Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bedarbis, registruotas darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Š. 2014 m. rugsėjo 8 d. apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute (duomenys neskelbtini) dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu užlaužė savo žmonai D. Š. dešinę ranką, sugriebęs už plaukų, ją iš balkono tempė į kambarį, kur laikė užlaužtą ranką bei, sugriebęs ranka už smakro, kėlė aukštyn, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – žmonai D. Š. ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje abiejuose žastuose ir dešinėje alkūnėje, kąstinės paviršinės žaizdos liežuvio dešinėje pusėje.

Kaltinamasis L. Š. bylos ikiteisminio tyrimo metu, 2014 m. rugsėjo 10 d. 13.40 – 14.10 val. apklaustas įtariamuoju, kaltę prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. rugsėjo 8 d. apie 21.00 val. jis grįžo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su savo žmona D. Š.. Su žmona Danute tarp jų vyksta skyrybų procesas, tačiau jis gyvena tame pačiame bute, tik atskirame kambaryje. Jis buvo išgėręs. Prasidėjus konfliktui, kurio iniciatorė buvo D. Š., jis supyko, sugriebė jai už rankos ir norėjo tokiu būdu užbaigti konfliktą. Konfliktuojant jis jai sugriebė už plaukų bei, suėmęs už smakro, pakėlė aukštyn. Po to jis užsirakino savo kambaryje ir daugiau nekonfliktavo. Jis dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir pasižada nedaryti nusikalstamų veikų (b.l. 29-30). Apklausos protokole L. Š. pasirašė, nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, protokolą perskaitė, surašytas teisingai. Pastebėtina, kad L. Š. ranka rašyti įrašai procesiniuose ikiteisminio tyrimo dokumentuose atlikti tvarkingai, jiems skirtose eilutėse, tai duoda pagrindą abejoti kaltinamojo versija, kad be akinių jis visiškai negalėjo įskaityti jam pateiktų dokumentų: jis pasirašytinai supažindintas su pranešimu apie įtarimą, nurodydamas šio pranešimo įteikimo jam datą – 2014 m. rugsėjo 10 d. (28 b.l.), su protokolu dėl gynėjo atsisakymo (27 b.l.), ir su nutarimu skirti kardomąją priemonę (31 b.l.), pasirašė rašytinį pasižadėjimą neišvykti (32 b.l.). Dėl supažindinimo su 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarimu laikinai sulaikyti pastebėtina, kad šiame nutarime (33 b.l.) taip pat yra kaltinamojo parašas, jo rankraštinis vardo ir pavardės įrašas, jie padaryti kito atspalvio rašikliu, nei tyrėjos D. I. surašyti procesiniai dokumentai, įrašas, kad nutarimas L. Š. paskelbtas tą dieną 16.30 val., padarytas to paties atspalvio rašikliu, kaip ir nutarime esantys L. Š. įrašai, L. Š. pasirašė ir įtariamojo laikino sulaikymo protokolo grafoje „protokolas perskaitytas“ (34 b.l.). L. Š. pasirašė ir paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokole 2014 m. rugsėjo 10 d., jog tokią galimybę, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka, savo parašu patvirtino, kad protokolą perskaitė, jis surašytas teisingai (36 b.l.). Nors kaltinamojo gynėjas teigė, kad L. Š. parašai nutarime laikinai sulaikyti, laikinojo sulaikymo protokole, teisių įtariamajam išaiškinimo protokole, protokole dėl gynėjo atsisakymo yra suklastoti, nes rašyti ne paties L. Š., teismui tokių abejonių, vizualiai įvertinus L. Š. raštą ir parašus kituose šios bylos dokumentuose, nekilo. Pastebėtina, kad šie procesiniai dokumentai buvo surašyti dviejų policijos pareigūnių – V. A. ir D. I., o kaltinamasis taip ir nenurodė, kuo šios policijos pareigūnės, ėjusios joms pavestas tarnybines pareigas, galėtų būti suinteresuotos pakenkti L. Š.. Teismas netiki kaltinamojo parodymais, kad jis išvis nematė pareigūnės V. A. – pastebėtina, kad tuo metu, kai buvo laikinai sulaikytas, kaltinamasis buvo sunkaus girtumo laipsnio – jam nustatytas 2,60 promilių girtumas (25 b.l.), todėl jo aplinkos suvokimas dėl tokio didelio apsvaigimo laipsnio galėjo būti pakankamai menkas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog visų L. Š. pateiktų pasirašyti dokumentų pavadinimai yra pakankamai didelėmis raidėmis, pateiktų dokumentų pavadinimuose nurodyta jų esmė, o tokį tekstą, kaip parodė liudytoja K. Š., L. Š. tikrai perskaityti galėjo ir be akinių. Todėl teismas netiki kaltinamojo parodymais, jog jis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, kad jo parašai dokumentuose išgauti apgaule, jam neperskaičius tų dokumentų turinio. Kaltinamasis teigė, kad jam nebuvo leista paskambinti telefonu ir turėti gynėją. Tačiau tyrėja D. I. parodė, kad L. Š., jam pareiškus įtarimą, gynėjo nepageidavo, pats pasirašė atsisakymą nuo gynėjo. Jokių duomenų, be paties kaltinamojo teiginių, kad jam nebuvo leista paskambinti telefonu, byloje nėra. Teismas pastebi ir tai, jog kaltinamasis turėjo objektyvią galimybę pasinaudoti advokato pagalba ikiteisminio tyrimo metu, nes jo seseriai dar rugsėjo 9 d. vakare tapo žinoma, kad L. Š. sulaikytas ir kitą dieną, t.y. rugsėjo 10 d. ryte bus atvežtas į Prienų rajono policijos komisariatą apklausai. Tačiau, kaip matyti iš liudytojos N. P. parodymų, ji neprašė, kad advokatas tuo laiku atvyktų į policijos komisariatą, pas advokatą J. S. su broliu nuvyko tik rugsėjo 10 d. 17 val., po ikiteisminio tyrimo. Liudytoja R. P. teisme parodė, kad kaltinamojo sesuo N. P. jai sakė, kad reikia palaukti, kaip viskas baigsis, ir, jeigu reikės, tada bus gynėjas, taigi, akivaizdu, kad gynėjas būtų buvęs samdomas tuo atveju, jeigu byla, N. P. nuomone, baigtųsi nepalankiai.

