- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-1-603/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10876-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė (pran.)
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Emte LT“, K. D.
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Emte LT“ ir K. D. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė M. K. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Emte LT“ (toliau – UAB „Emte LT“) ir K. D. (toliau – K. D.) prašydama priteisti jos naudai solidariai iš atsakovų 3 236,70 Lt žalos, 100,00 Lt išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą, 4 500,00 Lt negautų nuompinigių už 3 mėnesius, 6 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. kovo 25 d. su atsakovu UAB „Emte LT“ sudarė ieškovei nuosavybės teise priklausančių komercinės paskirties patalpų, esančių Švitrigailos g. 3-2, Vilniuje (toliau – komercinės patalpos), nuomos sutartį (toliau – nuomos sutartis), pagal kurią ieškovė perdavė atsakovui UAB „Emte LT“ laikinai valdyti ir naudotis komercinėmis patalpomis. Nuomos sutartį atsakovo UAB „Emte LT“ vardu pasirašė komercijos direktorė atsakovė K. D.. Komercinių patalpų, kurios nuomos pradžioje buvo tinkamos naudotis, nuomos laikotarpis K. D. prašymu nustatytas nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2012 m. balandžio 15 d. Į patalpas atsakovas UAB „Emte LT“ įsikėlė 2010 m. balandžio 15 d., vėliau, neperspėdamas ieškovės apie nuomos sutarties nutraukimą, iš patalpų išsikraustė, pastarąsias palikdamas apgadintas, netinkamas tolimesnei eksploatacijai. Įmonė, kaip juridinis asmuo, ir K. D., kaip jo vadovė, pasirašiusi sutartį, pažeidė daikto nuomininko pareigą grąžinti nuomotojui daiktą laiku ir tinkamai įspėti apie sutarties vienašališką nutraukimą. Nuomos sutartis galėjo būti nutraukta vienašališkai įspėjant ieškovę prieš tris mėnesius, tačiau atsakovai to nepadarė, raktus nuo komercinių patalpų atsiuntė paštu. Atsakovai privalėjo išlaikyti komercines patalpas tokios būklės, kokios jos buvo išnuomotos, tačiau tokio įsipareigojimo pagal nuomos sutartį nesilaikė, ko pasėkoje patalpose grindų danga tapo netinkama eksploatacijai, sienos ir kriauklė išteptos dažais, patalpas reikia remontuoti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė K. D. prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad UAB „Emte LT“ dirbo pagal darbo sutartį komercijos direktore nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. liepos 7 d. Tuo metu įmonei vadovavo direktorė A. B.. Pasirašydama nuomos sutartį, atsakovė K. D. vykdė darbdavio nurodymus, todėl atsakyti už juridinio asmens prievoles negali. Kadangi nuomos sutartis nebuvo registruota viešame registre, ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, įskaitant atsakovę K. D..
Atsiliepimo į ieškinį atsakovas UAB „Emte LT“ nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovės ieškinį atsakovei K. D. dėl žalos atlyginimo atmetė; ieškovės ieškinį atsakovui UAB „Emte LT“ tenkino iš dalies – priteisė ieškovės naudai iš atsakovo UAB „Emte LT“ 7 590,95 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas ir 518,95 Lt bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškovės ieškinį atsakovui UAB „Emte LT“ atmetė; priteisė atsakovės K. D. naudai iš ieškovės 2 358,70 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo UAB „Emte LT“ 47,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys nuomos sutartyje susitarė dėl nuomos termino – nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2012 m. balandžio 15 d. (nuomos sutarties 2.3 punktas) ir nuomos mokesčio – 1500 Lt per mėnesį (nuomos sutarties 3.1 punktas). Nuomos sutarties 5.3 punkte šalys sutarė, kad nuomininkas ir nuomotojas gali nutraukti sutartį abipusiu susitarimu, informuodami raštu vienas kitą apie ketinimus nutraukti sutartį prieš 3 mėnesius. Nuomos sutartimi nuomininkas UAB „Emte LT“ įsipareigojo laikyti patalpas švarias ir gerame stovyje visą nuomos laiką ir, sutarčiai pasibaigus, grąžinti jas nuomotojui tokiame pat stovyje, kokiame jos buvo išnuomotos (nuomos sutarties 7.1 punktas). 2010 m. rugpjūčio 20 d. antstolė P. K. surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą apie komercinių patalpų būklę. Protokolo 5 punktu užfiksuota, kad patalpos, užfiksuotos 10 ir 11 nuotraukose grindys išteptos juoda medžiaga. UAB „Emte LT“ 2010 m. rugpjūčio 18 d. atsiuntė V. K. du komplektus raktų. Lokalinėje sąmatoje Nr. S001 užfiksuota, kad komercinių patalpų vidaus remonto darbų vertė su PVM yra 3 236,70 Lt. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Emte LT“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kuris pagal savo prievoles atsako tik jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 25 d. iki 2010 m. liepos mėnesio vidurio UAB „Emte LT“ vadovavo direktorė A. B., vieninteliu akcininku buvo R. Z.. Įvertinęs visus byloje surinktus duomenis teismas padarė išvadą, kad pasirašius nuomos sutartį materialūs teisiniai nuomos santykiai atsirado tarp nuomotojos patalpų savininkės M. K. ir nuomininko UAB „Emte LT“, nuomos sutartis tarp M. K. ir UAB „Emte LT“ darbuotojos K. D. nesukūrė jokių materialiųjų teisinių santykių, todėl pastarosios atžvilgiu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovas UAB “Emte LT“ netinkamai vykdė savo sutartines prievoles ir nuomos sutartį vienašališkai nutraukė prieš jos terminą laiku (prieš 3 mėnesius) neinformavęs apie savo ketinimus ieškovės, tuo pažeisdamas jos turtinį interesą gauti tokį laikotarpį pajamas, ieškovės reikalavimas atlyginti 4 500,00 Lt nuostolius (negautas pajamas už 3 mėnesius nuomos) laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai. Teismas ieškovės prašymą priteisti 100,00 Lt išlaidų, kurias ji patyrė kreipdamasi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, laikė pagrįstu ir tenkintino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys leidžia teigti, kad buvo sugadintos patalpos grindys ir sienos ir joms reikalingas remontas, o protokole užfiksuoti patalpų apgadinimai atsirado būtent atsakovo UAB „Emte LT“ veiklos pasėkoje, išskyrus praustuvo keitimo būtinybę, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais, ir iš atsakovo UAB „Emte LT“ ieškovės naudai priteisė 2 990,95 Lt išlaidų komercinių patalpų remontui.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio atsakovei K. D. atmetimo panaikinti ir pripažinti atsakomybę už padarytą žalą solidaria; jeigu sprendimas nebus pakeistas, sumažinti atsakovės K. D. naudai iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, Nurodė, kad K. D. pasirašė nuomos sutartį, vykdė ir pažeidė ją veikdama kaip įmonės vadovė. Formali UAB „Emte LT“ direktorė A. B. įmonei nevadovavo ir prie jos veiklos neprisidėjo. K. D. darbo teisinius santykius su UAB „Emte LT“ nutraukė 2010 m. liepos 7 d., būtent nuo tada komercinėse patalpose buvo sustabdyta atsakovo UAB „Emte LT“ veikla. Byloje yra duomenų, kad K. D. tuo pačiu metu įsteigė kitą analogiška veiklą vystančią bendrovę. Tai rodo, kad ji yra aktyvi santykių dalyvė ir organizatorė. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą pažeidžiančiu teisę, turėjo įvertinti konkretaus asmens, atsakingo už sutarties vykdymą, veiksmus. Iš ieškovės atsakovės K. D. naudai priteista 2 358,70 Lt suma neadekvati byloje suteiktos teisinės pagalbos sudėtingumui ir apimčiai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė K. D. prašė apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantė neginčija nei vieno pirmosios instancijos teismo nustatyto fakto, kurie visi yra pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais. UAB „Emte LT“ yra ribotos civilinės atskaomybės juridinis asmuo, kuris turi atskirą turtą ir kurio vienas iš požymiųyra galėjimas savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas bei pagal savo prievoles atsakyti kaip savarankiškas teisės subjektas jam priklausančiu turtu. Ieškovės pasvarstymai, kad UAB „Emte LT“ direktorė A. B. buvo formali ir prie įmonės veiklos, kuriai faktiškai vadovavo atsakovė K. D. neprisidėjo, neparemti jokiais įrodymais. Atsakovė K. D. niekada nebuvo ir neveikė kaip įmonės vadovė, ji buvo strktūrinio padalinio – komercijos direktorė, kuri atsakovui UAB „Emte LT“ nutraukiant nuomos sutartį su ieškove, paga darbo sutartį jau nebedirbo bendrovėje. Atsakovės K. D. patirta bylinėjimosi išlaidų suma yra proporcinga bylos sudėtingumui ir nagrinėjimo laikui.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Emte LT“ nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso dalyką nagrinėjamoje byloje sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės juridinio asmens veikloje dalyvavusios K. D. laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis ieškovės skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis)
Pagal Lietuvos Resublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnį, juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Šioje normoje nustatyta, kad juridinis asmuo yra savarankiškas teisės subjektas tiek materialiuoju teisiniu, tiek procesiniu teisiniu aspektais. Juridinio asmens savarankiškumo principas lemia juridinio asmens savarankišką atsakomybę juridinio asmens dalyvių ir kitų jo veikloje dalyvaujančių asmenų – vadovų ir darbuotojų – aspektu. Tai reiškia, kad jeigu nėra jų pačių ar įstatymo leidėjo valios, pastarieji neatsako pagal juridinio asmens prievoles. Juridinio asmens pareiga atsakyti pagal savo prievoles laikytina juridinio asmens teisinio subjektiškumo neatskiriama dalis.
CK 2.81 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Taip realizuojamas juridinio asmens civilinis teisnumas ir veiksnumas. Juridinio asmens vadovo buvimas valdymo organu lemia fiduciarinių santykių atsiradimą, kurie reiškia tai, kad jis privalo ex officio veikti išimtinai juridinio asmens interesais ir laikytis specifinių pareigų, kurias nustato įstatymai, būti lojalus, veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų jo narių atžvilgiu.
Juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę tiek prieš patį juridinį asmenį, tiek prieš jo kreditorius nulemia tiek fiduciarinių pareigų juridinio asmens atžvilgiu pažeidimas, tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinio asmens vadovų atsakomybė įmonės kreditoriams vertinama kaip tiesioginė atsakomybė deliktinės atskomybės instituto pagalba (CK 6.263 straipsnis), t.y. įrodinėjant, kad vadovas pažeidė jam įstatymuose numatytas pareigas tinkamai organizuoti įmonės veiklą ir dėl tokio pažeidimo įmonės kreditoriui atsirado žala. Kreditorius, siekdamas prisiteisti žalos atlyginimą, privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus vadovo kaltę, kuri preziumuojama, t.y. patirtą žalą (nuostolius), juridinio asmens vadovo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp kreditoriaus patirtos žalos (nuostolių) ir juridinio asmens vadovo neteisėtų veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
Byloje esančiame UAB „Emte Lt“ 2009 m. liepos 22 d. steigimo akte nurodyta, jog bendrovėje nesudaroma valdyba ir stebėtojų taryba. Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – vadovas, kuris, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytomis išimtimis, atlieka valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas (tomas I, b.l. 91). Tokiu būdu UAB „Emte Lt“ vienasmeniam valdymo organui – vadovui, nustatyta išskirtinė teisė atstovauti juridiniam asmeniui, veikto jo vardu. VĮ „Registrų centro“ Juridinių asmenų registro duomenimis, ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2010 m. kovo 25 d. iki 2010 m. liepos 22 d., UAB „EMTE LT“ vadovavo direktorė A. B., vieninteliu akcininku buvo R. Z., nuo 2010 m. liepos 22 d. įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku tapo J. M.. Ieškovės teigimu, UAB „EMTE LT“ A. B. buvo fiktyvi direktorė, bendrovėje jokių funkcijų neatliko, todėl iš jos ieškinyje nurodyto žalos atlyginimo priteisti nėra pagrindo, K. D. bendrovėje veikė kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas, nevykdęs pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai bei neteisėtais savo veiksmais padaręs žalos tretiesiems asmenims (6.263 straipsnio 1 dalis).
Bylos medžiaga patvirtina teismo ir atsakovės K. D. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad K. D. pagal darbo sutartį už atlyginimą UAB „Emte LT“ ėjo komercijos direktorės pareigas nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. liepos 7 d., t.y. vykdė tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. L. R. Z. teismo posėdyje duoti parodymai, kad UAB „Emte LT“ nuomos sutarties klausimus sprendė bendrovės vadovė A. B., kuri turėjo teisę UAB „Emte LT“ vardu sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis (tomas I, b.l. 184) patvirtina aplinkybę, kad K. D. veikė ne savarankiškai, o paklusdama teisėtiems darbdavio nurodymams. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, priešingai nei tvirtina ieškovė, byloje nėra objektyvių, pakankamų duomenų, kad atsakovė K. D. vadovavo UAB „Emte LT“ veiklai, disponavo jos turtu ir atstovavo bendrovę santykiuose su trečiaisiais asmenimis, t.y. realiai atliko bendrovėje valdymo funkciją ir turėjo realią galimybę priimti rizikingus sprendimus savo nuožiūra. Kadangi bendrovės darbuotojo teisinis statutas nėra toks pats kaip bendrovės vadovo - bendrovės valdymo organo, kurio teisinis statusas reglamentuojamas civilinės teisės normų, taikomų akcinių bendrovių organų veiklai, ieškovei neįrodžius, kad K. D. de fakto vadovavo UAB „Emte LT“ veiklai (CPK 178 straipsnis), jos atžvilgiu negali būti taikomos vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.
Pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai išsprendė ir procesinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškinį dalyje dėl reikalavimų atsakovei K. D. atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš ieškovės. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti K. D. patirtų išlaidų dydžio, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodytus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumą ir advokato darbo laiko sąnaudas. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad K. D. advokatas rengė procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį, prašymus, atskirąjį skundą) ir dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose. Teisėjų kolegija, įvertinusi advokato faktiškai K. D. suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį sprendžia, kad atsakovei K. D. priteista bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma atitinka teisingumo, protingumo, lygiateisiškumo principus, o apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo ją mažinti.
Remdamasi aukščiau nustatytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas aplinkybes, reikšmingas ginčui išspręsti, tinkamai nustatė, išaiškino ir pritaikė aktualias proceso, materialiosios teisės normas bei, atmesdamas ieškovės ieškinio reikalavimus atsakovei K. D., priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovės K. D. naudai priteistina 847,00 Lt išlaidų advokato pagalbai rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti (CPK 93, 98, 302 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovės K. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 847,00 Lt (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų.