- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- II-552-369/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02796-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- T. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktasis policijos komisariatas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškimą padavusio asmens A. I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo nepradėti/nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. Ž. 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo A. I. B. 2020 m. rugpjūčio 12 d. pareiškimo pagrindu, kadangi nepadarytas ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Savo išvadą pareigūnė grindžia tuo, jog patikrinimo metu nesurinkta objektyvių ir pagrįstų duomenų, kad T. B. būtų buvęs A. I. B. sklype, išleido vištas, kurių viena nugaišo, apgadino elektros piemenį, tik ištraukęs medinius kuolus iš jo motinai, A. I. B. buvusiai sutuoktinei A. B. priklausančio sklypo (b. l. 19-20).
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui A. I. B. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Nurodo, jog: 1) nutarimo išvada, kad T. B. nebuvo patekęs į A. I. B. priklausantį žemės sklypą, klaidinga, nes iš pridedamų nuotraukų ir žemės sklypo plano matyti, jog elektrinio piemens kuolai buvo sukalti pareiškėjui priklausančiame žemės sklype. Nutarimą priėmusi tyrėja patikėjo T. B. parodymais, bet nerinko papildomų duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių jo teiginį. 2) Pareiškėjas nesutinka su nutarimo teiginiu, kad ištraukęs elektrinio piemens kuolus, T. B. nesugadino turto. Surinktų įrodymų visuma ir T. B. prisipažinimas, kad jis ištraukė kuolus, pagrindžia, kad T. B. atliko neteisėtus veiksmus – traukė kuolus, ko pasekoje nutraukė el. piemens laidus. Dėl jo veiksmų gyvuliai galėjo laisvai išeiti iš sklypo ir pridarė žalos. Gyvulių padaryta žala taip pat turi būti laikoma atsiradusi dėl neteisėtų T. B. veiksmų. 3) Nesutinka su nutarimo teiginiu, esą jis neįrodė žalos padarymo fakto. Administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai duomenų, kad žala buvo padaryta – el. piemuo nutrauktas, atsirado kitos žalos. Šiuo atveju nėra reikšminga, kad nėra tiksliai nustatytas žalos dydis, nes apatinė žalos riba atsakomybei pagal ANK 115 straipsnį atsirasti nėra nustatyta. Pareiškėjas sutinka, kad padaryta žala nesiekia 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tai yra neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (b.l. 2-4).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad susipažinę su A. I. B. skundu, nesutinka su jame išdėstytais argumentais. Iš pareiškėjo pateiktų priedų: nuotraukų ir žemės sklypo plano nėra aiški riba tarp sklypų, pateiktame plane ji nenurodyta, taip pat plane sutartiniais ženklais nėra pažymėta, kur yra įrengtas elektros piemuo, neįtrauktos į planą sutartinės žymėjimo reikšmės. T. B. savo paaiškinime nurodė, jog A. I. B. ištraukė iš jo motinai A. B. priklausančio sklypo riboženklius su kapčiais, o į jų vietą įsmeigė savo medinius kuolus, tokiu būdu savavališkai įgyvendindamas savo menamą teisę į elektroninio piemens įrengimą, vadovaudamasis tik subjektyviomis prielaidomis apie tai, kad elektroninį piemenį jis įrengia savo žemės sklypo teritorijoje. Nustačius, kad A. I. B. savavališkai pašalino riboženklius ir savo elektrinį piemenį įrengė ant sklypų ribos, niekaip to nesuderinęs su kaimyninių sklypų savininkais, surinkta medžiaga išsiųsta į nacionalinę Žemės tarnybą prie LR ŽŪM patikrinimui dėl ANK 112 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių. Antra, T. B. neneigia fakto, kad būtent jis ištraukė iš žemės elektrinį piemenį laikančius kuolus, tačiau tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų, kad jis savo veiksmais sugadino elektrinį piemenį. Tikėtina, kad sugadinimai galėjo atsirasti dėl išsibraidžiusių gyvulių, nekokybiškos pakartotinės piemens instaliacijos. Tyrimo metu A. I. B. nepareikė žalą pagrindžiančių dokumentų, nenurodė, kas konkrečiai buvo apgadinta jo sklype. Iš jo pateiktų nuotraukų matyti, kad ištraukti kuolai ir laidai tvarkingai guli ant žemės. Pateiktose nuotraukose nematyti nurodytų elektrinio piemens sugadinimų, dėl kurių būtų nebegalima tolesnė jo eksploatacija. Dokumentų ir įrodymų apie atsiradusią kitą žalą, kuri galimai atsirado dėl susijusių aplinkybių, (avys apgraužė keturis vynuogynų krūmus, rado nugaišusią vištą), A. I. B. nepateikė. Tyrimo metu negauta jokių duomenų, patvirtinančių, jog vištos nugaišimas ar vynuogių krūmynų sugadinimas susijęs su elektrinio piemens pašalinimu, kada ir kokiu laikotarpiu buvo apgadinti jo augalai, nuo ko nugaišo višta. A. I. B. atsiradusią žalą grindžia tik subjektyviomis prielaidomis, siedamas su tuo, kad T. B. pašalino elektrinį piemenį, kuris buvo įrengtas ant sklypų ribos. A. I. B. nepateikė jokių duomenų apie tai, kokie iki tol buvo vynuogių krūmai, koks vištos amžius ir kitų aplinkybių, galėjusių nulemti jos mirtį, negauta jokių duomenų apie tai, koks yra augalų išsidėstymas A. I. B. sklype, ar gyvūnai galėjo juos pasiekti kitais keliais. A. I. B. visą atsiradusią turtinę žalą grindžia tik savo vidiniu įsitikinimu ir subjektyviomis prielaidomis. Dėl įvykio vietovės ypatybių, nėra galimybės atkurti nuoseklios pačio įvykio ir atsiradusios turtinės žalos sekos, kadangi įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima, nenustatyti galimi įvykio liudininkai, artimiausi gyvenamieji namai nutolę nuo įvykio vietos ne mažiau nei 300 metrų, kiti asmenys, galintys suteikti tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyti (b.l. 16-18).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. I. B. teismo posėdyje prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad policija atvykusi nesiaiškino tyrimui reikšmingų aplinkybių, kurią dieną T. B. sugadino elektrinį piemenį, nes šis buvo neblaivus. Tyrėja nebuvo atvykusi į vietą apžiūrėti. Riboženkliai nebuvo pažeisti, jie ir dabar stovi. Tyrimo metu tyrėja neėmė ir nesivadovavo jo namų valdos planu. Jis elektrinio piemens kuolus sustatė ne ant sklypų ribos, o savo sklypo teritorijoje. Viskas buvo išversta, sutraukyta, mediniai kuoliukai išrauti, o plastmasiniai sulaužyti, todėl pastarųjų nebegalėjo sukalti atgal. Byloje yra nuotraukos, kad višta yra ne nugaišusi, o papjauta. Anga į vištidę atidaryta. Turbūt tai buvo padaryta prieš dieną. Rašte parašyta, kad vynuogės buvo nuėstos. Vienuose dokumentuose Institucija rašo, kad elektros piemens laidai nutraukti, kituose, kad nenutraukti. Vaizdas yra užfiksuotas nuotraukose. (b.l. 38-39)
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo T. B. prašė netenkinti pareiškėjo skundo. Nurodė, jog aplink A. I. B. sklypą yra jo (T. B.) motinai priklausantis sklypas, yra nustatytos sklypų ribos, sklypai atidalinti pagal koordinates, įforminta dokumentais. Jie savo sklype negyvena, ten pastatytas kempingo namelis, jie atvažiuoja į jį tik vasaroti. A. I. B. be mamos raštiško sutikimo, nesilaikydamas įstatymų susibetonavo ir susikalė kuolus tvorai. Kuolas įbetonuotas ant sklypo ribos, o piemuo įrengtas už jo sklypo ribos. Iš pradžių piemuo buvo pastatytas ties sklypų riba, o vasaros pabaigoje buvo perkeltas į mamos sklypo teritoriją. Jis ištraukė tvoros kuolus 2020 m. rugpjūčio 12 d.. Elektrinis piemuo buvo padarytas iš parankinių priemonių, tiesiog sukaltų medinių lazdynų kuoliukų, jokių plastikinių kuoliukų ten nebuvo. Buvo aptverta sklypo dalis. Kuolų buvo šeši, vienas įbetonuotas. Jis su mama apėjo, neteisėtai pastatytus kuolus ištraukė ir sudėjo ant A. I. B. sklypo. Jokios negyvos vištos jis nematė, apie ją pirmą kartą sužinojo iš tyrėjos. Pareiškėjas žalos nepagrindė, nepateikė čekių, kuoliukų, laido, kilpučių. Į A. I. B. sklypą neina, kadangi pareiškėjas šmeižia jį ir jo šeimą, provokuoja, paskui kviečia policiją (b.l. 39).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 115 straipsnyje nustatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Minimali žala, nuo kurios kyla atsakomybė pagal šį straipsnį, nėra nustatyta. Vadinasi, kad galima būtų asmenį bausti už šį pažeidimą, svarbiausia yra nustatyti patį žalos padarymo faktą, ir žinoma, tai, jog ji neviršija 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (Panevėžio apygardos teismo AN2-47-531/2020 nutartis, Šiaulių apygardos teismo AN2-29-875/2020 nutartis).
Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.
Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Vertinant ginčijamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, būtina analizuoti, ar institucija tirdama įvykį ir su juo susijusias aplinkybes ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos objektyvios įvykio aplinkybės, ar administracinio nusižengimo byloje surinkti visi duomenys, galintys turėti reikšmės įvykio vertinimui ir administracinėn atsakomybėn trauktino asmens nustatymui bei jo veiksmų kvalifikavimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas susipažinęs su pareiškėjo skundu, pirminiu pareiškimu, kita bylos medžiaga, konstatuoja, kad tyrimą atlikusi institucija atliko ne visus įmanomus administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus surinkti reikšmingus duomenis, reikalingus sprendžiant, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas.
Pareiškėjas kaltino T. B., kad šis padarė jam turtinę žalą sugadindamas jo turtą, o būtent: 1) sugadino elektrinį piemenį, ištraukdamas ar sulaužydamas kuolelius ir nutraukdamas laidus; 2) tvarte užmušė vištą; 3) dėl sugadinto elektros piemens avys pasklido po sklypą ir apgraužė keturis vynuogienojų krūmus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutinka su tyrėjų išvada, kad byloje nėra surinkta jokių duomenų, patvirtinančių, kad T. B. buvo patekęs į pareiškėjo valdą, įsibrovęs į jo tvartą ir ten kokiu būdu nugalabinęs vištą. T. B. tokią aplinkybę neigia (b.l. 30), pats pareiškėjas nenurodė jokių požymių, leidžiančių teigti, kad kaimyno būta jo statiniuose, dėl patekimo į jo ūkinius pastatus teikė nenuoseklius duomenis. Apie patekimą į jo ūkinius pastatus jis nieko nenurodė savo 2020 m. rugpjūčio 12 d. pranešime Bendruoju pagalbos telefonu, kuriame pabrėžė, kad rado nuo vakar vakaro sugadintą elektros piemenį, išbaidytas avis, suniokotą aplinką (b.l. 21), 2020 m. rugpjūčio 12 d. pareiškime nurodė kad rado atidarytą tvarto priestato langą, užmuštą vištą (b.l. 28 ), 2020 m. rugpjūčio 19 d. tiesiog paaiškino, kad vištos buvo išleistos, kokiu būdu nepatikslino (b.l. 29), teismo posėdyje nurodė, kad rado atidarytą angą į vištidę. Iš nuotraukų matyti, kad negyva višta yra tvarto viduje, ne lauke. Nuotraukoje (b.l. 13) užfiksuota anga-langelis per mažas žmogui patekti į vidų. Kaip nurodė skundžiamame nutarime pareigūnė, jokių kitų liudininkų parodymų, filmavimo kamerų teritorijoje nėra. Artimiausia gyvenama valda yra už 300 metrų, todėl mačiusių įvykį asmenų nustatyta nėra. Teismas sutinka su tyrėjos teigimu, kad tai tik subjektyvi pareiškėjo prielaida, kad būtent T. B. išleido jo vištas ir nugalabijo vieną paukštį, nulemta praeityje buvusių konfliktinių santykių su T. B.. Be to, pareiškėjas tyrimo metu nenurodė jokių duomenų, nuo ko padvėsė jo naminis paukštis, ar yra ant jos kažkokių smurtinių pėdsakų, iš kurių būtų galima teigti, kad tai kito asmens veiksmų pasekmė, o ne pvz. natūralios priežastys: gyvūno amžius, liga. Pareiškėjas tik teismo posėdyje nurodė, kad naminis paukštis buvo papjautas, tačiau tokių aplinkybių nenurodė nei viename savo pareiškime ar paaiškinime policijai, nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Jo pateiktoje nuotraukoje paukštis matomas tik iš tolo, be to neatmetama galimybė, kad paukštis galėjo būti papjautas ne žmogaus, o kito gyvūno – lapės ar šuns.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad tyrėjo išvada, jog T. B. nepateko į pareiškėjo žemės sklypą klaidinga, nes el. piemuo buvo įrengtas pareiškėjo žemės sklype, juo aptverta 52 arų teritorija (b.l. 28), tai įrodo pridėtas žemės sklypo planas (b.l. 6). 2020 m. rugpjūčio 19 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad elektrinis piemuo buvo įrengtas jo sklype už 5 cm nuo žemės sklypo ribos (b.l. 29). Taigi, tam kad ištrauktų tvoros kuolus, T. B. nebuvo poreikio patekti į kaimyno sklypą, tą jis galėjo padaryti iš savo sklypo pusės. Šiuo teiginiu skundžiamame nutarime Institucija norėjo pasakyti, kad nėra duomenų, kad T. B. pateko į kaimyno sklypą dalyje dėl pateikimo į jo ūkinius pastatus. Teismas sutinka su Institucijos teiginiu, kad sklypo plane nėra sutartiniais ženklais pažymėtas elektrinis piemuo, neišaiškintos ženklinimų reikšmės, todėl pareigūnai negalėjo nustatyti, ar objektyviai teisingas teiginys dėl el. piemens įrengimo pareiškėjo žemės sklypo teritorijoje. Įvertinant mastelius, tai, kad pareiškėjo teigimu sklypų ribą ir el. piemenį skiria tik 5 cm atstumas, iš nuotraukų įvertinti, ar piemens vieta atitinka sklypo ribas pagal planą, neįmanoma.
Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 12 d. pareiškime nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. grįžęs iš Vilniaus apie 13.30 val. į savo sodybą, rado išlaužytus, ištrauktus elektrinio piemens stulpelius, 50 m. perimetru sutraukytus laidus, nuostolis 50 eurų, pro elektrinio piemens aptvarą išėję avys nugraužė 4 vnt. vynuogių, nuostolis 80 eurų (b.l. 28). 2020 m. rugpjūčio 19 d. paaiškinime patikslino, kad žalą patvirtinančių dokumentų neturi, turi tik kvitą, kuriuo įsigijo elektros piemenio laidą (6V), 400 m ilgio už 12,20 Eur. Daugiau jokių kvitų neturi, bet jam padaryta žala siekia 140 Eur (b.l. 29).
Tyrimo metu neabejotinai nustatytas tik faktas, kad T. B. ištraukė elektrinio piemens kuolelius. Šios aplinkybės neneigė nei pats T. B. tiek tyrimo metu (b.l. 30), tiek teismo posėdyje, nurodė tai darantis jau antrą kartą, nes, jo nuomone, elektrinis piemuo buvo įrengtas jo motinos sklypo teritorijoje už nustatytų sklypų ribos, negavus sklypo savininkės (jo motinos) sutikimo, pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką. Jis nurodė savo veiksmais įrenginio nesugadinęs, nes kuolelius tvarkingai paguldė šalia, laidai sutraukyti nebuvo. Pareiškėjas su teiginiu, kad nebuvo sugadintas piemuo nesutinka, nurodydamas, kad kuolai buvo ne tik ištraukyti, bet ir sulaužyti, laidai nutraukti. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pateiktose nuotraukose nėra užfiksuota plastikinių sulaužytų tvoros kuolų, tik vienoje vietoje matyti galimai nutrauktas laidas, tačiau nėra galima šiuo metu nustatyti, ar laidas buvo nutrauktas traukiant kuolelį, ar tai laisvai vaikščiojančių gyvulių užkliudymo pasekmė, tai yra nenustatytas priežastinis ryšys tarp laido nutraukimo ir T. B. veiksmų. Taigi nėra surinkta duomenų, kad žala laidams padaryta tiesioginiais T. B. veiksmais.
Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu T. B. nurodė, kad kai jis traukė kuolus, šalia buvo jo mama, su kuria jis apėjo sklypą. Tyrimo metu ji nebuvo apklausta dėl aplinkybės, ar traukiant kuolus buvo sutraukyti laidai, taip pat ar iš sklypo išsivaikščiojo kaimyno gyvuliai, kokiomis kryptimis.
Turtinės žalos apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-240-696/2017).
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. rugpjūčio 12 d. pareiškime pareiškėjas nurodė, kad laidai sutraukyti 50 m perimetru, o jis tyrėjams pateikė kvitą, kad mokėjo už 400 m laidų tik 12,20 Eur, taigi net jei skaičiuojant perimetrą kuriame sutraukyti laidai (50 m.) tai tesudaro 1-3 Eur nuostolio (įvertinant, kad nuotraukose laidai išvesti dviem lygmenimis). Apie avių suniokotus keturis vynuogienojus byloje nėra pateikta jokių duomenų, nėra suniokotų vynuogienojų nuotraukų.
Teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 115 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, tačiau atsakomybė už turto sugadinimą nekyla tuomet, kai jis padaromas asmeniui veikiant neatsargiai. ANK 8 straipsnyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Iš T. B. paaiškinimų matyti, kad jis nesiekė sugadinti pareiškėjo turto, savo veiksmais siekė apginti savo nuosavybę, sklypo ribas, kurios jo manymu buvo pažeistos. Todėl administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 115 straipsnį negali kilti ir dėl to, kad jo veiksmuose nebuvo tiesioginės ar netiesioginės tyčios sugadinti svetimą turtą. Kuolelius jis išrovė į savo sklypo pusę, taigi sąmoningai sudarė galimybę gyvuliams judėti į savo, o ne pareiškėjo sklypo pusę. Tuo tarpu neaišku, kurioje sklypo vietoje augo pareiškėjo nurodyti vynuogienojai, teismas negali vertinti, ar galėjo T. B. numatyti, kad išsivaikščioję avys padarys žalą pareiškėjo sodiniams. Įvertinęs aukščiau minėtas aplinkybes, teismas vertina, kad Institucijos nutarimas dalyje dėl ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo yra pagrįstas.
Tačiau Institucija priimdama nutarimą netyrė aplinkybės, ar T. B. veiksmuose – elektros piemens kuolelių išrovime nėra kito administracinio nusižengimo – savavaldžiavimo, numatyto ANK 518 straipsnyje požymių, kuriame nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Akivaizdu, kad pareiškėjas ir jo kaimynas T. B. nesutaria dėl ribos tarp jų sklypų ir faktinės aplinkybės- kieno sklypo teritorijoje yra įrengtas elektrinis piemuo, būtent šio nesutarimo pagrindu, laikydami, kad jie įgyvendina savo teisę, vienas asmuo demontuoja tvorą, o kitas ją įrengia.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucija kreipėsi į Nacionalinę Žemės tarnybą, prie LR Žemės ūkio ministerijos dėl patikrinimo, ar A. I. B. savavališkai pašalino riboženklius ir įrengė savo elektrinį piemenį ant sklypų ribos, niekaip to nesuderinęs su kaimyninio sklypo savininkais, tačiau priėmė skundžiamą nutarimą, nesulaukusi atsakymo ir neįsitikinusi, ar turėjo T. B. teisinį pagrindą reikalauti neteisėtai sumontuoto įrenginio pašalinimo iš jo žemės sklypo. Dėl to Institucija nevertino T. B. veiksmų teisėtumo ne tik turto sugadinimo prasme, tačiau ir ar jis vykdė savo tariamą ar tikrą teisę teisės aktų nustatyta tvarka.
Kadangi skundžiamas nutarimas priimtas skubotai ir išsamiai neatlikus administracinio nusižengimo bylos tyrimo, tinkamai neįvertinus visų galimų T. B. veiksmų kvalifikacijų, skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina įgaliotai institucijai papildomam bylos tyrimui atlikti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutarė:
pareiškėjo A. I. B. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinti, medžiagą grąžinti institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, sprendimui priimti.
Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.