Todėl teismui nėra pagrindo abejoti, kad kaltinamojo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atliktas, pažeidžiant BPK nuostatas, ir prievarta ar apgaule išgautas jo prisipažinimas dėl smurtavimo.

Nukentėjusioji D. Š. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tas pačias aplinkybes, kaip ir teisme (11 b.l.), jos parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs ir detalūs, nekito tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme ir atitinka jos pirminį pareiškimą apie padarytą nusikaltimą. D. Š. parodymus patvirtino ir sūnus M. Š., grįžęs namo tebevykstant konfliktui tarp tėvų, matė išsigandusią ir verkiančią mamą, iš jos sužinojo įvykio aplinkybes, padėjo jai iškviesti policiją. Jis taip pat parodė tuo metu matęs tėvą, prie balkono durų ant grindų ieškantį telefono akumuliatoriaus – tai patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie grumiantis kaltinamajam iš rankų išmuštą telefoną ir tuo pačiu paneigia kaltinamojo parodymus teisme, kad jis grįžęs vakare į namus nuėjo miegoti ir užsirakino kambaryje, o tik atvykę policijos pareigūnai jį prikėlė. Analogiškai D. Š. rugsėjo 9 d. papasakotas aplinkybes nurodė ir liudytojos V. P. ir R. I.. Liudytojas G. B. taip pat parodė, kad iš karto po įvykio nukentėjusioji jam pasakojo apie bandymą atimti telefoną, telefono iškritimą žemėn, jis patvirtino, jog D. Š. jam sakė, jog gali būti sužalotas dešinės rankos žastas, kad buvusi sugriebta už rankų, už plaukų. Liudytoja N. P. parodė, kad L. Š. jai rugsėjo 9 d. per pietus skambino ir sakėsi kaltinamas, kad smurtavo ir sumušė žmoną. Pats L. Š. teigė, kad rugsėjo 9 d. žmonos išvis nematė. Taigi, iš to spręstina, kad jau rugsėjo 8 d. D. Š. policijai nurodė, jog sutuoktinis jos atžvilgiu naudojo smurtą, tačiau, kaip parodė tiek V. P., tiek G. B., nukentėjusioji iš karto po įvykio nebuvo linkusi kelti šio fakto viešumon ir pradėti ikiteisminį tyrimą, tik dėl kaltinamojo veiksmų pradėjus skaudėti ranką, kitą dieną kreipėsi į medikus ir vėliau į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Todėl nėra jokio pagrindo spręsti, jog D. Š. 2014 m. rugsėjo 9 d. pareiškime policijai melagingai apkaltino sutuoktinį smurtavimu. Pastebėtina, kad tai, jog D. Š. 2014 m. rugsėjo 8 d. protokole-pareiškime nurodyta, jog jie su L. Š. apsistumdė, taigi, tai rodo, jog tyčinis fizinis poveikis nukentėjusiosios atžvilgiu buvo pavartotas, taigi, buvo smurtaujama. Šiame protokole-pareiškime nukentėjusiosios sakinys, jog smurto prieš ją nenaudojo, parašytas pats paskutinis, jis iš esmės prieštaringas lyginant su šiame pareiškime nurodytomis aplinkybėmis apie apsistumdymą, todėl yra pakankamas pagrindas spręsti, kad jį nukentėjusioji parašė būtent dėl pačios nukentėjusiosios, liudytojų policijos pareigūnų V. P., G. B., V. A. nurodytos priežasties – pirminio nenoro viešinti aplinkybės, jog sutuoktinis smurtauja, o ne dėl to, jog smurto nebuvo išvis. Nėra stebėtina, jog nukentėjęs asmuo iš karto po įvykio būna sutrikęs, išsigandęs ir negali apsispręsti, ar ryžtis oficialiai ir viešai apkaltinti smurtavimu savo šeimos narį. Pažymėtina, kad D. Š. parodymus apie kaltinamojo vartoto smurto apimtį objektyviai patvirtina šeimos gydytojos įrašai ambulatorinėje kortelėje (105 b.l.) ir specialisto išvada, dviejų specialistų paaiškinimai. Specialistas S. J. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad D. Š. apžiūros metu nustatytos kraujosruvos – jų spalva, lokacija, dydis atitiko D. Š. parodymus, jog kaltinamasis rugsėjo 8 d. buvo sugriebęs ją už žastų, kėlė jos smakrą aukštyn, dėl ko buvo sukąstas liežuvis, jame atsirado paviršinė kąstinė žaizda. Nukentėjusioji buvo objektyviai apžiūrėta specialisto L. U., kuris specialia sertifikuota liniuote tiksliai išmatavo ant jos rankų rastas kraujosruvas. Tokios žaizdos liežuvyje buvimą rytojaus dieną po įvykio patvirtino ir nukentėjusiąją rugsėjo 9 d. apžiūrėjusi šeimos gydytoja, ji užfiksavo ir kraujosruvas ant D. Š. rankų, konstatavo ir skausmingumą kaklinėje stuburo dalyje. Nukentėjusiąją teismo medicinos specialistas apžiūrėjo 2014 m. rugsėjo 10 d. 9.55 val. Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad D. Š. liežuvio dešinėje pusėje 0,3x0,2 cm nelygiais kraštais žaizdelė, pasidengusi gelsvai rausvu apnašu, dešinio žasto vidurinio trečdalio nugariniame paviršiuje 3x2 cm, vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje 1x1 cm ir 1x1 cm, kairio žasto vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje 1x1 cm ir 1x0,5 cm, dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje 1,5x1 cm melsvai violetinės spalvos poodinės kraujosruvos. Daugiau sužalojimų kūno paviršiuje nėra. Kaltinamojo gynėjo abejonės specialisto išvada atmestinos. Tai, jog išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai konstatuotos daugybinės kraujosruvos, visiškai nepaneigia šeimos gydytojos įrašų D. Š. ambulatorinėje kortelėje, kad dešiniojo žasto srityje nustatytos kelios kraujosruvos, kairiojo žasto srityje – kelios kraujosruvos. Abu teismo apklausti specialistai paaiškino, jog terminą „daugybinės“ vartoja tada, kai kraujosruvų yra daugiau nei viena. Dėl kraujosruvų dydžio, nurodyto ambulatorinėje kortelėje, tikslaus neatitikimo specialisto išvadoje nurodytam dydžiui pastebėtina, kad šeimos gydytoja R. I. teisme paaiškino, jog kraujosruvų dydžio tiksliai nematuoja, jų dydį nustatė popierinės skalės pagalba tik apytiksliai. Šeimos gydytoja nurodė nesanti traumatologė, taigi, neturinti specialių žinių apie traumas, jų atsiradimą ir įvairius būdingus požymius, o ir nesiekė tiksliai užfiksuoti pastebėtus sužalojimus. Specialistai patvirtino, kad kraujosruvų padarymo nukentėjusiajai laikas atitinka užduotyje nurodytąjį, t.y. 2014 m. rugsėjo 8 d., jų dydis, lokalizacija atitinka nukentėjusiosios parodymus, jog kaltinamasis rankomis sugriebė ją už žastų, o kaltinamojo versijos, kad kraujosruvos galėjo atsirasti nukentėjusiajai darbe atsitrenkiant į lentynas, ar jo gynėjo spėjimo, kad kraujosruvos galėjo atsirasti, kaltinamajam ginantis ir nukentėjusiąją atstumiant, šie duomenys objektyviai nepatvirtina. Kaip nurodė specialistas S. J., mažai tikėtina, kad kraujosruvos vidinėje žasto pusėje atsirastų atsitrenkus į lentynos briauną, o kraujosruvos dydis atitinka būtent piršto poveikį, taigi, teismui yra pagrindas spręsti, kad kraujosruvos D. Š. žastuose atsirado būtent kaltinamajam pirštais sugriebus jos rankas žastų srityje ir spaudžiant. Tiek šeimos gydytoja R. I., tiek specialistas L. U., apžiūrėdami D. Š., matė liežuvio kąstinę žaizdelę. Abu teismo apklausti specialistai parodė, kad žaizdelė galėjo būti padaryta prieš parą laiko ir dar ilgiau, tai ir atitinka 2014 m. rugsėjo 8 d., specialistas S. J. nurodė, kad ši žaizdelė galėjo būti padaryta būtent taip, kaip teigė nukentėjusioji – kaltinamajam keliant ranka jos smakrą, tarp dantų pakliuvus liežuviui.

Teismui nėra jokio pagrindo netikėti specialistų ir liudytojų policijos pareigūnų, gydytojos parodymais, jokio jų suinteresuotumo tyčia melagingai apkaltinti L. Š. nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodė nei kaltinamasis, nei jo gynėjas. Nors gynėjas ir kaltinamasis teigė, jog D. Š. tyčia melagingai apkaltino smurtu L. Š., nes ji padavė pareiškimą dėl ištuokos, teismas tokia versija netiki, nes tiek L. Š., tiek D. Š. parodė, kad jų santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, taigi jiems paduodant bendrą pareiškimą. L. Š. nuolat teisme aiškino, kad jo prisipažinimas policijoje išgautas, tyrėjai D. I. pažadėjus, kad tuo atveju, jei jis prisipažins smurtavęs prieš žmoną, teismas juos greičiau išskirs, tačiau tokiu atveju visiškai nesuprantama, kokį interesą dėl to galėjo turėti tyrėja ar netgi pati nukentėjusioji, kai skyrybos buvo inicijuotos paties kaltinamojo, o baigiant ikiteisminį tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu, nukentėjusioji jokių pretenzijų dėl turtinės ar neturtinės žalos jam nereiškė. Todėl jokio pranašumo tyrėja nukentėjusiajai suteikti civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu negalėjo, nes abiejų sutuoktinių pozicijos jų ištuokos byloje, nesant ginčo, buvo visiškai lygios. Pastebėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, kaltinamojo ir nukentėjusiosios prašymas nutraukti jų santuoką bendru sutikimu Prienų rajono apylinkės teisme gautas 2014 m. rugsėjo 9 d., byla teismo posėdyje išnagrinėta 2014 m. spalio 8 d., sprendimas paskelbtas 2014 m. spalio 20 d. Taigi, jokio ginčo tarp sutuoktinių dėl santuokos nutraukimo nebuvo, pareiškimas ištuokai paduotas abiejų sutuoktinių kartu, nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo atlikimo metu jis buvo dar tik gautas Prienų rajono apylinkės teisme. Kaltinamojo ir jo gynėjo keltos versijos nepagrįstos jokia objektyvia bylos medžiaga, vien spėlionėmis ir subjektyviai suvokiamomis aplinkybėmis.

Kaltinamasis teisme teigė, jog buvo pažeistos jo teisės ikiteisminio tyrimo metu turėti gynėją, paskambinti seseriai, kai jau minėta, jis nurodė negalėjęs įskaityti jam paduotų pasirašyti procesinių dokumentų. Tačiau, kaip teisme parodė liudytoja gydytoja oftalmologė K. Š., dėl apžiūros ir recepto akiniams išrašymo kaltinamasis pirmą kartą kreipėsi tik 2014 m. lapkričio 13 d., jo regėjimo iš arti stiprumas buvo nustatytas tik pagal paties kaltinamojo žodžius, o objektyviai jo regėjimo iš arti patikrinti neįmanoma. Taigi, teismas šią kaltinamojo versiją, kad jis dėl regos sutrikimo negalėjo perskaityti visų paties pasirašytų ikiteisminio tyrimo procesinių dokumentų, laiko gynybine ir nepatvirtinta objektyviais bylos duomenimis. Pastebėtina, jog kaltinamasis teigė besinaudojantis mobiliuoju telefonu, taigi, abejotina, kad jis, galėdamas telefono ekrane įžiūrėti tekstinę informaciją (adresatus, telefono numerius), faktiškai to paties dydžio tekstinės informacijos negali perskaityti kitoje jos laikmenoje. Kaip minėta, nenustatytas joks motyvas tyrėjai D. I. tyčia melagingai apkaltinti L. Š., priešingai, kaip patvirtino liudytoja R. P., tyrėja su ja kalbėjosi apie L. Š. sulaikymą, pasikvietė į savo kabinetą, pasakė, kada L. Š. bus atvežtas iš areštinės, kad bus atliekama jo apklausa, davė savo telefono numerį, pranešė R. P. apie L. Š. paleidimą ir kt., taigi, geranoriškai teikė leistiną informaciją apie su įtariamuoju atliekamus procesinius veiksmus. Kaip parodė R. P. ir N. P., šioms kaltinamojo giminaitėms buvo žinoma, kad L. Š. sulaikytas, kuo įtariamas, tačiau jos, netgi tuo atveju, jei L. Š. būtų reiškęs prašymą, kad atliekant su juo ikiteisminio tyrimo veiksmus, dalyvautų gynėjas, tikrai turėdamos galimybę į įtariamojo apklausą pakviesti advokatą, su pastaruoju susitiko tik po L. Š. apklausos ir jo paleidimo, ikiteisminio tyrimo užbaigimo. Teismas, įvertinęs ir liudytojos D. I. parodymus apie L. Š. advokato žodžius telefonu, sprendžia, jog versija, jog prisipažinimas iš įtariamojo buvo išgautas apgaule, tyčia neleidžiant jam susisiekti su advokatu, negalint pačiam įskaityti ikiteisminio tyrimo dokumentų, buvo sugalvota būtent po ikiteisminio tyrimo pabaigimo, siekiant išvengti L. Š. teistumo. Pastebėtina, kad kaltinamasis neturi jokių psichinių ar fizinių trūkumų, kurie būtų galėję turėti įtakos suvokti su juo atliekamų veiksmų prasmę, visą situaciją, jokio privalomo gynėjo dalyvavimo su L. Š. atliekamuose procesiniuose veiksmuose pagrindų nebuvo, abejoti, kad L. Š. kaip įtariamajam nebuvo išaiškintos jo teisės, o jis pats atsisakė gynėjo, teismui nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad L. Š. buvo sulaikytas kitą dieną po įvykio, iš karto po to, kai D. Š. pranešė apie jos atžvilgiu atliktus smurtinius nusikalstamus veiksmus artimoje aplinkoje, todėl L. Š. buvo laikinai sulaikytas, nepažeidžiant BPK 140 straipsnio nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad visi duomenys, pagrindžiantys L. Š. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, gauti BPK nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

