Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-164-1150/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-02-20
Bylos Nr.
1-164-1150/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35519-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
Kaltinamasis
S. K.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-164-1150/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35519-2023-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.1.7.2.5.; 2.3.6.4.5.2.
(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2024 m. vasario 20 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorei Žanai Sokolovskai,kaltinamajam S. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškių rūmų 2019 m. liepos 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2 500 Eur) bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus.

2) Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. gegužės 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudžiant vairuoti transporto priemones 3 metams.

3) Marijampolės regiono apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. balandžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį – 60 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje laiko nuo 23.00 iki 06.00 val. kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. K. , kaltinamas tuo, kad nežymiai sužalojo kitą žmogų, o būtent: jis 2023 m. rugsėjo 10 d. apie 10.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie gyvenamo vagonėlio, kuriame jis gyvena, konflikto metu su nukentėjusiuoju N. B., sudavė jam nemažiau kaip du smūgius rankos kumščiu į veidą ir N. B. nugriuvus ant žemės, kojomis spyrė nemažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajam N. B. į krūtinę ir nugaros sritį, viso suduodamas nemažiau 5 smūgius, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas veide, krūtinės ląstoje, nugaroje, dešinėje rankoje. Šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė N. B. sveikatą.

2. Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai, gailėjosi bei iš esmės atkartojo aplinkybes, kurios nurodytos kaltinamajame akte.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis.

4. Be kaltinamojo S. K. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

4.1. Nukentėjusysis N. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 9 d. apie 18.00 val. paprašė savo dėdės B. N., kad jį nuvežtų į (duomenys neskelbtini), pas buvusią sugyventinę. Prieš važiuojant nusipirko butelį degtinės. Kartu su sugyventine buvo jis ir kaltinamasis, visi vartojo alkoholį. Sekančią dieną atsikėlus jie kartu dar išgėrė. Kadangi buvo išgėręs, tiksliai neprisimena dėl ko įvyko konfliktas, galimai todėl, kad kažką blogo pasakė kaltinamajam. Atsimena tik tiek, kad kaltinamasis jam kumščiu ne mažiau, kaip vieną kartą trenkė į veidą, pataikė į dešinės pusės smilkinį, dėl ko iš nosies pradėjo tekėti kraujas. Po kurio laiko kaltinamasis trenkė dar vieną kartą į veido sritį. Nukentėjusiajam gulint ant žemės pajuto, kaip kaltinamasis iš kojos jį spardo į krūtinės ir nugaros sritis. Po kurio laiko, atvažiavo dėdė ir kartu su juo išvažiavo namo. Kadangi buvo neblaivus grįžęs į namus nuėjo miegoti. Atsikėlus pajuto, kad labai skauda šonus, taip pat buvo sumuštas veidas, todėl išsikvietė medikus, o kartu atvyko policijos pareigūnai. Apžiūrėję medikai, jį nuvežė į gydymo įstaigą, kur buvo patikrinti šonkauliai. Nors lūžių nenustatyta, iki šiol jaučia didelį skausmą, tiek galvos srityje, tiek šonkaulių srityje. Kalinamasis jam padaryta turtinę žalą pilnai atlygino, todėl kaltinamajam daugiau jokių pretenzijų neturi. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje civilinio ieškinio atsisako, kadangi žala pilnai atlyginta (b. l. 23–26, 38–41, 47–49).

4.2. Liudytoja T. R. parodė, kad 2023 rugsėjo mėnesio pradžioje, galimai 9 d. vakare pas ją atėjo jos buvęs sugyventinis N. B.. Nukentėjusysis jau buvo išgėręs, tačiau atsinešė dar butelį degtinės. Namuose be jos buvo kaltinamasis, dabartinis jos sugyventinis, su kuriuo gyvena kartu jau 6 mėnesius. Visi trys vartojo alkoholį. N. po gėrimo liko pas juos nakvoti. Ryte išgirdo kaip nuo jų gyvenamo vagonėlio nuvažiavo automobilis. Pamačiusi, kad nėra nukentėjusiojo, paklausė kaltinamojo kur jis yra, pastarasis paaiškino, kad nukentėjusysis gavo į kaulus ir išvažiavo. Dienos metu bandė paskambinti nukentėjusiajam, tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Tada paskambino savo krikšto tėvui, kuris paaiškino, kad nukentėjusysis yra sumuštas. Kaltinamasis liudytojai paaiškino, kad konfliktas įvyko dėl pasakytų žodžių (b. l. 52–55).

4.3. Liudytojas B. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 rugsėjo mėnesį, nukentėjusysis paprašė jį nuvežti pas jo buvusią sugyventinę. Važiuojant buvo sustoję prie parduotuvės, kur nukentėjusysis pirko alkoholį. Sekančią dieną ryte jam paskambino nukentėjusysis ir paprašė, kad liudytojas atvažiuotų jį pasiimti. Atvažiavęs pamatė, kad nukentėjusysis kruvinu veidu, liudytojui pasakė, kad jį sumušė kaltinamasis (b. l. 69–72).

