- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-06
- Bylos Nr.
- AN2-47-531/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00125-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas (pirm.)
- Institucija
- Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. vasario 24 d. nutarties teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. T. K. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato 2019 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnį, jam paskiriant 400 Eur baudą ir įpareigojimą K. L. atlyginti 20 Eur dydžio turtinę žalą, už tai, kad jis nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. 00.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. 00.00 val., (duomenys neskelbtini), dirbdamas su traktoriumi savo žemės sklype, tyčia išvažinėjo ir sugadino dalį šalimais esančios, K. L. priklausančios pievos, padarydamas jam 20 Eur turtinę žalą. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, T. K. pateikė skundą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2020 m. vasario 24 d. nutartimi T. K. skundą tenkino iš dalies – pakeitė 2019 m. spalio 17 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato nutarimą ir T. K. už ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė 70 Eur dydžio baudą.
Šalies argumentai
3. T. K. pateiktu apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę. Mano, kad ginčas dėl galimai nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, nukentėjusiajam pareiškiant ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo arba dėl žalą sukeliančių veiksmų uždraudimo. Teigia, kad administracinės atsakomybės taikymas šioje situacijoje yra nepateisinamas, juolab, kad žala yra menkavertė. Atkreipia dėmesį, kad pačiam K. L. patirta žala nėra reikšminga, kadangi jis žalos atlyginimo atsisakė, nutarties neskundė. Jis žalos atlyginimo neprašo, tačiau nori, kad ateityje kaimynas nebevažinėtų. Be to, K. L. negali konkrečiai nurodyti, kokia žala jam buvo padaryta. Policijos pareigūnai paskaičiavo žalą remdamiesi tik pradiniais K. L. paaiškinimais. Taigi, žala nėra aiški, nežinoma esminė administracinio nusižengimo kvalifikavimui reikšminga aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės nustatyti, ar yra administracinio nusižengimo sudėtis. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju R. J. nepatvirtino, jog matė, kad jis išvažinėjo ganyklą. Mano, kad šiuo atveju teismas neįvykdė ANK 563 straipsnyje įtvirtintos pareigos, nepašalino abejonių dėl jo kaltės. Policijos pareigūnai neatliko būtinų pirminių veiksmų pažeidėjui ir pažeidimui nustatyti: išsamiai neapžiūrėjo ir neužfiksavo paliktų išvažinėjimo žymių, įvykio vietoje paliktų vėžių, jų nesulygino su jo turimos žemės ūkio technikos ratų protektoriais. Apylinkės teismas nebuvo aktyvus, nesiėmė priemonių aiškintis, ar žymes paliko jo technika. Taip ir liko neaišku, kas išvažinėjo K. L. pievą. Taigi, nesant duomenų, kieno technika buvo išvažinėta pieva, jis išteisintinas. Atkreipia dėmesį, jog visos apylinkės teismo išvados dėl jo kaltės paremtos prielaidomis. Be to, iš pirmosios instancijos teismo nutarties neaišku kokia tyčios forma jis padarė administracinį nusižengimą. Dėl kaltės rūšies ir formos buvo nuspręsta be motyvų. Pažymi, kad žala ūkinėje veikloje gali būti padaroma ir dėl neatsargumo. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad administracinis nusižengimas padarytas būtent tyčia.
Atsiliepimas
4. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas atsiliepimu į T. K. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad T. K. skundas išnagrinėtas teisingai. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, ištyrė visus įrodymus. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos aplinkybės, šalinančios T. K. atsakomybę.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliantas buvo nubaustas pagal ANK 115 straipsnį, numatantį administracinę atsakomybę už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
8. Išanalizavus skundžiamą apylinkės teismo nutartį, T. K. apeliacinio skundo argumentus, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato pateiktą atsiliepimą ir byloje esančią medžiagą, darytina išvada, kad apeliantas buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 115 straipsnį, todėl nėra priežasčių naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną prieš T. K. nutraukti. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, tinkamai įvertino visus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis ir jokių procesinių pažeidimų nepadarė. Vien tik tai, kad T. K. kitaip vertina susiklosčiusią situaciją, nesudaro pagrindo pripažinti apylinkės teismo nutartį neteisėta ir ją panaikinti.
9. Nagrinėjamu atveju T. K. kaltę padarius ANK 115 straipsnyje įtvirtintą administracinį nusižengimą visiškai patvirtina nukentėjusiojo K. L., policijos pareigūnų K. S. ir E. J., bei liudytojo R. J. parodymai, byloje esančios fotonuotraukos, rašytinė medžiaga.
9.1. Nukentėjusysis K. L., apklaustas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad pernai, rugsėjo mėnesį, jis į savo pievą, esančią (duomenys neskelbtini), atvedė karves ir pamatė traktoriaus išvažinėtą jo pievą. Šalia buvo dirbama žemė ir gale sklypo į jo pievą buvo įvažiuota traktoriaus. Pieva buvo išvažinėta per kelis kartus. Išvažiuojant buvo važiuota per jo pievą ir yra likę išdegusios žolės vėžės. Jo manymu, buvo važiuota traktoriumi su pakeltais purkštuvais, ir tokiu būdu chemikalai pateko ant pievos. Analogiškas aplinkybes K. L. nurodė ir savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime, pateiktame Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių policijos komisariatui.
