Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-05-05 · Civilinė byla Nr. 2-1240/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-05
Bylos Nr.
2-1240/2011
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00133-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Kazys Kailiūnas, Egidijus Žironas
Atsakovas
M. B., G. B., AB SEB bankui
Trečiasis asmuo
notarėms J
Kategorijos
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1240/2011Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00133-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: 121.18 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Utetra“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarties, kuria civilinėje byloje pagal ieškovo likviduojamos UAB „Utetra“ ieškinį atsakovams M. B., G. B., AB SEB bankui, tretiesiems asmenims notarėms J. N. ir D. P. dėl hipotekos sutarties (lakšto) pakeitimų pripažinimo negaliojančiais, ieškovui nustatytas terminas patikslinti ieškinio sumą bei sumokėti žyminį mokestį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiame dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių žyminį mokestį ir jo sumokėjimo tvarką, bei dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių civlinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo iš esmės, aiškinimo ir taikymo.

Šalies argumentai

Ieškovas likviduojama UAB „Utetra“ pareikštu ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančiu 2003-09-24 hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) 2006-12-29 AB SEB Vilniaus banko Utenos filialo sąskaitų vadybininko V. N. ir M. B. pasirašytą pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Utenos r. 2-ojo notaro biuro notarės J. N. (notarinio registro Nr. NJ-8760), ir pripažinti negaliojančiu 2009-06-03 AB SEB banko Rytų regiono filialo Utenos finansinių paslaugų centro darbuotojo V. N., M. B. ir G. B. pasirašytą pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Utenos r. 4-ojo notaro biuro notarės D. P. (notarinio registro Nr. DP-2093) bei išregistruoti juos iš Hipotekos registro. Ieškovas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2006-06-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-303-227/2006 tenkino ieškovo likviduojamos UAB „Utetra“ prašymą ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo M. B. nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Utenoje (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant juo disponuoti, o 2006-12-21 sprendimu priteisė ieškovui iš M. B. 226 558 Lt. sprendimas šioje dalyje įsiteisėjo. Minėtas butas (duomenys neskelbtini), Utenoje, užtikrinant 2003-09-23 kredito sutartį Nr. 1250318010389-03, 2003-09-29 sutartine hipoteka buvo įkeistas kreditoriui AB „SEB bankas“ (hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini)), užtikrintos prievolės dydis 16 000 Lt. 2006-12-29 buvo padarytas sutartinės hipotekos pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintas notaro, pagal kurį sutartine hipoteka užtikrintos prievoles dydis padidintas iki 80 890,87 Lt, o 2009-06-03 padarytas naujas sutartinės hipotekos pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini), sutartine hipoteka užtikrintą prievolę padidinant iki 23 683,89 EUR (81 572,04 Lt). Ieškovo teigimu, sutartinės hipotekos pakeitimus padarius jau pritaikius buto, esančio (duomenys neskelbtini), Utenoje, areštą ir uždraudus juo disponuoti, buvo apsunkinta galimybė ieškovui išsiieškoti pinigus ir taip pažeistos ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės.

Ši civilinė byla buvo nagrinėjama Utenos rajono apylinkės teisme. Teismas 2010-06-03 nutartyje nurodė, kad ieškinys pareikštas dėl hipotekos – daiktinės teisės, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės įvykdymas. Kadangi bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertė (CPK 85 str. 1 d. 9 p.), o įkeisto buto rinkos vertė yra 150 000 Lt, teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas yra turtinis ir nutarė bylą perduoti pagal rūšinį teismingumą Panevėžio apygardos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjo bylą teismo posėdyje ir, vadovaudamasis CPK 269 straipsniu, 2011-01-28 protokoline nutartimi nutarė procesinio sprendimo priėmimą bei paskelbimą atidėti 2011-02-11. Pakirtą dieną teismas paskelbė nutartį, kurioje konstatavo, kad ieškinys nenurodyta ieškinio suma ir nesumokėtas įstatymo nustatytas žyminis mokestis ( CPK 137 str. 1 d.1 p., 2 d.), nes už turtinį reikalavimą ieškovas sumokėjo 263 Lt žyminį mokestį kaip už du neturtinius reikalavimus. Tai būtų pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 11 p.). Tačiau ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas tik tuo atveju, jei šalis per teismo nustatytą terminą nepašalina trūkumų ir tik pirmos instancijos teisme (CPK 296 str.2 d.). Todėl teismas nutartimi ieškovui terminą pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus: nurodyti ieškinio sumą ir sumokėti už reiškiamus reikalavimus žyminį mokestį pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisyklę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas likviduojama UAB „Utetra“ padavė atskirąjį skundą. Prašo Panevėžio apygardos teismo 2011-01-11 nutartį panaikinti. Išdėsto argumentus:

1) byloje yra pareikštas negatyvus ieškinys dėl pripažinimo, kurio nereikia vykdyti priverstine tvarka. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais du hipotekos lakšto pakeitimus, kaip sudarytus pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, t. y. prašo pripažinti faktus ir neprašo priteisti pinigų ar kito turto, neprašo taikyti restitucijos. Apelianto teigimu, patenkinus ieškinio patenkinimo atveju ieškovas tiesiogiai neįgytų jokių turtinių teisių. Todėl reiškiamus reikalavimus apeliantas vertina kaip neturtinius, už kuriuos turi būti mokamas atitinkamas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str. 1 d.);

2) apeliantas pažymi, kad skundžiama nutartis priimta atidėjus sprendimo iš esmės priėmimą ir paskelbimą. Pagal CPK 256 straipsnio nuostatas, bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas, jei teismas pripažįsta, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Ieškovo nuomone, žyminis mokestis nėra naujai nustatytina aplinkybė.

Atsiliepimas

Atsakovas AB SEB bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad patenkinus ieškinį ir panaikinus hipotekos lakšto pakeitimus ieškovas gautų turtinės naudos, nes iš nekilnojamojo turto dalies, kuriai būtų panaikinta hipoteka, ieškovas galėtų patenkinti savo reikalavimą, kuriam užtikrinti buvo areštuotas nekilnojamasis turtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundžiama nutartis naikinama.

Dėl atskirojo skundo pirmojo argumento. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovo pareikštas reikalavimas yra turtinis ir įpareigojo jį nurodyti ieškinio sumą bei sumokėti atitinkamą žyminį mokestį. Apeliantas su tokia nutartimi nesutinka ir skunde teigia, jog reikalavimas yra neturtinis. Skunde teisingai nurodoma, kad teismų praktikoje neturtiniu reikalavimu yra laikomas toks reikalavimas, kuris nėra susijęs su tam tikros pinigų sumos ar tam tikros vertės turto priteisimu, o turtinis reikalavimas yra toks, kurio dalykas gali būti išreiškiamas pinigine verte. Grįsdamas savo prašymą pareikštą reikalavimą pripažinti neturtiniu, ieškovas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis (2006 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-221/2006; 2006 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-144/2006), kuriose pasakyta, kad reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, jeigu neprašoma ar nėra pagrindo taikyti restituciją, yra neturtinio pobūdžio, kadangi jo patenkinimo atveju tik konstatuojamas faktas, o ieškovas savaime negauna turtinės naudos. Svarstydama šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta nuomone, kad ieškovo minimų civilinių bylų ir nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi nesutampa. Minėta, kad turtiniu laikomas toks reikalavimas, kurį patenkinus ieškovas laimi turtinę naudą. Iš tikro, kai sandoris panaikinamas, tačiau realiai jokios turtinės vertybės ieškovui nėra priteisiamos, reikalavimas negali būti pripažįstamas turtiniu. Tačiau nagrinėjamu atveju reikalavimą dėl sandorio (įkeitimo hipoteka) sąlygų pakeitimo pareiškė ne šio sandorio šalis, o trečiasis asmuo, todėl jo atžvilgiu restitucija ir negali būti taikoma. Bet tai nereiškia, kad ieškinio patenkinimo atveju ieškovas nelaimi turtinės naudos. Byloje pasisakyta, kad įkeisto buto vertė yra 150 000 Lt. Minėta, kad ginčijamais hipotekos lakšto pakeitimais atsakovo M. B. prievolė kreditoriui AB „SEB bankas“, kuri yra užtikrinta hipoteka, nuo 16 000 Lt padidinta iki 81 572,04 Lt. Yra žinoma, kad prievolės neįvykdymo atveju skola iš hipoteka įkeisto turto išieškoma hipotekos kreditoriaus naudai (LR Hipotekos įstatymo šeštasis skirsnis) ir tik į tą įkeisto turto vertės dalį, kuri lieka po išieškojimo, gali būti nukreipti kitų kreditorių reikalavimai (LR Hipotekos įstatymo 53 str.). Vadinasi, būtent nuo hipoteka užtikrintos prievolės dydžio tiesiogiai priklauso kitų kreditorių galimybė patenkinti savo reikalavimus iš hipoteka įkeisto skolininkui priklausančio turto. Nagrinėjamoje byloje ieškinio patenkinimo atveju sumažėtų įkeisto turto vertės dalis, skirta tik hipotekos kreditoriaus (AB „SEB bankas“) reikalavimų patenkinimui, ir į šią vertės dalį galėtų būti nukreipti visų kreditorių reikalavimai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Būtent suma, į kurios patenkinimą hipotekos tvarka netenka hipotekos kreditorius ir yra ieškovo pareikšto reikalavimo dalykas ir jis gali būti išreikiamas pinigine verte. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad ieškovo pareikštas reikalavimas yra turtinis.

Dėl atskirojo skundo antrojo argumento. Skunde nurodoma, kad skundžiamos nutarties priėmimas atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės yra procesinis pažeidimas, nes pagal CPK 256 straipsnio nuostatas, bylos nagrinėjimas iš esmės gali būti atnaujinamas, jei teismas pripažįsta, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, o žyminis mokestis nėra naujai nustatytina aplinkybė. Argumentas pagrįstas. Byla Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama nuo 2010-06-17, iki skundžiamos nutarties priėmimo atlikta visa eilė procesinių veiksmų - byla išnagrinėta iš esmės, išklausytos šalių baigiamosios kalbos ir tik sprendimų priėmimo kambaryje 2011-02-11 teismas konstatavo, kad ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Toks teismo procesinis elgesys neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos principų, įtvirtintų Civilinio proceso kodekso 7 ir 8 straipsniuose. Juolab, kad žyminio mokesčio sumokėjimas nėra materialioji aplinkybė, kurios išaiškinimui CPK 256 straipsnis leidžia atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Procesinio pobūdžio žyminio mokesčio klausimą teismas turėjo galimybę išspręsti priimdamas sprendimą ir taikydamas CPK 3 straipsnio 6 dalį, 86, 93, 96 straipsnius bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punktą. Todėl, atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės apygardos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir klausimą išsprendė neteisingai. Tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 338 str., 329 str. 1 d.) ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjai Artūras DriukasKazys KailiūnasEgidijus Žironas