Jeigu asmuo teismo posėdžio metu pakeičia parodymus ir jie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tuomet parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdyje tiriami ir vertinami byloje esančių įrodymų visete. Teismas gali grįsti savo išvadas ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui ar prokurorui duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus (kasacinės nutartys Nr. 2K-615/2010, 2K-113/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, atmeta kaltinamojo L. Š. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, nes juos paneigia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Teismas betarpiškai apklausė tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusiąją, specialistus ir liudytojus, ištyrė kitus byloje surinktus įrodymus. Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę D. Š. – užlaužė jos dešinę ranką, tempė ją, sugriebęs už plaukų, ranka sugriebęs už smakro, kėlė jį aukštyn, dėl šių jo veiksmų atsiradę nukentėjusiosios sužalojimai specialisto kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį – L. Š. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, pasikėsino į šeimos nario sveikatą, jis teisiamas pirmą kartą (16 b.l.), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (17-18 b.l.), nedirba (20 b.l.), registruojasi darbo biržoje (19 b.l.), Prienų psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (22 b.l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio - 2014 m. rugsėjo 8 d. 21.18 val. jam nustatytas 2,66 promilių girtumas (24 b.l.).

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamojo charakteristiką, kaltinamajam skirtina straipsnio, numatančio atsakomybę už minėtą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, didesnė nei jos vidurkis, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus: per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val. ir per keturis mėnesius išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaitytinas L. Š. laikino sulaikymo nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. 16.30 val. iki 2014 m. rugsėjo 10 d. 10.12 val. laikas (34-35 b.l.).

Kardomoji priemonė L. Š. rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. Š. paliktina nepakeista ir panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusioji D. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo (116-117 b.l.). Nurodė, kad po nusikaltimo nuolat jaučia baimę, nerimą, emocinę įtampą, bijo laisvai išeiti į gatvę, prastai miega naktimis, sutriko normalus poilsis, išgąstis pakeitė bendravimą su kitais žmonėmis, reikia nuolat vartoti vaistus, dažnai lankytis pas gydytojus.

Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) yra priežastinis ryšys. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką asmens sveikatai, kaip fundamentaliai asmeninei neturtinei vertybei. Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl fizinio smurto patyrė skausmą, taip pat neigiamų emocijų – išgąstį, baimę, nerimą, pažeminimą. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog nukentėjusiajai padarytas sužalojimas kvalifikuotas tik kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo veika nepasižymėjo ypatingu žiaurumu, nenustatyta, kad nukentėjusioji dėl traumos būtų patyrusi kokių nors sunkių pasekmių, ji buvo gydoma ambulatoriškai. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo esamą turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu: jis bedarbis, tačiau yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų - nukentėjusiosios ir kaltininko - pusiausvyra, kad žalos dydis netaptų nepakeliama našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį 300 eurų, tokia suma užtikrins balansą tarp padarytos veikos bei jos sukeltų padarinių ir kaltinamojo turtinės padėties bei kitų teismo vertintų kriterijų. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. Š. iš kaltinamojo L. Š. priteistina 300 eurų neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

L. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val., per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti L. Š. laikino sulaikymo nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d. laiką (1 dieną), jį prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

D. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš L. Š. 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.