Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fugetė“ ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Kančo studija“, A. K., J. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Kančo studija“, A. K., J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-686-259/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fugetė” ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „If P&C Insurance AS“, uždarajai akcinei bendrovei „Kančo studija“, A. K., J. K., G. K. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, nuostolių priteisimo, prievolių pripažinimo bendromis bei sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Būsto sprendimai“, ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kančo studija“ priešieškinį ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Fugetė“ dėl lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių paduotus apeliacinius skundus, 2013 m. kovo 19 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas pripažinti 2009 m. lapkričio 27 d. A. K. ir G. K. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį Nr. 6444 negaliojančia ir taikyti restituciją, ir priėmė naują sprendimą – pripažino šią sutartį negaliojančia ir grąžino butą atsakovui A. K., nustatant, kad išieškojimas iš šio buto nukreiptinas ieškovo BUAB „Fugetė“ reikalavimų pagal šį teismo sprendimą patenkinimui; pakeitė Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo ir 2012 m. rugpjūčio 9 d. papildomo sprendimo dalis, kuriomis priteista ieškovui BUAB „Fugetė“ pirmąja eile iš UAB „Kančo studija“ bei antrąja eile subsidiariai iš A. K. bei J. K. (kaip solidariųjų skolininkų) 803 331 Lt skolos ir nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės palūkanos, 12 033 Lt žyminio mokesčio – sumažino priteistą sumą iki 578 415,50 Lt ir padidino žyminį mokestį iki 14 854 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Atsakovai UAB „Kančo studija“, A. K., J. K. ir G. K. padavė kasacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 19 d. sprendimo dalį dėl 578 415 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų ir 15 854 Lt žyminio mokesčio priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; panaikinti sprendimo dalį dėl 2009 m. lapkričio 17 d. dovanojimo sutarties Nr. 6444 pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, paliekant Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria šis reikalavimas atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovų kasacinį skundą, 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi nutarė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria pakeista Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo ir 2012 m. rugpjūčio 9 d. papildomo sprendimo dalis, kuriomis priteista ieškovui BUAB „Fugetė“ pirmąja eile iš UAB „Kančo studija“ bei antrąja eile subsidiariai iš A. K. bei J. K. (kaip solidariųjų skolininkų) 803 331 Lt skolos ir nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, 12 033 Lt žyminio mokesčio – sumažinta priteista suma iki 578 415,50 Lt ir padidintas žyminis mokestis iki 14 854 Lt, ir bylą dėl šios dalies perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo dalis atmesti reikalavimą pripažinti 2009 m. lapkričio 27 d. A. K. ir G. K. sudarytą buto, esančio Kaune, Rotušės a. 4-5B, unikalus Nr. 4400-1817-9992:2142, dovanojimo sutartį Nr. 6444 negaliojančia ir taikyti restituciją, ir paliko galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria šis reikalavimas atmestas.

Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dėl ieškovo BUAB „Fugetė“ apeliacinio skundo reikalavimų dėl 264 526,22 Lt palūkanų bei 8,18 proc. procesinių palūkanų, taip pat dėl reikalavimo pripažinti 2009 m. lapkričio 27 d. A. K. ir G. K. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį Nr. 6444 negaliojančia ir taikyti restituciją, taip pat dėl atsakovų priešieškinio patvirtinti kreditorinį reikalavimą 600 911,34 Lt sumai ir įtraukti jį į BUAB „Fugetė“ kreditorių sąrašą yra priimti ir įsiteisėję procesiniai sprendimai, nagrinėja atsakovų apeliacinį skundą dėl bylos dalies, susijusios su sprendimo dalimi dėl 803 331 Lt skolos ir nuostolių, 5 proc. procesinių palūkanų bei žyminio mokesčio priteisimo pagrįstumo, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išdėstytus išaiškinimus (CPK 362 str. 2 d.).

Dėl rašytinių įrodymų ir paaiškinimų

Atsakovas UAB „Kančo studija“ į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus bei papildomus įrodymus, ieškovas – rašytinius paaiškinimus bei papildomus įrodymus, atsakovo pateikti dokumentai bei ieškovo pateikti rašytiniai paaiškinimai pridėtini prie bylos ir vertintini bendra tvarka, o ieškovo pateikti papildomi įrodymai grąžintini juos pateikusiam asmeniui, nes tokie dokumentai yra byloje (CPK 185 str., 314 str.).

Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir civilinės atsakomybės taikymo

Apeliantai UAB „Kančo studija“, A. K. ir J. K. pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 803 331 Lt skolos ir nuostolių, 5 proc. procesinių palūkanų bei papildomą sprendimą dėl priteisto 12 033 Lt žyminio mokesčio ginčija tuo pagrindu, kad teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino į bylą pateiktus įrodymus sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo nevykdant ar netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šių argumentų.

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (to paties straipsnio 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje teisėje skolininko kaltė yra preziumuojama, tačiau kreditoriaus kaltė – ne, todėl skolininkas, teigdamas, kad pats kreditorius yra kaltas dėl atsiradusių nuostolių, privalo įrodyti, kad kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat, kad kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (CPK 178 str., CK 6.259 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo UAB „Fugetė“ reikalavimas priteisti 803 331 Lt skolą ir nuostolius kildinamas iš šalių sudarytos Projektavimo darbų sutarties, todėl sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, pirmiausia turi būti nustatyta, ar šalys tinkamai vykdė savo sutartines prievoles, analizuojant šių prievolių turinį, t. y. išsiaiškinant, kokias pareigas kiekviena iš šalių prisiėmė sudarydama Sutartį, ir, priklausomai nuo to, kaip bus nustatytos šalių pareigos, priklauso sprendimas, kuri iš šalių laikytina pažeidusia savo sutartinius įsipareigojimus ir atitinkamai – kuriai iš šalių kyla civilinė atsakomybė už jų netinkamą vykdymą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-11-27 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2013.

Kaip matyti iš bylos duomenų, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A-972 patvirtino žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (t. 1, b. l. 40-41), pagal kurį nustatytas 2992 kv. m žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas. UAB „Fugetė“ ir atsakovas A. K. įmonė, kuri 2008 m. gegužės 14 d. buvo pertvarkyta į UAB „Kančo studija“, 2007 m. gruodžio 21 d. pasirašė Projektavimo darbų sutartį (t. 1, b. l. 20-29). Pagal Sutarties 2.1 punktą projektuotojas įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe pagal užsakovo pateiktą projektavimo darbų užduotį ir projektavimo sąlygų sąvadą atlikti daugiafunkcinio pastato sutartinius darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. parengti teisės aktuose nustatytos sudėties ir kokybės projektinės dokumentacijos visumą [techninį ir darbo projektus, apimančius multifunkcinio komplekso su gyvenamosiomis, biurų, komercinėmis patalpomis (apie 9 500 kv. m bendro ploto), požeminiais ir antžeminiais garažais (apie 7 200 kv. m bendro ploto) projekto paruošimą (pažymint, kad plotai yra preliminarūs ir gali kisti projektavimo metu), architektūrinių, konstruktyvinių, vandentiekio, kanalizacijos, nuotekų, šildymo, šaldymo ir oro vėsinimo, vėdinimo, gaisro gesinimo sistemos, elektrinių ir ryšinių pastato dalių projektavimą, vidaus ir lauko inžinerinių tinklų projektų paruošimą, genplano paruošimą, kitus darbus (2.2.5 p.)], kurioje pateikiami ir detalizuojami užsakovo planuojamo statyti statinio sprendiniai; juos suderinti su kompetentingomis institucijomis, atlikti visas reikalingas ekspertizes arba užsakovo vardu kreiptis į atitinkamas įstaigas dėl jų atlikimo bei vykdyti statybos laikotarpiu statinio projekto vykdymo priežiūrą, o užsakovas įsipareigoja priimti projektinę dokumentaciją ir tinkamai bei visiškai apmokėti projektuotojo atliktus darbus. Šalys susitarė, kad Sutartis yra sudaroma užsakovo naudai ir interesais, todėl užsakovas nuo pat Sutarties įsigaliojimo dienos kontroliuoja, kaip projektuotojas vykdo nustatytas pareigas, ir turi teisę reikalauti jas tinkamai vykdyti. Pasirašydamos 2007 m. gruodžio 21 d. Sutartį, šalys patvirtino, kad užsakovas pateikia projektuotojui projektavimo užduotį, t. y. dokumentus, kuriuose yra nurodyti užsakovo pageidaujami objekto ir jo paskirties techniniai, ekonominiai rodikliai ir kiti reikalavimai – programinė užduotis (4.1 p.). Bendra Sutartyje numatytų darbų kaina - 1 175 000 Lt. Praėjus devyniems mėnesiams (2008 m. rugsėjo 12 d.) ieškovas ir atsakovas pasirašė Susitarimą dėl Sutarties 7 straipsnio pakeitimo (t. 1, b. l. 34-35), juo buvo pakeista Sutarties kaina ir darbų apimtis: Sutarties kaina sumažinta iki 1 107 000 Lt, darbų apimtis susiaurinta darbo projekto dalyje paliekant tik architektūrinę ir konstrukcinę darbo projekto dalis. Iš viso Sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs parengti apie 16 700 kv. m bendro ploto pastato techninį ir darbo projektus (Sutarties 2.2.5 punktas). Iš nurodytų nuostatų ir bylos duomenų matyti, kad projektavimo užduotis bei projektavimo sąlygų sąvadas, kuris buvo išduotas 2007 m. gruodžio 19 d. (t. 1, b. l. 79), o vėliau išduotos naujos projektavimo sąlygos (2008-08-18) projektuotojui buvo pagrindas atlikti projektavimo darbus, būtent jais vadovaudamasis jis vykdė sutartinius įsipareigojimus ir tai atitiko projektavimo rangą reglamentuojančias teisės normas bei Projektavimo darbų sutarties nuostatas. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad projektavimo darbų atlikimo žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), užduotis (paruošti daugiafunkcinio komplekso su gyvenamosiomis, biurų, komercinėmis patalpomis, apie 20 000 kv. m bendro ploto, požeminiais ir antžeminiais garažais, apie 10 000 kv. m bendro ploto, projektą) buvo parengta ir įteikta A. K. įmonei kaip projektuotojui jau pagal pirminę – 2006 m. rugsėjo 22 d. projektavimo darbų sutartį, sudarytą su UAB KAUNO VERSLO RŪMAI, kuri yra vienintelis UAB „Fugetė“ akcininkas, pagal šią sutartį A. K. įmonė įsipareigojo paruošti principines vizualizacijas, planus, išklotines derinimui, o suderinus detalųjį planą, pradėti ruošti techninį projektą bei atlikti projektavimo darbus. 2006 m. lapkričio 2 d. sudaryta nauja analogiška projektavimo darbų sutartis. Taigi jau iki detalaus plano patvirtinimo bei Sutarties sudarymo buvo aiškiai suformuota projektavimo užduotis, pagal kurią buvo tikimasi vykdyti projektavimo darbus ateityje. Pažymėtina, kad išskaidžius projektavimo darbus, kaip nurodo šalys, dėl kilusių nesklandumų su sklypų adresais, buvo sudarytos dvi projektavimo darbų sutartys tiek su UAB KAUNO VERSLO RŪMAI, tiek su UAB “Fugetė”. Iš Projektavimo darbų sutarties matyti, kad užsakovas aiškiai suformulavo, kad projektavimo darbai apima apie 16 700 kv. m bendro ploto techninio ir darbo projektų paruošimą, tačiau taip pat šalys susitarė, kad nurodyti plotai yra preliminarūs ir gali kisti projektavimo metu.

Tai, kad A. K. dalyvavo detaliojo plano rengimo procese dar iki ginčo Sutarties sudarymo, nereiškia, kad jam buvo žinoma, kad detaliojo plano, kurį rengė UAB „Miesto planas“, sprendiniai, susiję su užstatymo tankio nustatymu, yra klaidingi, priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, projektuotojas, sudarydamas ginčo Sutartį, negalėjo numatyti, kad tvirtinant detalųjį planą, parengtą atsižvelgiant į užsakovo projektavimo užduotyje nustatytus reikalavimus, bus klaidingai apskaičiuotas planuojamame žemės sklype užstatymo tankio procentas ir tai bus esminė aplinkybė jo sutartinių įsipareigojimų tolesniam vykdymui, t. y. techninio projekto rengimui bei įgyvendinimui. Be to, pažymėtina, kad detalusis planas buvo suderintas kompetentingų institucijų, o sprendžiant dėl parengto projekto atitikimo detaliojo plano sprendiniams KAUET posėdžiuose, šis klausimas nebuvo nagrinėjamas kaip problematiškas, nors toks pastebėjimas buvo išreikštas (t. 1, b. l. 52-69). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad posėdžio metu buvo pažymėta, kad nedideli nukrypimai nuo galiojančių normų yra galimi. Atsižvelgiant į tai, kad projekto pristatymo metu ekspertams nekilo abejonių dėl projekte nustatyto užstatymo tankio atitikimo numatytajam detaliajame plane, todėl projektuotojas negalėjo numatyti, kad tai bus esminė kliūtis įgyvendinti parengtą techninį projektą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad projektuotojas yra projektavimo darbų specialistas ir, nors neturėdamas duomenų, kad detalusis planas yra negaliojantis ar ginčijamas, prieš sudarydamas ginčo Projektavimo darbų sutartį turėjo įvertinti jam pateiktame detaliajame plane esančius duomenis, o nustatęs klaidas detaliajame plane, informuoti užsakovą apie negalėjimą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus dėl klaidingų detaliojo plano sprendinių, tuo tarpu užsakovas, veikdamas kaip verslininkas, kuris turi konkretų verslo planą, susijusį su statybos projekto įgyvendinimu pagal detalųjį planą suplanuotame žemės sklype, t. y. abu turėjo būti ypatingai atidūs ir rūpestingi sudarydami ginčo Projektavimo darbų sutartį ir ją vykdydami, o nustatę, kad sulygtų projektavimo darbų nebus įmanoma atlikti pagal užsakovo parengtoje projektavimo užduotyje nustatytus reikalavimus, spręsti klausimą dėl ginčo Projektavimo darbų sutarties ar patvirtinto detaliojo plano patikslinimo. Nesielgdamos ypatingai atidžiai ir rūpestingai, nepakankamai bendradarbiaudamos tarpusavyje ir nuspręsdamos tęsti Sutarties vykdymą, ginčo šalys pripažintinos veikusios savo rizika (CK 6.253 str.). Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad projektuotojui atlikus projektavimo darbus, užsakovas juos priėmė ir dėl jų pretenzijų nepareiškė, be to, apmokėjo už juos, taip pat jis nepareikalavo nutraukti Sutarties dėl jos pažeidimų, o tai buvo padaryta bankroto administratoriui 2010 m. spalio 28 d. pranešimu nutraukus Sutartį vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio pagrindu (t. 1, b. l. 37-38).

Pažymėtina, kad projektavimo darbų rangos sutartis buvo nutraukta bankroto administratoriaus iniciatyva vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 13 punkto pagrindu, tačiau ne dėl sutarties pažeidimų, todėl ši aplinkybė taip pat reikšminga sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės taikymo atsakovams, kadangi vadovaujantis CK 6.256 straipsniu sutartinė civilinė atsakomybė galima tik neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinę prievolę.

Ieškovas kaip nuostolius, patirtus dėl Sutarties nutraukimo, ir dėl kurių kilęs ginčas bylos dalį pakartotinai nagrinėjant apeliacine tvarka, įvardija sumas, sumokėtas projektuotojui už atliktus projektavimo darbus, kurie, anot jo, negalėjo būti panaudojami pagal Sutartyje numatytą paskirtį, taip pat sumas, sumokėtas subrangovams vykdant Sutartį.

Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginamos išlaidos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Leandra“, bylos Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma ,,Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-62/2008).

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo atlikti projektavimo darbai būtų nekokybiški, ieškovo nepriimti, priešingai, ieškovas atliktus projektavimo darbus priėmė, pasirašė darbų perdavimo – priėmimo aktus, pripažino, kad darbai atlikti ir tinkamai.

Sprendžiant dėl ieškovo patirtų nuostolių atlyginimo, svarbu nustatyti priežastinį ryšį (CK 6.247 str.). Byloje nustatyta, kad projektuotojo atliktas techninis projektas nebuvo eksportuojamas dėl tos priežasties, kad buvo nustatyta klaida, padaryta detaliajame plane ir tai buvo kliūtis tęsti projektavimo darbus. Kaip jau minėta, kad detaliojo plano rengėju buvo UAB „Miesto planas“, todėl šios aplinkybės nustatymas suponuoja išvadą, kad atsakovas UAB „Kančo studija“, rengdamas techninį projektą, nors ir turėjo būti ypatingai atidus ir rūpestingas, ir kaip šios srities specialistas, patikrinti, ar nurodyti duomenys yra tinkami rengiant techninį projektą, tačiau jis negali būti atsakingas dėl to, kad techninis projektas negalėjo būti suderintas kompetentingose institucijose, kadangi šios aplinkybės nepriklausė nuo jo valios. Kadangi sutartimi sulygti darbai nebuvo iki galo įvykdyti ir ji buvo nutraukta ne dėl konkrečių projektuotojo padarytų pažeidimų, tačiau dėl užsakovo atžvilgiu pradėtų bankroto procedūrų ir ieškovas nesiekė bendradarbiauti su atsakovu, siekiant koreguoti techninį projektą po to, kai būtų parengtas naujas detalusis planas, o bylos duomenys patvirtina, kad UAB KAUNO VERSLO RŪMAI 2011 m. lapkričio mėn. ėmėsi veiksmų siekiant patvirtinti naują detalųjį planą, pašalinant jame esančias klaidas, todėl konstatuotina, kad abi šalys pripažintinos veikusios savo rizika, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti jo patirtus nuostolius atmestinas visa apimtimi. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nepagrindė, kad subrangovų atliktų darbų rezultatais jis neturi galimybės naudotis ir kad nustačius klaidą detaliajame projekte šių darbų atlikimas prarado prasmę.

Dėl nurodytų aplinkybių darytina priešinga pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai ir ieškinio reikalavimai dėl skolos ir nuostolių priteisimo atmestini dėl netinkamai įvertintų įrodymų, netinkamai pritaikytų materialinės teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas, o skundžiamo teismo sprendimo dalis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl šios priežasties neturi teisinės reikšmės kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl skolininko sutuoktinės solidarios atsakomybės, procesinių palūkanų), todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Panaikinus teismo sprendimo dalį, perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Visiškai atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos (12 033 Lt sumokėtas žyminis mokestis) valstybei iš atsakovų nepriteistinos, todėl naikintinas Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. papildomas sprendimas, kuriuo valstybei iš atsakovų UAB „Kančo studija“ ir subsidiariai iš A. K. bei J. K. (kaip solidarių skolininkų) priteistinas nurodyto dydžio žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d., 2 d.).

Apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą teismo sprendimo dalis panaikinta visiškai atmetant ieškinį, tokiu būdu patenkinant atsakovų apeliacinio skundo dalį. Tačiau atsakovai už apeliacinį skundą žyminio mokesčio nemokėjo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktais, įrodymų apie kitas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo turėtos 87,93 Lt ir kasacinio teismo turėtos 79,13 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos (CPK 96 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Pirmosios instancijos teismas 2011 m. kovo 2 d. nutartimi atsakovams taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovo reikalavimams užtikrinti. 2012 m. spalio 25 d. apeliacinės instancijos teismas sumažino jų mastą iki 1 134 757,66 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo dalis yra naikintina ieškinį visiškai atmetant, vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, taikytos laikinosios apsaugos priemonės taip pat yra naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria priteista bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Fugetė“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Kančo studija“ ir subsidiariai iš A. K. bei J. K. (kaip solidarių skolininkų) 803 331 Lt skolos ir nuostolių atlyginimo; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti ir šiuos ieškinio reikalavimus atmesti.

Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. papildomą sprendimą panaikinti.

BUAB „Fugetė“ pateiktus papildomus įrodymus grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartimi (turto arešto akto Nr. 0111002095) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.