nutraukti bankrutuojančios bendrovės sandorius, kurių vykdymas bendrovei yra nuostolingas ar nepageidautinas. Siekdamas išvengti didesnių nuostolių, administratorius Sutartį nutraukė. Dėl to atsakovo reikalavimas sumokėti 10 procentų baudą atmestas teismui konstatavus, kad Sutartis nutraukta pagrįstai. Teismas priešieškinio dalį ir dėl nuostolių atlyginimo atmetė, konstatuodamas, kad atsakovai tinkamai Sutarties neįvykdė, darbų tinkamai neatliko, ieškovas atliktų projektų įgyvendinti negali, todėl ir prievolės atsiskaityti už darbus neturi.

Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. papildomu sprendimu priteisė valstybei iš UAB „Kančo studija“ ir subsidiariai iš A. K. bei J. K. (kaip solidariųjų skolininkų) 12 033 Lt žyminio mokesčio.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovas BUAB „Fugetė“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimą dalyje, kuria atmesti ieškovo reikalavimai dėl 264 526,22 Lt sumokėtų palūkanų pagal paskolos sutartis priteisimo atmetimo, dėl 8,18 proc. procesinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bei reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana) atmetimo, šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 7, b.l. 120-127). Apeliacinį skundą grindė tuo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 264 526,22 Lt už paskolas sumokėtas palūkanas. Paskolos sutarčių pagrindu sumokėtos palūkanos yra ieškovo patirti nuostoliai, nes jis nebūtų skolinęsis lėšų ir vykdęs Sutartimi numatytų darbų, jeigu būtų žinojęs, kad pagal Sutartį ir rangos sutartis atlikti darbai bus nepanaudojami. Teismo argumentas, kad ieškovas turėjo galimybes naudoti projektui ir savo lėšas yra nepagrįstas, nes vien Sutartimi numatytų darbų kaina siekė 1 175 000 Lt, todėl logiška ir pagrįsta, kad pats ieškovas tokių lėšų neturėjo. Teismas taip pat nepagrįstai nurodo, kad dėl palūkanų už paskolos sutartis susidariusios išlaidos laikytinos ieškovo verslo rizika, nes ieškovas sudarydamas paskolos sutartis negalėjo nuspėti, kad pagal paskolos sutartis gautais pinigais jis apmoka neplanuojamus ir netinkamai atliktus darbus. Apie ieškovo projekto finansavimą iš trečiųjų asmenų atsakovams buvo žinoma, o paskolos sutartyse buvo numatytos tuometinę rinkos situaciją atitinkančios palūkanos.

Teismas, spręsdamas dėl procesinių palūkanų dydžio, neteisingai taikė materialinės teisės normas. Ieškovo teigimu, Sutartis buvo komercinis sandoris sudarytas tarp ūkio subjektų, pagal kurį už atlyginimą buvo teikiamos paslaugos ir atliekami darbai, todėl taikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Esant šioms aplinkybėms iš atsakovų priteistinos 8,18 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas netinkamai taikė bei aiškino actio Pauliana instituto nuostatas.

Atsiliepimas

Atsakovai UAB „Kančo studija“, A. K. ir J. K. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad prašomas priteisti 264 526,22 Lt palūkanas jis yra sumokėjęs kreditoriui, nors tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde reikalauja priteisti nuostolius (patirtas išlaidas), kurių dalį sudaro ieškovo sumokėtos palūkanos. Ieškovas neįrodė, kad tarp jo ir jo motininės UAB „Kauno verslo rūmai“ sudarytos sutartys apskritai gali būti laikomos paskolos sutartimis. Atsakovų nuomone, projektavimo ir statybos darbų tikrasis (faktinis) užsakovas buvo būtent UAB „Kauno verslo rūmai“, nes būtent su šia įmone atsakovas 2006 m. rugsėjo 22 d. ir 2006 m. lapkričio 2 d. sudarė pirmines sutartis dėl projektavimo darbų atlikimo ir būtent pagal šias sutartis buvo atlikta didelė dalis projektavimo darbų. Iš tarp ieškovo ir UAB „Kauno verslo rūmai“ sudarytų sutarčių turinio matyti, kad savo esme tai buvo ne paskolos sutartys, o tik būdas pagal motininės įmonės atsakovui pagal pirminę šalių sutartį mokėtus pinigus apskaityti dukterinės įmonės (ieškovo) balanse. Jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad atsakovams kyla prievolė atlyginti ieškovo tariamas išlaidas, patirtas dėl motininei įmonei mokėtų palūkanų, būtina tiksliai apskaičiuoti, kokia dalis tų palūkanų gali būti priteistina, nes teismas atmetė didelę dalį ieškinio reikalavimų dėl priteistų nuostolių. Ieškovo pateikti pirminiai skaičiavimai dėl palūkanų dydžio, kuriuose nenurodyta, kokiems konkretiems darbams ir kokia suma buvo paskolinta.

Ieškovų reikalavimas iš atsakovų priteisti 8,18 proc. dydžio procesines palūkanas remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, yra neteisėtas, nes šis įstatymas netaikytinas sprendžiant ginčus dėl nuostolių atlyginimo. Minėto įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad šis įstatymas nereglamentuoja palūkanų, susijusių su mokėjimais nuostoliams atlyginti.

Nėra nė vienos sąlygos actio Pauliana taikymui ginčijamo sandorio klausimu, nes praleistas ieškinio senaties terminas, ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės skolininkui, ginčijamas sandoris nepažeidė kreditoriaus teisių, nes juo nebuvo padarytas neigiamas poveikis ieškovo kontrahento (skolininko) UAB „Kančo studija“ mokumui.

Šalies argumentai

Atsakovai UAB „Kančo studija“, A. K. ir J. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančia Sutartį dėl apgaulės ir suklydimo bei taikyti sandorio negaliojimo pasekmes – priteisti dėl apgaulės sumokėtas atsakovui sumas ir patirtas išlaidas. Todėl atsakovų teigimu, ieškovas privalėjo įrodyti apgaulės ir/arba suklydimo faktą, ir tik nustačius tokius faktus galima buvo taikyti sandorio negaliojimo pasekmes. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog atsakovai apgaule sudarė Susitarimą dėl projektavimo darbų atlikimo, tačiau priimdamas sprendimą priteisti tariamus nuostolius, teismas neatsižvelgė į visumą byloje įrodytų faktinių aplinkybių. Teismo sprendimas dalyje, kuria patenkinti ieškovo reikalavimai, visų pirma turėtų būti naikinamas kaip neteisėtas dėl to, kad sprendimo pagrindas yra reikalavimai ir aplinkybės, kurių ieškovas neįrodinėjo ir kuriuos teismas paneigė, todėl teismas peržengė savo įgaliojimų ribas.

Teismas nevertino aplinkybių dėl iki Sutarties pasirašymo tarp šalių buvusių santykių. Ieškovas nuo pat bendradarbiavimo pradžios, t.y. nuo 2006 m. pavasario žinojo, kokio ploto pastato nori ir dėl to diktavo sąlygas, ieškovo tikslai buvo suformuoti daug anksčiau nei buvo pasirašyta Sutartis ir net anksčiau nei patvirtintas detalusis planas. Todėl nėra teisinga teismo išvada, kad atsakovai, būdami projektavimo specialistai, turėjo iš anksto informuoti ieškovą, kad Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų jie negalės įvykdyti ir nevykdyti darbų pagal šią Sutartį. Užsakovas (tuo metu dar UAB „Kauno verslo rūmai“) galutinai suformavo užduotį projektuotojui, kurią įrašė į 2006 m. rugsėjo 22 d. sutartį – suprojektuoti 20 000 kv.m. bendro ploto multifunkcinį kompleksą ir apie 10 000 kv.m. požeminių ir antžeminių garažų jo turimose sklypuose (duomenys neskelbtini). Todėl esminis šalių susitarimas dėl projektavimo darbų konkretaus ploto kompleksui sudarytas dar 2006 m. rugsėjo 22 d., t.y. iki detaliojo plano išdavimo, o ne Sutarties sudarymo 2007 m. gruodžio 21 d.

Teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad patys ieškovai atsakovui pateikė klaidingą detalųjį planą. Atsakovas nurodo, kad jis pagrįstai tikėjosi, jog profesionalų parengtas ir po eilės institucijų patikrinimo yra išduotas toks detalusis planas, pagal kurį bus galima pastatyti užsakovo rengėjams ir atsakovui nurodyto ploto pastatus. Esminė aplinkybė, dėl kurios ieškovas negali įgyvendinti projekto pagal su atsakovu sudarytą Sutartį, yra ta, kad detaliajame plane yra padaryta vieno sprendinio – užstatymo tankumo skaičiavimo klaida. Todėl vieno iš sprendinių (užstatymo tankumo) klaidingas paskaičiavimas ir nurodymas detaliajame plane trukdo įgyvendinti likusius detaliojo plano sprendinius, kurie atitinka Sutartyje pateiktus statinių techninius rodiklius. Taigi, atsakovas nenumatė bei negalėjo numatyti, kad detaliajame plane yra padaryta skaičiavimo klaida.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neatsižvelgė į tai, kad pirminė sutartis buvo sudaryta dar 2006 m. rugsėjį ir joje nebuvo numatyta projekto skaidymo į tris etapus. Atsakovų teigimu, poreikis skaidyti projektą į tris etapus atsirado dėl paaiškėjusių klaidų detaliajame plane. Teismas nevertino aplinkybių, kad projektas skaidytas į etapus tam, jog nevilkinti statybų iki bus pakoreguotas detalusis planas. Taigi, šalys net paaiškėjus klaidai toliau tęsė projektavimo darbus, suskaidė projektą į etapus, atliko griovimo darbus ir kitus veiksmus, kuriais išreiškė valią toliau tęsti sutartinius santykius. Atsakovų teigimu, šalių valios išraiška po sužinojimo apie projekto neatitikimą detaliajam planui buvo aiškiai orientuota į tolesnį sutarties vykdymą – užsakovas priėmė atliktus darbus ir susitarė toliau tęsti projektavimo darbus, o detalųjį planą nuspręsta taisyti arba keisti nauju, kad būtų galima statyti tokį pastatą, kokį projektavo atsakovas.

Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų konstatuoti esminius ir nepašalinamus atsakovo atliktų projektavimo darbų trūkumus. Byloje nenustatyta, kad užsakovas būtų rangovui nustatęs protingą terminą, per kurį turėtų būti pašalinti minėti trūkumai. Dėl to nutraukti sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo užsakovas neturi pagrindo, o taikyti CK 6.703 straipsnyje nustatytus užsakovo teisių gynimo būdus nėra teisinių pagrindų, nes tolesnis atsakovo įsipareigojimų vykdymas negali būti atliktas ieškovui nepašalinus detaliojo plano trūkumų.

Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas neva laiku neinformavo ieškovo dėl aplinkybių, galinčių trukdyti sutarties darbus ir pažeidė Sutarties 10.3.12 punktą. Aplinkybę apie detaliajame plane esančias klaidas ieškovas ir atsakovas sužinojo kartu: tiek ieškovas, tiek atsakovas dalyvavo 2007 m. gegužės 29 d. KAUET posėdyje, todėl atskiro informavimo nebereikėjo. Taip pat liudytojai patvirtino, kad sužinojus apie detaliojo plano klaidą buvo priimtas sprendimas išskaidyti projektavimo darbus į etapus ir tęsti sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Be to, ir ieškovo konkliudentiniai veiksmai rodė, kad jis žinojo apie esamas detaliojo plano klaidas, bet šios aplinkybės netraktavo kaip galinčios trukdyti pradėti, vykdyti ir (arba) baigti sutarties darbus. Tais pačiais motyvais paneigtina ir teismo sprendimo dalis, neva ieškovas nesivadovavo STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 3 priedo 1 punktu, 1 priedo 1 punktu ir 2 priedo 3.2 ir 3.3 punktais.

Atlikdamas darbus ir derindamas parengtus techninius dokumentus, atsakovas bendradarbiavo su užsakovu, todėl teismo išvada, kad atsakovas pažeidė CK 6.702 straipsnio 1 dalies 3 punktą, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.703 straipsnio 1 dalimi, nes byloje nenustatyti jokie atsakovo (projektuotojo) rengtų techninių dokumentų, už kuriuos yra sumokėta, trūkumai. Priešingai, trūkumai buvo paties ieškovo užsakymu trečiųjų asmenų rengtame dokumente, o konkliudentiniais veiksmais ieškovas įsipareigojo minėtus trūkumus pašalinti, kad atsakovas galėtų tęsti projektavimo darbus.

Sutarties 9.1.3 punktu ieškovas aiškiai ir neginčijamai prisiėmė riziką ir atsakomybę dėl to, kad jo pateikta projektavimo užduotis ir projektavimo darbų sutartyje nurodyti projektuojamų statinių parametrai gali neatitikti detaliojo plano sprendinių. UAB „Kančo studija“ buvo saistoma ir privalėjo visus darbus atlikti būtent pagal ieškovo pateiktą projektavimo užduotį, dėl kurios neatitikties detaliojo plano sprendiniams ieškovas jokios rizikos neprisiėmė, nes Sutarties 9.1.3 punkte buvo numatyta tokią atsakomybę naikinanti sąlyga, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino. Taigi, šalys jau Sutarties sudarymo momentu numatė aplinkybes, kad projektas gali būti nesuderintas dėl užsakovo reikalavimų, kurie neatitinka detaliojo plano reikalavimų, ir tai yra pakankamas pagrindas netaikyti atsakovams civilinės atsakomybės.

Teismas, priteisdamas iš atsakovo 415 950 Lt sumą kaip už darbus, kurių ieškovas negalėjo panaudoti pagal paskirtį, neįvertino byloje esančių įrodymų. Atsakovai nurodo, kad visi 213 450 Lt, kuriuos ieškovas atsakovui sumokėjo pagal Sutartį (likusią dalį ieškovas buvo sumokėjęs anksčiau pagal 2006 m. su UAB „Kauno verslo rūmai“ sudarytas sutartis), buvo apmokėti dviem pavedimais 2008 m. rugsėjo 12 d. ir 2008 m. lapkričio 20 d., t.y. po to, kai ieškovas jau žinojo apie techninio projekto neatitiktį esamam detaliajam planui ir jau po to, kai buvo nusprendęs tos aplinkybės nelaikyti Sutarties pažeidimu, išskaidyti projektą į 3 etapus ir toliau tęsti darbus. Be to, teismas iš atsakovo priteisė sumas su PVM, nepaisydamas to, kad atsakovas iš ieškovo gautą PVM yra sumokėjęs biudžetui, o ieškovai yra įgiję teisę į atitinkamos PVM sumos atskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, priteisdamas išlaidas, kurias ieškovas patyrė pagal sudarytas rangos sutartis su UAB „Funerta“, UAB „KG projektai“ ir UAB „Būsto sprendimai“, neįvertino to, kad visi darbai ir visi už juos priklausantys mokėjimai buvo atlikti po to, kai ieškovas jau žinojo apie techninio projekto neatitikimus esamam detaliajam planui ir jau po to, kai buvo nuspręsta tos aplinkybės nelaikyti sutarties pažeidimu, išskaidyti projektą į 3 etapus ir toliau tęsti darbus. Sprendimo dalis dėl subrangovams sumokėtų sumų priteisimo nepagrįsta ir tuo pagrindu, jog šios ieškovo išlaidos yra tiesioginės ir susijusios tik su tinkamai įvykdyta Sutarties dalimi, be to, net ir nutraukus Sutartį šios išlaidos yra patirtos darbams, kuriuos ieškovas gavo tiesiogiai ir gali naudotis jų rezultatu nepriklausomai nuo projektavimo sutarties galiojimo. Atsakovų teigimu, atlikti darbai yra naudingi ir būtini, todėl gali būti panaudoti tolesniam projekto įgyvendinimui.

Teismas klaidingai nustatė, kad atsakovo (projektuotojo) civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta pagal su ieškovu sudarytą sutartį. Įstatymas suteikia teisę draustis civilinę atsakomybę, kylančią arba pagal konkrečią sutartį, arba pagal visas per metus sudarytas sutartis (jų mastą). Būtent tokį draudimo būdą buvo pasirinkęs atsakovas, kasmet apdrausdavęs savo civilinę atsakomybę 2 000 000 Lt. Be to, teismas žalos priteisimą iš atsakovo grindė atsakovo kaip projektuotojo ir kaip projekto vadovo pareigų netinkamu atlikimu, tai rodo, kad veikla, dėl kurios atsirado tariama žala, taip pat siejama su projekto vadovo, kartu buvusio ir atskirų projekto dalių vadovu, veikla.

Teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimą dėl 98 230 Lt baudos priteisimo, visiškai nepagrįstai nurodė, kad Sutartis ieškovui buvo nuostolinga ar nepageidautina, tokio teiginio teismas nepagrindė, tuo pažeisdamas CPK 263 straipsnio ir 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimą priteisti negautas pajamas, rėmėsi sprendimo dalimis, kuriose nepagrįstai konstatuota, neva atsakovas sutartį vykdė netinkamai ir darbų tinkamai neatliko. Motyvai, dėl kurių tokia teismo išvada yra nepagrįsta, jau nurodyta ankstesniuose apeliacinio skundo argumentuose.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Fugetė“ atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, išskyrus dalyje dėl atsakovo UAB “If P&C Insurance AS” teisinės civilinės atsakomybės – šioje dalyje prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimą dėl atsakovo UAB „If P&C Insurance AS” teisinės civilinės atsakomybės ir šioje dalyje ieškinį tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Ginčą tarp šalių teismas išsprendė pagal ieškovo suformuluotus reikalavimus, remdamasis šalių į bylą pateiktais įrodymais bei bylos nagrinėjimo metu įrodinėtomis, o ne naujomis aplinkybėmis, t. y. nepakeitęs nei ieškinio dalyko, nei faktinio jo pagrindo. Teismui nustačius, jog atsakomybė kyla ne pagal ieškinyje įvardytas, o pagal kitas teisės nuostatas, teismas neperžengė ieškinio reikalavimų, kvalifikavo teisinius ginčo šalių santykius, pritaikydamas atitinkamą materialinės teisės normą, kas šiuo atveju sąlygojo ieškinio teisinio pagrindo pakeitimą. Taigi, ginčas išnagrinėtas neperžengus ieškinio reikalavimo ribų.

Pasirašant 2006 m. sutartį dar nebuvo parengtas detalusis planas, todėl sutartyje buvo numatytas ne tikslus, o tik spėjamas galimas plotas. Net ir pačią projektavimo užduotį rengė A. K., kurią tik vėliau formaliai patvirtino ieškovas. Detalusis planas yra galiojantis ir pats atsakovas iki Sutarties pasirašymo (2007 m. gruodžio 21 d.) aktyviai dalyvavo jo rengimo procese. Todėl būtent projektuotojas ir buvo tas asmuo, kuris įvertinęs esamų teritorijų planavimo dokumentų bei projektavimą reglamentuojančių teisės aktų visumą, turėjo pateikti ieškovui galimo statyti statinio parametrus ir parengti įstatymus atitinkantį statinio projektą, o ne suprojektuoti negalimą statyti pastatą.

Šalies argumentai

Ieškovas apie klaidingai nurodytą užstatymo tankio procentą detaliajame plane sužinojo tik UAB „Būsto sprendimai“ 2008 m. rugsėjo 23 d. atlikus ekspertizę, o ne 2007 m. gegužės mėnesį, KAUET posėdyje, kuriame buvo kalbama ne apie užstatymo tankį, o apie užstatymo intensyvumą.

Ne tik III etapo darbai neatitinka detaliojo plano sprendinių, tačiau ir II etapo darbai pažeidžia detaliojo plano sprendinius, tai patvirtina 2012 m. gegužės 17 d. eksperto S. M. ekspertizės išvados. Todėl atmestinas atsakovų teiginys, kad byloje nenustatyti jokie atsakovo (projektuotojo) rengtų techninių dokumentų, už kuriuos yra sumokėta, trūkumai. Taigi, ieškovo gautas II etapo leidimas statyboms yra nepanaudotinas, kaip išduotas suklydimo įtakoje, o šio leidimo pagrindu pastatytas statinys negalėtų būti pripažintas tinkamu naudoti.

Atsiliepimas

Atsakovų nurodoma 2008 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaita – faktūra už gautą leidimą griovimui buvo pasirašyta ir apmokėta dar iki ieškovui sužinant apie projekto neatitikimus detaliajam planui, t.y. 2008 m. rugsėjo 23 d. Po sužinojimo apie projekto neatitiktį detaliajam planui, ieškovas sumokėjo atsakovui tik 63 450 Lt ir šis mokėjimas buvo padarytas 2008 m. lapkričio 10 d., t. y. dar iki galo neįvertinus susiklosčiusios padėties rimtumo.

Sutarties 9.1.3 punktu buvo susitarta, kad jeigu ateityje ieškovas norėtų keisti savo pageidavimus, kurie skirtųsi nuo Sutartyje numatytų, ir jeigu dėl tokių pageidavimų reikėtų keisti detaliųjų planą, tai tik tokiu atveju terminas statybų leidimui gauti būtų nukeltas. Nei viename iš Sutarties punktų ieškovas nėra įsipareigojęs keisti detalųjį planą, todėl atsakovas Sutarties 9.1.3 punkto savo interpretacija tikslingai siekia suklaidinti teismą.

Pats atsakovas suskaičiavo galimo pastatyti pastato galimą plotą bei kitus parametrus, kurių pagrindu parengė projektavimo užduotį, o užsakovas ją tik patvirtino ir perdavė atsakovui. Todėl Sutarties pasirašymo dieną jis buvo puikiai susipažinęs su detaliuoju planu, kuris buvo patvirtintas 2007 m. kovo 21 d. Ieškovo teigimu, UAB „Kančo studija“ kaip projektuotojas ir A. K. kaip projekto vadovas yra atsakingi už tai, kad įvertinę galiojantį detalųjį planą neinformavo ieškovo, kokio ploto pastatą jame galima suprojektuoti ir pastatyti, o melagingai teigė, kad sklype pagal detalųjį planą bei galiojančias įstatymus ir poįstatyminius aktus galima pastatyti apie 16 700 kv.m. bendrojo ploto pastatą.

Ieškovas su rangovais UAB „Būsto sprendimai“, UAB „KG projektai“ ir UAB „Fungerta“ buvo sudaręs atskiras sutartis, kurių pagrindu darbai atlikti tinkamai, todėl neapmokėti šių rangovų atliktų darbų ieškovas neturėjo teisės, nors atlikti darbai yra nepanaudotini. Jeigu ieškovas nebūtų buvęs apgautas ir/ar suklaidintas atsakovų veiksmų, šių rangos sutarčių būtų nepasirašęs, nes būtų žinojęs, kad pagal jas atlikti darbai bus nepanaudoti.

Pagal atsakovo UAB „If P&C Insurance AS” sudarytas draudimo sutartis buvo apdrausta atsakovo civilinė atsakomybė pagal su ieškovu sudarytą Sutartį. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistini nuotoliai turėtų būti laikomi draudėjo padaryta žala statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių prasme.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „If P&C Insurance AS” atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo atmesti apeliacinius skundus kaip nepagrįstus, palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimą. Nurodo, kad atsakovams negali kilti civilinė atsakomybė, o draudikui pareiga mokėti draudimo išmoką ieškovui dėl neva netinkamo projekto, nes ieškovas savo neteisėtais veiksmais – pateikdamas atsakovui neteisėtai patvirtintą detalųjį planą – padarė teisės pažeidimą, todėl nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų.

Teisės normos nustato nemažai statinio projektuotojo, projekto vadovo ir architekto pareigų, tačiau byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas visas jam pavestas pareigas įvykdė tinkamai pagal jam pateiktą sklypo detalųjį planą ir kitus privalomus teisės aktuose nustatytus dokumentus: tiek I, tiek II etapo projektavimo darbai buvo atlikti tinkamai, nes juos patvirtino UAB „Būsto sprendimai“ ekspertai, šiuos darbus ieškovas priėmė.

