- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-13
- Bylos Nr.
- e2-8228-641/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00608-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Milvydaitė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- Šukionių medžiotojų
- Advokatai
- Irma Bekerė
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui Šukionių medžiotojų būreliui dėl visuotinio narių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas R. S. ir jo atstovė advokatė I. Bekerė prašo ieškinį patenkinti, pripažinti negaliojančiu Šukionių medžiotojų būrelio 2016 m. balandžio 23 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimą, kuriuo R. S. buvo pašalintas iš Šukionių medžiotojų būrelio narių ir priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad Šukionių medžiotojų būrelio visuotinis narių susirinkimas 2016 m. balandžio 23 d. neteisėtai - nesilaikydamas procedūrinių sąlygų ir nesant pakankamai svarių materialinių pagrindų - ieškovą pašalino iš būrelio narių dėl to, jog jis nemokėjo būrelio nario mokesčio, tikslinių įmokų už medžioklės sezoną ir organizuotas talkas. Teigė, jog ieškovas nuo 1987 m. turėjo medžiotojo bilietą, buvo aktyvus būrelio narys, nuo 2000 m. iki 2015 m. - valdybos narys, nuo 2009 m. iki apie 2015 m. balandžio mėn. - valdybos pirmininko pavaduotojas, o medžioklėse 2014 - 2016 m. laikotarpiu nedalyvavo dėl to, jog tuo metu dėl pareikštų įtarimų baudžiamojoje byloje iš ieškovo buvo paimti ginklai. Apie būrelio organizuotas talkas nežinojo, nes nebuvo pranešta. Taip pat nurodo, jog ieškovas tuo metu turėjo rimtų sveikatos problemų ir šiuo metu laukia kelio protezavimo operacijos. Apie turimus sumokėti mokesčius būreliui ir organizuotas talkas ieškovas sužinojo tik 2016 m. kovo 15 d. gavęs būrelio informacinį raštą, po ko dalį mokesčių sumokėjo, kitą dalį prašė leisti sumokėti dalimis. Ieškovas apie tai, jog 2016 m. balandžio 23 d. visuotiniame būrelio narių susirinkime bus sprendžiamas jo pašalinimo iš būrelio narių klausimas nebuvo informuotas ir nežinojo, susirinkime nedalyvavo. Ieškovas patvirtino, jog žinodamas, kad kiekvienų metų ataskaitinio visuotinio būrelio narių susirinkimo metu reikia mokėti nario mokestį, 2014 - 2016 m. nario mokesčio nesumokėjo, o susidariusią nario mokesčio skolą ir dalį tikslinių įmokų už nedalyvavimą talkose, sumokėjo tik 2016 m. kovo 15 d. gavęs atsakovo priminimą. Atsakovo Šukionių medžiotojų būrelio atstovai T. V. ir advokatas V. Strička su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2016 m. balandžio 23 d. vykusio narių susirinkimo metu priimtas nutarimas dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių yra teisėtas, nes šio susirinkimo metu nariai svarstė skolininkų sąrašą, kiekvieną narį atskirai apsvarstė ir nubalsavę būrelio narių balsų dauguma priėmė individualius kiekvieno nario, tame tarpe ir ieškovo, atžvilgiu sprendimus. Teigė, jog ieškovas, kaip ilgametis būrelio narys ir valdybos narys, būdamas sąmoningas ir puikiai išmanydamas būrelio įstatus, žinojo apie įstatuose numatytas savo, kaip būrelio nario, prievoles mokėti nario mokestį, dalyvauti talkose arba nedalyvaujant jose – mokėti tikslines įmokas, tačiau sistemingai tą daryti vengė, motyvuodamas savo asmeninėmis priežastimis – sveikatos ir finansinėmis problemomis. Mano, jog ieškovo, po atsakovo rašytinio priminimo apie įsiskolinimą už nario mokesčius ir talkas, atsiųstas prašymas leisti sumokėti dalį įsiskolinimo per 7 metų laikotarpį yra neprotingas ir nerodo ieškovo geranoriškumo, atvirkščiai - rodo ieškovo nenorą dalyvauti būrelio veikloje. Patvirtino, jog nebuvo valdybos siūlymo dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių, buvo siūlomas tik skolininkų sąrašo bendras svarstymas, darbotvarkėje nebuvo nurodytas ieškovo pašalinimo iš būrelio narių klausimas bei, jog 2016 m. balandžio 23 d. narių susirinkimo darbotvarkės laikraštyje neskelbė, nes taip nusprendė valdybos nutarimu. Taip pat nurodė, jog 2016 m. balandžio 23 d. narų susirinkimo metu iš 16 skolininkų sąrašo buvo svarstomi tik 8 būrelio nariai, nes dalies skolininkų klausimai buvo išspręsti iki susirinkimo valdybos nutarimu, o daliai svarstytų būrelio narių susirinkimo metu buvo leista susimokėti įsiskolinimus iki 2017 m. sausio mėn.