Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys B. G., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad K. A., gimęs (duomenys neskelbtini), ir M. K. (pavardė po santuokos sudarymo A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu K. A. ir M. A. įgijo nekilnojamojo turto – valstybės įmonės Registrų centre M. A. vardu įregistruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

7. Rašytine bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad K. A. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškime nurodoma, kad po K. A. mirties atsiradusį palikimą priėmė testamentiniai įpėdiniai B. G. ir M. A..

8. Iš byloje pateikto Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro 2025 m. liepos 9 d. rašto Nr. S-107 matyti, kad po K. A., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono notaro biuro notarė pradėjo paveldėjimo Nr. 250/96 ir pagal byloje esančius dokumentus mirusiojo palikimą priėmė įpėdinis B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

9. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) testamento, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad K. A. pajinius įnašus, įmokėtus gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)” ir dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), paliko savo sutuoktinei M. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Palikėjo K. A. mirties palikėjo sutuoktinė M. A. į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė.

10. M. A. mirė (duomenys neskelbtini). M. A. (duomenys neskelbtini) testamentu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, visas savo turtines ir neturtines teises paliko pareiškėjai (vaikaitei) L. R..

11. Pareiškėja 2025 m. gegužės 28 d., nepraleisdama įstatymo nustatyto termino, kreipėsi į notarą ir parašė pareiškimą, kad palikimą po M. A. mirties priima. Notaras (duomenys neskelbtini) išdavė liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) apie tai, jog po M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), įpėdinė L. R. priėmė palikimą (duomenys neskelbtini), paduodama pareiškimą notarui. Valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro išrašo duomenys patvirtina, jog palikėja M. A. (duomenys neskelbtini) testamentu palikimą paliko, o pareiškėja L. R. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė.

12. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio K. A. mirties palikėjo sutuoktinė M. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti turtą.

13. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog valstybės įmonės Registrų centre M. A. vardu įregistruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 1993 m. sausio 25 d. Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažyma Nr. 26. Tai pat nustatyta, jog minėtas butas įgytas santuokos laikotarpiu, todėl, nors minėtas butas įregistruotas M. A. vardu, tačiau jis yra bendroji jungtinė palikėjų K. A. ir jo sutuoktinės M. A. nuosavybė. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, jog abu sutuoktiniai minėtame bute gyveno iki pat K. A. mirties (duomenys neskelbtini). Po palikėjo K. A. mirties jo sutuoktinė M. A. liko toliau gyventi jiems priklausančiame bendrame bute bei valdė butą kaip savo nuosavybę - rūpinosi, prižiūrėjo, ir tvarkė iki savo pačios mirties. Minėtas aplinkybes, be kita ko, patvirtina Gyventojų registro išrašas, iš kurio matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) M. A. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), iki pat savo mirties. Bylos duomenimis, minimas butas buvo vienintelis M. A. gyvenamasis būstas.

14. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro 2025 m. birželio 18 d. išrašo duomenimis nustatyta, kad po K. A., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), Testamentų registre nėra įregistruota testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, taip pat nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikimo atsisakymo faktų bei pareiškimo dėl palikimo atsisakymo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Išraše, be kita ko, nurodyta, jog <Testamentai ir palikimo priėmimo faktai Testamentų registre registruojami nuo 2001 m. liepos 1 d. Duomenys apie palikimą priėmusius asmenis Testamentų registre kaupiami nuo 2010 m. kovo 31 d. Palikimo atsisakymo faktai Testamentų registre registruojami nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d., pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktai bei pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktai registre registruojami nuo 2016 m. kovo 1 d.>. Minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, jog tiek palikėjo K. A. testamento sudarymo metu, tiek po palikėjo mirties, valstybės įmonės Testamentų registre duomenys dar nebuvo kaupimai.

15. Iš byloje pateikto suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą matyti, kad valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų K. A. ir M. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių arba paneigiančių faktinį palikėjo K. A. paliktojo turto priėmimą valdyti.

16. Suinteresuotas asmuo B. G. atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą nurodė, jog sutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. A. priėmė palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio K. A., mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

17. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

18. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Palikėjo K. A., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso keturiasdešimt devinto skirsnio nuostatos, kadangi palikimas po jo mirties atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.). 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.).

20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-210/2008).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016 ir kt.).

22. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties arba tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno bei rūpinosi palikėju, kai kiti įpėdiniai patys ten neapsigyveno, nes turi kitą nuolatinę gyvenamąją vietą, bei ilgą laiką nereiškė pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiam įpėdiniui, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

23. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas, vadovaujantis įstatymais, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

24. Teismo vertinimu, pateikti į bylą įrodymai ir pareiškime nurodytos aplinkybės laikytinos pakankamomis įsitikinti pareikšto reikalavimo pagrįstumu. Kaip jau buvo minėta, (duomenys neskelbtini)testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), K. A. gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)” įmokėtus pajinius įnašus ir dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), paliko savo sutuoktinei M. A.. Nors minėtas butas valstybės įmonės Registrų centre įregistruotas M. A. vardu butas, tačiau įgytas santuokos laikotarpiu, todėl butas yra bendroji jungtinė palikėjų K. A. ir jo sutuoktinės M. A. nuosavybė. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog M. A. yra tiek testamentinė įpėdinė, tiek ir pirmos eilės įpėdinė paveldint pagal įstatymą, ir gali paveldėti po savo sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą. Rašytiniais bylos įrodymais taip pat nustatyta, kad po K. A. mirties jo sutuoktinė M. A. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, jai paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Tačiau M. A. (palikėjo sutuoktinė) iš karto po sutuoktinio K. A. mirties palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti palikėjui priklausiusį turtą, t. y. byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad M. A. nuolat gyveno ir po sutuoktinio K. A. mirties liko gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, minėtu butu naudojosi bei deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). Be kita ko, iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad minimas butas buvo vienintelis M. A. gyvenamasis būstas. Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina ir kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai – pažymos apie K. A. ir M. A. deklaruotą gyvenamąją vietą, Nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio matyti, jog butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), registruotas M. A. vardu. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Suinteresuoti asmenys nepateikė prieštaravimų dėl pareiškime išdėstytų aplinkybių.

25. 1964 m. Civilinio kodekso redakcijoje buvo numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad po palikėjo K. A. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė M. A., pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis). Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

26. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu, pareiškimas tenkintinas nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. A. (palikėjo sutuoktinė) po palikėjo K. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), gyvenusi (duomenys neskelbtini), po palikėjo sutuoktinio K. A., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.