- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-23
- Bylos Nr.
- e2-412-587/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00365-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- E. S.-R.
- Advokatai
- Remigijaus Mockevičius, Ina Kurauskienė
- Kategorijos
- 2.6.1.1Prievolės samprata, jos šalys, objektas, turinys ir forma
- 2.6.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
- 2.6.29.4Kiti su paskola susiję klausimai
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui T. K., jo atstovui advokato padėjėjui Remigijui Mockevičiui, atsakovei E. S.-R., jos atstovei advokatei Inai Kurauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei E. S.-R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 100 000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje bei paaiškinimuose duotuose posėdžio metu, ieškovas bei jo atstovas nurodė, kad šalys 2021 m. lapkričio 17 d. žodžiu susitarė dėl bendradarbiavimo steigiant naują verslą interjero dizaino srityje. Siekiant įgyvendinti susitarimą, šalys sutarė dėl paruošiamųjų veiksmų bei dėl kiekvienos iš šalių indėlio į bendrą veiklą. Preliminariai šalys susitarė, kad ieškovo indėlis būsimoje veikloje bus jo kompetencija informacinių technologijų bei reklamos srityse, o taip pat verslo finansavimas pagal šalių susitarimą ir verslo poreikį. Atsakovės indėlis bus jos kompetencija interjero dizaino ir tiekimo srityse.
3. 2021 m. lapkričio 30 d. siekdamas pradėti praktinį šalių bendradarbiavimą ieškovas abipusio pasitikėjimo pagrindu atsakovės darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (vadinamoje (duomenys neskelbtini)) perdavė 100 000 Eur atsakovei grynaisiais pinigais, o atsakovė juos priėmė. Pinigų perdavimo momentu patalpoje minėtu adresu dalyvavo ir asmenys – R. T., E. K. Tokiu būdu, ieškovas tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal susitarimą bendradarbiauti steigiant naują verslą. Atsakovė priėmė pinigus ir tokiu būdu akceptavo susitarimą dėl verslo finansavimo iš ieškovo pusės.
4. 2022 m. pradžioje atsakovė ieškovui nurodė, kad pakeitė savo nuomonę dėl bendro verslo sąlygų ir pareikalavo iš ieškovo papildomai dar didesnio finansavimo. Ieškovui tokia atsakovės pasikeitusi pozicija dėl susitarimo vykdymo sąlygų buvo nepriimtina, todėl ieškovas nematė galimybės papildomai investuoti bei tokiu būdu tęsti susitarimo vykdymą. Atsakovei pakeitus savo poziciją dėl susitarimo įgyvendinimo, o ieškovui dėl to nesutikus, susitarimas baigė galioti ir šalis toliau siejo tik paskolos teisiniai santykiai dėl perduotų 100 000 Eur. Ieškovas 2022 m. kovo 4 d. raštu paprašė atsakovės grąžinti paskolą per 30 dienų nuo reikalavimo pateikimo. Ieškovas taip pat nurodė, kad kartu siekia ginčą spręsti, pasiekiant taikos susitarimą tarp šalių. Paskolos grąžinimo terminas tokiu būdu yra skaičiuojamas nuo 2022 m. balandžio 4 d.
5. Paskolos neformino nei rašytiniu dokumentu nei notariškai, kadangi pasitikėjo atsakove, prieš tai eilę metų buvo bendradarbiauta su atsakove.
6. Ieškovas tinkamai įvykdė susitarimą ir jame numatytą paskolą suteikė atsakovei grynais pinigais, o atsakovė juos priėmė. Iš esmės pasikeitus atsakovės pozicijai dėl susitarimo, ieškovas pareikalavo grąžinti paskolą, tačiau atsakovė pagal ieškovo pareikalavimą paskolos negrąžino.
7. Taigi, ginčo sandoryje buvo šios sąlygos šios sąlygos: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies - paskolos davėjo - pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies - paskolos gavėjo - pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas. Šiuo atveju, paskolos davėjas, ieškovas, perdavė pinigus paskolos gavėjai atsakovei. Šalys nebuvo sutarusios dėl paskolos atlygintinumo, todėl atlygis už paskolintą sumą nėra skaičiuojamas.
Motyvuojamoji dalis
8. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido paskolos grąžinimo terminą (2022 m. balandžio 4 d.), bei vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad atsakovė už praleistą terminą piniginėms prievolėms įvykdyti privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas, prašo ieškovui iš atsakovės priteisti 100 000 Eur skolą bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime, posėdžio metu atsakovė bei jos atstovė nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 2021 m. lapkričio mėnesį žodžiu tarėsi dėl bendradarbiavimo steigiant naują verslą interjero dizaino srityje, naudojantis atsakovės prekiniu ženklu bei infrastruktūra, tačiau galutinis susitarimas pasiektas nebuvo. Atsakovė kategoriškai neigia, kad ieškovas perdavė jai 100 000,00 eurų grynaisiais pinigais.
10. Šalys tikrai ketino sukurti bendrą verslą interjero dizaino srityje, įsteigiant juridinį asmenį – uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkais būtų ieškovas (40 proc. akcijų), atsakovė (40 proc. akcijų) ir K. K. (ieškovės rekomenduotas interjero dizaino rangos įmonės vadovas, 20 proc. akcijų). Šiam susitarimui pasiekti ieškovui talkino profesionalus teisininkas, advokatas S. V., kuris profesionaliai atliko savo darbą, ir susipažinęs su šalių norais, pasiūlė bendros veiklos vykdymui įsteigti uždarąją akcinę bendrovę. Buvo pasiūlyta, kad įsteigus bendrovę, ji pasiskolins pinigines lėšas iš ieškovo (beprocentė paskola) su sąlyga, kad dividendai akcininkams nebus mokami kol paskola negrąžinta. Taip pat buvo aptartos ir kitos sąlygos. Taigi, šalys diskutavo/tarėsi dėl paskolos sutarties tarp naujai įsteigtos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovo sudarymo galimybės ateityje, įsteigus uždarąją akcinę bendrovę. Tačiau, kaip teisingai nurodo ieškovas, šalys galutinai nesusitarė dėl bendros veiklos vykdymo, nauja įmonė nebuvo įsteigta, tad ir nebuvo poreikio skolintis lėšų iš ieškovo.
11. Susitikimas apie, kurį kalba ieškovas, neva perduodant pinigus, buvo skirtas tam, kad supažindinti J. T. su ieškovu, aptarti Kauno, kaip Europos kultūros sostinės renginius, kur investuoti pinigus, nes ieškovo viena iš įmonių buvo renginių rėmėja. Jokio pinigų perdavimo nebuvo. Buvo geriamas šampanas, valgomi užkandžiai, jie buvo atnešti maišeliuose. Ji turėjo klientų, vaikščiojo per kelis aukštus, liudytojas E. K. laukė ieškovo automobilyje, atvežė užkandžių. Kas vyko pirmame aukšte nežino.
12. Ieškovas nepateikė jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kad perdavė atsakovei pinigus, nei kaip paskolą, nei kitais pagrindais. Byloje nėra jokių objektyvių 100 000 eurų paskolos egzistavimo ir jų perdavimo atsakovei fakto įrodymų.
13. Sandorio sudarymo įrodinėjimas liudytojų parodymais negalimas, kadangi įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas (kai šiuo atveju 100 000 Eur sumai reikalinga ne tik rašytinė bet ir notarinė sandorio forma) atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Byloje nėra jokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų, jokie rašytiniai dokumentai tarp šalių nebuvo sudaryti, nėra jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad, jei toks sandoris vyktų, jis negalėjo būti sudarytas įstatymo reikalaujama notarine forma dėl kokių nors aplinkybių.
14. Ieškovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios įstatinis kapitalas sudaro 100 000 eurų, vadovas, kuris derybose dėl bendros veiklos naudojosi kvalifikuota advokato pagalba, kuris tikrai nepatartų ieškovui paskolinti atsakovei 100 000 eurų grynais pinigais, nesudarius atitinkamos formos paskolos sandorio. Taigi, joks protingas, atsargus, rūpestingas žmogus, įmonės vadovas, turintis patirties sandorių sudaryme, turintis kvalifikuotą teisinę pagalbą (advokato pagalbą), negalėjo sudaryti ypatingai didelės sumos (100 000 eurų) paskolos sandorio nesilaikant įstatymo nustatytos notarinės formos.
15. Ieškinį prašo atmesti pilnai.
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos aplinkybės, teismo argumentai bei išaiškinimai.
16. Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo.
17. Byloje nustatyta, kad šalys 2021 m. rudenį žodžiu susitarė dėl bendradarbiavimo steigiant naują verslą interjero dizaino srityje, dėl to ginčo nėra, šalys tai patvirtino savo paaiškinimais. Tai, kad šalys tarėsi dėl paruošiamųjų veiksmų bei dėl kiekvienos iš šalių indėlio į bendrą veiklą patvirtina 2022 m. rugsėjo 6 d. elektroniniai laiškai – susirašinėjimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų projektas, steigimo sutarties projektas (kuriame numatyta trys steigėjai, tame tarpe ieškovas ir atsakovė įsigyjantys po 40 procentų akcijų ir įnešantys po 1000 Eur (failas 1, psl. 65-84). Kaip matyti iš susirašinėjimo, šiuos dokumentu rengė kvalifikuotas teisininkas – ieškovo atstovas advokatas. 2021 m gruodžio 16 d. atsakovė ieškovui siuntė 2022 m. biudžetą, kaip nurodo, „pagal vakar aptartas mintis“, nurodant tikslus, marketingo priemones (failas 1, psl. 161-180). Taip pat ieškovas pateikė įrodymus apie šalių susirašinėjimą vykdytą 2022 m. pradžioje, iš kurio matyti, jog ginčijamasi dėl finansavimo, derinamasi dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, patalpų ir t.t., ieškovas nurodo jaučiasi apgautas, nes bendrovės veikla nuostolinga, o buvo žadami pelnai. Atsakovė nurodo, kad buvo sakoma jog bendrovė nauja ir reikia injekcijos, kad jis skolins (1 failas, psl. 181-185).
18. Iš minėtų įrodymų matyti, kad buvo tartasi dėl uždarosios akcinės bendrovės, kurios įstatinis kapitalas būtų 2500 Eur, įsteigus bendrovę ji pasiskolina pinigines lėšas iš akcininko (tikėtina ieškovo, kadangi buvo planuojama, kad jis taps akcininku, buvo pareikalauta jo asmens duomenų bendrovės steigimui, tai patvirtino ir šalys procesiniuose dokumentuose, posėdžio metu), bendrovė įsigyja intelektinę nuosavybę ir materialų turtą, nusamdo numatytus darbuotojus, pasirašo paslaugų teikimo sutartis su reikiamais paslaugų teikėjais. Dividendai nemokami, kol negrąžinta paskola.
19. Byloje pateikta pajamų mokesčio deklaracija už 2021 m. iš kurios matyti, kad ieškovas disponavo prašoma priteisti suma, ji pateikta kilus ginčui ar ieškovas turėjo ir galėjo skolinti 100 000 Eur (failas 1, psl. 124-125).
20. Ieškovo teigimu, jis vieno susitikimo metu, atsakovės patalpose, vadinamoje (duomenys neskelbtini), 2021 m. žiemą, kuriame dalyvavo šalys, E. K., J. T., K. K. perdavė atsakovei 100 000 Eur grynais pinigais be jokio įforminimo dokumentais, kad galėtų veikti steigiama bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skolino be įforminimo raštu, kadangi tarp šalių buvo pasitikėjimas.
21. Kad įsteigti bendro verslo nepavyko (ginčo dėl to nėra), ieškovas atsakovei 2022 m. kovo 4 d. per advokatą pateikė pretenziją dėl 100 000 Eur grąžinimo per 30 dienų (DOK-364). Jokio atsakymo į pretenziją atsakovė nepateikė.
22. Byloje 2023 m. gegužės 24 d. posėdžio metu buvo apklausti liudytojai, E. K., J. T. Liudytojų parodymai apie ieškovo minimą ginčo piniginių lėšų (100 000 Eur) perdavimą buvo nenuoseklūs, nesutapo daugelis aplinkybių, jie nurodė, kad daug ko neprisimena, todėl jų parodymai vertintini kritiškai.
23. Visi liudytojai ir šalys nurodė, jog visi susitikimai vyko dėl Kauno, kaip Europos kultūros sostinės renginių organizavimo (ieškovas buvo supažindintas su J. T.), atsakovės patalpose (duomenys neskelbtini), vadinamoje (duomenys neskelbtini). Susitikimą, kuris ieškovo įvardijamas pinigų perdavimo diena ir momentu, visi liudytojai ir šalys prisimena kaip 2021 m. pabaigoje, vykusį susitikimą. Tačiau pačias susitikimo aplinkybes visi įvardijo skirtingai.
24. Liudytojas E. K., kuris buvo ieškovo darbuotojas ir apsauginis, nurodė, kad jis atvažiavo į susitikimą atsakovės (duomenys neskelbtini) ofise ((duomenys neskelbtini) patalpose) su ieškovu ir ieškovas jam padavė popierinį, maišelį su pinigais, kad perduoti atsakovei, patalpose jau buvo atsakovė, liudytoja J. T. Jis nurodė, kad perdavė maišelį su pinigais atsakovei, kokiu tikslu perdavė nežino. Kad maišelyje pinigai nurodė ieškovas, lygtai buvo šimtas tūkstančių eurų. Matė kupiūras po 50, 100 Eur. Perduodamų pinigų sumą 100 000 Eur žinojo, nes ieškovas tai pasakė. Iš pradžių nurodė, kad pinigų neskaičiavo, vėliau, kad šalys pinigus skaičiavo prie jo, skaičiavimą matė liudytoja J. T.
25. Tokie liudytojo parodymai yra prieštaringi. Vienu metu jis nurodo, kad pinigų neskaičiavo, vėliau, kad skaičiavo. Sumą 100 000 žino tik iš ieškovo pasakymo. Teismas sprendžia, kad toks liudytojo žinių šaltinis nėra objektyvus, nes akivaizdu, kad ieškovo nurodoma suma, kai dėl jos kyla ginčas, negali būti įrodinėjama liudytojo prielaida ar manymu, juolab, kai tai tvirtina tik ieškovas, o atsakovė nepripažįsta ne tik sumos bet ir pinigų perdavimo fakto. Taip pat nesutampa šio liudytojo parodymai su liudytojos J. T., liudytojo K. K. parodymais, kurie nurodo, kad jokių pinigų iš viso nematė, kad į ofisą J. T. atvyko kartu su ieškove ir atsakovu, o ne laukė ofise, kaip nurodo liudytojas E. K. Jie nurodo, kad maišeliuose buvo maistas, kad J. T. ir ieškovo supažindinimo dieną (ieškovo nurodomą pinigų perdavimo dieną) buvo daugiau žmonių, vyko vaikščiojimas po aukštus, atvyko klientai, E. K. laukė mašinoj, vežė maisto, šampano, nors pats E. K. nurodo, kad visą laiką buvo ofise, matė skaičiuojant pinigus.
