- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-02
- Bylos Nr.
- e2S-304-739/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- R. G.
- Kategorijos
- 3.3.2.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nutarties dėl atsisakymo priimti patikslintą ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei D. M., trečiajam asmeniui R. G. dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nuostolių atlyginimo, nuomotojo teisių ir pareigų perkėlimo bei atsakovės D. M. priešieškinį ieškovui J. S. dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo nesudaryta ir žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo teisėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo J. S. patikslintą ieškinį atsakovei D. M., trečiajam asmeniui R. G. dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nuostolių atlyginimo, nuomotojo teisių ir pareigų perkėlimo bei atsakovės D. M. patikslintą priešieškinį ieškovui J. S. dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo nesudaryta ir žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo teisėtu.
2. Ieškovas 2024 m. kovo 27 d. pateikė pirmosios instancijos teismui procesinį dokumentą – patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pakeisti atsakovę D. M. į naują atsakovą R. G., o civilinę bylą pagal visus ieškovo reikalavimus D. M. bei pastarosios reikalavimus pagal priešieškinį J. S. nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2024 m. balandžio 8 d. žodine nutartimi ieškovo patikslintą ieškinį atsisakė priimti.
4. Teismas posėdžio metu nurodė, kad atsisako priimti ieškovo patikslintą ieškinį tuo pagrindu, kad atsakovė nesutinka būti pakeista kitu atsakovu, nurodė, kad teismas negali pakeisti atsakovo ir dėl to, kad atsakovė byloje yra pateikusi priešieškinį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. balandžio 8 d. žodinę nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5.1. Apeliantas teigia, kad teismo argumentai dėl atsisakymo priimti patikslintą ieškinį neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, aiškiai išreiškė motyvuotą reikalavimą pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Mano, jog teismui nesuteikta diskrecija tokio ieškovo prašymo netenkinti, ypač tuo pagrindu, kad pradinis atsakovas nesutinka būti pakeistu į kitą tinkamą atsakovą. Apelianto teigimu, teismo sprendimas atsisakyti priimti patikslintą ieškinį tuo pagrindu, kad su tuo nesutinka pradinis atsakovas ir būtent dėl to teismas pats negali tokio klausimo išspręsti, naikintinas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.
6.1. Nurodo, kad joks teisės aktas nenumato ieškovo galimybės atskiruoju skundu skųsti teismo protokolinės nutarties dėl atsisakymo priimti patikslintą ieškinį.
6.2. Mano, kad ieškovo argumentacija dėl absoliučios teisės pakeisti atsakovą tinkamu atsakovu būtų pagrįsta tik tuomet, jei atsakovė nagrinėjamoje byloje nebūtų pareiškusi priešieškinio. Nagrinėjamoje situacijoje ieškovas, bandydamas įtikinti teismą, jog atsakovės sutikimo nereikėjo, sąmoningai nutyli faktą, jog atsakovė pagal priešieškinį yra ieškovė. Dėl to, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, jog pastaroji teisės norma nagrinėjamu atveju taikyta ir atsakovei. Kitaip tariant, atsakovės procesinis statusas byloje (ieškovė pagal priešieškinį) reiškia tai, jog ieškovui norint pakeisti atsakovą tinkamu atsakovu yra būtinas D. M. (ieškovės pagal priešieškinį) sutikimas.
6.3. Teigia, kad tai, jog atsakovui civilinėje byloje esant ir ieškovu (pagal priešieškinį) tokio atsakovo sutikimas yra būtinas – patvirtina ir teismų praktika. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1254-560/2019 15 punkte yra nurodoma, jog: „Tokiu būdu tik ieškovei pagal priešieškinį išreiškus nesutikimą dėl netinkamos šalies pakeitimo pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti bylą iš esmės“.
6.4. Atsakovės nuomone, jei ieškovo patikslintas ieškinys (ieškovei pagal priešieškinį nesutinkant) būtų buvęs priimtas ir tenkintas ieškovo prašymas pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, būtų susidurta su teisiškai ydinga ir nesuprantama situacija, kadangi nors D. M. atsakovės statusas būtų eliminuotas, D. M. liktų byloje pagal pareikštą priešieškinį. Toks D. M. likimas byloje būtų teisiškai nereglamentuotas, kadangi nebūtų aiškus D. M. statusas. D. M. negalėtų būti laikoma nei atsakove (tenkinus Ieškovo prašymą), nei ieškove (kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovu yra J. S.). Taip pat nėra suprantama, kokį teisinį statusą byloje įgytų D. M. pateiktas priešieškinis.
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo prašo atskirąjį skundą atmesti, nurodo, kad atskirasis skundas apskritai neturėjo būti priimamas, nes nutartis atsisakyti priimti patikslintą ieškinį, kuriuo keičiamas ieškinio pagrindas ir dalykas, neskundžiama atskiruoju skundu. Be to, mano, kad ieškovas teikė ne prašymą pakeisti netinkamą šalį tinkama, o reiškė naują ieškinį, tačiau jis tą turi daryti ne esamoje civilinėje byloje, o atskirai pradėtoje byloje, juo labiau kad su šalies pakeitimu nesutinka nei vienas kitas proceso dalyvis – nei atsakovė, nei trečiasis asmuo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta .
9. Nagrinėjamu atveju, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo žodinės nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo patikslintą ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2024 m. kovo 27 d. pateikė pirmosios instancijos teismui procesinį dokumentą, įvardinęs jį patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti atsakovę D. M. į naują atsakovą R. G., o civilinę bylą pagal visus ieškovo reikalavimus D. M. bei pastarosios reikalavimus pagal priešieškinį J. S. nutraukti. Ieškovas teismui pateiktame procesiniame dokumente nurodė, kad atsakovei nebesant ginčo žemės sklypų savininke, ieškovo reikalavimai jai dėl nuostolių atlyginimo nebetenka prasmės, todėl ieškovas nebeturi jokių reikalavimų atsakovei. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas teismui pateiktu procesiniu dokumentu siekė pakeisti byloje netinkamą atsakovą tinkamu pagal vieną iš ieškinio reikalavimų dėl nuomos sutarties sudarymo ir nuomotojo teisių perkėlimo, o kitos ieškinio dalies, tai yra reikalavimo atsakovei dėl nuostolių priteisimo iš esmės atsisakė, prašydamas šioje dalyje bylą nutraukti.
11. CPK 290 straipsnio 2 dalis numato, jog teismo posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu teismas turi teisę priimti rašytines arba žodines nutartis. Žodinė nutartis įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Rašytinė nutartis priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir surašoma kaip atskiras procesinis dokumentas. Teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal šį Kodeksą ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
12. Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šiame Kodekse numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 42 straipsnis nustato, kad ieškovas turi teisę padidinti (sumažinti) reikalavimus ar atsisakyti nuo jų. Pagal CPK 140 straipsnį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Teismas, kuris nepriima suinteresuoto asmens, kuris kreipėsi į teismą, ieškinio atsisakymo ar atsakovo pareikšto ieškinio pripažinimo arba netvirtina šalių taikos sutarties, dėl to priima motyvuotą nutartį. Teismas bylą nutraukia, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Pagal CPK 137 straipsnio 5 dalį, dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, gali būti duodamas atskirasis skundas.
13. Nagrinėjamu atveju, nors tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodo, kad teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo neskundžiama, todėl ir priimta protokolinė nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas su tokia proceso dalyvių pozicija nesutinka, atsižvelgęs į tai, kad, šiuo konkrečiu atveju, ieškovas teismui pateiktu procesiniu dokumentu prašė pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu bei iš esmės pareiškė, jog atsisako ieškinio reikalavimo dėl nuostolių priteisimo iš atsakovės.
14. Teismo vertinimu, skundžiama nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo procesinį dokumentą, nors ir įvardintą patikslintu ieškiniu, tačiau kuriame iš esmės suformuluotas pareiškimas dėl vieno iš ieškinio reikalavimų atsisakymo bei dalies bylos nutraukimo, turėjo būti rašytinė, o dėl tokio pobūdžio nutarties gali būti paduodamas atskirasis skundas, nes tokia nutartis užkerta kelią baigti bylą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019). Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė civilinio proceso teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo procesinį dokumentą, įvardintą patikslintu ieškiniu, žodine nutartimi, tačiau pagrįstai priėmė ieškovo atskirąjį skundą, taip užtikrindamas jam teisę į apeliaciją.
15. Kita vertus, iš teismo posėdžio garso įrašo galima daryti išvadą, kad teismas atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškinį nemotyvuotai, nors šiuo procesiniu dokumentu buvo prašoma ne tik pakeisti atsakovą, bet ir iš esmės atsisakoma nuo ieškinio reikalavimo, nes prašoma nutraukti bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo priteisti nuostolius iš atsakovės. Be to, ieškovo procesiniu dokumentu taip pat yra prašoma nutraukti bylą ir pagal atsakovės priešieškinio reikalavimą. Tačiau teismas dėl to nepasisakė, nors tokius ieškovo reikalavimus, pareikštus patikslintame ieškinyje, teismo posėdyje akcentavo ir atsakovės atstovas, siekdamas išsiaiškinti ar ieškovas iš tiesų atsisako ieškinio atsakovės atžvilgiu.
16. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje išdėstyta pozicija dėl negalimumo šioje byloje pakeisti atsakovą, nesant atsakovės sutikimo, nėra teisiškai pagrįsta ir teisinga. Sutiktina su ieškovo atskirajame skunde dėstomais argumentais, kad būtent ieškovas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise pasirinkti prieš ką teisme teikti ieškinį, turi teisę pasirinkti byloje atsakovą, t. y. tik ieškovas pasirenka ir ieškinyje nurodo atsakovą. Ta aplinkybė, kad byloje yra pateiktas ir atsakovės priešieškinis, šios išvados nekeičia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, kad ieškovas atsisako ieškinio atsakovui, savaime nėra pagrindas teismui nenagrinėti atsakovo toje byloje pareikšto priešieškinio, jeigu atsakovas palaiko ieškovui pareikštus reikalavimus ir prašo išnagrinėti juos iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Dėl to atsakovės nuogąstavimai dėl tolimesnio priešieškinio likimo byloje atsakovę pakeitus kitu atsakovu yra visiškai nepagrįsti. Be to, ir pats teismas posėdyje nurodė, kad atsakovė, ją pakeitus kitu atsakovu, esant jos priešieškiniui, byloje galėtų būti pakeista į trečiąjį asmenį, pareiškiantį savarankiškus reikalavimus atsakovo pusėje. CPK 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas. Todėl tiek teismo argumentai skundžiamoje protokolinėje nutartyje, tiek atsakovės argumentai atsiliepime į atskirąjį skundą dėl būtinumo šioje byloje gauti atsakovės sutikimą dėl jos pakeitimo kitu atsakovu, laikytini teisiškai nepagrįstais.
17. Nors atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą remiasi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1254-560/2019 ir teigia kad šioje nutartyje teismas patvirtino, kad tik ieškovei pagal priešieškinį išreiškus nesutikimą dėl netinkamos šalies pakeitimo pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti bylą iš esmės, atkreiptinas dėmesys, kad toje byloje buvo sprendžiamas klausimas ne dėl atsakovo pagal ieškinį ar priešieškinį sutikimo jį pakeisti kitu atsakovu, bet dėl ieškovo pagal ieškinį ar priešieškinį sutikimo dėl netinkamo atsakovo pakeitimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių argumentų nepasisako, kadangi jie nėra susiję su nagrinėjamu ginču.
18. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad teismas nemotyvuotai ir netinkama forma atsisakė priimti ieškovo patikslintu ieškiniu įvardintą procesinį dokumentą, tinkamai jo nekvalifikuodamas ir nespręsdamas jame ieškovo suformuluotų procesinių prašymų. Dėl šios priežasties atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama žodinė nutartis panaikinama ir ieškovo 2024 m. kovo 27 d. pateikto procesinio dokumento, įvardinto patikslintu ieškiniu, priėmimo klausimas su jame pateiktais procesiniais prašymais perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. balandžio 8 d. žodinę nutartį panaikinti ir perduoti patikslintu ieškiniu įvardinto procesinio dokumento bei jame suformuluotų procesinių prašymų priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.