Projekto nebuvo galima vykdyti ne dėl atsakovo parengto projekto kaip tokio, bet dėl to, kad ieškovas atsakovui pateikė neteisėtai patvirtintą detalųjį planą, t. y. dėl paties ieškovo veiksmų, kurie išeina už statinio projekto rengėjo (atsakovo) veiklos nepriklausomai nuo to, kokie ikisutartiniai santykiai dar iki detaliojo plano parengimo buvo susiklostę tarp ieškovo ir atsakovo.

Šalies argumentai

Atsakovai UAB „Kančo studija“, A. K. ir J. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. papildomą sprendimą. Nurodė, kad apeliaciniam teismui panaikinus Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 13 d. sprendimą, kartu turėtų būti panaikintas ir Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. papildomas sprendimas, kuriuo iš atsakovų priteista 12 033 Lt žyminio mokesčio suma. Teismas papildomo sprendimo priėmimui nepagrįstai atnaujino terminą svarbiomis priežastimis laikydamas teisėjo kasmetines atostogas. Be to, nurodo, kad tiek ieškovo, tiek atsakovų reikalavimai yra pareikšti bankroto byloje. Todėl atsakovai, kaip ir ieškovai, yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, net ir patenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 str. 1 d. 9 p.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių paduotus apeliacinius skundus, 2013 m. kovo 19 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas pripažinti 2009 m. lapkričio 27 d. A. K. ir G. K. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį Nr. 6444 negaliojančia ir taikyti restituciją, ir priėmė naują sprendimą – pripažino šią sutartį negaliojančia ir grąžino butą atsakovui A. K., nustatant, kad išieškojimas iš šio buto nukreiptinas ieškovo BUAB „Fugetė“ reikalavimų pagal šį teismo sprendimą patenkinimui; pakeitė Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo ir 2012 m. rugpjūčio 9 d. papildomo sprendimo dalis, kuriomis priteista ieškovui BUAB „Fugetė“ pirmąja eile iš UAB „Kančo studija“ bei antrąja eile subsidiariai iš A. K. bei J. K. (kaip solidariųjų skolininkų) 803 331 Lt skolos ir nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės palūkanos, 12 033 Lt žyminio mokesčio – sumažino priteistą sumą iki 578 415,50 Lt ir padidino žyminį mokestį iki 14 854 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Atsakovai UAB „Kančo studija“, A. K., J. K. ir G. K. padavė kasacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 19 d. sprendimo dalį dėl 578 415 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų ir 15 854 Lt žyminio mokesčio priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; panaikinti sprendimo dalį dėl 2009 m. lapkričio 17 d. dovanojimo sutarties Nr. 6444 pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, paliekant Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria šis reikalavimas atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovų kasacinį skundą, 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi nutarė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria pakeista Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo ir 2012 m. rugpjūčio 9 d. papildomo sprendimo dalis, kuriomis priteista ieškovui BUAB „Fugetė“ pirmąja eile iš UAB „Kančo studija“ bei antrąja eile subsidiariai iš A. K. bei J. K. (kaip solidariųjų skolininkų) 803 331 Lt skolos ir nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, 12 033 Lt žyminio mokesčio – sumažinta priteista suma iki 578 415,50 Lt ir padidintas žyminis mokestis iki 14 854 Lt, ir bylą dėl šios dalies perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo dalis atmesti reikalavimą pripažinti 2009 m. lapkričio 27 d. A. K. ir G. K. sudarytą buto, esančio Kaune, Rotušės a. 4-5B, unikalus Nr. 4400-1817-9992:2142, dovanojimo sutartį Nr. 6444 negaliojančia ir taikyti restituciją, ir paliko galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria šis reikalavimas atmestas.

Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dėl ieškovo BUAB „Fugetė“ apeliacinio skundo reikalavimų dėl 264 526,22 Lt palūkanų bei 8,18 proc. procesinių palūkanų, taip pat dėl reikalavimo pripažinti 2009 m. lapkričio 27 d. A. K. ir G. K. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį Nr. 6444 negaliojančia ir taikyti restituciją, taip pat dėl atsakovų priešieškinio patvirtinti kreditorinį reikalavimą 600 911,34 Lt sumai ir įtraukti jį į BUAB „Fugetė“ kreditorių sąrašą yra priimti ir įsiteisėję procesiniai sprendimai, nagrinėja atsakovų apeliacinį skundą dėl bylos dalies, susijusios su sprendimo dalimi dėl 803 331 Lt skolos ir nuostolių, 5 proc. procesinių palūkanų bei žyminio mokesčio priteisimo pagrįstumo, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išdėstytus išaiškinimus (CPK 362 str. 2 d.).

Dėl rašytinių įrodymų ir paaiškinimų

Atsakovas UAB „Kančo studija“ į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus bei papildomus įrodymus, ieškovas – rašytinius paaiškinimus bei papildomus įrodymus, atsakovo pateikti dokumentai bei ieškovo pateikti rašytiniai paaiškinimai pridėtini prie bylos ir vertintini bendra tvarka, o ieškovo pateikti papildomi įrodymai grąžintini juos pateikusiam asmeniui, nes tokie dokumentai yra byloje (CPK 185 str., 314 str.).

Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir civilinės atsakomybės taikymo

Apeliantai UAB „Kančo studija“, A. K. ir J. K. pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 803 331 Lt skolos ir nuostolių, 5 proc. procesinių palūkanų bei papildomą sprendimą dėl priteisto 12 033 Lt žyminio mokesčio ginčija tuo pagrindu, kad teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino į bylą pateiktus įrodymus sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo nevykdant ar netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šių argumentų.

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (to paties straipsnio 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje teisėje skolininko kaltė yra preziumuojama, tačiau kreditoriaus kaltė – ne, todėl skolininkas, teigdamas, kad pats kreditorius yra kaltas dėl atsiradusių nuostolių, privalo įrodyti, kad kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat, kad kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (CPK 178 str., CK 6.259 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo UAB „Fugetė“ reikalavimas priteisti 803 331 Lt skolą ir nuostolius kildinamas iš šalių sudarytos Projektavimo darbų sutarties, todėl sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, pirmiausia turi būti nustatyta, ar šalys tinkamai vykdė savo sutartines prievoles, analizuojant šių prievolių turinį, t. y. išsiaiškinant, kokias pareigas kiekviena iš šalių prisiėmė sudarydama Sutartį, ir, priklausomai nuo to, kaip bus nustatytos šalių pareigos, priklauso sprendimas, kuri iš šalių laikytina pažeidusia savo sutartinius įsipareigojimus ir atitinkamai – kuriai iš šalių kyla civilinė atsakomybė už jų netinkamą vykdymą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-11-27 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2013.

Kaip matyti iš bylos duomenų, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A-972 patvirtino žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (t. 1, b. l. 40-41), pagal kurį nustatytas 2992 kv. m žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas. UAB „Fugetė“ ir atsakovas A. K. įmonė, kuri 2008 m. gegužės 14 d. buvo pertvarkyta į UAB „Kančo studija“, 2007 m. gruodžio 21 d. pasirašė Projektavimo darbų sutartį (t. 1, b. l. 20-29). Pagal Sutarties 2.1 punktą projektuotojas įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe pagal užsakovo pateiktą projektavimo darbų užduotį ir projektavimo sąlygų sąvadą atlikti daugiafunkcinio pastato sutartinius darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. parengti teisės aktuose nustatytos sudėties ir kokybės projektinės dokumentacijos visumą [techninį ir darbo projektus, apimančius multifunkcinio komplekso su gyvenamosiomis, biurų, komercinėmis patalpomis (apie 9 500 kv. m bendro ploto), požeminiais ir antžeminiais garažais (apie 7 200 kv. m bendro ploto) projekto paruošimą (pažymint, kad plotai yra preliminarūs ir gali kisti projektavimo metu), architektūrinių, konstruktyvinių, vandentiekio, kanalizacijos, nuotekų, šildymo, šaldymo ir oro vėsinimo, vėdinimo, gaisro gesinimo sistemos, elektrinių ir ryšinių pastato dalių projektavimą, vidaus ir lauko inžinerinių tinklų projektų paruošimą, genplano paruošimą, kitus darbus (2.2.5 p.)], kurioje pateikiami ir detalizuojami užsakovo planuojamo statyti statinio sprendiniai; juos suderinti su kompetentingomis institucijomis, atlikti visas reikalingas ekspertizes arba užsakovo vardu kreiptis į atitinkamas įstaigas dėl jų atlikimo bei vykdyti statybos laikotarpiu statinio projekto vykdymo priežiūrą, o užsakovas įsipareigoja priimti projektinę dokumentaciją ir tinkamai bei visiškai apmokėti projektuotojo atliktus darbus. Šalys susitarė, kad Sutartis yra sudaroma užsakovo naudai ir interesais, todėl užsakovas nuo pat Sutarties įsigaliojimo dienos kontroliuoja, kaip projektuotojas vykdo nustatytas pareigas, ir turi teisę reikalauti jas tinkamai vykdyti. Pasirašydamos 2007 m. gruodžio 21 d. Sutartį, šalys patvirtino, kad užsakovas pateikia projektuotojui projektavimo užduotį, t. y. dokumentus, kuriuose yra nurodyti užsakovo pageidaujami objekto ir jo paskirties techniniai, ekonominiai rodikliai ir kiti reikalavimai – programinė užduotis (4.1 p.). Bendra Sutartyje numatytų darbų kaina - 1 175 000 Lt. Praėjus devyniems mėnesiams (2008 m. rugsėjo 12 d.) ieškovas ir atsakovas pasirašė Susitarimą dėl Sutarties 7 straipsnio pakeitimo (t. 1, b. l. 34-35), juo buvo pakeista Sutarties kaina ir darbų apimtis: Sutarties kaina sumažinta iki 1 107 000 Lt, darbų apimtis susiaurinta darbo projekto dalyje paliekant tik architektūrinę ir konstrukcinę darbo projekto dalis. Iš viso Sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs parengti apie 16 700 kv. m bendro ploto pastato techninį ir darbo projektus (Sutarties 2.2.5 punktas). Iš nurodytų nuostatų ir bylos duomenų matyti, kad projektavimo užduotis bei projektavimo sąlygų sąvadas, kuris buvo išduotas 2007 m. gruodžio 19 d. (t. 1, b. l. 79), o vėliau išduotos naujos projektavimo sąlygos (2008-08-18) projektuotojui buvo pagrindas atlikti projektavimo darbus, būtent jais vadovaudamasis jis vykdė sutartinius įsipareigojimus ir tai atitiko projektavimo rangą reglamentuojančias teisės normas bei Projektavimo darbų sutarties nuostatas. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad projektavimo darbų atlikimo žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), užduotis (paruošti daugiafunkcinio komplekso su gyvenamosiomis, biurų, komercinėmis patalpomis, apie 20 000 kv. m bendro ploto, požeminiais ir antžeminiais garažais, apie 10 000 kv. m bendro ploto, projektą) buvo parengta ir įteikta A. K. įmonei kaip projektuotojui jau pagal pirminę – 2006 m. rugsėjo 22 d. projektavimo darbų sutartį, sudarytą su UAB KAUNO VERSLO RŪMAI, kuri yra vienintelis UAB „Fugetė“ akcininkas, pagal šią sutartį A. K. įmonė įsipareigojo paruošti principines vizualizacijas, planus, išklotines derinimui, o suderinus detalųjį planą, pradėti ruošti techninį projektą bei atlikti projektavimo darbus. 2006 m. lapkričio 2 d. sudaryta nauja analogiška projektavimo darbų sutartis. Taigi jau iki detalaus plano patvirtinimo bei Sutarties sudarymo buvo aiškiai suformuota projektavimo užduotis, pagal kurią buvo tikimasi vykdyti projektavimo darbus ateityje. Pažymėtina, kad išskaidžius projektavimo darbus, kaip nurodo šalys, dėl kilusių nesklandumų su sklypų adresais, buvo sudarytos dvi projektavimo darbų sutartys tiek su UAB KAUNO VERSLO RŪMAI, tiek su UAB “Fugetė”. Iš Projektavimo darbų sutarties matyti, kad užsakovas aiškiai suformulavo, kad projektavimo darbai apima apie 16 700 kv. m bendro ploto techninio ir darbo projektų paruošimą, tačiau taip pat šalys susitarė, kad nurodyti plotai yra preliminarūs ir gali kisti projektavimo metu.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš bylos duomenų, projektuotojas projektavimo darbus vykdė vadovaudamasis jam užsakovo pateiktais ir su juo suderintais dokumentais, tačiau parengus techninį projektą paaiškėjo, kad techninis projektas neatitinka detaliojo plano sprendinio, kuris yra vienas esminių rengiant detalųjį planą, t. y. užstatymo tankumo. Pripažinti, kad atsakovas šiuo aspektu laikytinas netinkamai vykdžiusiu Projektavimo darbų sutartį, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad nei 2006 m. rugsėjo 22 d., nei 2006 m. lapkričio 2 d. projektavimo darbų sutartyse (t. 1, b. l. 42-46, 47-51) nebuvo numatyta įsipareigojimų projektuotojui A. K. įmonei parengti detalųjį planą. Iš bylos duomenų matyti, kad detalųjį planą rengė UAB „Miesto planas“ pagal 2006-10-18 planavimo darbų sutartį, sudarytą su UAB KAUNO VERSLO RŪMAI. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-02-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-46/2014, kurioje nagrinėjamas panašus ginčas, kilęs tarp ieškovo UAB „Kančo studija“ ir UAB KAUNO VERSLO RŪMAI dėl nuostolių atlyginimo pagal analogišką projektavimo darbų sutartį, nustatė, kad būtent toje byloje trečiuoju asmeniu esantis UAB „Miesto planas“ buvo atsakingas už detaliojo plano parengimą pagal parengtą ir užsakovo patvirtintą žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) , detaliojo plano dokumentaciją, kad būtent jis, nustačius detaliajame plane padarytas klaidas, neteisingai nurodant užstatymo tankio procentines išraiškas, ėmėsi priemonių nustatytoms klaidoms ištaisyti, kreipėsi su prašymu dėl klaidos ištaisymo į Kauno miesto savivaldybės administraciją, o prašymą atmetus – su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, kuris, išnagrinėjęs skundą, nustatė, kad padarytų detaliajame plane klaidų ištaisymas galimas tik parengus naują detalųjį planą. Teismas nustatė, kad prašymą detaliojo plano tvirtinimui bei visus reikalingus dokumentus Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriui pateikė užsakovas UAB KAUNO VERSLO RŪMAI, pateiktuose dokumentuose užsakovas nurodė duomenis apie tai, kad formuojamuose žemės sklypuose rengiamas suprojektuoti 20 000 kv. m bendro ploto multifunkcinio komplekso ir apie 10 000 kv. m bendro ploto požeminių bei antžeminių garažų projektas. Iš tokių nustatytų duomenų matyti, kad detaliojo plano rengimo metu užsakovas buvo aiškiai išreiškęs savo valią dėl projektavimo darbų konkretaus ploto daugiafunkciniam kompleksui, pateikęs atitinkamoms institucijoms detalaus plano brėžinius, pagal kuriuos ir buvo atliekamas detalaus plano tvirtinimas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad projektuotojas negali būti pripažintas atsakingu dėl detaliojo plano sprendinių, kadangi jis nebuvo prisiėmęs įsipareigojimų parengti detalųjį planą.

Tai, kad A. K. dalyvavo detaliojo plano rengimo procese dar iki ginčo Sutarties sudarymo, nereiškia, kad jam buvo žinoma, kad detaliojo plano, kurį rengė UAB „Miesto planas“, sprendiniai, susiję su užstatymo tankio nustatymu, yra klaidingi, priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, projektuotojas, sudarydamas ginčo Sutartį, negalėjo numatyti, kad tvirtinant detalųjį planą, parengtą atsižvelgiant į užsakovo projektavimo užduotyje nustatytus reikalavimus, bus klaidingai apskaičiuotas planuojamame žemės sklype užstatymo tankio procentas ir tai bus esminė aplinkybė jo sutartinių įsipareigojimų tolesniam vykdymui, t. y. techninio projekto rengimui bei įgyvendinimui. Be to, pažymėtina, kad detalusis planas buvo suderintas kompetentingų institucijų, o sprendžiant dėl parengto projekto atitikimo detaliojo plano sprendiniams KAUET posėdžiuose, šis klausimas nebuvo nagrinėjamas kaip problematiškas, nors toks pastebėjimas buvo išreikštas (t. 1, b. l. 52-69). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad posėdžio metu buvo pažymėta, kad nedideli nukrypimai nuo galiojančių normų yra galimi. Atsižvelgiant į tai, kad projekto pristatymo metu ekspertams nekilo abejonių dėl projekte nustatyto užstatymo tankio atitikimo numatytajam detaliajame plane, todėl projektuotojas negalėjo numatyti, kad tai bus esminė kliūtis įgyvendinti parengtą techninį projektą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad projektuotojas yra projektavimo darbų specialistas ir, nors neturėdamas duomenų, kad detalusis planas yra negaliojantis ar ginčijamas, prieš sudarydamas ginčo Projektavimo darbų sutartį turėjo įvertinti jam pateiktame detaliajame plane esančius duomenis, o nustatęs klaidas detaliajame plane, informuoti užsakovą apie negalėjimą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus dėl klaidingų detaliojo plano sprendinių, tuo tarpu užsakovas, veikdamas kaip verslininkas, kuris turi konkretų verslo planą, susijusį su statybos projekto įgyvendinimu pagal detalųjį planą suplanuotame žemės sklype, t. y. abu turėjo būti ypatingai atidūs ir rūpestingi sudarydami ginčo Projektavimo darbų sutartį ir ją vykdydami, o nustatę, kad sulygtų projektavimo darbų nebus įmanoma atlikti pagal užsakovo parengtoje projektavimo užduotyje nustatytus reikalavimus, spręsti klausimą dėl ginčo Projektavimo darbų sutarties ar patvirtinto detaliojo plano patikslinimo. Nesielgdamos ypatingai atidžiai ir rūpestingai, nepakankamai bendradarbiaudamos tarpusavyje ir nuspręsdamos tęsti Sutarties vykdymą, ginčo šalys pripažintinos veikusios savo rizika (CK 6.253 str.). Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad projektuotojui atlikus projektavimo darbus, užsakovas juos priėmė ir dėl jų pretenzijų nepareiškė, be to, apmokėjo už juos, taip pat jis nepareikalavo nutraukti Sutarties dėl jos pažeidimų, o tai buvo padaryta bankroto administratoriui 2010 m. spalio 28 d. pranešimu nutraukus Sutartį vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio pagrindu (t. 1, b. l. 37-38).

