- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-17
- Bylos Nr.
- I-2822-171/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00966-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Henrikas Sadauskas, Irena Paulauskienė
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Pareiškėjas
- T. M.
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio ir Henriko Sadausko, dalyvaujant atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos atstovei Simonai Bočkutei, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Galinai Sokolovskajai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. M. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja T. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), kurį patikslino (b. l. 16–17), prašydama:
1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – Tarnyba) 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. PS-9051;
2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2012-03-15 sprendimą Nr. (6.5)I-1712;
3) įpareigoti atsakovę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybą iš naujo išnagrinėti ir patenkinti jos prašymą dėl senatvės pensijos paskyrimo.
Pareiškėja skunde paaiškino, kad Tarnyba, išnagrinėjusi jos pateiktus dokumentus pensijai gauti, nusprendė neskirti pensijos, nes ji neatitinka reikalavimų ir nėra įgijusi reikalingo darbo stažo. Nurodo, kad 1993 m. rugsėjo mėnesį išvyko iš Lietuvos į JAV, kur šiuo metu gyvena. 2011 m. rugsėjo mėnesį jai sukako 60 metų, todėl kreipėsi į Tarnybą su prašymu skirti senatvės pensiją, pateikė visus reikiamus dokumentus. Pati pasiskaičiavo, kad turi 22 metų ir 10 mėnesių darbo stažą TSRS ir LTSR. Pareiškėja mano, kad Tarnybos išvada, jog darbo knygelėje esantys įrašai neatitinka reikalavimų, nėra pagrindas nepripažinti darbo stažo ir neskirti pensijos.
Pareiškėja 2012-05-09 pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose prašo teismo apskaičiuoti jos darbo stažą, remiantis darbo knygele ir intarpu į ją. Teigia, kad jai neaišku, iš kur atsakovė paėmė duomenis apie jos atleidimo iš kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ laiką – 1990-12-31, kadangi tokios datos iš viso nėra nei intarpe, nei pačioje darbo knygelėje. Nurodė, kad nesupranta, kodėl atsakovė neįskaičiuoja į darbo stažą laiko, kurį išdirbo nuo 1968-09-02 iki 1974-09-09 TSRS laikais (Rusijos Federacijos teritorijoje), laiko, kurį dirbo Kapsuko rajono kariniame komisariate nuo 1975 iki 1977-01-03, bei laiko nuo 1977-02-09 iki 1989-07-03, kurį dirbo Kaune degalinių organizavimo valdyboje.
Pažymi, kad jos kaltės dėl to, jog kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ vadovybė iki 1990-12-31 neperregistravo kooperatyvo, nėra, to ji nežinojo, kooperatyve sąžiningai ėjo technikės pareigas, todėl atsakovė neturi pagrindo neigti jos darbo stažą ir jį sutrumpinti. Tuos pačius argumentus pareiškėja nurodo ir dėl atsakovės argumento, kad darbo knygelėje nenurodyta, kokiu dokumentu remiantis buvo priimta į darbą UAB „Nafta“ ir kad UAB „Nafta“ 1991-06-01–1991-12-31 nemokėjo socialinio draudimo įmokų. Pareiškėja mano, kad nagrinėjamu atveju reikia vadovautis ne tik teisės normomis, bet ir žmogiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į tai, kad ne jos kaltė, jog gyveno ir dirbo Sovietų Sąjungoje, o ne Lietuvos Respublikoje.
Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (b. l. 77).
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 32–33) nurodė, kad senatvės pensijos užsienyje gyvenantiems JAV piliečiams skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir JAV Vyriausybės susitarimu dėl socialinio draudimo pensijų mokėjimo į užsienį (toliau – Susitarimas), Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas), Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuostatai), bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo užsienyje gyvenantiems JAV piliečiams tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtintu VSDFV direktoriaus 2003 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. V-100.
