Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. S., M. S., L. S., D. S., M. S., Šilutės rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje pareiškėja prašo nustatyti, kad ji ir jos sutuoktinis P. S., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja buvo sudariusi santuoką su P. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjos teigimu, (duomenys neskelbtini) m. ji su sutuoktiniu P. S. nusprendė (duomenys neskelbtini) jiems išskirtame žemės sklype, kurio tuometinis adresas buvo (duomenys neskelbtini)., pasistatyti gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais. Iš byloje pateikto Tipinio projekto (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto rajono architektas parengė dviejų aukštų 4 kambarių gyvenamojo namo projektą. Iš Leidimų knygos valdinei statybai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo išduotas statybos leidimas Nr. 15/80 vieno buto gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu statybai adresu (duomenys neskelbtini). Iš pateikto Individualaus skolininko būsto statybos kooperatyvo nario įsipareigojimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) Šilutės taupomasis bankas P. S. suteikė 3069 rublių paskolą gyvenamojo namo statybai. Šilutės rajono Švėkšnos apylinkės viršaitis (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo pripažinimo P. S.“, pripažino faktiškai naudojamą 2 500 kv. m. žemės sklypą prie pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), P. S.. Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švėkšnos seniūnijos 2023-07-11 pažymos dėl teisinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad seniūnija kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydama leisti P. S. vardu įregistruoti namų valdą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktos Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), statybos pradžia (duomenys neskelbtini) m., pabaiga – (duomenys neskelbtini) m., o ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., statybos pradžia ir pabaiga – (duomenys neskelbtini) m.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo (CK 4.68 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis); penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre; šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo; septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018; 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalies reguliavimą privačios pareiškėjo nuosavybės objektu gali būti tik teisėtai, pagal statybos vykdymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus pastatytas pastatas. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami pripažinti, jog gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)., buvo pastatyti, sukurti teisėtai, todėl gali būti privačios nuosavybės objektais.

Įvertinus bylos aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis P. S. nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini)., kitokiu Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu ir yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y., nekilnojamieji daiktai – gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)., kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektai, valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, ne mažiau kaip dešimt metų nekilnojamieji daiktai buvo valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, daiktinės teisės į šiuos pastatus niekam neįregistruotos, šie daiktai visą valdymo laikotarpį buvo valdomi kaip savi, nes pareiškėja ir jos sutuoktinis P. S. elgėsi kaip daikto savininkai ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į valdomus gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Iškėlus bylą teisme, nebuvo gauta pareiškimų, kuriais būtų ginčijama pareiškėjos ir jos mirusio sutuoktinio P. S. teisė į pastatus - gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šioje dalyje pareiškimas pagrįstas, įrodytas ir todėl tenkintinas (CK 4.68 straipsnis).

Tuo tarpu pareiškėjos prašymas nustatyti, kad ji ir jos sutuoktinis P. S. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., negali būti tenkinamas, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad šis ūkinis pastatas pastatytas 2015 m., tai yra šio ūkinio pastato valdymas tęsiasi mažiau nei dešimt metų, be to, nėra jokių duomenų, ar šis ūkinis pastatas pastatytas teisėtai, pagal statybos vykdymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Įvertinus tai, pareiškimas šioje dalyje atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad I. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos sutuoktinis P. S., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatomas dėl nuosavybės teisės į aukščiau minėtą nekilnojamąjį daiktą įregistravimo viešajame registre.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.