Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-11-21 · Civilinė byla Nr. 2VP-34762-905/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2VP-34762-905/2018Nutartis · 2018-11-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-01-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-21
Bylos Nr.
2VP-34762-905/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28482-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Pareiškėjas
biudžetinės įstaigos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, BĮ Valstybinė teritorijų planavimo
Suinteresuotas asmuo
R. J., V. J., A. S.
Skolininkas
V. J.
Kategorijos
Bylos Nr. 2VP-34762-905/2018Proceso Nr. 2-68-3-28482-2018-4(S)Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.9.1.3; 3.5.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Viktorijai Daukševičiūtei,

dalyvaujant pareiškėjo biudžetinės įstaigos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Kristinai Bernadišiūtei ir

suinteresuotų asmenų atstovei advokatei Kristinai Balevičienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų antstolio V. M. ir biudžetinės įstaigos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimus dėl baudos skyrimo ir leidimo nugriauti statinius, suinteresuoti asmenys R. J. (R. J.), V. J. (V. J.) ir A. S..

Reikalavimų ir atsikirtimų esmė

Pareiškėjas BĮ Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė: 1) skirti skolininkui V. J. iki 300 Eur baudą išieškotojo naudai už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) leisti inspekcijai nugriauti atitinkamus statinius skolininkų lėšomis. Anot inspekcijos, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimu atsakovams leista per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti tam tikrų statinių projektinę dokumentaciją ir gauti jų statybą leidžiančius dokumentus. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas nebūtų gautas, teismas sprendimu įpareigojo atsakovus savo lėšomis per 3 mėnesius statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija pažymėjo, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. birželio 6 d., todėl statybą leidžiantis dokumentas turėjo būti gautas iki 2013 m. gruodžio 6 d. arba statiniai turėjo būti nugriauti iki 2014 m. kovo 6 d. Nors teismo nutartimis sprendimo įvykdymo terminai buvo atidėti iki 2015 m. gruodžio 6 d., tačiau sprendimas neįvykdytas iki šiol. Inspekcijos nuomone, antstolio 2018 m. rugpjūčio 29 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas nors ir turi formalių trūkumų, tačiau vis tiek pakankamai aiškus, juolab kad skolininkai neneigia sprendimo neįvykdymo.

Pareiškėjas antstolis V. Mitkus prašė skirti V. J. iki 289 Eur baudą išieškotojo naudai už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo dieną. Anot pareiškėjo, jis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. vykdomąjį dokumentą dėl įpareigojimo įvykdymo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos naudai. Nors procesiniai dokumentai skolininkui įteikti 2017 m. balandžio 18 d., tačiau skolininkas įpareigojimo neįvykdė. 2018 m. rugpjūčio 29 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.

Suinteresuoti asmenys prašė pareiškimą atmesti. Suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad šios bylos ribas apibrėžia antstolio surašytas 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriuo antstolis nustatė, kad V. J. neįvykdė antstolio įpareigojimo parengti statinių projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus. Taigi skolininkas negali būti baudžiamas už jam suteiktos teisės nerealizavimą. Anot suinteresuotų asmenų, išplečiant šios bylos ribas ir nagrinėjant kitos (antstolio akte nenurodytos) sprendimo dalies neįvykdymo aplinkybes, juolab nagrinėjant inspekcijos prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, būtų pažeista suinteresuotų asmenų teisė į teisminę gynybą. Suinteresuoti asmenys pabrėžė, kad jie vis dar stengiasi įteisinti statybas, todėl yra tikimybė, jog statinių nereikės griauti. Be to, statybų įteisinimui nuo pat 2012 m. nepagrįstai-neteisėtai trukdė kompetentingos institucijos, kurių veiksmų-sprendimų neteisėtumą po 5 metų teisminio nagrinėjimo nustatė administracinis teismas. Suinteresuotas asmuo V. J. taip pat atkreipė dėmesį į savo turtinę-finansinę būklę – jis šešių nepilnamečių vaikų tėvas, gaunantis nedidelį darbo užmokestį, be to, ir taip jau patiria išlaidų statybų įteisinimui. Anot suinteresuotų asmenų, jų pasirinktas architektas tam tikrą laiką buvo išvykęs iš Lietuvos, o surasti kitą architektą statybų įteisinimui sunku, todėl dokumentų tvarkymo procedūros užsitęsė ne dėl skolininkų kaltės.

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas

Iš nagrinėjamos civilinės ir prie jos pridėtos vykdomosios bylos Nr. 0240/17/00724/2017 duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. birželio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-7465-600/2012, nusprendė, be kita ko: 1) įpareigoti V. J., A. S., V. J. ir R. J. per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti tam tikrų statinių projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus; 2) atsakovams per nustatytą terminą minėto įpareigojimo neįvykdžius, įpareigoti atsakovus savo lėšomis per 3 mėnesius statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę; 3) jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti nurodytus statinius atsakovų lėšomis. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 6 d. nutartimi nurodytą apylinkės teismo sprendimą paliko iš esmės nepakeistą; patikslino sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta „įpareigoti“ atsakovus <...>, nurodant „leisti“ atsakovams <...>. Antstolis 2018 m. rugpjūčio 29 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nustatė, kad skolininkas V. J. neįvykdė antstolio įpareigojimo teisės aktų nustatyta tvarka parengti tam tikrų statinių projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus.

Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 2, 6 dalyse nustatyta, kad:

- Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.

- Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Nurodytos teisės normos, jų tarpusavio sisteminis-loginis ryšys teikia pagrindą konstatuoti, kad į nagrinėjamos bylos ribas patenka tiek baudos skolininkui skyrimo klausimas (CPK 771 straipsnio 6 dalis), tiek ir klausimas dėl teismo sprendime nurodytų pasekmių taikymo (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Tokią išvadą pagrindžia tai, kad įstatyme nenustatyta įpareigojimų atlikti kokius nors papildomus procesinius veiksmus, išskyrus antstolio jau surašytą ir teismui pateiktą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Taigi įstatymas nereikalauja nei antstolio, nei išieškotojo inicijuoti atskiros civilinės bylos dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo – tokius pareiškimus (nepriklausomai nuo pateikimo procesinės formos, pavyzdžiui, antstolio pareiškime ar išieškotojo pareiškime arba atsiliepime į antstolio pareiškimą) leidžiama pateikti toje pačioje byloje, kuri iškelta pagal antstolio surašytą ir teismui pateiktą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad šios bylos nagrinėjimo ribos negali būti vertinamos kaip suinteresuotiems asmenims (skolininkams) netikėtos-siurprizinės, juolab kad posėdžio metu skolininkai, kuriems atstovauja advokatė, pateikė žodinius atsikirtimus iš esmės dėl visų tiek antstolio, tiek inspekcijos pateiktų procesinių prašymų-reikalavimų. Šia prasme sutiktina su inspekcijos argumentais, kad nors antstolio surašytame akte yra formalių trūkumų, tačiau byloje dalyvaujantiems asmenims visiškai suprantama-aišku, kokios iš tikrųjų yra šios bylos nagrinėjimo ribos, juolab kad šiuo tikslu (siekiant suinteresuotiems asmenims sudaryti sąlygas tinkamai atsikirsti į pareikštus prašymus-reikalavimus) buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

Spręsdamas dėl pareikštų prašymų esmės, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog nė viena teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimo dalis iki šiol neįvykdyta, t. y. skolininkai per nustatytą laiką negavo statybą leidžiančių dokumentų, taip pat statinių nenugriovė ir nesutvarkė statybvietės. Skolininkai pateikė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I-1874-643/2017, kuriame teismas nustatė šioje byloje prejudicinę reikšmę turinčius faktus (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kad: 1) skolininkai dar 2012 m. gruodžio 7 d. (t. y. dar net neįsiteisėjus teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimui) kreipėsi į Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkciją, prašydami suderinti projektinius pasiūlymus dėl atitinkamų pastatų; 2) Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu įpareigojo direkciją iš naujo išnagrinėti skolininkų prašymą. Be to, nurodytu 2017 m. vasario 28 d. sprendimu teismas įpareigojo direkciją pritarti skolininkų pateiktiems projektiniams pasiūlymams. Nurodytos faktinės aplinkybės teikia pagrindą konstatuoti, kad skolininkai vis dėlto siekė įteisinti statinius, tačiau projektinės dokumentacijos per nustatytą terminą nepavyko parengti dėl, be kita ko, direkcijos nepagrįsto nepritarimo pateiktiems projektiniams pasiūlymams.

Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimu skolininkams nustatytas būtent 6 mėnesių terminas statybas leidžiančių dokumentų gavimui. Formaliai šis terminas baigėsi 2013 m. gruodžio 6 d., tačiau teismo nutartimis pratęstas iki 2015 m. gruodžio 6 d. Nėra ginčo dėl skolininkų nurodomos faktinės aplinkybės, kad Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija 2017 m. gegužės 19 d. pritarė projektiniams pasiūlymams, tačiau skolininkus atstovaujantis architektas 2017 m. rugpjūčio 24 d. pateikė (dar kartą) direkcijai derinti pakoreguotus projektinius pasiūlymus, kuriems direkcija 2017 m. rugsėjo 19 d. atsisakė pritarti. Anot skolininkų, galutinių dokumentų pateikimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai planuojamas 2018 m. lapkričio 30 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad teismo sprendimu nustatytas 6 mėnesių terminas yra gerokai praleistas (šį terminą skaičiuojant tiek nuo 2017 m. gegužės 19 d., kai direkcija pritarė projektiniams pasiūlymams, tiek juolab nuo 2015 m. gruodžio 6 d., kai baigėsi teismo nutartimis pratęstas terminas statybas leidžiančių dokumentų gavimui). Kadangi šiuo atveju sprendžiama dėl būtent pačių skolininkų neteisėtais veiksmais sukeltų padarinių (savavališkų statybų) šalinimo, tai skolininkų argumentus, kuriais apeliuojama į valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmų neteisėtumą ir (arba) į ilgas dokumentų derinimo procedūras, teismas vertina ne kaip atsakomybę šalinančius, bet tik kaip atsakomybę švelninančius. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad termino skolininkams nustatymo klausimas jau išnagrinėtas įsiteisėjusiu 2012 m. birželio 13 d. sprendimu. Vadinasi, būtent tokį (6 mėnesių) terminą teismas vertino kaip tinkamą teisės pažeidimų pašalinimui (statybų įteisinimui), juolab kad šis terminas buvo ne kartą pratęstas. Be to, būtent patiems skolininkams (neteisėtai pradėjusiems statybas) ir tenka pareiga prisiimti neigiamų padarinių riziką dėl jų nurodomų sunkumų gaunant statybą leidžiančius dokumentus (atitinkamų architektų paiešką, architektų užimtumą ir pan.). Taigi skolininkų argumentai, kuriais apeliuojama į jų samdyto architekto užimtumą, taip pat neteikia pagrindo visiškai atleisti skolininkus nuo jiems tenkančios CPK 771 straipsnyje įtvirtintos atsakomybės už statybą leidžiančių dokumentų negavimą per teismo sprendimu nustatytą terminą (nurodyto termino pagrįstumas, jau nurodyta, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas ir negali būti ginčijamas). Remdamasis nurodytais motyvais, teismas vis dėlto konstatuoja pagrindą-prielaidą spręsti dėl skolininko V. J. atsakomybės pagal CPK 771 straipsnio nuostatas pagal pateiktus pareiškėjų prašymus.

Kita vertus, skolininkų nurodomos aplinkybės apie jų jau atliktus ir artimiausiu metu ketinamus atlikti veiksmus, teikia pagrindą konstatuoti, kad nors ir gerokai vėluojant, tačiau statybas leidžiančių dokumentų gavimo veiksmai vis dėlto yra atlikinėjami. Į bylą nepateikta jokių argumentų ar juolab įrodymų, patvirtinančių, kad tokių dokumentų gavimas būtų iš viso negalimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad leidimas nugriauti statinius būtų neproporcingas teisių gynimo būdas – skolininkams paliktina teismo sprendimu jau pripažinta jų teisė (nors ji ir įgyvendinama gerokai vėluojant, pažeidžiant tiek įstatymo nustatytus, tiek ir teismo nutartimis pratęstus terminus) gauti statybas leidžiančius dokumentus. Remiantis šiais motyvais, atmetamas inspekcijos prašymas taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes, t. y. leisti nugriauti statinius.

Spręsdamas dėl baudos suinteresuotam asmeniui V. J. skyrimo ir jos dydžio, teismas pabrėžia, kad skiriamos baudos vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti skolininką, be kita ko, paskatinti jį gerokai aktyviau (negu iki šiol) šalinti savavališkos statybos padarinius. Šiame kontekste atsižvelgtina į tai, kad teismo sprendimu nustatytą 6 mėnesių terminą skolininkai gerokai praleido netgi šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 19 d. (kai Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija pritarė pateiktiems projektiniams pasiūlymams). Tokį didelį termino praleidimą teismas vertina kaip skolininko atsakomybę sunkinančią aplinkybę (CPK 3 straipsnio 7, 8 dalys, Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnis). Kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas vertina tai, kad statybos padariniai vis dėlto šalinami, t. y. nors ir uždelstai-vėluojant, tačiau dokumentai vis dėlto yra derinami (siekiami suderinti). Taip pat kaip atsakomybę švelninančią aplinkybę teismas vertina ir duomenis apie V. J. šeimos sudėtį – auginami šeši nepilnamečiai vaikai 1-15 metų amžiaus (b. l. 122). Be to, šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad V. J. yra vienas iš trijų bendraskolių, t. y. pareigą įvykdyti teismo sprendimą turi trys asmenys, taip pat visiems trims bendraskoliams gali būti taikomos CPK 771 straipsnyje įtvirtintos baudos. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad vienkartinė 200 Eur bauda suinteresuotam asmeniui V. J., kaip vienam iš bendraskolių, būtų adekvati ir proporcinga sankcija už visą teismo sprendimo nevykdymo laikotarpį iki šios nutarties priėmimo. Toks baudos dydis neviršija V. J. gaunamo vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio (b. l. 120). Skiriama bauda sumokėtina išieškotojui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Teismo išvada

Prašymus tenkinti iš dalies.

Skirti suinteresuotam asmeniui V. J. (V. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) 200 (dviejų šimtų) Eur baudą už Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-7465-600/2012, neįvykdymą laikotarpiu iki šios nutarties priėmimo dienos.

Nurodyta bauda skiriama išieškotojo biudžetinės įstaigos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 288600210, naudai.

Kitas prašymų dalis atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius