- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- e2A-99-755/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04448-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- T. V.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-8139-452/2021 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui T. V. dėl skolos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal balance“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo T. V. (toliau ir atsakovas) 175,87 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 158,28 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 17,00 Eur žyminį mokestį, 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš T. V. UAB „ Legal Balance 175,87 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 15,83 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. rugsėjo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 79,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“(toliau – Pradinis kreditorius) ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-023136 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – biuro kėdė Barton-HM-2010001159223 13 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 12,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas įsipareigojimų tinkamai nevykdė. 2020 m. liepos 15 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-07/01 pagrindu pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises į atsakovą ieškovei. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas skolą būtų sumokėjęs.
5. Teismas konstatavo, kad pradinė kreditorė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas jo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai ir nustatytais terminais nevykdė, skolos nesumokėjo, todėl pripažino, kad jis pažeidė prievolę. Perleidus reikalavimo teisę ieškovei, atsakovas turi šią pareigą jai įvykdyti. Teismas nenustatė aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas ar pažeistų atsakovo interesus, todėl tenkino ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovo 175,87 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.
6. Teismas reikalavimą priteisti iš atsakovo 158,28 Eur netesybų (delspinigių), paskaičiuotų už 180 dienų, nuo negrąžintų įmokų sumos, taikant 0,5 proc. dydžio delspinigių normą už kiekvieną uždelstą dieną, tenkino iš dalies. Nurodė, kad nors 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarp atsakovo ir pradinės kreditorės buvo sudaryta išperkamosios nuomos, o ne vartojimo kredito sutartis, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, sprendė, kad yra taikytinos vartotojų teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatą, kurioje nurodyta, kad delspinigių maksimalus dydis yra 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną, kaip orientacinę, iš atsakovo ieškovei priteisė 15,83 Eur delspinigių. Pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Ieškovė UAB „Legal balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo už akių dalis dėl delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 158,28 Eur delspinigių, 138 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme, 17 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
7.1. teismas nepagrįstai rėmėsi VKĮ nuostatomis, nes pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą jis netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK- BK-023136 bendrosiose sąlygose įtvirtinta nuostata, jog „Šalys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai Nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Turtą už 1,00 Eur“;
7.2. pradinis kreditorius ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjus visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovas Sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ. Sutinka, kad buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau ji negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomas VKĮ normos;
7.3. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje įvirtinta, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolė, tačiau netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo;
7.4. teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos doktrina ir sąžiningumo bei protingumo principais, tačiau neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ieškovė prašė priteisti delspinigius tik už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Apeliantė po reikalavimo perleidimo sutarties elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su kreipėsi po protingo termino. Delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo nepriteisti prašomų delspinigių, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovas su Sutarčių sąlygomis sutiko;
7.5. patenkinus ieškinį, pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodant, jog ieškovei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
10. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Byloje nustatyta, kad tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovo – nuomininko T. V. 2020 m. rugpjūčio 27 d. sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-023136. Pradinis kreditorius atsakovui suteikė teisę naudotis kilnojamuoju daiktu – biuro kėdė Barton-HM-2010001159223 109 Eur vertės 12 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo per sutarties laikotarpį mokėti mėnesines įmokas po 12,99 Eur.
12. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad sutinka, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau apeliantė įrodinėja, jog sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo normos. Apeliantė nesutinka, kad nagrinėjamu atveju taikytinas VKĮ, kadangi pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą VKĮ netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.
13. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuomos sutartį vertino kaip išperkamosios nuomos sutartį ir sprendė, jog jai galioja ir VKĮ įtvirtinta vartotojo teisių apsauga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, su apeliantės argumentu, kad VKĮ įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto (VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė, jų dydis, vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius, gali būti pripažįstama orientaciniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Be to, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija).
14. Vienas iš įstatymų, reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius ir apibrėžiančių delspinigių dydį, taikomą vartotojams, yra būtent VKĮ. Pripažintina, kad teismas pagrįstai vadovavosi šio įstatymo normomis, kaip reglamentuojančiomis panašius teisinius santykius, pagal įstatymo analogiją ribojant šalių sutarties laisvės principą ir įgyvendinant silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktriną, vertinant priteistinų delspinigių dydį iš vartotojo (atsakovo).
15. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priteisti prašomo dydžio delspinigius, atsižvelgė į tai, kad jie paskaičiuoti pagal sutarties dalyje „Šalių atsakomybė“ įtvirtintą sąlyga, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos, pripažino, kad sąlygoje, kurioje įtvirtinti 0,5 proc. dydžio delspinigiai, nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
16. Ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Svarstant delspinigių dydį šioje civilinėje byloje, pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Nors apeliantė vadovavosi VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma 180 dienų maksimalia trukme, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, ji nesilaikė VKĮ vartotoją ginančio orientacinio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
18. Atsižvelgdamas į vartotojų teisių apsaugos, VKĮ nuostatas bei taikydamas jas netiesiogiai, tik atsižvelgdamas kaip į kriterijų, vertinant delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, t. y. jei netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti.
19. Sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus. Be to, ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai. Esant nustatytoms aplinkybėms, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai delspinigių dydį sumažino iki 0,05 procentų už ieškovės prašytas 180 dienas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas užtikrino tiek atsakovo, kaip silpnesnės šalies, tiek ieškovės, užsiimančios ūkine-komercine veikla, interesų pusiausvyrą, nesuteikiant nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.
20. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis,185 straipsnis).
21. Apeliaciniame skunde ieškovės reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas siejamas su ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo visišku patenkinimu. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei priteisė atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Netenkinus apeliacinio skundo reikalavimo dėl delspinigių dydžio pakeitimo ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius tenkintas iš dalies, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
22. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, teisingai aiškino ir taikė bylai išspręsti aktualias materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių. Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, dėl to jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.