Pažymėtina, kad projektavimo darbų rangos sutartis buvo nutraukta bankroto administratoriaus iniciatyva vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 13 punkto pagrindu, tačiau ne dėl sutarties pažeidimų, todėl ši aplinkybė taip pat reikšminga sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės taikymo atsakovams, kadangi vadovaujantis CK 6.256 straipsniu sutartinė civilinė atsakomybė galima tik neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinę prievolę.

Ieškovas kaip nuostolius, patirtus dėl Sutarties nutraukimo, ir dėl kurių kilęs ginčas bylos dalį pakartotinai nagrinėjant apeliacine tvarka, įvardija sumas, sumokėtas projektuotojui už atliktus projektavimo darbus, kurie, anot jo, negalėjo būti panaudojami pagal Sutartyje numatytą paskirtį, taip pat sumas, sumokėtas subrangovams vykdant Sutartį.

Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginamos išlaidos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Leandra“, bylos Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma ,,Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-62/2008).

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo atlikti projektavimo darbai būtų nekokybiški, ieškovo nepriimti, priešingai, ieškovas atliktus projektavimo darbus priėmė, pasirašė darbų perdavimo – priėmimo aktus, pripažino, kad darbai atlikti ir tinkamai.

Sprendžiant dėl ieškovo patirtų nuostolių atlyginimo, svarbu nustatyti priežastinį ryšį (CK 6.247 str.). Byloje nustatyta, kad projektuotojo atliktas techninis projektas nebuvo eksportuojamas dėl tos priežasties, kad buvo nustatyta klaida, padaryta detaliajame plane ir tai buvo kliūtis tęsti projektavimo darbus. Kaip jau minėta, kad detaliojo plano rengėju buvo UAB „Miesto planas“, todėl šios aplinkybės nustatymas suponuoja išvadą, kad atsakovas UAB „Kančo studija“, rengdamas techninį projektą, nors ir turėjo būti ypatingai atidus ir rūpestingas, ir kaip šios srities specialistas, patikrinti, ar nurodyti duomenys yra tinkami rengiant techninį projektą, tačiau jis negali būti atsakingas dėl to, kad techninis projektas negalėjo būti suderintas kompetentingose institucijose, kadangi šios aplinkybės nepriklausė nuo jo valios. Kadangi sutartimi sulygti darbai nebuvo iki galo įvykdyti ir ji buvo nutraukta ne dėl konkrečių projektuotojo padarytų pažeidimų, tačiau dėl užsakovo atžvilgiu pradėtų bankroto procedūrų ir ieškovas nesiekė bendradarbiauti su atsakovu, siekiant koreguoti techninį projektą po to, kai būtų parengtas naujas detalusis planas, o bylos duomenys patvirtina, kad UAB KAUNO VERSLO RŪMAI 2011 m. lapkričio mėn. ėmėsi veiksmų siekiant patvirtinti naują detalųjį planą, pašalinant jame esančias klaidas, todėl konstatuotina, kad abi šalys pripažintinos veikusios savo rizika, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti jo patirtus nuostolius atmestinas visa apimtimi. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nepagrindė, kad subrangovų atliktų darbų rezultatais jis neturi galimybės naudotis ir kad nustačius klaidą detaliajame projekte šių darbų atlikimas prarado prasmę.

Dėl nurodytų aplinkybių darytina priešinga pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai ir ieškinio reikalavimai dėl skolos ir nuostolių priteisimo atmestini dėl netinkamai įvertintų įrodymų, netinkamai pritaikytų materialinės teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas, o skundžiamo teismo sprendimo dalis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl šios priežasties neturi teisinės reikšmės kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl skolininko sutuoktinės solidarios atsakomybės, procesinių palūkanų), todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Panaikinus teismo sprendimo dalį, perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Visiškai atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos (12 033 Lt sumokėtas žyminis mokestis) valstybei iš atsakovų nepriteistinos, todėl naikintinas Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. papildomas sprendimas, kuriuo valstybei iš atsakovų UAB „Kančo studija“ ir subsidiariai iš A. K. bei J. K. (kaip solidarių skolininkų) priteistinas nurodyto dydžio žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d., 2 d.).

Apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą teismo sprendimo dalis panaikinta visiškai atmetant ieškinį, tokiu būdu patenkinant atsakovų apeliacinio skundo dalį. Tačiau atsakovai už apeliacinį skundą žyminio mokesčio nemokėjo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktais, įrodymų apie kitas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo turėtos 87,93 Lt ir kasacinio teismo turėtos 79,13 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos (CPK 96 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Pirmosios instancijos teismas 2011 m. kovo 2 d. nutartimi atsakovams taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovo reikalavimams užtikrinti. 2012 m. spalio 25 d. apeliacinės instancijos teismas sumažino jų mastą iki 1 134 757,66 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo dalis yra naikintina ieškinį visiškai atmetant, vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, taikytos laikinosios apsaugos priemonės taip pat yra naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria priteista bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Fugetė“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Kančo studija“ ir subsidiariai iš A. K. bei J. K. (kaip solidarių skolininkų) 803 331 Lt skolos ir nuostolių atlyginimo; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti ir šiuos ieškinio reikalavimus atmesti.

Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. papildomą sprendimą panaikinti.

BUAB „Fugetė“ pateiktus papildomus įrodymus grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartimi (turto arešto akto Nr. 0111002095) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

TeisėjaiDalia KačinskienėDanguolė MartinavičienėDonatas Šernas