9.2. Tai, kad K. L. sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su T. K. žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje esantys nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai ir ortografinės nuotraukos.
9.3. 2019 m. rugsėjo 30 d. įvykio protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) esantis žemės ūkio paskirties sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodoma, jog apžiūrimame sklype auga pieva, o besiribojančiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), augalų nematyti, jis yra išartas. Sklypo, kuriame auga pieva, pabaigoje matyti galimai žemės ūkio technikos priemonės paliktos vėžės. Jis yra išvažinėtas. Vėžės veda iš išarto besiribojančio sklypo ir veda atgal į jo pusę bei eina augančia pieva. Matyti, kad ant išvažinėtos žolės ties vėžėmis yra išdžiūvusi žolė. Vėžės eina per pievą palei besiribojantį sklypą ir baigiasi prie pievoje stovinčios metalinės talpos, šalia kurios matyti išdžiūvusi žolė. Šias protokole užfiksuotas aplinkybes patvirtina byloje esančios fotonuotraukos.
9.4. R. J., 2019 m. rugsėjo 30 d. apklaustas policijos pareigūnės K. S., nurodė, kad dirba pas ūkininką T. K.. Šias žemes pats T. K. beveik prieš dvi savaites sėjo miežiais. Jis vežė grūdus ir trąšas. Atvykęs į minėtus žemės sklypus jis supylė trąšas ir grūdus į T. K. vairuojamą traktorių, ir jis sėjo toliau. Prie traktoriaus buvo prikabinta sėjamoji, į kurią telpa apie dvi tonas grūdų ir salietros. Sėjamoji yra su daug ratelių, todėl apsisukant, jai reikia daug vietos. Kartu su policijos pareigūnais apžiūrėjus T. K. dirbtą žemės sklypą ir šalia esančią pievą, matyti, kad jis, sėdamas miežius, apsisuko minėtoje pievoje. Jis pats nematė kaip T. K. apsisukinėjo pievoje, jis tik pakrovė grūdus ir salietrą.
9.5. K. S. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad pernai, rugsėjo mėnesį, buvo gautas K. L. pareiškimas apie (duomenys neskelbtini) išvažinėtą jo pievą ir, kad jam buvo padaryta žala. Ji kartu su pareigūnu E. J. nuvyko į įvykio vietą, kur akivaizdžiai matėsi išvažinėta K. L. pieva. Matėsi, jog traktoriumi išvažiuojant iš T. K. sklypo buvo įvažiuota į K. L. žemės sklypą – pievą ir buvo kelis kartus apsisukta. Akivaizdžiai matėsi daugybinės traktoriaus padangų vėžės. Buvo važiuota daug kartų, nes vėžės persidengė.
9.6. Liudytojas E. J. apklausos pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad nurodytą dieną kartu su K. S. važiavo tirti K. L. pareiškimo dėl jo išvažinėtos pievos (duomenys neskelbtini). Atvykę į vietą, kartu su nukentėjusiuoju apžiūrėjo jo pievą. Buvo nustatyta, kad šalia K. L. pievos yra ariama žemė. Išsiaiškinta, kad tai T. K. sklypas. Taip pat nustatyta, jog dirbant žemę, buvo išvažiuota iš to sklypo ir kelis kartus apsisukta K. L. pievoje. Aiškiai matėsi daug traktoriaus padangų vėžių, kurios viena kitą perdengė.
9.7. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktų ir aukščiau pateiktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog būtent T. K., vairuodamas traktorių ir dirbdamas savo žemės sklype – sėdamas javus, su technika apsisukdamas, išvažinėjo kaimyno K. L. pievą, t. y. padarė ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju nėra priežasčių manyti, jog pievą išvažinėti galėjo koks nors kitas asmuo. Iš išdėstytų liudytojo R. J. parodymų matyti, jog traktoriumi po T. K. nuosavybės teise priklausantį sklypą važinėjo tik pats jo savininkas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojo parodymais, kadangi pareigūnė K. S. nurodė, kad apklausos metu R. J. buvo blaivus, aiškiai išdėstė visas aplinkybes. Be to, jo apklausa buvo vykdyta vos tik gavus K. L. pareiškimą – 2019 m. rugsėjo 30 d. Šiuo atveju aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesiremti R. J. teismo posėdyje duotais parodymais, jog pirminės apklausos metu jis pareigūnei ne visas aplinkybes nurodė teisingai, kadangi, kaip matyti, R. J. ir T. K. sieja darbiniai santykiai, R. J. yra nuo T. K. priklausomas, todėl akivaizdu, kad siekdamas apsaugoti savo darbdavį ar išsaugoti darbo vietą, jis gali būti linkęs nutylėti arba imti neigti tam tikras aplinkybes. Vien tik tai, jog šis liudytojas nurodė, kad pats nematė, kaip T. K. išvažinėjo nukentėjusiojo pievą, minėtos teismo išvados nekeičia ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad ir pats T. K. neneigia, jog pernai rudenį jis su savo traktoriumi dirbo savo žemės sklype.
9.8. T. K. apeliaciniame skunde teisingai pastebi, jog pirmosios instancijos teismas tiksliai nenurodė, kokia tyčios forma veikdamas jis padarė administracinį nusižengimą, tačiau šis skundžiamos nutarties netikslumas nelaikytinas esminiu ir gali būti ištaisytas priimama nutartimi. Šiuo atveju, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, akivaizdu, kad T. K., kaip ūkininkas, turėjo žinoti ir puikiai suprasti, jog norint apsisukti su traktoriumi, prie kurio prikabinta sėjamoji, reikia pakankamai daug vietos. Kadangi jis vietos apsisukti savame sklype nenumatė, apsisukti įvažiavo į pievą gretimame sklype ir ją išvažinėjo. Be to, jam, kaip sklypo savininkui, neabejotinai turėjo būti žinomos jo paties ir gretimo sklypo ribos, kaip ir tai, jog pasinaudoti gretimu sklypu jis gali tik gavęs savininko leidimą. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad tokiais savo veiksmais T. K. norėjo padaryti žalos K. L., tačiau, akivaizdu, jog sąmoningai leido jai atsirasti, siekdamas akivaizdžios naudos sau, t.y. visą savo sklypą panaudoti sėjai. Taigi, jis veikė netiesiogine tyčia. Priešingai nei teigia T. K., jo veiksmų aptariamoje situacijoje negalima laikyti neatsargiais, kadangi, pagal bylos duomenis, į K. L. priklausantį sklypą jis su savo valdoma ūkio technika įvažiavo ne vieną sykį.
10. Ginčydamas savo kaltę, T. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta esminė administracinio nusižengimo kvalifikavimo aplinkybė – žalos dydis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal ANK 115 straipsnį asmenys administracinėn atsakomybėn traukiami kai jų padaryta žala neviršija 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Minimali žala, nuo kurios kyla atsakomybė pagal šį straipsnį, nėra nustatyta. Vadinasi, kad galima būtų asmenį bausti už šį pažeidimą, svarbiausia yra nustatyti patį žalos padarymo faktą, ir žinoma, tai, jog ji neviršija 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nagrinėjamu atveju, įvertinus policijos pareigūnų ir nukentėjusiojo duotus paaiškinimus bei byloje esančias fotonuotraukas, nustatyta, kad dėl T. K. veiksmų nukentėjusiojo pievoje liko vėžės, pieva vietomis išdžiūvusi. Taigi, buvo padaryta akivaizdi žala. Vien tik tai, jog nebuvo nustatytas žalos dydis pinigine išraiška ir K. L. atsisakė jos atlyginimo, nereiškia, jog T. K. veiksmuose nėra ANK 115 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties. Be to, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis žalos atlyginimo nereikalauja, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato 2019 m. spalio 17 d. nutarimo dalį, kuria T. K. buvo įpareigotas atlyginti K. L. 20 Eur dydžio žalą, panaikino.
11. Papildomai pažymėtina, kad T. K. padarytas administracinis nusižengimas, vadovaujantis ANK 12 straipsniu, negali būti laikomas mažai pavojingu. ANK 12 straipsnyje yra pateiktas išsamus ANK įtvirtintų administracinių nusižengimų sąrašas, kurie gali būti pripažinti mažai pavojingais, tačiau ANK 115 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas į šį sąrašą nepatenka.
12. T. K. apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad policijos pareigūnai neatliko būtinų pirminių veiksmų pažeidėjui ir pažeidimui nustatyti: išsamiai neapžiūrėjo ir neužfiksavo paliktų išvažinėjimo žymių, įvykio vietoje paliktų vėžių, jų nesulygino su jo turimos žemės ūkio technikos ratų protektoriais, o apylinkės teismas nebuvo aktyvus, nesiėmė priemonių aiškintis, ar žymes paliko jo technika. Atsakant į šiuos apelianto skundo argumentus pažymėtina, kad įrodinėjimas procese negali būti beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai svarbios aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visumos pakanka spręsti dėl T. K. kaltės padarius ANK 115 straipsnyje įtvirtintą administracinį nusižengimą ir nėra pagrindo konstatuoti, kad atlikus papildomus veiksmus, ši išvada pasikeistų. Atsižvelgiant į tai, šie T. K. apeliacinio skundo argumentai yra atmetami.
13. ANK 115 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 50 iki 750 Eur. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad buvo nutarta sumažinti T. K. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato 2019 m. spalio 17 d. nutarimu paskirtą baudą iki 70 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nei sunkinančių, nei lengvinančių T. K. atsakomybę aplinkybių, o anksčiau jis buvo baustas tik už kitokio pobūdžio - Kelių eismo taisyklių pažeidimus, konstatuoja, kad jam apylinkės teismo paskirta bauda laikytina adekvačia ir proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui ir dar labiau ją švelninti nėra priežasčių.
14. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. vasario 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
T. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. vasario 24 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.