Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-460-232/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-07-11
Bylos Nr.: e2A-460-232/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00992-2015-07
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Liuda Uckienė
Ieškovas: AB „LESTO“
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybei

Kategorijos

35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
35.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-460-232/2016

Teismo proceso Nr. 2-68-3-00992-2015-07

Procesinio sprendimo kategorija 35.4;35.5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „LESTO“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos už elektros energiją priteisimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 36,76 Eur skolos už patiektą elektros energiją, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos eigoje ieškinio reikalavimą sumažino 0,41 Eur suma Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise visiškai priklauso butai daugiabučiuose namuose, esančiuose Vilniuje, . g. 21-2, S. N. g. 43-3, F. g. 43-78, G. 4-19, S. N. g. 9-26, S. S. g. 17-49 (toliau tekste ir ginčo butai), kurie yra nuomojami kaip socialinis būstas nepasiturinčioms šeimoms. Išnuomojus butą, su nuomininku sudaroma elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu nuomininkas atsiskaito už elektros energiją, sunaudotą bute bei namo bendroms reikmėms. Laikotarpiais kai sutartis nutraukiama iki naujos nuomos sutarties sudarymo bute negyvenama, tačiau elektros energija naudojama daugiabučio namo bendroms reikmėms. Ieškovo teigimu, tais laikotarpiais, kai butas nenuomojamas, išlaidas, susijusias su turto išlaikymu privalo apmokėti buto savininkas Vilniaus miesto savivaldybė.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti, pripažino esąs ginčo butų savininku, tačiau nurodė, jog minėtus butus patikėjimo teise valdo trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Atsakovo nuomone, teisiniai santykiai ieškovą sieja ne su atsakovu (savivaldybe), bet su šio turto patikėtiniu trečiuoju asmeniu (SĮ „Vilniaus miesto būstas“). Todėl savivaldybė nėra tinkamas atsakovas. Taip pat nurodė, jog vienintelis ieškovo pateiktas įrodymas, kuriuo šis siekia pagrįsti skolą yra informacijos apie priskaitymus už elektros energiją, suvartotą bendroms namo reikmėms (laisvuose butuose) lentelė, kuri nelaikytina tinkamu įrodymu. Be to į bylą nebuvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kuriose būtų nurodytas konkretus įsiskolinimo dydis. Taip pat atsakovas nesutiko su reikalavimu priteisti procesines palūkanas, kadangi tarp šalių nėra prievolinių teisinių santykių.

Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Iš esmės sutikdamas su atsakovo argumentais, nurodė, jog ieškovo pateikti įrodymai – namų administratoriaus UAB „Fabeta“ atliktas nepasirašytas paskaičiavimais dėl namo bendroms reikmėms sunaudotos energijos paskirstymo konkretiems butams bei 2014 11 26 mokėjimo pranešimas, nepagrindžia ieškovo prašomos priteisti skolos už patiektą elektros energiją. Ieškinio reikalavimas pagal mokėjimo pranešimą neatitinka administratoriaus paskaičiavimo dėl konkretiems butams už konkrečius laikotarpius paskaičiuotų skolų.

