- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-07
- Bylos Nr.
- e2-1186-430/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01146-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
dalyvaujant ieškovui A. S., jo įgaliotam atstovui R. S., ieškovo atstovui advokatui L. J.,
viešame teismo posėdyje, naudojant nuotolinių konferencijų Zoom programinę įrangą, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti ieškovui iš atsakovės 25 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad ieškovo sūnus 2021 m. vasario 3 d. dėl virškinimo negalavimų jį nuvežė į VŠĮ „Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę“, kurioje buvo hospitalizuotas. Ligoninėje atliekant kolonoskopiją buvo pažeista žarna, dėl ko buvo ekstra operuotas. Apie tai, kas įvyko kolonoskopijos procedūros metu ir dėl operacijos nieko neinformavo, nors kontaktiniai duomenys sūnaus buvo nurodyti. 2021 m. vasario 26 d. ieškovas išrašytas gydytis ambulatoriškai namo, tačiau grįžęs namo, ieškovas pastebėjo, kad šlapinasi krauju, todėl po dviejų dienų lankėsi pas urologą konsultacijos. 2021 m. kovo 3 d. vakarop ieškovui ėmus karčiuoti ir esant visiškai nusilpusiam, iškviesta greitoji pagalba, budintis gydytojas diagnozavo korona virusą Covid-19, žaizdos infekcija po procedūros ir pooperacinės žaizdos gijimas antriniu būdu. Ieškovas susargdintas korona virusu Covid-19 ligoninėje, apie tai nebuvo pranešta Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. 2021 m. kovo 23 d. grįžęs iš ligoninės, po kažkurio laiko pastebėjo, kad pilvo srityje, kur buvo prapjautas pilvas, atsirado guzas. Kreipusis į pilvo chirurgą konsultacijos, nustatyta, kad tai didelė pooperacinė išvarža, bet operuoti iš karto negalima, kadangi neseniai buvo žaizda infekuota ir reikia palaukti bent kelis mėnesius. Dabar likusi didžiulė pooperacinė pilvo išvarža, iš po odos matosi žarnos ir apčiuopiami kiti organai, kurie sukritę į “maišą”, o tolimesnis gydymas - pooperacinės pilvo išvaržos operavimas, pasak konsultavusiųjų gydytojų, yra susijęs su labai didele rizika paciento gyvybei.
3. Ieškovas pažymi, kad pilvo išvaržą skauda pastoviai, dėl ko vartoja nuskausminamuosius vaistus. Ieškovas negali kokybiškai išsimiegoti, priverstas, miegoti tik gulint ant nugaros, nes nakčiai nuima pooperacinį diržą, kuris laiko žarnas, kad “kvėpuotų”/atsigautų oda. Ieškovas pastoviai yra slaugomas kito asmens, nes po kolonoskopijos procedūros, ekstra pilvo operacijos, su nesugijusia žaizda išrašymo namo gydymui ambulatoriškai ir po to sekančios žaizdos infekcijos bei pakartotinos operacijos visiškai neteko jėgų. Negali pats nei atsikelti iš lovos, nei užsidėti pooperacinio diržo, nei kažką daryti namuose. Toks fizinis neįgalumas gniuždo ir morališkai. Reikia pastoviai nešioti pooperacinį palaikomąjį diržą, kuris sukelia daug nepatogumų kasdieniniame gyvenime – trukdo pasilenkti, pastoviai prakaituoja (dėl to atsiranda nemalonus kvapas) ir dirgina odą, dėl to reikia dažnai keisti apatinius marškinius ir lieka nuospaudos. Po operacijos ir jos komplikacijų nutrūko ieškovo draugystė su moterimi. Tai buvo didelis moralinis smūgis, sumažėjo ieškovo bendravimo galimybės. Ieškovui pasireiškia amžinas rūpestis, baimė ir neaiškumas dėl kitos reikalingos chirurginės operacijos atlikimo galimumo bei labai riboto pooperacinio reabilitacijos proceso prieinamumo. Šie nepatogumai sukelia dvasinius išgyvenimus, nerimą, kurie kamuoja kiekvieną dieną. Dėl visų nepatogumų mažai bendrauja su kitais žmonėmis. Dėl operacijos pasekmių ieškovas turi gyventi sūnaus name kitame miestelyje, o ne savo bute Vilniuje, kuris yra ketvirtame aukšte ir nėra pritaikytas prie ieškovo dabartinės sveikatos/būklės poreikių. Po pilvo operacijų ir jų metu gautų narkozės dozių sveikata taip ir neatsistatė, ko pasekoje buvo nustatyti specialūs poreikiai (prilygintas 15% procentų dalyvumo lygiui).
4. 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu (toliau - Sprendimas) Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nusprendė, kad pareiškėjo A. S. prašoma atlyginti žala atitinka Įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytas žalos atlyginimo sąlygas ir pareiškėjo A. S. prašymą atlyginti neturtinę žalą tenkino iš dalies, nustatydama 5200 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Ekspertas pripažino, jog pacientas patyrė žalą, įvyko komplikacija – storosios žarnos perforacija. Ši komplikacija pareikalavo skubios operacijos, po kurios pacientui atsirado pooperacinė išvarža, todėl pacientui buvo padaryta žala sveikatai dėl komplikacijų, kilusių atliekant fibrokolonoskopiją (FKS) tyrimą. Riestinės žarnos perforacija įvyko atliekant kolonoskopiją, kas buvo pripažinta eksperto kaip rimta komplikacija, kurios buvo galima išvengti. Po operacijos pacientas susidūrė su sunkiomis komplikacijomis (pūlinga žaizda, kraujas šlapime, didelė pooperacinė išvarža). Paciento likusios sveikatos problemos (ypač pooperacinė išvarža) sukelia kasdienius nepatogumus, skausmą ir sumažina gyvenimo kokybę, reikalaujant nuolatinio medicininio stebėjimo. Įvertinusi surinktos informacijos visumą, Komisija konstatavo, kad žala paciento sveikatai teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Ligoninėje buvo padaryta, jos buvo galima išvengti. Žala atitinka Įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytas žalos atlyginimo sąlygas. Komisija, vertindama ieškovo neturtinę žalą neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes todėl neturtinės žalos dydis priteistas per mažas. Ieškovas padarytą neturtinę žalą vertina 25000 Eur, kuri priteistinas iš atsakovės. Nors Komisija sprendime nustatė įvairius balus už lentelėje išvardintus neturtinės žalos kriterijus, tačiau niekaip nemotyvavo tokių balų skyrimo, todėl iš Sprendimo neaišku, kodėl paskirti būtent tokie balai. Sprendime esančios lentelės 1.3.1 punkte nurodytas nuo vienos savaitės iki trijų mėnesių trunkantis skausmas, tačiau tai neatitinka tikrovės – fizinį skausmą ieškovas jaučia iki šiol, skauda kiekvieną kartą sėdant, gulant bei kosėjant.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Lietuvos Respublika atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Nurodė, kad 2021 m. vasario 3 d. pacientas Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) automobiliu atvežtas į VšĮ „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės“ (toliau – Ligoninė arba Gydymo įstaiga) Skubiosios pagalbos skyrių. GMP Kvietimo kortelėje (forma Nr. 110/a) nurodyta kvietimo priežastis: „viduriuoja nuo vakar, išmatose stebima kraujo priemaiša“, GMP nurodoma diagnozė K92.1 Kraujas išmatose. pacientas skundėsi viduriavimu su kraujo priemaiša, trunkančiu 2 paras. Anamnezėje: šlapimo pūslės vėžys, insultas, pirminė arterinė hipertenzija, vartoja aspiriną, antihipertenzinius vaistus. Remiantis nusiskundimais, laboratorinių tyrimų ir objektyvios apžiūros duomenimis (per rectum – šviežias kraujas), įtarta diagnozė K62.5 Kraujavimas iš išangės ir tiesiosios žarnos, pacientas hospitalizuotas į Chirurgijos skyrių ištyrimui gydymui. 2021-02-03 14.40 val. Ligoninėje pacientą apžiūrėję abdominalinės chirurgijos gydytojai užfiksavo šiuos objektyvios apžiūros duomenis: pilvas minkštas, neskausmingas, be pilvaplėvės dirginimo simptomų, paskirta sol. Ringeri 200 ml į/v. infuzija. 2021-02-04 07.05 val. pacientas hospitalizuotas dėl kraujavimo iš apatinės virškinamojo trakto dalies. Apie dvi paras viduriuoja vandeningomis kraujingomis išmatomis. Pacientą apžiūrėję gydytojai, įvertinę nusiskundimus, laboratorinių tyrimų ir objektyvios apžiūros duomenis, tikslu informatyviai nustatyti patologiją, numatė atlikti ezofagogastroduadenoskopiją (toliau – FGDS), o nesant patologijos viršutiniame virškinamajame trakte – fibrokolonoskopiją (toliau – FKS). 07.52 val. atliktos FGDS metu aktyvaus kraujavimo požymių nestebėta, išvadoje fiksuota erozinė gastropatija. Nuspręsta pradėti ruošti pacientą FKS. Pacientas pasirašė paciento sutikimo storosios žarnos endoskopiniam tyrimui – kolonoskopijai formą. 2021-02-04 Gydymo įstaigoje pacientui atlikta FGDS; panendoskopija iki dvylikapirštės žarnos. Aprašytas tyrimas. 2021-02-05 10.30 val. - 10.45 val. (trukmė 15 min.) intraveninėje nejautroje pacientui atlikta diagnostinė FKS, kurios metu apžiūrėta storoji žarna nuo išeinamosios angos iki aklosios žarnos. Instrumentinio tyrimo protokole Nr. 201/2926 tyrimą atlikęs abdominalinės chirurgijos gydytojas dokumentavo tyrimo radinius: „riestinėje žarnoje smulkūs daugybiniai divertikulai, kiek retesni nusileidžiančioje ir skersinėje storosios žarnos dalyje“, taip pat įvykusią komplikaciją ir ją pastebėjus sekusius medicinos personalo veiksmus: „išeinant 30 cm nuo išeinamosios žarnos pastebėta, kad žarnos spindyje yra šviežio kraujo, žarna nesipučia įpučiant orą, procedūra įtariant riestinės žarnos vientisumo pažeidimą – žarnos perforaciją, nedelsiant nutraukta“. Gydytojas protokole fiksavo numanomą komplikacijos priežastį: „įtariama, kad žarnos perforacija įvyko riestinės žarnos divertikulo vietoje dėl suformuoto slėgio žarnoje“. Atlikus apžvalginę pilvo rentgenoskopiją ir aptikus laisvą orą pilvo ertmėje, dokumentuota FKS išvada: „skersinės, nusileidžiančios ir riestinės žarnos divertikuliozė. Riestinės žarnos polipas. Riestinės žarnos perforacija“. Pacientas nedelsiant intubuotas ir pervežtas operaciniam gydymui. 2021-02-05 11:25 val. Pacientui atlikta chirurginė operacija – Kairioji hemikolektomija, kartu su anastomoze, kurios metu nustatyti visoje riestinėje žarnoje gausūs divertikulai su uždegimo požymiais. Chirurginės operacijos protokole Nr. 2021-1748 dokumentuota, kad buvęs tuštinimasis krauju sietinas su kraujavimu iš divertikulų, todėl buvo nuspręsta pašalinti labiausiai pakitusį žarnos segmentą, mobilizuota ir rezekuota riestinė ir dalis nusileidžiančios žarnos, pilvo ertmė drenuota drenais, dokumentuota pooperacinė diagnozė K57.31 Divertikulinė storosios žarnos liga, be perforacijos ar absceso, divertikuliozė su kraujavimu. 2021-02-05 – 2021-02-08 pacientas gydytas Gydymo įstaigos Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje dėl perfotuoto storosios žarnos divertikulo. Paciento būklė išlieka sunki, stabili. Sąmoningas, kontaktas apsunkintas dėl persirgto insulto, judina visas galūnes. Pacientui taikytas gydymas: infuzoterapija, analgetikai, empirinė antibiotikoterapija, Sol. Amoxiclavi, diuretikai, širdies ritmo atstatymas amiodarono terapija, pilna parenterinė mityba. 2021-02-08 Pacientas buvo perkeltas į Ligoninės Chirurgijos skyrių. 2021-02-08 Pacientui atlikta krūtinės ląstos rentgenograma. 2021-02-09 Gydymo įstaigoje pacientui atliktas pilvo ultragarsinis tyrimas. Išvada: būklė po laparotomijos. Drumzlės tūlžies pūslėje. Abipusė nefrosklerozė. Kair. Inksto cistos. Apatinėje žaizdos dalyje poodžio skysčio sankaupėlė. Meteorizmas. 2021-02-09 Ligoninės medicininiame įraše pažymėta, kad paciento būklė sunki, dūsta, 2 d. sutrikęs ritmas, blogėjantys tyrimai, širdies veikla aritmitiška. Būklei negerėjant, reanimatologo konsultacija. 2021-02-09 Gydymo įstaigos dokumentų duomenimis, pacientui 4-ta para po kolonoskopijos, laparotomijos, riestinės gaubtinės žarnos rezekcijos. paciento būklė pablogėjo. Sąmoningas. Per drenus – pėdsakai serohemoraginio skysčio. Diurezė pakankama. Atliktas kontrolinis ultragarsinis pilvo tyrimas – intraabdominalinės patologijos nenustatyta. Iki 2021-02-26 Ligoninėje buvo tęsiamas konservatyvus pooperacinis ir gretutinių ligų – arterinės hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimų gydymas, tęsta antrinė insulto profilaktika. Stacionarinis gydymas baigtas pacientui neišsakant skundų, buvus funkcionuojančiam žarnynui, nepapūstam, minkštam, neskausmingam pilvui, pooperacinei žaizdai gyjant pirminiu būdu. pacientui pateiktos ambulatorinio gydymo rekomendacijos: „tausojantis režimas, dieta, išgerti pakankamai vandens, gretutinių ligų gydymas, vizitas pas šeimos gydytoją/chirurgą ne vėliau 2021-03-05“. 2021-03-01 10:14 val. Ligoninės Ambulatorinio apsilankymo aprašymo duomenimis, pacientas atvyko dėl šlapinimosi sutrikimų pilvo apačioje, nurodęs, kad padažnėjęs, skausmingas. Šlapinasi krauju. Diagnozės: N30.0 Ūminis cistitas. 2021-03-03 Gydymo įstaigoje pacientui atliktas Covid-19 ligos infekcijos tyrimas, Pacientas paguldytas į Gydymo įstaigą. 2021-03-26 Pacientui skirtas stacionarinis gydymas baigtas, pateiktos gydymo rekomendacijos.
Šalies argumentai
7. Ieškovas 2024 m. vasario 5 d. pradiniu skundu kreipėsi į pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija) dėl pareiškėjui Ligoninėje 2021-02-05 suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, prašydamas atlyginti 25 000 Eur neturtinę žalą. Komisija 2024-08-22 priėmė sprendimą Nr. Ž4-164, kuriuo nusprendė, jog žala atitinka Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 6 dalyje nurodytas žalos atlyginimo sąlygas – teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Ligoninėje A. S. padaryta žala ir jos buvo galima išvengti. Paciento prašymas atlyginti žalą tenkintas iš dalies, nustatant 5 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
8. Pažymėtina, kad VLK į ginčo procesą dėl žalos atlyginimo įtraukiama tik pacientams pasikreipus į teismą. Komisijai priėmus sprendimą atlyginti žalą, VLK sprendimo nekvestionuoja ir vadovaudamasi PTŽSAĮ nuostatomis, t. y. 24 str. 9 d., perveda nurodytą sumą į paciento ar kito asmens turinčio teisę į žalos atlyginimą nurodytą sąskaitą. Nepaisant to, kad atsakovė iš esmės neginčija pacientui padarytos žalos fakto, tačiau reikalaujant ieškovui atlyginti tokio dydžio neturtinės žalos sumą, manytina, jog ji turi būti ypač detaliai pagrindžiama. Ieškinio prieduose pateiktos NDNT sprendimų skenuotos kopijos: 7-1 priede matoma 2021-04-30 Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. SP-1145, kuria ieškovui nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis neterminuotai nuo 2021-04-26; Taip pat pridėtas 2021-04-30 Sprendimas „Dėl A. S. specialiųjų poreikių“ Nr. STS-1582. Atkreiptinas dėmesys, kad išvardytų medicininių diagnozių sąraše nėra ligos ar sutrikimo, susijusio su paciento pooperacine išvarža – visos NDNT sprendime numatytos diagnozės ieškovui buvo nustatytos ne dėl po fibrokolonoskopijos atlikimo Ligoninėje likusių padarinių sveikatai. Ieškovo skundžiamas komplikacija – pooperacinė išvarža – nėra NDNT sprendime diagnozių sąraše, kurios vertinamos nustatant bazinio funkcionavimo lygmenį. Ieškinio priede 7-2 pateikta NDNT 2022-01-20 Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. SP-253, kuria nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2021-12-22 iki 2023-12-21. NDNT 2022-01-20 Sprendime „Dėl A. S. specialiųjų poreikių“ Nr. STS-337 taip pat numatytos sprendimui reikšmingos ligų diagnozės, tačiau nei viena iš jų taipogi nesusijusi su Ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų komplikacija – pooperacine pilvo išvarža. Ieškinio priede 7-3 pateiktas NDNT 2024-01-08 Sprendimas „Dėl specialiųjų poreikių lygio prilyginimo dalyvumo lygiui“ Nr. STS-649, kuriuo nuspręsta nustatytą didelių specialių poreikių lygį nuo 2024-01-17 iki neterminuotai prilyginti 15 proc. dalyvumo lygiui. Pridėtas ir NDNT 2024-01-12 Sprendimas „Dėl specialiųjų poreikių“ Nr. STS-427, kuriame taip pat nėra diagnozės, susijusios su pilvo išvarža.
9. Atsakovė pažymi, kad pacientas iki pooperacinės pilvo išvaržos atsiradimo sirgo ir kitomis gretutinėmis ligomis. Vadovaujantis šiais duomenimis bei NDNT sprendimų turiniu, nėra jokių duomenų, patvirtinančių specialiųjų poreikių nustatymo sąsają su pooperacine pilvo išvarža. Atsakovės teiginius patvirtina ir eksperto atsakymas į Komisijos užduotą 8-tą klausimą. Pastebėtina, kad VšĮ Karoliniškių poliklinikos 2023-12-14 E027. Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo duomenimis, pacientui išduotas siuntimas į NDNT dėl I69.3 Smegenų infarkto pasekmės diagnozės. Ieškovui nepateikus papildomų NDNT dokumentų, kurie įrodytų, jog specialūs poreikiai pacientui ar dalyvumo lygis yra išimtinai susijęs su pooperacinės pilvo išvaržos diagnozė, nėra pagrindo sutikti su ieškinio pozicija, jog ieškovo specialūs poreikiai kilę dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Ligoninėje. Priešingai – tai paciento iki skundžiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Gydymo įstaigoje turėtų gretutinių ligų, susijusių su neurologiniais sutrikimais. VLK pažymi, kad paciento sveikatos būklė yra nepatenkinama dėl jo turimų gretutinių ligų, kurios nesusijusios su pooperacine pilvo išvarža
10. Atsakovė sutinka, kad paciento sveikatai buvo padaryta žala fibrokolonoskopijos tyrimo atlikimo metu, tačiau atsižvelgiant į paciento gretutines ligas, nusiskundimus ir sveikatos būklę, kyla pagrįstų abejonių dėl ieškinyje numatytų dvasinių ir emocinių išgyvenimų, kurie siejami išimtinai su pilvo išvarža. Nors ieškovas nurodo, kad dėl taikyto skundžiamojo gydymo visiškai neteko jėgų, po chirurginės operacijos priverstas gyventi sūnaus būste, remiantis medicininiais dokumentais, pacientas dėl gretutinių ligų yra neįgaliojo vežimėlyje, naudoja sauskelnes, vartoja medikamentus, nustatyti specialieji poreikiai, nesugeba savarankiškai savimi pasirūpinti, svaigsta galva, kamuoja dusulys ir pan. Atsakovės manymu, tikėtina, kad paciento gretutinių ligų sukelti simptomai daro reikšmingą įtaką jo emocinei sveikatos būklei, dvasiniams išgyvenimams ir nėra išimtinai nulemti pilvo išvaržos. Komisijos skirta 5 200 Eur suma realiai kompensuoja patirtus išgyvenimus, kurie didžiąja dalimi yra susiję su paciento sunkia sveikatos būkle dėl gretutinių ligų.
Motyvuojamoji dalis
II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. vasario 3 d. ieškovas Greitosios medicinos pagalbos automobiliu atvežtas į VšĮ „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės“ Skubiosios pagalbos skyrių. Remiantis nusiskundimais, laboratorinių tyrimų ir objektyvios apžiūros duomenimis, įtarta diagnozė K62.5. Ieškovas buvo hospitalizuotas į Chirurgijos skyrių ištyrimui ir gydymui. 2021 m. vasario 3 d. 14.40 val. abdominalinės chirurgijos gydytojai užfiksavo šiuos objektyvios apžiūros duomenis: pilvas minkštas, neskausmingas, be pilvaplėvės dirginimo simptomų, paskirta sol. Ringeri 200 ml į/v. infuzija. 2021 m. vasario 4 d. 07.05 val. ieškovas hospitalizuotas dėl kraujavimo iš apatinės virškinamojo trakto dalies. Įvertinus nusiskundimus, laboratorinių tyrimų duomenis, tikslu informatyviai nustatyti patologiją, numatyta atlikti ezofagogastroduadenoskopiją, o nesant patologijos viršutiniame virškinamajame trakte – fibrokolonoskopiją. 07.52 val. atliktos ezofagogastroduadenoskopijos metu aktyvaus kraujavimo požymių nestebėta, išvadoje fiksuota erozinė gastropatija. Nuspręsta pradėti ruošti pacientą fibrokolonoskopijai. Ši procedūra atlikta 2021 m. vasario 4 d. 2021 m. vasario 5 d. 10.30 val. - 10.45 val. (trukmė 15 min.). Intraveninėje nejautroje pacientui atlikta diagnostinė fibrokolonoskopiją, kurios metu apžiūrėta storoji žarna nuo išeinamosios angos iki aklosios žarnos. Instrumentinio tyrimo protokole Nr. 201/2926 tyrimą atlikęs abdominalinės chirurgijos gydytojas dokumentavo tyrimo radinius: „riestinėje žarnoje smulkūs daugybiniai divertikulai, kiek retesni nusileidžiančioje ir skersinėje storosios žarnos dalyje“, „išeinant 30 cm nuo išeinamosios žarnos pastebėta, kad žarnos spindyje yra šviežio kraujo, žarna nesipučia įpučiant orą, procedūra įtariant riestinės žarnos vientisumo pažeidimą – žarnos perforaciją, nedelsiant nutraukta“. Gydytojas protokole fiksavo numanomą komplikacijos priežastį: „įtariama, kad žarnos perforacija įvyko riestinės žarnos divertikulo vietoje dėl suformuoto slėgio žarnoje“. Atlikus apžvalginę pilvo rentgenoskopiją ir aptikus laisvą orą pilvo ertmėje, padaryta išvada: „skersinės, nusileidžiančios ir riestinės žarnos divertikuliozė. Riestinės žarnos polipas. Riestinės žarnos perforacija“. Ieškovui 2021 m. vasario 5 d. 11:25 val. atlikta chirurginė operacija – Kairioji hemikolektomija, kartu su anastomoze, kurios metu nustatyti visoje riestinėje žarnoje gausūs divertikulai su uždegimo požymiais. Chirurginės operacijos protokole Nr. 2021-1748 dokumentuota, kad buvęs tuštinimasis krauju sietinas su kraujavimu iš divertikulų, todėl buvo nuspręsta pašalinti labiausiai pakitusį žarnos segmentą, mobilizuota ir rezekuota riestinė ir dalis nusileidžiančios žarnos, pilvo ertmė drenuota drenais. 2021 m. vasario 5 – 2021 m. vasario 8 gydomas Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje dėl perfotuoto storosios žarnos divertikulo. 2021 m. vasario 9 d. atliktas pilvo ultragarsinis tyrimas. Išvada: būklė po laparotomijos. Drumzlės tūlžies pūslėje. Abipusė nefrosklerozė. Kairio inksto cistos. Apatinėje žaizdos dalyje poodžio skysčio sankaupėlė. Meteorizmas. Pagal 2021 m. vasario 9 d. Ligoninės medicininį įrašą paciento būklė sunki, dūsta, sutrikęs širdies ritmas, blogėja tyrimai. 2021 m. vasario 9 d. Gydymo įstaigos duomenimis, paciento būklė pablogėjo, atliktas kontrolinis ultragarsinis pilvo tyrimas – intraabdominalinės, patologijos nenustatyta. Iki 2021 m. vasario 26 d. tęsiamas konservatyvus pooperacinis ir gretutinių ligų – arterinės hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimų gydymas ir antrinė insulto profilaktika. Stacionarinis gydymas baigtas. 2021 m. kovo 1 d. 10:14 val. Ligoninės Ambulatorinio apsilankymo aprašymo duomenimis, pacientas atvyko dėl dažnų, kraujingų ir skausmingų šlapinimosi sutrikimų. Diagnozės: N30.0 Ūminis cistitas. 2021 m. kovo 3 d. hospitalizuotas, atliktas Covid-19 testas. 2021 m. kovo 26 d. stacionarinis gydymas baigtas, pateiktos gydymo rekomendacijos.
12. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, įvertinusi surinktus medicininius dokumentus, eksperto prof. Dr. D. V. išvadą, konstatavo, kad pacientas patyrė žalą, įvyko komplikacija – storosios žarnos perforacija. Ši komplikacija pareikalavo skubios operacijos, po kurios pacientui atsirado pooperacinė išvarža. Komisijos nuomone, riestinės žarnos perforacija įvyko atliekant kolonoskopiją, kuri buvo pripažinta eksperto kaip rimta komplikacija, kurios buvo galima išvengti. Po operacijos pacientas susidūrė su sunkiomis komplikacijomis (pūlinga žaizda, kraujas šlapime, didelė pooperacinė išvarža). Paciento likusios sveikatos problemos (ypač pooperacinė išvarža) sukelia kasdienius nepatogumus, skausmą, sumažina gyvenimo kokybę, reikalauja nuolatinio medicininio stebėjimo.
13. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu nusprendė, kad pareiškėjo A. S. prašoma atlyginti žala atitinka Įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytas žalos atlyginimo sąlygas ir pareiškėjo A. S. prašymą atlyginti neturtinę žalą tenkino iš dalies, nustatydama 5 200 eurų neturtinę žalą. 2024 m. rugpjūčio 30 d. 5 200 eurų suma pervesta į R. S. banko sąskaitą.
14. Ieškovo manymu, nustatytas neturtinės žalos dydis yra per mažas ir pareiškė reikalavimą dėl 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
15. Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau - PTŽSAĮ).
16. PTŽSAĮ įtvirtintas žalos atlyginimo be kaltės modelis (dar kitaip vadinama griežtoji civilinė atsakomybė). Komisija ir teismas sprendimus dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo priima nenustatydami žalą padariusios asmens sveikatos priežiūros institucijos ar konkretaus specialisto kaltės pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto, parinkdamas konkretų atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į CK 6.250 straipsnyje nustatytų kriterijų visumą, be kita ko, į žalos padariusios gydymo įstaigos kaltę (jos formą), kaip vieną iš kriterijų žalos dydžiui nustatyti. Žalą padariusios sveikatos priežiūros įstaigos kaltė bylose dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo turi būti vertinama ne kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga (nes PTŽSAĮ nustatytas civilinės atsakomybės be kaltės modelis), bet kaip vienas iš kriterijų, į kurį turi būti atsižvelgiama nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-331-912/2023).
17. Komisijos 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškovo prašymas buvo tenkintas, remiantis PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalimi, nustačius, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas žala paciento sveikatai buvo padaryta ir tai nebuvo neišvengiama žala. Nėra ginčo, kad žala padaryta teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. tarp ieškovo sveikatai kilusios žalos ir teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra priežastinis ryšys. Nors byloje nėra ginčo dėl to, kad paciento sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, buvo padaryta žala, tačiau ieškovas nesutinka su Komisijos nustatytu neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžiu. Taigi, bylos nagrinėjimo dalykas – neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžio nustatymas.
Dėl neturtinės žalos dydžio
18. PTŽSAĮ 25 straipsnyje įtvirtinta, kad pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi, kurioje nurodoma, kad turi būti nustatyta ar teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala; ar pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, ir dėl to žala Apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis. Sprendimas atlyginti žalą priimamas nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.
19. Aukščiau paminėtas teisinis reglamentavimas neeliminuoja bendrų civiliniame kodekse įtvirtintų materialinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, aptariamu atveju CK 6.284, 6.250 straipsnių nuostatų, taikymą.
20. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 32, 33 punktus).
22. Sprendžiant dėl ieškovui priteistino individualizuoto neturtinės žalos dydžio, vertintinos padarytos žalos pasekmės, kitos turinčios reikšmės aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai, siekiant nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013).
23. Pagal kasacinės instancijos teismo jurisprudenciją teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, tačiau kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014; 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019). Tai lemia, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020).
24. Vadovaujantis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, dėl piniginės kompensacijos už ieškovo patirtą neturtinę žalą dydžio sprendžiama, vertinant šiuo konkrečiu atveju nustatytas individualias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir padarinius.
25. Pažymėtina, kad atsakovo turtinė padėtis pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus nevertintina, o byloje nėra ginčo, kad nesėkminga kolonoskopijos procedūra atlikta dėl procedūrą atlikusio gydytojo kaltės, pasireiškusios didelio neatsargumo forma.
26. Nors pats ieškovas teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai įvardinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, kuris suformuluotas ir nurodytas ieškinyje, nukreipdamas reikalavimo suformulavimą veikiančiam pagal jo įgaliojimą sūnui, kuris, kaip teigė ieškovas, ir sprendė, koks konkretus reikalavimas turi būti pareikštas teismui, tačiau, teismo nuomone, svarbu tai, kad ieškovas, nors ir nenurodė tos pačios reikalavimo sumos, kuri nurodyta ieškinyje, tačiau pilnai suprato reikalavimo esmę ir tai, kad, jo manymu Komisijos nustatyta 5 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per maža.
27. Teismas kritiškai vertina, kad būtent dėl operacijos komplikacijų (susiformavusios pilvo išvaržos) nutrūko ieškovo draugystė su moterimi. Nors bendravimo galimybės dėl judėjimo ribotumo neabejotinai sumažėjo, tačiau vien tai negalėtų lemti santykių nutrūkimą, nes vien negalia pati savaime neužkerta kelio bendravimui. Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. B., kuri yra ieškovo įvardintos buvusios draugės motina, paaiškino, kad bendravimas su ieškovus nutrūko, kadangi jos motina su ieškovu “negalėjo susišnekėti”, be to 2023 metais ji mirė. Teismo nuomone, nors bendravimo galimybės dėl ieškovo mobilumo apribojimo iš esmės sumažėjo, tačiau visiškas santykių nutrūkimas su buvusia drauge nevertintinas kaip tiesioginė pooperacinio diržo nešiojimo (ką įvardijo ieškovas) pasekmė.
28. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu liudytojas R. S., be jo pagalbos ieškovas palaikančio pooperacinio diržo užsidėti negebėtų ir dėl sveikatos būklės nepajėgtų. Be to, palaikomasis diržas sukelia daug nepatogumų dėl higienos, po juo kūnas prakaituoja, dėl ko atsiranda nemalonus kvapas, oda dirginama, lieka nuospaudos. Liudytojas paaiškino, kad ieškovas negali pats atsikelti iš lovos, savarankiškai pasirūpinti asmens higiena, atlikti buitinius darbus namuose. Ir nors ieškovas turėjo lėtinių ligų, tame tarpe ir buvo susirgęs smegenų infarktu, tačiau prieš hospitalizuojant gyveno vienas savo bute, rūpinosi savimi ir buitimi.
29. Teismo nuomone, pasisakant dėl sukeltų padarinių neabejotina, kad pooperacinė išvarža yra nuolatinė ieškovo sveikatai padarytos žalos pasekmė, neišvengiamai lemianti tęstinį fizinio skausmo sukėlimą, apribojanti jo savarankiškumą, sukelianti ne tik kasdienius nepatogumus, bet ir esanti tokio laipsnio, kad iš esmės pasikeitė gyvenimo kokybė, ieškovas negali gyventi atskirai, be slaugančio asmens, pats pasirūpinti savimi, kokybiškai išsimiegoti, be kitų pagalbos užsidėti kasdien būtiną naudoti pooperacinį diržą.
30. Pagal pateiktus įrodymus ir liudytojo R. S. paaiškinimus, kreipusis į gydytojus, buvo gauta vienareikšmė nuomonė, kad pooperacinės pilvo išvaržos pašalinimas operaciniu būdu negalimas dėl aukštos komplikacijų rizikos, nulemtos ieškovo amžiaus ir kitų lėtinių ligų. Kaip nurodyta VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2022 m. rugpjūčio 17 d. medicininiame išraše, indikacijos planinei hernioplastikai su tinkleliu dėl lydinčios patologijos ir pooperacinių komplikaciją yra padidintos rizikos. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad pooperacinė išvarža ir jos sukelti esminiai kasdienio gyvenimo kokybės trūkumai, nepatogumai išliks iki gyvenimo pabaigos ir, vertinant protingo žmogaus požiūriu, kiekvienam sukeltų neigiamas emocines pasekmes, nuolatinę psichologinę įtampą, dvasinius išgyvenimus dėl nesėkmingo gydymo ir padėties beviltiškumą.
31. Pagal į bylą pateiktas nuotraukas išvaržos vietoje matoma žarnyno dalis, padengta plonu odos sluoksniu, kas yra ne tik neestetiška, bet ir gali lemti sunkias pasekmes sukeliančias traumas elementarioje buitinėje situacijoje. Neabejotina, kad susiformavusi itin didelė pilvo išvarža kelia nuolatines fizines ir dvasines kančias, nė vienas žmogus negalėtų savęs priimti, save pozityviai vertinti, esant tokiai fizinei būklei, kai per ploną odos sluoksnį matomi vidaus organai.
32. Akcentuotina ir tai, kad nors ieškovo sveikatos būklė iki sužalojimo nebuvo gera (šlapimo pūslės vėžys, insultas, pirminė arterinė hipertenzija ir kt.), jis yra garbaus amžiaus, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovo sveikatos būklė, persirgtos ligos būtų turėję įtakos nesėkmingam storosios žarnos endoskopiniam tyrimui – kolonoskopijai atlikti ar įtakotų sveikatos sužalojimo pasekmių sunkumą (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad nesėkminga kolonoskopijos procedūra atlikta dėl procedūrą atlikusio gydytojo kaltės, pasireiškusios didelio neatsargumo forma, o ne dėl ieškovo sveikatos būklės ar amžiaus. Nesant objektyvūs kriterijų, susijusių su ieškovu, į kuriuos gali būti atsižvelgiama, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, nėra pagrindo mažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį.
33. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, tai, kad nesėkminga kolonoskopijos procedūra atlikta dėl procedūrą atlikusio gydytojo kaltės, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2a-16-910/2025), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, pažymint, kad pinigai nėra išgyvenimų, skausmo, kančios, nepatogumų kaina, ieškovui pripažintina teisė į 25 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Komisijos sprendimu neturtinę žalą įvertinus 5 200,00 Eur, ieškovui iš atsakovės priteistinas skirtumas tarp šios sumos – 19 800,00 Eur.
Dėl palūkanų priteisimo
34. Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos prašomos priteisti sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
35. Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iš delikto. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Ieškovas reiškia reikalavimą teismui priteisti ir tas Komisijos nustatytas sumą, su kuria ieškovas sutiko ir kuri ieškovui yra sumokėta. Teismo vertinimu, priteisti 5 procentų palūkanas nuo sumos, kurią ieškovui atsakovė sumokėjo, nėra įstatyminio pagrindo, nes prievolė yra įvykdyta, todėl ieškovo prašymas šioje dalyje atmestinas.
36. Įvertinus nurodytą, ieškovui iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 19 800,00 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
38. Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo keistų ir išdėstytos naujos redakcijos Rekomendacijose numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas, šalių elgesį proceso metu ir kitas svarbias aplinkybes.
39. Ieškovas pateikė įrodymus, jog už konsultacijas, ieškinio parengimą, prašymų paruošimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, sumokėjo 3061,30 Eur atstovavimo išlaidų (mokėjimus atliko R. S.). Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo keistų ir išdėstytos naujos redakcijos Rekomendacijose nustatytus dydžius. Teismas vertina, jog ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos ne tik kad atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, bet, atsižvelgiant į darbo laiko sąnaudas, reikalavimo pobūdį, teismo posėdžių skaičių, bylos apimtį, nelaikytinos pernelyg dideliu išlaidavimu. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui iš atsakovės iš atsakovės priteistina 3061,30 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 261, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę į 25 000,00 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių eurų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti ieškovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, j. a. k. 191351679, 19 800,00 Eur (devyniolika tūkstančių aštuoni šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo 19 800,00 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3061,30 Eur (tris tūkstančius šešiasdešimt vieną eurą 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.