26. Taigi iš liudytojų parodymų teismas daro išvadą, kad jie yra prieštaringi, netikslūs, nevienodi, todėl liudytojo E. K. parodymais, apie pinigų perdavimą atsakovei, kaip paskolos fakto įvykimą, nesivadovauja, liudytojų parodymais pinigų perdavimo faktą laiko neįrodytu (CPK 177, 178 185 straipsniai).
27. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis yra realinė, ji laikoma sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnis), taigi vien susitarimo dėl paskolos suteikimo neužtenka, būtinas ir sutarties dalyko perdavimas.
28. Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnis). Kaip teisingai nurodo ieškovas, cituodamas teismų praktiką, tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020). Tik Ieškovui įrodžius, jog paskola buvo suteikta, kyla procesinė atsakovo pareiga įrodyti paskolos grąžinimo faktą, kadangi, paskolos sutarčiai esant realinei, neįrodžius pinigų perdavimo fakto paskolos sutartis laikoma nesudaryta (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1976- 823/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-229-916/2017).
29. Ieškovo teiginys, jog šiuo atveju pagal žodinį susitarimą ieškovas suteikė paskolą atsakovei, o ši disponavo ja kaip savininkė, disponavo jais savo nuožiūra, nėra pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Ieškovas cituoja CK 6.189 straipsnio 1 dalį sakydamas, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, nurodo, kad prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis).
30. Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad suteikė paskolą atsakovei bendro verslo kūrimui (CPK 177, 178 straipsniai). Kaip matyti, ieškovo prašomos priteisti skolos suma yra tokio dydžio, kuri reikalavo ne tik rašytinės bet ir notarinės formos. Kodėl ji nebuvo niekaip raštu forminama, ieškovas svarių argumentų nenurodė. Teismas sprendžia, kad tokio lygio pasitikėjimas, kad skolinti 100 000 eurų be jokio rašytinio įrodymo ar specialiai tam kviečiamų liudytojų ar kt. fiksuojančių priemonių yra neįtikėtinas. Tokio lygio pasitikėjimas galbūt galimas tarp artimų šeimos narių, tačiau ne tarp verslo, darbinių santykių partnerių, nėra įtikima ieškovo versija, kad jis (toks pasitikėjimas, kad nefiksuoti sandorio), galėjo būti tarp ieškovo ir atsakovės, kaip tarp būsimų verslo partnerių. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų kad pagrįsti tokį didelį pasitikėjimą (ankstesnių buvusių sandorių, žodinių susitarimų ar kt.).
31. Kaip minėta, teismas ieškinio nelaiko įrodytais liudytojų parodymais, kadangi jie nėra patikimi (nutarties 22-26 punktai) (CPK 177, 178 straipsniai). Kitokių įrodymų apie paskolos perdavimą ieškovas nepateikė (CPK 177, 178 straipsniai).
32. Teismas sprendžia ir sutinka su atsakovės atstovės argumentu, kad ieškovas nepateikė jokių tiesioginių ar netiesioginių objektyvių įrodymų, kad jis perdavė atsakovei pinigus 100 000 Eur, nei kaip paskolą, nei kitais pagrindais. CK 1.93 str. 2 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. CK 1.93 straipsnio 6 dalis numato, kad įrodinėjant paskolos sutarties sudarymą ribojimo remtis liudytojų parodymais teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
33. Teismas nenustatė, kad yra rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų, (ieškovas nurodė, kad raštu sandoris nebuvo sudarytas); nenustatė, kad sandorio sudarymo dokumentai prarasti (to ieškovas neteigė); nenustatė, kad atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes sandorio nebuvo įmanoma įforminti raštu (ieškovas tiesiog teigė, kad sandorio raštu nesudarė dėl pasitikėjimo, jokių kliūčių įforminti sandorį raštu nenurodė), taigi akivaizdu, kad jų nebuvo; nenustatė, kad atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
34. Nors teismas nenustatė nei vienos iš šių aplinkybių, tam, kad byla būtų visapusiškai ir objektyviai išnagrinėta, būtų pašalintos visos abejonės, byloje buvo apklausti liudytojai, tačiau ir jų parodymai nepatvirtino paskolos sandorio sudarymo fakto (sprendimo 22-26 punktai), teismas laiko, kad ieškovo ieškinys dėl 100 000 Eur paskolos sandorio sudarymo yra neįrodytas CPK 177, 178 straipsniai).
35. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios įstatinis kapitalas sudaro 100 000 eurų, vadovas (dėl to ginčo nėra), kuris derybose dėl bendros veiklos naudojosi kvalifikuota advokato pagalba, todėl neįtikėtina, kad asmuo būdamas verslininkas ir žinodamas verslų rizikas, naudodamasis profesionalaus teisininko pagalba skolintų atsakovei 100 000 eurų grynais pinigais, nesudarydamas notarinės ar bent rašytinės formos paskolos sandorio. Netgi kaip matyti iš paties ieškovo paaiškinimo, jis nenurodo, kad sandorio sudarymo stebėjimui būtų kviesti liudytojai, kurie galėtų nurodyti tikslias sandorio sudarymo detales. Iš liudytojo E. K. parodymų, kuris nurodo sandorio sudaryme dalyvavęs tik epizodiškai, paduodamas maišelį, nefiksuodamas pinigų skaičiavimo ar pan., matyti, kad ieškovas sandorio įrodymų užtikrinimui nekvietė net ir liudytojų, kurie tiksliai fiksuotų, matytų ir žinotų jo sudarymo aplinkybes ir galėtų vėliau tai paliudyti kaip tikslias sandorio sudarymo detales (pinigų perdavimo faktą, sumą, kupiūras, skaičiavimą, aptarimą kokiu tikslu sudaromas sandoris ar pan.). Teismas, įvertinant sandorio sumos dydį, ieškovo kaip verslininko patirtį, ieškovo turėtą kvalifikuoto teisininko pagalbą, laiko neįtikėtinomis ieškovo nurodomas aplinkybes dėl sandorio sudarymo, jo niekaip nefiksuojant (paprasta rašytine, notarine sutartimi ar pavedimu).
36. Esant byloje nustatytoms šioms aplinkybėms bei pateiktiems įrodymams, ieškinio reikalavimas priteisti 100 000 Eur skolą atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas, o atsižvelgiant į tai, kad atmetamas pagrindinis ieškinio reikalavimas dėl skolos, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 6.870, 6.871, CK 6.210 straipsniai ).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai, analogiškai ir už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, bylinėjimosi išlaidas įrodyti turi rašytiniai įrodymai. (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas (DOK-13586), prašo priteisti iš ieškovo 1405,00 Eur už advokatės pagalbą, todėl atmetant ieškinį, vadovaujantis minėta nuostata bei pateiktais įrodymais, šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovo.
Dėl pinigų grąžinimo iš depozitinės sąskaitos
38. 2023 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 938 banke Swedbank AB, į teismo depozitinę sąskaitą įmokėta 200,00 Eur avansas už liudytojų apklausą, (mokėjo advokatų profesinė bendrija Constant už ieškovą T. K.) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip nepanaudotas grąžintinas.
39. Valstybė šioje byloje patyrė 29,66 Eur už procesinių dokumentų siuntimą, todėl atmetus ieškinį šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo T. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovei E. S.-R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1405,00 Eur (tūkstantį keturis šimtus penkis eurus) už advokatės pagalbą.
Priteisti iš ieškovo T. K., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 29,66 Eur (dvidešimt devynis eurus, 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).
Grąžinti 2023 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 938 banke Swedbank AB, į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą 200,00 Eur (du šimtus eurų) avansą už liudytojų apklausą, advokatų profesinei bendrijai Constant į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokėta už T. K.).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.