Trečiasis asmuo UAB „Fabeta“ atsiliepime palaikė ieškovo reikalavimą kaip pagrįsta ir teisėtą. Nurodė, jog UAB „Fabeta“ daugiabučių namų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, kiekvieno mėnesio pabaigoje fiksuoja suvartotos elektros energijos bendroms reikmėms rodmenis, pateikia šiuos duomenis ieškovui, kuris taikydamas nustatytus tarifus, apskaičiuoja mokėtiną sumą. UAB „Fabeta“ paskirsto mokėtiną sumą butų savininkams proporcingai bendrosios nuosavybės daliai. Jeigu socialinis būstas laikinai laisvas (nėra išnuomotas) visus komunalinius mokesčius apmoka buto savininkas – Vilniaus miesto savivaldybė.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 06 19 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, ieškovo AB LESTO naudai 36,35 Eur skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2015 0115) nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas vadovaudamasis elektros energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuojančiomis CK 6.383 – 6.388 straipsnių nuostatomis, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 132.17 132.18 punktais, bei ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Fabeta“ 29 sutarties 10.1,10.2, 10.3 punktais, sprendė, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priteisti skolą iš atsakovo. Nurodė, jog tokio pobūdžio bylose pagal formuojamą teismų praktiką savivaldybė kaip turto savininkas, o ne savivaldybės įmonė, trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus būstas“, kaip turto patikėtinis, yra tinkamas atsakovas. Rėmėsi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau tekste Taisyklės) 132.17 punktu nurodančiu, jog už elektros energijos tiekimą daugiabučio namo bendroms reikmėms, už atsiskaitymą su tiekėju, pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis yra atsakingi savininkai arba teisės aktų nustatyta tvarka nuomininkai, panaudos gavėjai. Teismas konstatavo, atsakovo pareigą sumokėti už sunaudotą elektros energijos skolą. Be to pagal tų pačių taisyklių 132.18 punktą administratorius privalo apskaičiuoti namui ar kitam objektui ir atskirai kiekvienam vartotojui paskirstytas sumas, pagal pateiktus rodmenis arba vidutinį suvartojimą, todėl šiuo atveju teismas pažymėjo, kad pateikta UAB „Fabeta“ lentelė yra pakankamas įrodymas, nes būtent UAB „Fabeta“ tenka apskaičiuoti pagal suvartotos elektros rodmenis mokėtiną sumą. Todėl teismas atsižvelgęs į įvardintas faktines aplinkybės ieškinį tenkino visiškai.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantas (trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2015 06 19Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti.

Nurodė, kad ieškovo 2014-11-26 mokėjimo pranešime nurodyta skola butui Gedvydžių g. 4-19, Vilniuje už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-05-01, Vilniaus apylinkės teismo 2015-01-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1676-905/2015 jau priteista už laikotarpį nuo 2012-10-29 iki 2013-04-30. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl neapmokėto 2014-11-26 mokėjimo pranešimo, kuriame to paties buto S. N. g. skola numatyta už 2013 m. sausio – kovo mėnesius. Pažymėtina, kad paslaugos laikotarpis mažėja vienu trečdaliu, pasak ieškovo – atsakovo skolos suma nesikeičia, kaip ir nekeičiamas ieškovo ieškinio pagrindas. Todėl lieka neaišku už kokį laikotarpį 2013m. sausio – vasario ar 2013m. sausio –kovo mėn. atsakovas turėtų atsiskaityti su ieškovu, sumokant pagal teismo sprendimą. Pirminis ieškinio reikalavimas 36,76 Eur (126,92 Lt), o vėliau patikslinus - 36,35 Eur (125,50Lt) sumai pagal 2014-11-26 mokėjimo pranešimą iš esmės neatitinka administratoriaus paskaičiavimo (duomenų) dėl konkretiems butams už konkrečius laikotarpius paskaičiuotų skolų. Teismas administratoriaus pateiktus įrodymus paskaičiavimus vertino kaip pakankamus įrodymus ir nurodė jog atsakovas šių įrodymų nepaneigė. Atsakovas šių paskaičiavimų ir neginčijo, tačiau nurodė jog ieškovo reikalavimai neatitinka šių paskaičiavimų, neatitiko ieškovo reikalaujamos priteisti skolos dydis pagal atskirus butus ir administratoriaus paskaičiavimai skolos laikotarpiui. Teismas nevertino, jog, keičiant reikalaujamos priteisti skolos laikotarpį, atsakovo skolos dydis nepasikeitė, administratorius savo atsakovo skolos už kiekvieną mėnesį paskaičiavimų nekeitė. Dėl to teismo sprendimas turi būti naikinamas. Teismas priimdamas sprendimą ieškinį tenkinti, rėmėsi UAB „Fabeta“ pateiktais duomenimis ir atsakovui apskaičiuotus atitinkamus mokesčių dydžius vertino kaip pakankamus, kadangi būtent administratoriui tenka pareiga apskaičiuoti šiuos mokesčius, o ieškovas tokios pareigos neturėjo. Apeliantui, siekiant patikrinti ieškovo reikalavimų pagrįstumą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi ir reikalavo iš trečiojo asmens – pastato administratoriaus UAB „Fabeta“ pateikti informaciją dėl atsiskaitymų, skolų paskaičiavimų 2014-11-26 mokėjimo pranešime nurodytais laikotarpiais, tačiau trečiasis asmuo UAB „Fabeta“ reikalaujamų pirminių paskaičiavimų nepateikė, nurodydamas jog ši informacija nesusijusi su nagrinėjama byla, nors būtent šių paskaičiavimų pagrindu atsakovui išrašomi mokėjimo reikalavimai. Teismas apie šią aplinkybę buvo informuotas bet į informaciją nereagavo, tokiu būdu buvo apribota apelianto galimybė byloje rinkti įrodymus. Teismas nevertino trečiojo asmens SĮ „Vilniaus būstas“ atsiliepime nurodytų argumentų, kad ieškovo reikalavimai prieštarauja Taisyklių 1.3; 6.1 punktams Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau tekste BAĮ) 12 straipsnio 1 daliai Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau tekste PVMĮ) 80 straipsnio 1,9 dalims. Ieškovo pateiktas 2014 11 26 mokėjimo pranešimas neatitinka minėtų teisės aktų nustatytų imperatyvių reikalavimų (nėra privalomų rekvizitų (sąskaitos faktūros serija, Nr.). Pagal Vyriausybės 2002 05 29 nutarimu Nr. 780 „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau tekste Apskaitos dokumentų taisyklės) tokios sąskaitos faktūros juridinės galios neturi, todėl teismas turėjo konstatuoti jog ieškovo pateiktas mokėjimo pranešimas neatitinka mokėjimo dokumentu keliamų reikalavimų. Pateiktose sąskaitose taip pat nenurodyta ar priskaičiuota suma su PVM ar be PVM nors kitiems asmenims pateiktose sąskaitose administratorius PVM sumą nurodo. Todėl atsakovas apmokėjęs įsiskolinimą nebūtų galėjęs apskaityti PVM sąnaudų. Todėl būtent tik tinkamo, Taisyklėse ir įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkančio mokėjimo dokumento, tik PVM sąskaitos –faktūros išrašymas atsakovui gali sąlygoti teisėtą ieškovo reikalavimą atsakovui ir pastarojo prievolę /pareigą tokį mokėjimo reikalavimą apmokėti, ką šalys vėliau gali tinkamai apskaityti savo, tame tarpe ir PVM apskaitoje. Atsižvelgiant į aplinkybes, galima konstatuoti, kad teismas priėmė nepagrįstą, prieštaraujantį motyvams ir byloje esantiems įrodymams sprendimą, kuris pažeidžia Taisyklėmis ir įstatymais nustatytą atsiskaitymų ir mokesčių apskaitos tvarka.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB LESTO prašė apeliacinį trečiojo asmens skundą atmesti. Nurodė jog nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, kad ieškovo reikalavimas neatitiko bendrojo naudojimo administratoriaus paskaičiavimo bei neaišku, už kokį laikotarpį priteista skola. Pagal ieškovo AB „Lesto“ ir trečiojo asmens UAB „Fabeta“ 2013-10-29 sutarties 10.1, 10.2, 10.3, punktų nuostatas administratorius įpareigojo iki mėnesio paskutinės dienos nurašyti daugiabučių namų apskaitos prietaisų rodmenis ir juos pateikti ieškovui, užpildant rodmenų pateikimo formą savitarnos svetainėje „Mano elektra“. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registre nurodytus vartotojų patalpų plotų duomenis ir bendrovės pateiktą informacinę sąskaitą, išrašytą pagal suvartotą elektros energiją bendroms reikmėms. Iki po atsiskaitomojo mėnesio 15 kalendorinės dienos pateikti vartotojams su bendrove suderintos formos sąskaitas ar pranešimus apie įmokas.