Pagal Tvarkos aprašo 2 ir 4 (buvusį 4.2) punktus, senatvės pensija užsienyje gyvenančiam JAV piliečiui skiriama ir mokama, jei jis atitinka Pensijų įstatyme nustatytas sąlygas šios rūšies pensijai gauti, yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (toliau – stažas), nustatytą senatvės pensijai, dirbdamas Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose, negauna užsienio valstybėje pensijos už stažą, už kurį pensija skiriama Lietuvoje. Pensijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad minimalus stažas senatvės pensijai yra 15 metų.
Iš pareiškėjos pateiktos darbo knygelės nustatyta, kad pareiškėja Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbo 6 metus 2 mėnesius 17 dienų (nuo 1974-10-15 iki 1975-04-22 Kapsuko baldų fabrike, nuo 1977-02-09 iki 1981-02-20 Degalinių darbo organizavimo valdyboje, nuo 1989-07-04 iki 1990-12-31 kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“, nuo 1991-11-04 iki 1991-12-31 UAB „Lietūkis“).
Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1-677 kooperatyvai iki 1990 m. gruodžio 31 d. savo veiklą turėjo pertvarkyti pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą bei kitus šią veiklą reglamentavusius įstatymus ir persiregistruoti, o atsižvelgus į tai, kad įrašas apie atleidimą iš darbo kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintas kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, Tarnyba į pareiškėjos stažą įtraukė laikotarpį iki 1990-12-31. Pareiškėjos darbo knygelėje nenurodyta, kokiu dokumentu remiantis ji buvo priimta į darbą UAB „Nafta“, be to, UAB „Nafta“ 1991-06-01–1991-12-31 nemokėjo socialinio draudimo įmokų, todėl įskaityti laikotarpį nuo 1991-02-19 iki 1991-11-04 į pareiškėjos stažą nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundo netenkinti. Sutiko, kad 1975-06-25–1977-01-03 laikotarpis, kai pareiškėja dirbo Kapsuko rajono kariniame komisariate, pagal naujai gautus dokumentus turi būti įskaitytas į stažą. Nurodė, kad iš VSDFV Kauno skyriaus atsakymo matyti, jog UAB „Nafta“ finansinių ataskaitų neteikė ir valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus nuo 1991-06-01 iki 1993-12-31 nedeklaravo ir nemokėjo. Kadangi darbo knygelėje nebuvo nurodytas įsakymo numeris, Lietuvos centrinis valstybės archyvas išdavė pažymą, kad pareiškėja nuo 1975 m. birželio 25 d. priimta į Kapsuko komisariatą, todėl tas laikotarpis įskaitytas į jos darbo stažą. Susumavus laikotarpius pareiškėjos darbo stažas yra 7 metai 8 mėnesiai 25 dienos (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV su pareiškėjos skundu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti. Savo poziciją grindė iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir atsakovė (b. l. 56–58). Papildomai paaiškino, kad pagal įrašus darbo knygelėje pareiškėja Lietuvos įmonėse, įstaigose ir organizacijose dirbo nuo 1974-10-15 iki 1975-04-22 (Kapsuko baldų fabrikas), nuo 1975-06-25 iki 1977-01-03 (Kapsuko rajono karinis komisariatas), nuo 1977-02-09 iki 1981-02-20 (Degalinių darbo organizavimo valdyba), nuo 1989-07-04 iki 1991-02-18 (kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“), nuo 1991-02-19 iki 1991-11-04 (UAB „Nafta“) ir nuo 1991-11-04 iki 1991-12-31 (UAB „Lietūkis“). Pareiškėjos darbo knygelėje nurodyti laikotarpiai (1968-09-02–1969-10-20, 1969-10-24–1971-08-23, 1971-09-02–1972-08-21, 1972-09-04–1974-09-09 ir 1981-02-23–1989-07-03) yra darbo Rusijos Federacijos įmonėse, įstaigose ir organizacijose laikotarpiai.
Teigia, kad, nagrinėjant įrašus pareiškėjos darbo knygelėje, buvo nustatyta, jog prie įrašo apie priėmimą 1975-06-25 į Kapsuko rajono karinį komisariatą (įrašas (duomenys neskelbtini)) nenurodyti įsakymo apie priėmimą į darbą šiame komisariate data ir numeris, taip pat nenurodytas įsakymo apie priėmimo 1991-02-19 į UAB „Nafta“ numeris (įrašas (duomenys neskelbtini)), taigi šie įrašai neatitiko Nuostatų 23.1 punkto reikalavimų, todėl Tarnyba teisėtai ir pagrįstai nusprendė darbo Kapsuko rajono kariniame komisariate ir UAB „Nafta“ laikotarpių neįskaityti į pareiškėjos stažą.
Nurodo, kad pareiškėja iš kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ buvo atleista 1991-02-18, t. y. tuo metu, kai teisės aktų nustatyta tvarka neperregistruoto kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo neteisėta, jos darbo šiame kooperatyve laikas į stažą gali būti įskaitytas tik iki 1990-12-31. Daro išvadą, kad pareiškėjos stažas, įgytas dirbant Lietuvos įmonėse, įstaigose ir organizacijose, yra 6 metai 2 mėnesiai 17 dienų, t. y. pareiškėja neįgijo minimalaus 15 metų stažo dirbdama Lietuvos įmonėse, įstaigose ir organizacijose, todėl Tarnyba teisėtai ir pagrįstai 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. PS-9051 atsisakė skirti jai senatvės pensiją.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti. Pažymėjo, kad laikotarpis nuo 1991-02-19 iki 1991-05-31 turėtų būti įskaitytas į stažą, nes, įmonę perregistravus, ji įmokų pradėjo nemokėti nuo 1991 m. birželio mėn. Įraše dėl priėmimo į darbą UAB „Nafta“ nenurodytas priėmimo į darbą įsakymo numeris, taigi tai ir buvo pirminė nurodyto stažo neįskaitymo priežastis (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Tarnyba 2011-12-27 sprendimu Nr. PS-9051 neskyrė pareiškėjai T. M. valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, kadangi ji neatitinka Tvarkos aprašo 4.2 punkto nuostatos (b. l. 34).
Nesutikdama su priimtu sprendimu, pareiškėja 2012-02-15 pateikė skundą VSDFV (b. l. 59), ši išnagrinėjusi 2012-03-15 sprendimu Nr. (6.5)I -1712 (b. l. 60–61) pareiškėjos skundo netenkino, konstatavo, kad Tarnybos 2011-12-27 sprendimas Nr. PS-9051 yra teisėtas ir pagrįstas.
Ginčo dalykas – Tarnybos 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. PS-9051 ir VSDFV 2012-03-15 sprendimo Nr. (6.5)I-1712 teisėtumas ir pagrįstumas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Pensijų įstatymas, Nuostatai, Susitarimas ir VSDFV direktoriaus įsakymu Nr. V-100 patvirtintas Tvarkos aprašas.
Pagal Pensijų įstatymo 1 straipsnio 4 dalį, užsienyje nuolat gyvenantys asmenys, kurie šio įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, turi teisę gauti valstybines socialinio draudimo pensijas pagal šį įstatymą ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka.
Nustatyta, kad pareiškėja T. M. yra JAV pilietė (b. l. 54), todėl jos teisė į senatvės pensiją turi būti nustatoma vadovaujantis anksčiau minėtų teisės aktų nuostatomis.
Tvarkos apraše (redakcija, galiojusi nuo 2003-04-04 iki 2012-01-22) buvo nustatyta, kad teisę gauti senatvės pensiją turi užsienyje gyvenantys JAV piliečiai, kurie: atitinka Pensijų įstatyme nustatytas sąlygas šiai pensijai gauti (4.1 punktas); yra įgiję ne mažesnį už minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, atitinkamos rūšies pensijai gauti dirbdami Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose (4.2 punktas). Analogiškos nuostatos įtvirtintos aktualios redakcijos Tvarkos aprašo 4 punkte.
Pensijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad minimalus stažas senatvės pensijai yra 15 metų. Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2012-01-22) 8 punkte įtvirtinta, kad stažą, įgytą dirbant Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose, sudarantys laikotarpiai nurodyti Nuostatų 23¹ bei 23² punktuose.
Nuostatų 23¹.1 punkte nustatyta, kad stažu, įgytu dirbant Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose, be kita ko, laikomi Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyti laikotarpiai, kai asmuo dirbo ar tarnavo Lietuvos teritorijoje buvusiose įmonėse, įstaigose ar organizacijose, ir Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų Lietuvos kūrybinių sąjungų narių kūrybinės veiklos laikotarpiai.
Apibendrinus išdėstytas nuostatas, darytina išvada, kad užsienyje gyvenantys JAV piliečiai, turi teisę gauti senatvės pensiją, jei jie yra įgiję ne mažesnį kaip 15 metų stažą dirbdami Lietuvos teritorijoje (geografine prasme) buvusiose įmonėse, įstaigose, organizacijose.
Nuostatų 23.1 punkte įtvirtinta, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi remiantis darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu, darbas kolūkyje (šių Nuostatų 16 punktas) – kolūkiečių darbo knygelėmis ir buvusių kolūkių, kurių žemė buvo perduota tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms bei organizacijoms, buvusių narių darbas kolūkiuose – darbo stažo nustatymo komisijų sprendimų išrašais ir kitais šiame punkte išvardytais dokumentais.
Pareiškėjos darbo knygelėje nurodoma, kad Lietuvos teritorijoje veikusiose įmonėse, įstaigose, organizacijose ji dirbo šiais laikotarpiais: nuo 1974-10-15 iki 1975-04-22 (Kapsuko baldų fabrike), nuo 1975-06-25 iki 1977-01-03 (Kapsuko rajono kariniame komisariate), nuo 1977-02-09 iki 1981-02-20 (Degalinių darbo organizavimo valdyboje), nuo 1989-07-04 iki 1990-02-18 (kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“), nuo 1991-02-19 iki 1991-11-04 (UAB „Nafta“), nuo 1991-11-04 iki 1991-12-31 (UAB „Lietūkis“).
Teismo posėdyje atsakovės atstovės pateiktoje pažymoje (b. l. 91) nurodyta, kad pareiškėjos stažas, už kurį pensija skiriama Lietuvoje, yra 7,7361 metų. Atsakovės atstovė paaiškino, kad tai sudaro 7 metus 8 mėnesius 25 dienas (neįskaičius darbo stažo UAB „Nafta“).
Kaip minėta, pagal Nuostatų 23.1 punktą, stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi remiantis darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo ir pan.), patvirtintais darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu. Kadangi pareiškėjos darbo knygelėje nenurodytas įsakymo dėl priėmimo į UAB „Nafta“ numeris (įrašas (duomenys neskelbtini)), be to, UAB „Nafta“ laikotarpiu nuo 1991-06-01 iki 1991-12-31 nemokėjo socialinio draudimo įmokų, atsakovė padarė išvadą, kad laikotarpis nuo 1991-02-19 iki 1991-11-04 neįskaitytinas į pareiškėjos darbo stažą Lietuvos teritorijoje veikusiose įmonėse, įstaigose, organizacijose.
Nors pareiškėjos darbo knygelėje nėra nurodytas priėmimo į UAB „Nafta“ įsakymo numeris, tačiau iš darbo knygelės (b. l. 53) matyti, kad iš UAB „Nafta“ T. M. atleista 1991-11-04 įsakymu Nr. 73. Iš VSDFV Kauno skyriaus 2012-05-18 rašto Nr. (7.27)S-30598 (b. l. 90) nustatyta, kad UAB „Nafta“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1991-01-17, finansinių ataskaitų neteikė ir valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus laikotarpiu nuo 1991-06-01 iki 1993-12-31 nedeklaravo ir nemokėjo.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja negalėjo būti atleista iš darbo, jei prieš tai į jį nebūtų buvusi priimta, įvertinęs tai, kad iki 1991-06-01 UAB „Nafta“ socialinio draudimo įmokas už darbuotojus mokėjo, aplinkybę, kad darbo knygelėje nenurodytas priėmimo į UAB „Nafta“ įsakymo numeris, laiko neesmine. Taigi šiuo atveju darytina išvada, kad UAB „Nafta“ iki 1991-06-01 mokėjo socialinio draudimo įmokas, taigi laikotarpis nuo 1991-02-19 iki 1991-05-31 turi būti įskaitytas į pareiškėjos stažą pensijai gauti.
Apskaičiuodami pareiškėjos stažą Lietuvos teritorijoje veikusiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo į pareiškėjos stažą Lietuvoje savo sprendimuose neįskaitė 1975-06-25–1977-01-03 laikotarpio, kai ji dirbo Kapsuko rajono kariniame komisariate, kadangi pareiškėjos darbo knygelėje prie įrašo apie priėmimą į Kapsuko rajono karinį komisariatą (įrašas (duomenys neskelbtini)) nenurodyti įsakymo apie priėmimą į darbą šiame komisariate data ir numeris.
Rusijos Federacijos gynybos ministerija 2012-02-01 rašte Tarnybai (b. l. 96) nurodė, kokiu įsakymu remiantis pareiškėja priimta į Kapsuko rajono karinį komisariatą, rašte išdėstytas įsakymo turinys.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos darbo laikas Kapsuko rajono kariniame komisariate nuo 1975-06-25 iki 1977-01-03 turi būti įskaitytas į jos darbo stažą Lietuvos teritorijoje veikusiose įmonėse, įstaigose, organizacijose. Pažymėtina, kad šios aplinkybės, gavus naujus įrodymus iš Rusijos Federacijos gynybos ministerijos, teismo posėdyje neginčijo ir atsakovės bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovės (žr. bylos priedą su kompiuterine laikmena).
Pareiškėja teismui pateikė notaro patvirtintą darbo knygelės 22–23 lapo kopiją (b. l. 78), kurioje yra 2012-05-28 įrašas Nr. 32, kad įrašo Nr. 31 (20 puslapis) metų stulpelyje (2) iš (4) padaryta klaida: neteisingai nurodyti atleidimo metai – vietoje 1991 m. turi būti 1993 metai. Tikroji atleidimo data – 1993-12-31.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis 1992-10-06 Socialinės apsaugos ministerijos įsakymo Nr. 96 1 punktu, visų įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojų (apdraustųjų), kurie yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4-ą straipsnį, darbo knygelės pakeistos į valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. To paties įsakymo 2 punkte nustatyta, kad darbo knygelės keičiamos nutraukiant jų tolesnį pildymą ir išduodant valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas nuostatas, daro išvadą, kad pareiškėjos darbo knygelės įrašas Nr. 32 negalėjo būti padarytas 2012-05-28, kadangi tuo metu pagal teisės aktų nuostatas darbo knygelės nebebuvo pildomos. Be to, kaip minėta, pagal Nuostatų 23.1 punktą, įrašai darbo knygelėse turi būti padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo ir pan.), o nagrinėjamu atveju nėra nurodyta, kokiu dokumentu (įsakymu ar pan.) remiantis darbo knygelėje įrašytas įrašas Nr. 32, pagal kurį pareiškėjos atleidimo data nurodoma dvejais metais vėliau nei įraše Nr. 31.
Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo į pareiškėjos darbo stažą Lietuvos teritorijoje veikusiose įmonėse, įstaigose, organizacijose įskaityti ilgesnio darbo UAB „Lietūkis“ nei nuo 1991-11-04 iki 1991-12-31.
Dėl pareiškėjos argumento, kad atsakovė nurodo neteisingus duomenis apie jos atleidimo iš kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ datą (1990-12-31), pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. I-677 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo įsigaliojimo ir kitų rūšių įmonių perregistravimo tvarkos“ 2 punktą visos kooperatinės ir kitos privačios įmonės įpareigotos iki 1991-01-01 pertvarkyti savo veiklą pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą ir juo pagrįstus kitus įmonių veiklą reglamentuojančius įstatymus ir persiregistruoti, o nustatytu laiku neperregistruotų kooperatinių ir kitų privačių įmonių veikla draudžiama.
Iš pareiškėjos darbo knygelės (b. l. 52) matyti, kad ji iš kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ buvo atleista 1991-02-18 (įrašas apie atleidimą iš kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintas šio kooperatyvo antspaudu), t. y. tuo metu, kai teisės aktų nustatyta tvarka neperregistruoto kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo draudžiama. Taigi atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai nurodo, kad pareiškėjos darbo šiame kooperatyve laikas į stažą gali būti įskaitytas tik iki 1990-12-31, t. y. iki datos, kai kooperatyvas veikė teisėtai.
Teismas, apibendrinęs išdėstytus argumentus, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, remdamasis pareiškėjos darbo knygelės duomenimis, daro išvadą, kad pareiškėjos darbo stažas Lietuvos teritorijoje veikusiose įmonėse, įstaigose, organizacijose iš viso sudaro 6 metus 21 mėnesį ir 97 dienas (arba 8 metai ir 7 dienos), t. y. 6 mėnesiai 8 dienos Kapsuko baldų fabrike (nuo 1974-10-15 iki 1975-04-22), 1 metai 6 mėnesiai 9 dienos Kapsuko rajono kariniame komisariate (nuo 1975-06-25 iki 1977-01-03), 4 metai 12 dienų Degalinių darbo organizavimo valdyboje (nuo 1977-02-09 iki 1981-02-20), 1 metai 5 mėnesiai 28 dienos kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 1989-07-04 iki 1990-12-31), 3 mėnesiai 12 dienų UAB „Nafta“ (nuo 1991-02-19 iki 1991-05-31), 1 mėnuo 28 dienos UAB „Lietūkis“ (nuo 1991-11-04 iki 1991-12-31).
Pažymėtina, kad analogiška stažo trukmė nurodyta pateiktoje atsakovės pažymoje (b. l. 91), t. y. 7 metai 8 mėnesiai 25 dienos, tačiau pridėję darbo UAB „Nafta“ nuo 1991-02-19 iki 1991-05-31 laiką (3 mėnesiai 12 dienų) gauname 8 metus ir 7 dienas.
Teismas atmeta pareiškėjos argumentą, kad laikotarpis nuo 1968-09-02 iki 1974-09-09, kai ji dirbo Rusijos Federacijos teritorijoje, turi būti įskaitomas į stažą pensijai gauti, kadangi, kaip minėta, pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, reikalinga būti įgijus ne mažesnį kaip 15 metų stažą dirbant Lietuvos teritorijoje (geografine prasme), ne kitų valstybių teritorijose.
Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjos skundo nėra pagrindo, kadangi, kaip minėta, iš viso pareiškėja yra įgijusi tik 6 metų 21 mėnesio ir 97 dienų (arba 8 metų ir 7 dienų) darbo stažą Lietuvos teritorijoje veikusiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, taigi pareiškėja T. M. nėra įgijusi 15 metų privalomo stažo, net ir įskaičius jos darbo laiką Kapsuko rajono kariniame komisariate nuo 1975-06-25 iki 1977-01-03 bei darbo laiką UAB „Nafta“ nuo 1991-02-19 iki 1991-05-31.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Tarnybos 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. PS-9051 ir VSDFV 2012-03-15 sprendimas Nr. (6.5)I-1712 laikytini iš esmės teisėtais ir pagrįstais, kadangi net ir gavus naujų dokumentų, kuriuos teismas įvertino, šių sprendimų turinys nesikeičia. Taigi nagrinėjamu atveju įpareigoti atsakovę Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjos T. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą