Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stebėjimo technologijos“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Henkoo“, atstovei D. M., atsakovo R. L. atstovui advokatui O. R.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Stebėjimo technologijos“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Henkoo“, ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui R. L., trečiasis asmuo A. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui nepateikus atsiliepimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK ) 142 straipsnio 4 dalimi, civilinėje byloje Nr. e2-7798-862/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-03475-2023-5), 2023-05-04 priimtas sprendimas už akių.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-15 nutartimi atsakovo pareiškimas buvo tenkintas, teismo 2023-05-04 sprendimas už akių panaikintas, atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-08 nutartimi atsakovo prašymas, išdėstytas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir papaildomai 2023-07-11 pateiktas prašymas atmesti.

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytus paaiškinimus. Ieškovė ieškinio reikalavimą grindžia šiais įrodymais: Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (toliau -JAR) išplėtiniu išrašu su istorija, sudarytu 2022-04-05; apdraustųjų asmenų sąrašu už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2022-05-19; Vilniaus apygardos teismo 2022-03-29 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1713-653/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022-06-01 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1713-653/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022-08-04 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1713-653/2022; Vilniaus apygardos teismo 2023-03-03 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-613-653/2023; prašymu registruoti Juridinių asmenų registre pakeistus duomenis apie akcininką; 2021-11-12 vienintelio akcininko sprendimu; reikalavimu Nr. 1 su siuntimo šaknelėmis; prašymu dėl informacijos pateikimo R. L. su siuntimo šaknelėmis; 2020-12-31 balansas, pelno nuostolių ataskaita; UAB „Stebėjimo technologijos“ likvidavimo pradžios balansu su priedu (aiškinamasis raštas); VĮ „Regitra“ pranešimu dėl deklaracijos priėmimo (FIAT Doblo); 2021-02-19 prašymas dėl duomenų keitimo; VĮ „Regitra“ pranešimu dėl deklaracijos priėmimo (Skoda Superb); VĮ „Regitra“ pranešimu dėl deklaracijos priėmimo (Skoda Superb įgijimas); VĮ „Regitra“ pranešimu dėl deklaracijos priėmimo (Citroen Jumper), 2020-12-02 prašymu dėl duomenų keitimo; VMI I-MAS gaunamų sąskaitų registru; VMI I-MAS išrašomų sąskaitų registru; VMI I-Mas gaunamų ir išrašomų sąskaitų bendras registru; MB „Apexis Baltic“ informacija; VMI prie LR FM raštu dėl finansinio reikalavimo pateikimo; A. C. finansinį reikalavimą pagrindžiančiais dokumentais; VSDFV prašymu dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo; VSDFV informacija apie skolos susidarymo laikotarpį; UAB „Eurodigital“ finansinį reikalavimą pagrindžiančiais dokumentais; UAB „Eproma“ finansinį reikalavimą pagrindžiančiais dokumentais; VSDFV Kauno skyriaus pažyma apie išmokėtas Garantinio fondo išmokas; V. S. finansinį reikalavimą pagrindžiančiais dokumentais; UAB „Prim prekyba“ finansinį reikalavimą pagrindžiančiais dokumentais. Vilniaus apygardos teismo 2023-07-11 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1855-653/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-00209-2022-2), ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023-08-24 nutartimi, priimta civilinėje byloje E2-862-798/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-00209-2022-2).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2022-03-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-613-653/2023 (senas bylos Nr. eB2-1713-653/2022) ieškovei iškelta bankroto byla. Teismas nustatė, kad per 2020 metus ieškovė patyrė 22204 EUR nuostolį, ji neturi darbuotojų, atskaitų viešiesiems registrams už 2021 metus nėra pateikusi, neturi registruotino turto. Teismo 2022-06-01, 2022-08-04 ir 2023-03-03 nutartimi patikslinti ieškovės kreditoriai ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašas – A. C. 299,20 EUR kreditorinis reikalavimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2035,21 EUR kreditorinis reikalavimas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 10171,54 EUR kreditorinis reikalavimas, UAB „EuroDigital“ 2549,67 EUR kreditorinis reikalavimas, UAB „Eproma“ 25,89 EUR kreditorinis reikalavimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2163,02 EUR kreditorinis reikalavimas, UAB „Prim prekyba“ 8901,87 EUR kreditorinis reikalavimas. Teismo 2022-08-04 nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Vilniaus apygardos teismo 2023-07-11 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1855-653/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-00209-2022-2), BUAB „Stebėjimo tehnologijos“ bankrotas tyčiniu, o dėl tyrčinio bankroto atskingu pripažintas atsakovas. Lietuvos apeliacinio teismo 2023-08-24 nutartimi, priimta civilinėje byloje e2-862-798/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-00209-2022-2), atmestas atsakovo atskirasis skundas ir Vilniaus apygardos teismo 2023-07-11 nutartis palikta nepakeista. Iš teismų informainės sistemos Liteko bei nurodytų teismų parocesinių sprendimų matyti, kad nagrinėjant administratorės prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, reikalavimas ir atsikirtimai buvo grindžiami iš esmės tais pačiais argumentais ir rašytiniais įrodymais kaip ir nagrinėjamoje byloje.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą civilinėje byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Vilniaus apygardos teismo 2023-07-11 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1855-653/2023, teismas konstatavo, kad nuo 2013-06-03 iki 2021-11-15 UAB „Stebėjimo technologijos“ vadovu, o nuo 2013-06-03 iki 2021-11-09 akcininku buvo atsakovas R. L. Atsakovas 2021-11-03 visas įmonės akcijas perleido trečiajam asmeniui A. K. Vienintelio akcininko 2021-11-12 sprendimu nuo 2021-11-15 atšauktas buvęs įmonės vadovas, naujuoju direktoriumi paskirtas trečiasis asmuo. Nurodyto sprendimo ketvirtuoju punktu buvęs vadovas įpareigotas iki 2021-11-15 imtinai perduoti įmonės turtą ir dokumentus pagal sąrašą, tokius kaip pelno nuostolio ataskaitą, balansą, įmonės kasą vadovų pasikeitimo dienai, ilgalaikį turtą, domeną, tiekėjų kontaktinius duomenis ir kt.

Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad už 2019 m. laikotarpį įmonės turtą sudarė 123450 EUR (ilgalaikis – 40543 EUR, trumpalaikis – 82907 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 69146 EUR. Pardavimo pajamos sudarė 151037 EUR, o grynasis pelnas – 8640 EUR ir sutiko su nemokumo administratorės argumentais, kad įmonė jau 2019-12-31 atitiko nemokios įmonės būseną Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme, nes įmonės turtiniai įsipareigojimai (69146 EUR) viršijo pusę į balansą įrašyto įmonės turto, o 2020 metais įmonės finansiniai įsipareigojimai padidėjo 13898 EUR suma. Vilniaus apygardos teismas remdamasis viešaisiais duomenimis nustatė, kad paskutiniai įmonės finansiniai duomenys yra pateikti už 2020 metus, t. y. už laikotarpį, kuriuo įmonei vadovavo atsakovas. Iš 2020 metų finansinio rinkinio Vilniaus apygardos teimas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 įmonės turtas sudarė 115133 EUR (ilgalaikis – 38228 EUR, trumpalaikis – 76905 EUR), įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 83044 EUR ir visi jie buvo mokėtini per vienerius metus; nors pardavimo pajamos sudarė 123235 EUR, tačiau pelno įmonė negeneravo ir nuostoliai siekė 22204 EUR, todėl per metus įmonės bendras turtas sumažėjo 8317 EUR, finansiniai įsipareigojimai išaugo 13898 EUR, o vietoje 8640 EUR grynojo pelno 2020 metais įmonė patyrė 22204 EUR nuostolių. Vilniaus apygardos teimas įvertinęs 2020 metais turėto įmonės turto sudėtį (ilgalaikis turtas - 38228 EUR, o trumpalaikis – 76905 EUR, iš kurio atsargos – 1946 EUR, kitas trumpalaikis turtas, apie kurį duomenų nėra, – 74959 EUR) konatatvo, kad 2020 metais įmonė taip pat atitiko nemokios įmonės sąlygas, t.y. įmonės turtiniai įsipareigojimai (83044 EUR) viršijo įmonės turtą (40174 EUR), nes visa trumpalaikio turto vertė neturi būti priskirta prie realios tuometinės įmonės turto vertės. Vilniaus apygardos teismas konstatvo, kad nei ieškovas, nei trečiaisis asmuo nepateikė įrodymų apie trumpalaikio turto sudėtį. Konstatvo, kad atsakovo pateikti 2020-03-24 įsakymas Nr. 2020-03-24/1, 2020-04-14 įsakymas Nr. 2020-04-14/1 dėl prastovos, bendrovės plėtros planas, kuriuose nurodytas Apexis Baltic įmonės logotipas, kitas įmonės buveinės adresas, el. pašto adresas yra su Apexis Baltic pavadinimu ir kt., atižvelgiant į tai, kad atsakovas MB „Apexis Baltic“ įsteigė 2021-10-29, leidžia pripažinti, jog įmonės dokumentai nebuvo perduoti paskutiniam de jure įmonės vadovui. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog įmonė nemokia tapo vėliausiai 2020-12-31, t.y. tuo metu, kai įmonės vadovu ir akcininku buvo atsakovas, o įmonės plėtros plano sudarymas tuo metu, kai įmonė pagal įstatymą jau buvo nemoki, neįrodo objektyvių galimybių atkurti įmonės mokumą, tuo labiau, kad byloje nėra įrodymų pagrindžiančių tokio plano pagrįstumą ir realumą.

Vilniaus apygardos teismas įvertinęs 2021-09-22, 2021-10-04 ir 2021-10-18 sudarytus trijų autmobilių pardavimo sandorius, įmonės ilgalaikio turto kitimo dinamiką, 2021-11-15 priėmimo – perdavimo aktą, atsižvelgęs į tai, kad byvloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog turto pakyčiai vyko dėl objektyvių priežasčių arba dėl įmonei ekonomiškai naudingų sprendimų ar sandorių, į tai, kad atsakovas, kaip įmonės akcijas pardavęs asmuo, perduodantis įmonę neįvykdė pareigos parengti įmonės finansinį balansą, kad teismui nebuvo pateikta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis ir jos apmokėjimą patvirtinantys įrodymai, konstatavo, kad atsakovas realiai neperdavė įmonės turto ir dokumentų nei trečiajam asmeniui, nei nemokumo administratorei. Vilniaus apygardos teismas įvertinęs dokumentus, kuriais atsakovas įrodinėjo įmonės mokumą (įmonės įsakymus dėl prastovos, įmonės plėtros planą, susirašinėjimą dėl įmonės pardavimo) padarė išvadą, kad atsakovas sąmoningai siekė įmonės veiklos perkėlimo į kitą tą pačią veiklą vykdantį juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje, kurio turtinė padėtis nuolat blogėjo. Nurodyto pagrindu Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad atsakovas sąmoningai blogino įmonės turtinę padėtį, vengdamas atsiskaitymo su įmonės kreditoriais, taigi, įmonės nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo, dėl ko buvo pažeisti kreditorių teises ir teisėti interesai. Teismas taip pat konstatavo, kad tarp trečiojo asmens veiksmų ir įmonės bankroto nėra priežastinio ryšio; įmonės akcijos trečiajam asmeniui buvo perleistos tuo metu, kai įmonė jau buvo nemoki ir nėra jokių duomenų apie įmonės turtinės padėties tolesnius pokyčius jo valdymo laikotarpiu.

Lietuvos apeliacinis teismas 2023-08-24 nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai aiškino bei taikė JANĮ įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens tyčinį bankrotą. Teismas konstatavo, kad UAB „Stebėjimo technologijos“ buvo privesta prie bankroto buvusio vadovo ir akcininko R. L. tyčia; UAB „Stebėjimo technologijos“ buvo nemoki 2020-12-31 (įsipareigojimai viršijo turto vertę) ir galutinai nemokia tapo 2021 m. rugsėjo mėn. (įsipareigojimai viršijo turto vertę ir negalėjo vykdyti (nevykdė) turtinių prievolių kreditoriams, inter alia (be kita ko) 2021 m. spalio mėn. darbuotojams); R. L. nuo 2021-10-01 turėjo pareigą inicijuoti atsakovei UAB „Stebėjimo technologijos“ nemokumo bylą, tačiau tokių veiksmų neatliko. Šios buvusio vadovo R. L. pareigos pažeidimas savaime nereiškia UAB „Stebėjimo technologijos“ tyčinio bankroto, tačiau, įvertinus šį pažeidimą kitų R. L. veiksmų ir pažeidimų (veiklos neatitikties teisės aktų reikalavimams) kontekste, t. y. R. L., žinodamas apie blogą bendrovės finansinę padėtį ir nevykdomus (neįvykdytus) įsipareigojimus kreditoriams ir darbuotojams, pardavė nemokios bendrovės turtą (transporto priemones) ir visiškai neatsikaitęs su kreditoriais bei bendrovės perleidimo metu nesudaręs finansinės atskaitomybės dokumentų (balanse neatskleidė realaus turto ir įsipareigojimų santykio) pardavė nemokios UAB „Stebėjimo technologijos“ akcijas finansinius nusikaltimus vykdžiusiam (ir vėliau nuteistam laisvės atėmimo bausme) suinteresuotam asmeniui A. K., kuriam 2021-11-15 neperdavė viso bendrovės turto ir dokumentų. Įmonės turtinė padėtis nuo 2020-12-21 iki 2021 m. lapkričio mėn. buvo R. L. pabloginta ir jo sudaryti transporto priemonių pardavimo sandoriai pažeidė kreditorių teises ir interesus: i) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į skolininkės turtą (transporto priemones) buvo panaikintos ir ii) neįrodyta, kad visos už parduotą turtą gautos lėšos nebuvo panaudotos atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) buvo panaudoti bendrovės interesais. R. L. perkėlė UAB „Stebėjimo technologijos“ veiklą į MB Apexis Baltic, o neįvykdytus finansinius įsipareigojimus paliko skolininkei.

Juridinio asmens vadovo (valdymo organo) civilinę atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalis. Šių asmenų civilinė atsakomybė atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei civilinės atsakomybės subjektų kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021).

Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad, teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti, nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi nepatenkintų kreditorių reikalavimai ar dalis jų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Kasacinis teismas suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Pagal kasacinio teismo praktiką juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis); 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Prezumpcijos teisinė reikšmė yra kitokia negu prejudicinių faktų – prezumpcija lemia įrodinėjimo naštos perskirstymą (faktinės aplinkybės, sudarančios prezumpcijos turinį, laikomos nustatytomis, nebent atitinkama bylos šalis jas paneigia įstatymo nustatyta tvarka), o šis įrodinėjimo naštos perskirstymas civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese reiškia, kad juridinio asmens vadovui, kaip atsakovui, tenka pareiga įrodinėti, kad neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys. Tačiau šioms dviem teisinėms kategorijoms (prejudiciniams faktams ir prezumpcijoms) būdingas bendras ypatumas – ieškovui nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, sudarančių pirmiau įvardytų prejudicinių faktų ir prezumpcijų turinį; 3) pati formuluotė „tyčinis bankrotas“, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė. Taigi, dvi vadovo civilinės atsakomybės sąlygos – jo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas, būtent jam tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022).

Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2023-07-11 nutartimi ieškovės UAB „Stebėjimo tehnologijos“ bankrotas pripažintas tyčiniu, kaltu dėl tyčinio bankroto pripažintas atsakovas. Faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, yra prejudiciniai faktai. Vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė. Atsižvelgiant į nurodytą, t. y, į tai, kad faktinės aplinkybės, kaip prejudiciniai faktai, nebegali būti pakartotinai kvestionuojamos, atsakovas nagrinėjamoje civilinėje byloje nepagrįstai ginčija savo, kaip buvusio UAB „Stebėjimo tehnologijos“ vadovo, civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę.

Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 17946,28 EUR žalos atlyginimą, kuri buvo padaryta ieškovei esant nemokia ir atsakovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovas, siekdamas apsiginti nuo jam pareikšti ieškinio, turėjo paneigti kitas dvi civilines atsakomybės sąlygas – žalą bei priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, t. y. įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas.

Atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas kvestionavo būtent prejudicinius faktus – neteisėtus veiksmus ir kaltę. Minėta, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje savo atsikirtimus grindė tik tais rašytiniais įrodymais, kurie buvo įvertinti byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Atsakovas, siekdamas paneigti savo kaip ieškovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, nepateikė ir tų įrodymų, kurie buvo įvardinti Vilniaus apygardos teismo 2023-07-11 nutartyje, t. y. pirminių įmonės apskaitos dokumentų, įrodymų patvirtinančių, kad ieškovės turto pokyčiai vyko dėl objektyvių priežasčių, arba dėl įmonei naudingų sprendimų, įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovo pateiktas bendrovės plėtros planas buvo įgyvendinamas; akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, mokėjimo pagal šią sutartį įrodymų ir kitų. Taigi atsakovas neįrodė, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai, sudarantys 17946,28 EUR, buvo nepatenkinti dėl veiksmų, priežastiniu ryšiu nesusijusiais su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Atsižvelgiant į išdėstytą yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas Kadangi atsakovas nepaneigė kitų dviejų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų - žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, egzistavimo, t. y. neįrodė, jog veiksmai nėra žalos atsiradimo ieškovei pagrindas, ieškovės ieškinys tenkinamas ir iš atsakovo ieškovei priteisiamas 17946,28 EUR žalos atlyginimas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo teismas laiko pagrįstu, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos (17946,28 EUR)sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023-03-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas visiškai ir į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 404 EUR žyminis mokestis .

Bylos nagrinėjimo metu patirta 53,12 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (5 EUR), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 53 EUR bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės BUAB „Stebėjimo technologijos“, juridinio asmens kodas 303076636, naudai 17946,28 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (17946,28 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-03-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 404 EUR žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 53 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.