Šios nuostatos atitinka Taisyklių 132.18. punkto nuostatas, numatančias, jog daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų objektų (garažų, sodų ir kt.) savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, o kai savininkai nėra įsteigę bendrijos ir nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties – teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas administratorius (toliau – vartotojų atstovas) privalo apskaičiuoti namui ar kitam objektui ir atskirai kiekvienam vartotojui už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas paskirstytas sumas, informuoti kiekvieną vartotoją bei tiekėją ir operatorių apie paskirstytas mokėtinas sumas bei neatlygintinai teikti kitą tiekėjo ir operatoriaus pareikalautą informaciją, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų ir nuomininkų sąrašus, namo, butų ir kitų patalpų plotus, mokėjimo sumų paskirstymo savininkams metodiką ir kita. Trečiasis asmuo, UAB „Fabeta“, vadovaudamasis sutartimi ir minėto teisės akto reikalavimais apskaičiavo kiekvienam savininkui tenkančią apmokėti dalį išlaidų už daugiabučio namo bendroms reikmėms sunaudotą elektros energiją. Minėtais apskaičiavimais vadovavosi tiek ieškovas, tiek teismas. Kadangi nei atsakovas, nei trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nepateikė į bylą įrodymų, jog administratorius netinkamai ar nepagrįstai apskaičiavo skolą už elektros energiją, todėl darytina išvada, jog ieškovas įrodė prašomą priteisti iš atsakovo skolą. Pažymėjo, kad PVM sąskaita–faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių arba paslaugų tiekimas (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 punktas). Tai, kad apmokėjimas atliekamas pagal PVM sąskaitas–faktūras, reiškia tik atsiskaitymo formą, tačiau tai neturi įtakos elektros energijos vartotojo pareigai atsiskaityti už gautą energiją pagal apskaitos prietaiso rodmenis. Skunde rašoma, jog ginčo dėl ieškovo teisės gauti atlyginimą byloje nebuvo. Taigi apeliantas (SĮ „Vilniaus miesto būstas“) pripažįsta, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai reiškia reikalavimus butų savininkui atsiskaityti už namo bendroms reikmėms tiektą elektros energiją, tačiau vis tiek ginčija tokį reikalavimą. Ieškovas nurodė jog apeliantas teigia, jog atsakovas skolos neapmokėjo tik dėl to, kad vadovaudamasis mokėjimo pranešimu negalėtų apskaityti PVM sąnaudų. Ieškovas taip pat pažymėjo tai, jog atsakovui mokėjimo pranešimas buvo pateiktas apmokėjimui 2014 m. lapkričio mėnesį. Gavęs mokėjimo pranešimą, atsakovas jo neapmokėjo bei per protingą terminą nepateikė ieškovui jokių argumentų, kodėl jis negali to padaryti. Tik pareiškus ieškinį teisme, atsakovas ir trečiasis asmuo (apeliantas) savo atsikirtimus grindė neva netinkama mokėjimo dokumento forma, kas vertintina kaip formalus atsikirtimas, nes tokie argumentai atsirado tik teikiant atsiliepimą į ieškinį, o ne gavus mokėjimo pranešimą. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliacinis skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atmestinas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nurodė jog apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad nepaisant to, kad ir už patikslintą laikotarpį skola jau yra priteista civilinėje byloje Nr. e2-1676-905/2015, teismas ieškinį tenkino ir pakartotinai priteisė ieškovui skolą už tą patį laikotarpį. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl argumentų, kad skola jau priteista. Teismo išvada, kad ieškovo ieškinys pagrįstas trečiojo asmens – pastato administratoriaus UAB „Fabeta“ pateiktais ieškovui atsakovo skolos paskaičiavimais neatitinka byloje esančių įrodymų – administratoriaus paskaičiavimų. Ieškinio reikalavimų neatitikimas administratoriaus pateiktiems duomenims bei to nurodymas negali sąlygoti atsakovui ar trečiajam asmeniui pareigos įrodinėti ieškinio pagrindo administratoriaus paskaičiavimo nepagrįstumo. Teismo motyvas dėl administratoriaus paskaičiavimų nenuginčijimo nėra ir negali būti pagrindu tenkinti ieškinį, kurio reikalavimai neatitinka jo pagrindo ir Civilinio proceso kodekso (toliau tekste CPK) 178 straipsnio nuostatų. ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimus, bei jų dydį. Priimdamas skundžiama sprendimą teismas rėmėsi ieškovo pateikta lentele, kuri negali būti laikoma tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu ieškovo reikalavimą, nes minėti dokumentai, kuriais iš esmės rėmėsi pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą, nėra pirminiai privalomi apskaitos dokumentai. Pažymėjo, kad ieškovas AB „LESTO“ yra juridinis, pelno siekiantis asmuo, verslininkas, jam yra žinomos buhalterinės apskaitos taisyklės bei ūkinių operacijų įforminimas, todėl grįsdamas savo reikalavimą bei jų dydį privalėjo įrodyti tai leistinais įrodymais t.y. buhalterinės apskaitos dokumentais. BAĮ 12 straipsnio 1dalyje įtvirtinta nuostata, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismo išvadas gali pagrįsti banko pavedimai, PVM sąskaitos faktūros, tačiau ne buhalterinės apskaitos reikalavimų neatitinkančios ieškovo pateiktos lentelės. Atsakovė PVM sąskaitų faktūrų už ieškovo suteiktas paslaugas nėra gavusi, todėl skundžiamas sprendimas turi būti naikinamas, pirmos instancijos teismui pažeidus įrodymų leistinumo principą, netinkamai paskirsčius įrodinėjimo pareigą šalims, pažeidus imperatyvias įstatymo normas.

Motyvuojamoji dalis

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Ginčo, kad butai, nuosavybes teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, nėra šį faktą patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai, Nekilnojamo turto registro duomenys. Ginčo dalykas yra neapmokėta namų bendro naudojimo reikmėms suvartota elektros energija už laikotarpį kai minėtuose butuose negyveno nuomininkai (nebuvo sudarytos elektros energijos tiekimo sutartys su butų nuomininkais). Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pagrįstai rėmėsi ieškovo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, pagal kuriuos atsakovo įsiskolinimą sudaro 36,35 Eur. Taip pat pagrįstai sprendė, kad atsakovo prievolė padengti išlaidas, ieškovo turėtas tiekiant elektros energiją į bendro naudojimo patalpas atsakovui kyla ne iš sutartinių šalių santykių, bet yra nustatyta įstatymo ir kitų poįstatyminių teisės aktų. CK 4.76 straipsnis nustato jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (duodamas pajamas) bei atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles susijusias su bendru daiktu (turtu) taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta jog buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalines nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent atsakovas privalo apmokėti šias išlaidas laikotarpiais kai butai nenuomojami atitinka minėtas įstatymo nuostatas. Namus, kuriuose randasi ginčo butai, administruojantis trečiasis asmuo byloje UAB „Fabeta“ kiekvieno mėnesio gale fiksuoja suvartotos elektros energijos bendroms reikmėms rodmenis, pateikia šiuos rodmenis ieškovui AB LESTO, kuris ir apskaičiuoja mokėtiną sumą, kurią UAB „Fabeta“ paskirsto atskirų butų savininkams proporcingai bendrosios nuosavybės daliai. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 132.17 punktas numato, kad jeigu elektros energija tiekiama daugiabučio namo gyventojams bendroms reikmėms už atsiskaitymą su tiekėjų yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo būtų ir kiti patalpų savininkai, kas taip pat suponuoja atsakovo kaip turto savininko pareigą dengti susidariusią skolą. Atsakovas teigdamas jog įsiskolinimas galimai paskaičiuotas neteisingai išreiškia tik deklaratyvias abejones minėtų paskaičiavimų tikslumu, tačiau neneigia jog įsiskolinimų nėra sumokėjęs. Siekdamas pagrįsti tokius savo teiginius apeliantas turėtų pateikti duomenis įrodančius jog arba namų, kuriuose yra atsakovui priklausantys ginčo butai skaitiklių duomenys yra kitokie arba jie yra neteisingi, arba, kad paskaičiuota neatsižvelgiant į ginčo butų plotą ir kt. Tuo tarpu tokių duomenų jis nėra pateikęs. Apeliantas byloje yra nurodęs jog pats negalįs prieiti pvz. prie skaitiklių, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis būtų ketinęs kaip nors dalyvauti nuimant skaitiklių parodymus ar atliekant skaičiavimus, prašęs atitinkamų institucijų patikrinti tiek skaitiklius, tiek jam priklausančių mokesčių paskaičiavimo teisingumą, byloje nėra ir duomenų, kad ginčo namuose esantys skaitikliai yra nepraėjęs metrologinės patikros.

Dėl įsiskolinimo už butą G. g., apeliantas teigia jog įsiskolinimas šioje dalyje už laikotarpį nuo 2013 01 01 iki 2013 05 01 sudarantis 23,62 Lt jau priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 01 07 sprendimu kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1676-905/2015. Tačiau kaip matyti iš teismo posėdžio vykusio 2015 06 02 įrašo bei į bylą pateiktų rašytinių sumų paskirstymo už elektrą bendroms reikmėms duomenų kuriuos trečiasis asmuo UAB „Fabeta“ pateikė papildomai (elektroninės bylos priedas b.l. 86) ieškovas į ieškinio reikalavimus mokesčius už elektrą yra įtraukęs tik už du mėnesius 2013 m. sausio vasario mėnesius, kurie nėra priteisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, taip pat pašalino abejones dėl skolos už butą S. N. g., Vilniuje.

Taisyklių 100 punktas nustato, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs jog atvejais, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo, kaip butų ir kitų patalpų savininko, teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta namo bendrojo naudojimo objektų administravimo išlaidų apmokėjimo tvarka, savivaldybei tenka CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-494/2012; 2013-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-131/2013).

Kadangi pats atsakovas rašytinių sutarčių dėl elektros energijos tiekimo ginčo butų atveju nebuvo sudaręs ieškovas neturėjo pagrindo išrašyti atsakovui PVM sąskaitų-faktūrų dėl patiektos elektros energijos. Atsakovas nepaneigė ieškovo nurodytos aplinkybės, kad laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą, šie butai nebuvo nuomojami, atsakovui, kaip butų savininkui, tenka CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga, proporcingai savo daliai, apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, tame tarme ir apmokėti išlaidas už namo bendro naudojimo patalpų apšvietimui sunaudotą elektros energiją.

Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8.5. punkte nustatyta, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį pagal elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis ir sutartis su elektros energijos tiekėjais apskaičiuoja įmokas už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją. Ieškovas nedisponuoja visais duomenimis, reikalingais apskaičiuoti atskiro buto ar kitų patalpų savininko mokėtinas įmokas už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją. Tokios sąskaitos galėtų būti išrašytos namo administratoriui dėl bendrosioms namo reikmėms patiektos elektros energijos kiekio ir kainos, tačiau tokiose sąskaitose nebūtų nurodyta kiekvieno buto ar kitų patalpų savininko mokėtina suma, apskaičiuota proporcingai jo bendrosios nuosavybės daliai. Todėl pastatų administratorių pateikti duomenys apie buto ar kitų patalpų savininkui apskaičiuotas mokėti įmokas už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją laikytini tinkamais šių įmokų dydį pagrindžiančiais įrodymais.

Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliacinį skundą atmetus, remiantis 93 straipsnio nuostatomis apeliantui bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinėje instancijoje nepriteisiamos, ieškovas ir tretieji asmenys įrodymų apie jo turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra pridėję ir jų priteisti neprašė, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje byloje dalyvaujantiems asmenims nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Liuda Uckienė