4.4. Iš nukentėjusiojo protokolo-pareiškimo, teismas nustatė, kad apie 10.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu nukentėjusįjį sumušė kaltinamasis (b. l. 16–17).

4.5. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2932/2023(01) teismas nustatė, kad nukentėjusiajam padarytos poodinės kraujosruvos veide, krūtinės ląstoje, nugaroje, dešinėje rankoje. Padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 36–37).

4.6. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo teismas nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie gyvenamo vagonėlio kaltinamasis parodė bei paaiškino konflikto aplinkybes, t. y. nuėjus nuo gyvenamo vagonėlio apie 3 metrus kelio link jis ranka trenkė vieną kartą nukentėjusiajam į veidą, po smūgio nukentėjusysis nukrito ant žemės ir rankos kumščiu 2-3 kartus trenkė nukentėjusiajam į krūtinę (b. l. 137–144).

Motyvuojamoji dalis

S. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad S. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – tyčia nukentėjusiajam sudavė nemažiau kaip du smūgius rankos kumščiu į veidą ir nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, kojomis spyrė nemažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajam į krūtinę ir nugaros sritį, viso suduodamas nemažiau 5 smūgius. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas veide, krūtinės ląstoje, nugaroje, dešinėje rankoje, kas pasireiškia nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šias išvadas teismas daro įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:

6.1. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką pagal kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo parodymai iš esmės sutampa, abu proceso dalyviai nurodė, kad konfliktas prasidėjo dėl kaltinamojo atžvilgiu išsakytų necenzūrinių žodžių. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtinta nukentėjusiojo, liudytojų T. R., R. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

6.2. Tai, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimus patvirtina byloje esanti teismo medicinos eksperto pateikta išvada, kad nukentėjusiajam nustatyta poodinės kraujosruvos veide, krūtinės ląstoje, nugaroje, dešinėje rankoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas neturi pagrindo abejoti teismo medicinos eksperto pateikta išvada, kuri laikytina objektyviu įrodymu, patvirtinančiu dėl kaltinamojo nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto smurtinio pobūdžio veiksmų kilusias pasekmes (kraujosruvas įvairiose kūno vietose), o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nežymaus sveikatos sutrikdymo.

6.3. Kaltinamojo nukentėjusiojo atžvilgiu atlikti veiksmai rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. suduodamas nukentėjusiajam kumščiu į veidą bei koja spirdamas į krutinę bei nugaros sritis, kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad gali jį sužaloti ir to siekė.

6.4. Be to, byloje esanti kita rašytinė medžiaga taip pat patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, o būtent: nukentėjusiojo pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, t. y. parodymų patikrinimo vėtoje protokolo duomenys ir kt.

7. Tad teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajam nežymiai sutrikdydamas sveikatą, ką patvirtina šioje byloje ištirti įrodymai. Dėl šios priežasties spręstina, kad kaltinamojo atlikta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, t. y. atitinka sudėtį, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

8. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

10. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

11. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

12. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

14. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino tiek nukentėjusiajam, tiek Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nevedęs, dirbantis, ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo asmenybės bei gyvenimo būdo ypatumus, kurie rodo, jog kaltinamasis ir toliau ciniškai ignoruoja Lietuvoje galiojančius teisės aktus, savo elgesio nekeičia toliau darydamas naujas nusikalstamas veikas, bei, vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant didesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 9 mėnesius. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

16. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

17. Teismas, vertindamas bausmės vykdymo atidėjimą, visų pirma, atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis visgi savo neteisėtiems veiksmams yra kritiškas ir nesiekia išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės, nuo pat pradžių prisipažino padaręs nurodytą nusikalstamą veiką. Svarbu ir tai, jog kaltinamasis savanoriškai dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino tiek nukentėjusiajam, tiek Vilniaus teritorinei ligonių kasai patirtus nuostolius. Nors kaltinamajam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, teismas pažymi, jog bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamasis iš esmės laikėsi jam teismo skirtų įpareigojimų, probacijos tarnyba dėl nuteistojo netinkamo elgesio į teismą teikimu kreipėsi tik kartą. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis visgi gali dar pasitaisyti ir ateityje elgtis tinkamai. Teisiamojo posėdžio metu paliko nuoširdžiai susikrimtusio asmens įvaizdį, atsakė į visus prokurorės užduotus klausimus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog yra pagrindas spręsti, kad kaltinamasis visgi gali pasitaisyti, o bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo taikant intensyvią priežiūrą.

18. Tad, atsižvelgiant į aukščiau esančias aplinkybes bei vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams, su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – nustatant jo buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigose, kartu paskiriant įpareigojimus: tęsti darbą arba mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 1 dalis ir 5 dalies 5, 6, 8, 10 punktai).

19. Kaltinamajam išaiškintina, kad nevykdant teismo paskirtų pareigų bausmės vykdymas Probacijos tarnybos teikimu gali būti panaikintas.

Dėl procesinių klausimų

20. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė (b. l. 131–134) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. K., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. skirti – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – nustatant jo buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigose, kartu paskiriant įpareigojimus: tęsti darbą arba mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

S. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė