- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- 2S-154-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28482-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir suinteresuotų asmenų A, A. S., V. J., R. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir suinteresuotų asmenų A. S., V. J., R. J. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų antstolio V. M. ir biudžetinės įstaigos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimus dėl baudos skyrimo ir leidimo nugriauti statinius, suinteresuoti asmenys - R. J. (R. J.), V. J. (V. J.) ir A. S..
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė: 1) skirti skolininkui V. J. iki 300 Eur baudą išieškotojo naudai už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) leisti inspekcijai nugriauti atitinkamus statinius skolininkų lėšomis. Anot inspekcijos, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimu atsakovams leista per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti tam tikrų statinių projektinę dokumentaciją ir gauti jų statybą leidžiančius dokumentus. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas nebūtų gautas, teismas sprendimu įpareigojo atsakovus savo lėšomis per 3 mėnesius statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija pažymėjo, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. birželio 6 d., todėl statybą leidžiantis dokumentas turėjo būti gautas iki 2013 m. gruodžio 6 d. arba statiniai turėjo būti nugriauti iki 2014 m. kovo 6 d. Nors teismo nutartimis sprendimo įvykdymo terminai buvo atidėti iki 2015 m. gruodžio 6 d., tačiau sprendimas neįvykdytas iki šiol. Inspekcijos nuomone, antstolio 2018 m. rugpjūčio 29 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas nors ir turi formalių trūkumų, tačiau vis tiek pakankamai aiškus, juolab kad skolininkai neneigia sprendimo neįvykdymo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas antstolis V. M. prašė skirti V. J. iki 289 Eur baudą, išieškotojo naudai, už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo dieną. Anot pareiškėjo, jis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. vykdomąjį dokumentą dėl įpareigojimo įvykdymo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos naudai. Nors procesiniai dokumentai skolininkui įteikti 2017 m. balandžio 18 d., tačiau skolininkas įpareigojimo neįvykdė. 2018 m. rugpjūčio 29 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys A. S., V. J., R. J. prašė pareiškimą atmesti. Suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad šios bylos ribas apibrėžia antstolio surašytas 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriuo antstolis nustatė, kad V. J. neįvykdė antstolio įpareigojimo parengti statinių projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus. Taigi skolininkas negali būti baudžiamas už jam suteiktos teisės nerealizavimą. Anot suinteresuotų asmenų, išplečiant šios bylos ribas ir nagrinėjant kitos (antstolio akte nenurodytos) sprendimo dalies neįvykdymo aplinkybes, juolab nagrinėjant inspekcijos prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, būtų pažeista suinteresuotų asmenų teisė į teisminę gynybą. Suinteresuoti asmenys pabrėžė, kad jie vis dar stengiasi įteisinti statybas, todėl yra tikimybė, jog statinių nereikės griauti. Be to, statybų įteisinimui nuo pat 2012 m. nepagrįstai-neteisėtai trukdė kompetentingos institucijos, kurių veiksmų-sprendimų neteisėtumą po 5 metų teisminio nagrinėjimo nustatė administracinis teismas. Suinteresuotas asmuo V. J. taip pat atkreipė dėmesį į savo turtinę-finansinę būklę – jis šešių nepilnamečių vaikų tėvas, gaunantis nedidelį darbo užmokestį, be to, ir taip jau patiria išlaidų statybų įteisinimui. Anot suinteresuotų asmenų, jų pasirinktas architektas tam tikrą laiką buvo išvykęs iš Lietuvos, o surasti kitą architektą statybų įteisinimui sunku, todėl dokumentų tvarkymo procedūros užsitęsė ne dėl skolininkų kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjų prašymą tenkino iš dalies – skyrė suinteresuotam asmeniui V. J. 200 Eur baudą už Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-7465-600/2012 neįvykdymą laikotarpiu iki šios nutarties priėmimo dienos. Nurodytą baudą teismas skyrė išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai.
5. Nustatė, kad teismo sprendimu skolininkams nustatytas būtent 6 mėnesių terminas statybas leidžiančių dokumentų gavimui. Formaliai šis terminas baigėsi 2013 m. gruodžio 6 d., tačiau teismo nutartimis pratęstas iki 2015 m. gruodžio 6 d. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija 2017 m. gegužės 19 d. pritarė projektiniams pasiūlymams, tačiau skolininkus atstovaujantis architektas 2017 m. rugpjūčio 24 d. pateikė (dar kartą) direkcijai derinti pakoreguotus projektinius pasiūlymus, kuriems direkcija 2017 m. rugsėjo 19 d. atsisakė pritarti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog terminas sprendimo įvykdymui yra gerokai praleistas, tačiau nurodytos aplinkybės apie jų jau atliktus ir artimiausiu metu ketinamus atlikti veiksmus, teikia pagrindą konstatuoti, kad nors ir gerokai vėluojant, tačiau statybas leidžiančių dokumentų gavimo veiksmai vis dėlto yra atlikinėjami. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad leidimas nugriauti statinius būtų neproporcingas teisių gynimo būdas.
6. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs švelninančias ir sunkinančias bylos aplinkybes, skyrė vienkartinę 200 Eur baudą suinteresuotam asmeniui V. J., kaip vienam iš trijų, yra adekvati ir proporcinga sankcija už visą teismo sprendimo nevykdymo laikotarpį iki šios nutarties priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys A. S., V. J. ir R. J. prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, dalyje dėl baudos skyrimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme, kitoje dalyje 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti galioti. Apeliantai taip pat pirmojo prašymo netenkinimo atveju, prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį byloje dėl baudos skyrimo ir šioje dalyje priimti naują nutartį – prašymą dėl baudos skyrimo atmesti, kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.
7.1. Nurodė, jog Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimo rezoliucinė dalis Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartimi buvo patikslinta, t.y. suinteresuoti asmenys ne įpareigojami, bet jiems leidžiama teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) esančių statinių - šiaurinėje žemės sklypo dalyje esančio raudonų plytų statinio ir pietinėje žemės sklypo dalyje esančio baltų silikato blokelių statinio - projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus. Taigi, pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimą, skolininkas turi teisę, tačiau ne pareigą atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus. Tuo tarpu antstolio 2018 m. rugpjūčio 29 d. akte nurodoma, kad skolininkas neįvykdė antstolio įpareigojimo teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio - projektinę dokumentaciją ir gauti statinių statybą leidžiančius dokumentus. Toks aktas negali būti laikomas antstolio surašytu teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmų, neįvykdymo aktu pagal CPK 711 straipsnio 6 dalį, nes akte nenurodyta, kad neįvykdyta būtent teismo sprendimo dalis dėl statinių griovimo, nenurodytas pats Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimas ir aiškinama, jog suinteresuotas asmuo neįvykdė antstolio įpareigojimo, kuris neatitinka teismo formuluotės leisti suinteresuotiems asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o ne įpareigoti šiuos veiksmus atlikti. Visiškai nesuprantama, dėl kokios priežasties teismas laikė šią aplinkybę „formaliu akto trūkumu“, nors akivaizdu, kad šis trūkumas yra esminis. Tokiu būdu teismas nepagrįstai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ir nubaudė V. J. už tai, už ką bausti antstolis neprašė, o inspekcija prašyti negalėjo nesant antstolio surašyto sprendimo neįvykdymo akto. Taigi, suinteresuotųjų asmenų nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis yra klaidingai argumentuota, todėl turi būti panaikinta. Kitą vertus, byla turėjo būti nutraukta, kaip nenagrinėtina teisme, nes sprendimas buvo priimtas keturių bendraatsakovių atžvilgiu, vykdomasis raštas taip pat buvo išduotas dėl keturių bendraatsakovių. Vienam iš jų mirus, vykdomoji byla buvo tęsiama trijų suinteresuotų asmenų atžvilgiu, tačiau aktas surašytas dėl vieno iš suinteresuotų asmenų ir baudą buvo prašoma skirti irgi tik vienam suinteresuotam asmeniui - V. J.. Suinteresuotųjų asmenų manymu, spręsti dėl sprendimo CPK 711 straipsnio 2 - 8 dalyse nurodytų pasekmių galima tik tuomet, kai konstatuojama, kad visi vykdomajame rašte nurodyti skolininkai neįvykdė teismui paskirtų įpareigojimų. Į bylą nėra pateikta duomenų apie visų skolininkų veiksmus vykdant vykdomąjį raštą, todėl nebuvo pagrindo nagrinėti antstolio pareiškimą dėl vieno skolininko V. J., kai teismo įpareigojimai skirti skolininkų grupei. Taigi, byla dalyje dėl baudos skyrimo turėtų būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme.
8. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį, o likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
8.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes. Vienintelis tokios teismo nutarties motyvas yra tas, kad leidimas nugriauti statinius būtų neproporcingas teisių gynimo būdas, todėl teismas nurodė, kad skolininkams paliktina teismo sprendimu jau pripažinta jų teisė (nors ji ir įgyvendinamas gerokai vėluojant, pažeidžiant tiek įstatymo nustatytus, tiek ir teismo nutartimis pratęstus terminus) gauti statybas leidžiančius dokumentus. Ši teismo išvada pažeidžia pačią įsiteisėjusio teismo sprendimo esmę, taigi tuo pačiu ir CPK 18 straipsnį, o taip pat ir CPK 771 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
9. Suinteresuoti asmenys A. S., V. J. ir R. J. atsiliepime prašė inspekcijos atskirąjį skundą atmesti.
9.1. Nurodė, kad nesutinka su apeliantės pateiktu CPK 711 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimu. Suinteresuotųjų asmenų nuomone, CPK 711 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga gali būti taikoma tik tada, kai antstolis surašo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą, tačiau konkrečiu atveju surašytas aktas turėjo esminių trūkumų, todėl negalėjo būti pagrindu nei baudos skyrimui, nei leidimui inspekcijai nugriauti statinius. Aktas gali būti surašomas tik dėl teismo sprendimo, įpareigojusio skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, akte nurodant, kokie veiksmai, kuriuos teismas įpareigojo skolininką atlikti ar nutraukti, yra neįvykdyti. Antstolio surašytas aktas ne dėl teismo sprendimo, įpareigojusio skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo ir akte nurodyti veiksmai, kurių teismas neįpareigojo atlikti. Dar daugiau, antstolio raginime įvykdyti teismo sprendimą, kurio pagrindu buvo surašytas aktas, nebuvo raginama įvykdyti teismo sprendimo dalį, įpareigojančią suinteresuotus asmenis nugriauti statinius, tačiau buvo raginama parengti statinių projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (ką šiuo metu suinteresuoti asmenys ir daro). Kitą vertus, suinteresuoti asmenys sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog leidimas nugriauti pastatus būtų neproporcingas teisių gynimo būdas. Suinteresuoti asmenys iki šiol tęsia statinių įteisinimo veiksmus (byloje yra pateikti tai įrodantys dokumentai, tame tarpe sutartis su architektu) ir artimiausiu metu pateiks Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą dėl statinių statybą leidžiančio dokumento išdavimo.
10. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į suinteresuotųjų asmenų atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o inspekcijos skundą tenkinti.
10.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įvertinęs faktą, jog teismo sprendimas neįvykdytas, statiniai nenugriauti, o 6 mėnesių terminas statybą leidžiančiam dokumentui gauti yra gerokai praleistas, pagrįstai sprendė, jog skolininkui kai neteisėtai vykdžiusiam statybą tenka pareiga prisiimti neigiamų padarinių riziką ir skyrė baudą.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai konstatavo, kad skolininko nurodomi antstolio surašyto akto trūkumai tėra formalūs, kurie nesudaro kliūčių tiek teismui, tiek bylos dalyviams suprasti nagrinėjamo klausimo esmę. Juo labiau, kad byloje sprendžiamas klausimas ne dėl baudos už antstolio įpareigojimų, bet už teismo sprendimo nevykdymą. Teismo sprendimu visi atsakovai V. J., A. S., V. J. ir R. J. buvo įpareigoti šalinti savavališkos statybos padarinius. Taigi kiekvienas iš skolininkų turi solidarią pareigą jį vykdyti per nustatytus terminus ir pašalinti savavališkos statybos padarinius ir kiekvienas iš jų atsakingas už sprendimo nevykdymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas skyrė asmeniui baudą už teismo sprendimo nevykdymą ir atsisakė tenkinti prašymą dėl sprendimo padarinių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Iš nagrinėjamos civilinės ir prie jos pridėtos vykdomosios bylos Nr. 0240/17/00724/2017 duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. birželio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-7465-600/2012, nusprendė, be kita ko: 1) įpareigoti V. J., A. S., V. J. ir R. J. per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti tam tikrų statinių projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus; 2) atsakovams per nustatytą terminą minėto įpareigojimo neįvykdžius, įpareigoti atsakovus savo lėšomis per 3 mėnesius statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę; 3) jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti nurodytus statinius atsakovų lėšomis. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 6 d. nutartimi nurodytą apylinkės teismo sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, tačiau patikslino sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta „įpareigoti“ atsakovus <...>, nurodant „leisti“ atsakovams <...>. Antstolis V. M. 2017 m. balandžio 10 d. patvarkymu Nr. S-17-240-1984 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-7465-600/2012. Antstolis V. M. 2018 m. rugpjūčio 29 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nustatė, kad skolininkas V. J. neįvykdė antstolio įpareigojimo teisės aktų nustatyta tvarka parengti tam tikrų statinių projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus, todėl perdavė šį aktą, kartu su pareiškimu dėl baudos skyrimo už antstolio įpareigojimo nevykdymą pirmosios instancijos teismui, prašydamas skirti V. J. iki 289 Eur baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo dieną išieškotojo naudai. Išieškotoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepime papildomai prašė leisti inspekcijai nugriauti statinius atsakovų A. S., R. J. ir V. J. lėšomis.
14. Pirmosios instancijos teismas antstolio prašymą dėl baudos skyrimo tenkino iš dalies – skyrė V. J. 200 Eur vienkartinę baudą už Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimo neįvykdymą laikotarpiu iki nutarties priėmimo dienos ir paskyrė ją ieškotojos naudai. Pirmosios instancijos teismas kitoje dalyje prašymą atmetė.
15. Suinteresuotieji asmenys A. S., V. J. ir R. J. atskiruoju skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, dalyje dėl baudos skyrimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme, kitoje dalyje nutartį palikti galioti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį byloje dėl baudos skyrimo ir šioje dalyje priimti naują nutartį – prašymą dėl baudos skyrimo atmesti, kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą. Apeliantė Valstybinė teritorijų ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu prašė panaikinti nutarties dalė, kuria netenkintas jos prašymas leisti taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes, t.y. leisti inspekcijai nugriauti statinius, o likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
16. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda priėmusiam sprendimą teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam paskirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 str. 6 d.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių.
18. Suinteresuoti asmenys atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas baudą V. J. skyrė nepagrįstai, nes antstolio 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus nevykdymo aktas buvo surašytas ne dėl sprendimo dalies, kuria suinteresuoti asmenys buvo įpareigoti nugriauti statinius. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog antstolis V. M. kreipėsi į teismą prašydamas skirti asmeniui baudą remiantis 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktu. Šiame akte antstolis nustatė, jog V. J. neįvykdė antstolio įpareigojimo teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) statinių projektinę dokumentaciją. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas šio akto ribose privalėjo įvertinti ar yra pagrindas skirti asmeniui baudą už tai, jog jis neparengė statinių projektinės dokumentacijos, tačiau kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų vertino kitas aplinkybes susijusias su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimo dalimi dėl kurios sprendimo nevykdymo aktas nėra surašytas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tokiais savo veiksmais peržengė bylos nagrinėjimo ribas, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį dalyje dėl baudos skyrimo.
19. Kitą vertus, svarbu pažymėti, jog 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas nesudaro pagrindo skirti V. J. baudą, nes Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. birželio 13 d. sprendimu, kuris buvo patikslintas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartimi, nebuvo numatęs įpareigojimo parengti statinių projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, t.y. teismas leido, suteikė teisę suinteresuotiems asmenis pasinaudoti galimybe įteisinti statybas. Taigi, už tokio teismo leidimo nevykdymą, asmeniui negali kilti atsakomybė pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.
20. CPK 771 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011).
21. Apeliantė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskirajame skunde teigė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl leidimo taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes, nurodydamas, jog tokia priemonė būtų neproporcingas teisių gynimo būdas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dėl sprendimo pasekmių proporcingumo pasisakė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismas 2012 m. birželio 13 d. sprendime spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą iš esmės. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimu numatytų sprendimo nevykdymo pasekmių. Spręsdamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl leidimo taikyti sprendimo nevykdymo padarinius, pirmosios instancijos teismas privalėjo įsitikinti, ar antstolis sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte, pagrįstai konstatavo, jog asmuo neįvykdė sprendimo (konkrečiu atveju dalies sprendimo). Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad asmuo neturėjo pareigos vykdyti antstolio įpareigojimo dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimo dalies, kuria suinteresuotiesiems asmenims buvo leista parengti statinio projektinę dokumentaciją ir gauti statinių statybą leidžiančius dokumentus, o sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas dėl sprendimo dalies, kuria asmenys įpareigoti nugriauti statinius nėra surašytas ir perduotas teismui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti prašymą dalyje dėl leidimo taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes.
22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
23. Atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuotų asmenų atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas peržengė bylos ribas, netinkamai vertino byloje esančius duomenis, todėl priėmė neteisėta ir nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas naikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymus atmesti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
A. S., V. J., R. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio V. M. bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymus atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.