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo, kaip būrelio (asociacijos) nario, pašalinimo iš būrelio (asociacijos) teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovas, mano, kad jo teisės buvo pažeistos pašalinant jį iš būrelio narių, nes nutarimas priimtas neteisėtai - pažeidžiant procedūrinius reikalavimus bei nepakankant materialinio pagrindo, todėl jis skundžia teismui tokį būrelio visuotinio narių susirinkimo priimtą nutarimą (Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalis). Atsakovo manymu, procedūrinių ir materialiųjų pažeidimų pašalinant ieškovą iš būrelio narių nebuvo padaryta ir ginčo nutarimas priimtas teisėtai.Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad atsakovas Šukionių medžiotojų būrelis (toliau – būrelis) yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija (Šukionių medžiotojų būrelio įstatų, 2015 m. rugpjūčio 6 d. įregistruotų Juridinių asmenų registre (toliau – įstatai) 1 punktas, 2 punktas, 5 punktas). Iš įstatų 23, 24, 25 ir 29 punktų matyti, jog būrelio aukščiausias valdymo organas – būrelio narių susirinkimas, kitas kolegialus valdymo organas – valdyba. Būrelio narių susirinkimą šaukia valdyba, paskelbdama apie jo sušaukimo vietą, laiką ir darbotvarkę prieš 15 dienų iki susirinkimo pradžios dienraštyje „Šiaulių kraštas“ arba išsiųsdama pranešimus kiekvienam nariui prieš 15 dienų elektroniniu paštu, arba paštu, arba informuojant pasirašytinai. Tik būrelio narių susirinkimas priima į būrelį naujus arba šalina iš jo esamus būrelio narius. Iš Šukionių medžiotojų būrelio susirinkimo 2016 m. balandžio 23 d. sąrašo matyti, jog 2016 m. balandžio 23 d. Šukionių medžiotojų būrelį sudarė 40 narių, vienas narių – R. S. Šukionių medžiotojų būrelio susirinkimo 2016 m. balandžio 23 d. sąrašo 34 punktas). Iš 2015 m. gegužės 24 d. Šukionių medžiotojų būrelio valdybos posėdžio protokolo matyti, jog būrelio valdyba nutarė įsigytoje sodyboje organizuoti talkas kiekvieną sekmadienį, talkose privalomai dalyvaujant visiems būrelio nariams. Būrelio narys, negalintis dalyvauti talkoje, vietoje savęs į talką gali atsiųsti kitą žmogų arba turi sumokėti 20,00 Eur mokestį už vieną talkos dieną. Būrelio narys, nesumokėjęs mokesčio už nedalyvavimą talkoje, negali dalyvauti būrelio plotuose organizuojamose medžioklėse. Taip pat nutarta, jog būrelio valdybos nariai turi skubiai informuoti savo grupių narius apie šiame valdybos posėdyje priimtus nutarimus.Iš 2015 m. gegužės 24 d. Šukionių medžiotojų būrelio susirinkimo protokolo matyti, jog būrelio narių susirinkime buvo nutarta, kad būrelio nariai privalo dalyvauti sodybos tvarkymo talkose. Būrelio narys, negalintis dalyvauti talkoje, vietoje savęs į talką gali atsiųsti kitą žmogų arba privalo mokėti 20,00 Eur tikslinį mokestį už vieną talkos dieną nuo 2015 m. gegužės 31 d. Nuo dalyvavimo talkose ir tikslinio mokesčio už nedalyvavimą joje būrelio narys atleidžiamas ligos atveju. Grupių vadovai įpareigoti skubiai informuoti būrelio narius, nedalyvavusius susirinkime, apie šiame susirinkime priimtus nutarimus.Iš Šukionių medžiotojų būrelio narių suvestinės apie dalyvavimą organizuotose talkose, tvarkant būrelio įsigytą sodybą nuo 2015 m. gegužės 24 d. ir registracijos duomenų matyti, jog ieškovas nesiregistravo į Šukionių medžiotojų būrelio narių nuo 2015 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. organizuotas talkas ir jose nedalyvavo 21 dieną, skola už nedalyvavimą talkose sudaro 400,00 Eur.Iš 2016 m. kovo 14 d. Šukionių medžiotojų būrelio valdybos posėdžio protokolo matyti, jog būrelio valdyba nutarė 2016 m. balandžio 23 d. būrelio ataskaitiniame susirinkime, be kitų susirinkimo darbotvarkės klausimų, apsvarstyti klausimą dėl būrelio narių – skolininkų sąrašo (darbotvarkės 3 ir 8 punktai).Iš Pakruojo rajono Šukionių medžiotojų būrelio 2016 m. kovo 15 d. informacijos – priminimo rašto matyti, jog atsakovas informavo ieškovą apie ieškovo skolą atsakovui (144,81 Eur – būrelio nario mokestį už 2013 - 2016 m. medžioklių sezonus, 55,00 Eur – tikslinę įmoką už 2015 - 2016 m. medžioklės sezoną, 400,00 Eur – už nedalyvavimą 20 organizuotų talkų, už kiekvieną nedalyvavimą talkoje taikant 20,00 Eur mokestį) ir išaiškino ieškovui, jog ši skolas atsakovui gali būti likviduota iki 2016 m. balandžio 23 d. įvyksiančio Šukionių medžiotojų būrelio narių atskaitinio susirinkimo, o iki nurodytos datos nelikvidavus įsiskolinimo, šis klausimas bus teikiamas svarstymui būrelio susirinkime.Iš laikraščio AUKSINĖ VARPA, 2016 m. balandžio 6 d. Nr. 27 (8394) 4 puslapio matyti, jog Šukionių medžiotojų būrelio valdyba šiame laikraštyje 2016 m. balandžio 6 d. paskelbė pranešimą, jog „balandžio 23 d. 12 val. Kauksnujų kaime įvyks Šukionių medžiotojų būrelio susirinkimas“. Iš 2016 m. balandžio 17 d. R. S. rašto dėl įsiskolinimo bei baudų suderinimo bei apmokėjimo akto matyti, jog ieškovas atsakovą informavo, kad vykdydamas atsakovo 2016 m. kovo 15 d. informacinį – priminimo raštą, sumokėjo atstovui 144,81 Eur būrelio nario mokestį už 2013 - 2016 m. medžioklių sezonus, 55,00 Eur tikslinę įmoką už 2015 - 2016 m. medžioklės sezoną bei 50,00 Eur baudos dalį iš 400,00 Eur baudų sumos už nedalyvavimą 20 organizuotų talkų, nurodydamas, jog likusią baudos sumą sumokės kiekvienais metais mokėdamas po 50,00 Eur dalį, mokant būrelio nario mokestį bei kitas numatytas įmokas, esant sunkiai asmeninei ekonominei padėčiai. Pateikė mokėjimo dokumentus dėl 144, 81 Eur, 55,00 Eur ir 50,00 Eur sumų atsakovui sumokėjimo 2016 m. balandžio 17 d. mokėjimo pavedimais.Iš 2016 m. balandžio 23 d. Šukionių medžiotojų būrelio susirinkimo protokolo matyti, jog Šukionių medžiotojų būrelio 2016 m. balandžio 23 d. susirinkime iš viso dalyvavo 29 būrelio nariai, R. S. - nedalyvavo (Šukionių medžiotojų būrelio susirinkimo 2016 m. balandžio 23 d. sąrašo 34 punktas). Šio susirinkimo nutarimu (protokolo 8.8.2 punktas) nutarta pašalinti ieškovą iš būrelio narių, remiantis būrelio įstatų 14.3 ir 21 punktais, t. y. už įstatuose nurodytos pareigos - mokėti tikslines įmokas, mokesčius, susijusius su būrelio veikla – nevykdymą. Iš 2016 m. birželio 3 d. R. S. pranešimo matyti, jog ieškovas atsakovui pranešė, jog 2016 m. gegužės 22 d. sumokėjo 50,00 Eur baudos dalį iš likusios 350,00 Eur baudos sumos už nedalyvavimą talkose. Pateikė banko pavedimo išrašą dėl 50,00 Eur sumos sumokėjimo atsakovui 2016 m. gegužės 22 d.Iš 2016 m. birželio 12 d. Šukionių medžiotojų būrelio valdybos posėdžio protokolo matyti, jog būrelio valdyba svarstė į būrelio sąskaitą 2016 m. gegužės 22 d. gautos R. S. 50,00 Eur įmokos (dalinio įsiskolinimo apmokėjimo) klausimą ir nutarė sugrąžinti R. S. 50,00 Eur įmoką, nes jis nebėra būrelio narys nuo pašalinimo iš būrelio 2016 m. balandžio 23 d.Iš į bylą pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų, epikrizės ir prašymo sąnario pirminiam endoprotezavimui gauti matyti, jog R. S. nuo 2006 m. gruodžio 4 d. ribotai juda, patiria dešinio kelio sąnario skausmus, ko paskoje, 2006 m., 2010 m. gydėsi VšĮ Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninėje ir 2010 m. sausio 20 d. kreipėsi dėl dešinio kelio pirminio endoprotezavimo.
Įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, teismo argumentai
Medžiotojų būrelis (asociacija) sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, susijusiems su medžiokle, tenkinti ir įgyvendinti, kurio veikla grindžiama savanoriškumo, narių savitarpio supratimo ir interesų bendrumo principų pagrindu (Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 19 dalis, Įstatų 110 punktas). Asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Tokį ieškinį gali pareikšti ir juridinio asmens dalyvis, kuriuo šiuo atveju yra ieškovas, turintis teisę ginčyti atsakovo priimtus sprendimus dėl jo pašalinimo iš būrelio narių. Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009-12-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009 pakeitė iki tol egzistavusią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią buvo išaiškinta, kad teismas klausimus dėl asociacijos nario pašalinimo turėjo teisę analizuoti tik procedūriniu aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr.3-3-550/2006). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 1 bei 3 dalių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, CPK 1 ir 2 straipsnių, 5 straipsnio 1 dalies, 135 straipsnio nuostatomis, taip pat atsižvelgdama į jų aiškinimo ir taikymo praktiką, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas, esant tam procesiniam pagrindui, turi tikrinti tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų pirmiau nurodytas CPK bendrojo pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje konstatavo, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo (dėl nario pašalinimo) nagrinėjimui ir kad tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Atkreiptinas dėmesys, jog nors šios garantijos dėl pasirengimo nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, pažymėtina, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Teismas pažymi, jog esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014).Būrelio įstatų 18 punktas numato, jog būrelio nariai gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, turintys galiojantį Lietuvos Respublikoje medžiotojo bilietą, sulaukę 18 metų ir pripažįstantys šiuos įstatus. Narių priėmimo klausimą sprendžia būrelio narių susirinkimas (Įstatų 19, 25.10 punktais). Pagal Įstatų 21 punktą narys gali būti pašalintas iš būrelio už įstatuose nurodytų pareigų nevykdymą. Įstatų 14.3 punktas numato būrelio narių pareigą mokėti tikslines įmokas, mokesčius, susijusius su būrelio veikla. Sprendimą dėl nario pašalinimo iš būrelio priima būrelio narių susirinkimas. Būrelio valdyba turi teisę ir pareigą svarstyti būrelio narių, nesilaikančių ar pažeidžiančių įstatymų ir norminių aktų, reglamentuojančių medžioklę, ginklų naudojimą ir būrelio įstatų reikalavimus, nuobaudos skyrimo klausimus (Įstatų 47 punktas, 47.13 papunktis). Už grubių įstatymų ir norminių aktų, reglamentuojančių medžioklę, ginklų naudojimą, pažeidimus, biotechninių priemonių ir žvėrių šėrimo nevykdymą, tikslinių įmokų ir įmokų, susijusių su būrelio veikla, nemokėjimą būrelio valdyba gali uždrausti dalyvauti būrelio organizuojamose medžioklėse iki 3 metų arba siūlyti būrelio narių susirinkimui pašalinti iš būrelio narių (Įstatų 47 punktas, 47.13.1 papunktis). Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalis numato, kad visuotinis narių susirinkimas yra šaukiamas įstatuose nustatyta tvarka. Eilinį būrelio narių susirinkimą valdyba privalo sušaukti kasmet per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, o neeilinį – jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/5 narių (Įstatų 28 punktas). Būrelio narių susirinkimą šaukia valdyba, paskelbdama apie jo sušaukimo vietą, laiką ir darbotvarkę prieš 15 dienų iki susirinkimo pradžios dienraštyje „Šiaulių kraštas“ arba išsiųsdama pranešimus kiekvienam nariui prieš 15 dienų elektroniniu paštu, arba paštu, arba informuojant pasirašytinai. Tik būrelio narių susirinkimas priima į būrelį naujus arba šalina iš jo esamus būrelio narius (Įstatų 29 punktas). Iš aptartų atsakovo įstatuose reglamentuotų procedūrinių reikalavimų matyti, jog klausimo dėl asmens pašalinimo iš būrelio narių iškėlimui ir išnagrinėjimui turėjo būti laikomasi tokios procedūrinės tvarkos: nustačius tikslinių įmokų ir įmokų, susijusių su būrelio veikla, nemokėjimą, šį klausimą turėjo teisę ir privalėjo svarstyti būrelio valdyba (Įstatytų 47 punktas, 47.13.1 papunktis) ir spręsti dėl nuobaudos – uždraudimo dalyvauti būrelio organizuojamose medžioklėse iki 3 metų - skyrimo arba teikti siūlymą būrelio narių susirinkimui pašalinti mokesčių ir tikslinių įmokų nemokantį būrelio narį iš būrelio narių, vienokį ar kitokį valdybos nutarimą įforminant valdybos protokole (Įstatų 45 punktas); valdybos nutarimu inicijavus siūlymą būrelio narių susirinkimui dėl būrelio nario pašalinimo, jį įtraukti į rengiamo ataskaitinio ar neeilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo darbotvarkę ir apie sušauktą susirinkimą, jo vietą, laiką ir darbotvarkę prieš 15 dienų iki susirinkimo pradžios paskelbti dienraštyje „Šiaulių kraštas“ arba išsiųsti pranešimus kiekvienam nariui prieš 15 dienų elektroniniu paštu, arba paštu, arba informuoti pasirašytinai. Atsakovas nepateikė būrelio valdybos protokolų, kurie patvirtintų, jog būrelio valdyba būtų svarsčiusi klausimą dėl ieškovo, kaip būrelio nario, kuris nemoka tikslinių įmokų ir įmokų, susijusių su būrelio veikla, ir pateikusi visuotiniam būrelio narių susirinkimui siūlymą dėl R. S. pašalinimo iš būrelio narių. Tai, jog tokio pobūdžio būrelio valdybos svarstymas nebuvo surengtas ir būrelio valdyba neteikė pasiūlymo visuotiniam būrelio narių susirinkimui ieškovą pašalinti iš būrelio narių, bylos nagrinėjimo metu patvirtino tiek paties atsakovo atstovas T. V., tiek ir liudytojais teisme apklausti būrelio valdybos nariai – K. D. ir T. M.. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad būrelio valdyboje nebuvo svarstytas ieškovo pašalinimo iš būrelio narių klausimas ir valdyba neteikė siūlymo visuotiniam būrelio narių susirinkimui tokio pobūdžio siūlymo, nors klausimo dėl nario pašalinimo iš būrelio svarstymas valdyboje ir valdybos siūlymas pašalinti iš būrelio narių, numatytas įstatų 47.13.1 papunktyje, yra privaloma procedūra, todėl teismas konstatuoja, jog atsakovas padarė procedūrinį pažeidimą.Be to, iš byloje ištirtų duomenų matyti, jog būrelio valdyba apie 2016 m. balandžio 23 d. ataskaitinį visuotinį narių susirinkimą pranešė laiku, tačiau netinkamai, t. y. ne tame laikraštyje bei nepaskelbė susirinkimo darbotvarkės (laikraščio AUKSINĖ VARPA, 2016 m. balandžio 6 d. Nr. 27 (8394) 4 puslapis). Atsakovo atstovai bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino faktinę aplinkybę, jog laikraštyje nebuvo paskelbta susirinkimo darbotvarkė, teigdami, jog darbotvarkės buvo nuspręsta neskelbti būrelio valdybos sprendimu, o apie susirinkimą visus būrelio narius informavo, tačiau, nei tokio valdybos nutarimo (protokolo), kuriuo būtų nutarta pakeisti įstatų 29 punkte reglamentuotą paskelbimo apie šaukiamą visuotinį būrelio narių susirinkimą procedūrą, nei įrodymų, jog apie šį visuotinį būrelio narių susirinkimą būrelio valdyba narius (tame tarpe ir ieškovą) informavo kitais Įstatų 29 punkte numatytais būdais (pranešimai būrelio nariams elektroniniu paštu ar paštu, ar informuojant pasirašytinai), į bylą taip pat nepateikė. Ko pasekoje teismas daro išvadą, jog atsakovas pažeidė privalomą, įstatų 29 punkte reglamentuotą, paskelbimo apie ataskaitinio visuotinio būrelio narių susirinkimą paskelbimo procedūrą, t. y. padarė dar vieną procedūrinį pažeidimą.Iš 2016 m. balandžio 23 d. Šukionių medžiotojų būrelio susirinkimo protokole užfiksuotos darbotvarkės matyti, jog šio susirinkimo metu be kitų klausimų buvo numatyta svarstyti būrelio narių – skolininkų sąrašą, tačiau darbotvarkėje nebuvo numatytas ieškovo pašalinimo iš būrelio narių klausimo svarstymas, nebuvo nurodyta ir, jog bus svarstomi galimai R. S. padaryti įstatų pažeidimai. Iš būrelio įstatų 21 punkto, 25.10 papunkčio, 47.13.1 papunkčio matyti, jog sprendimą dėl nario pašalinimo iš būrelio priima būrelio narių susirinkimas, būrelio valdybos siūlymu. Vadinasi, valdyba savo posėdyje turi ne tik apsvarstyti jos manymu netinkamą medžiotojo elgesį, bet šiuo klausimu priimti aiškų nutarimą dėl siūlomos nuobaudos, kuris turi būti įtraukiamas į visuotinio susirinkimo darbotvarkę, bei paruošti tuo klausimu sprendimo projektą. Tam, kad susirinkime dalyvaujantys asmenys galėtų tinkamai ir efektyviai spręsti klausimus, dėl kurių buvo sušauktas susirinkimas, jiems turi būti iš anksto žinoma darbotvarkė, o darbotvarkės klausimai turi būti aiškūs, trumpai suformuluoti, konkretūs. Juo labiau, kai tai liečia asmenį, kurio elgesys bus svarstomas, t. y. jis turi aiškiai žinoti valdybos siūlomą poveikio priemonę dėl vienokio ar kitokio pažeidimo, kad galėtų argumentuotai atsikirsti. Vedantis susirinkimą asmuo privalo kontroliuoti bet kokį bandymą nutraukti ar pakeisti svarstymo eigą. Šiuo atveju, kaip jau minėta, darbotvarkėje nebuvo klausimo dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių, jis buvo iškeltas tik susirinkimo metu. Įvertinus byloje esančius įrodymus, manytina, kad atsakovo atstovai nepateikė duomenų apie tai, kad iš anksto buvo suformuluoti ieškovo pašalinimo iš būrelio narių pagrindai, su šalinimo iš būrelio nario pagrindais būtų buvę supažindinti ieškovas ir kiti būrelio nariai. Atkreiptinas dėmesys, kad formuluotė „Dėl būrelio narių – skolininkų sąrašo svarstymo“ yra visiškai neinformatyvi ir iš šios formuluotės nebuvo galima spręsti, jog tokio klausimo sprendimo baigtimi galėtų būti būrelio nario pašalinimas iš būrelio. Tuo labiau, jog byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad toks klausimas nebuvo svarstytas būrelio valdyboje, todėl darytina išvada, jog, nei ieškovas, net ir būdamas ilgametis būrelio valdybos narys ir žinodamas būrelio įstatus, nei kiti būrelio nariai negalėjo tikėtis tokios klausimo sprendimo baigties. Konstatuotina, jog atsakovas, į atskaitinio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę neįtraukdamas klausimo dėl nario pašalinimo, aiškiai ir iš anksto nesuformuluodamas pašalinimo pagrindų, apie juos nepranešdamas, nei asmeniui, kurio narytės klausimas bus sprendžiamas, nei kitiems būrelio nariams, tokiu būdu, nesudarė tinkamų ir priimtinų sąlygų visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus ir pan. Minėtas pažeidimas sudaro pagrindą teigti, kad atsakovo sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių yra neteisėtas jau vien dėl šio ir anksčiau įvardintų kitų procedūrinių pažeidimų, nepriklausomai nuo materialiųjų pašalinimo pagrindų buvimo. Be to, iš anksčiau aptarto nustatyta, kad šiuo atveju atsakovas nesilaikė darbotvarkės suformavimo procedūros, taigi visuotinis būrelio narių susirinkimas priėmė nutarimą klausimu, kurio nebuvo patvirtintoje darbotvarkėje. Atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais neįrodė, kad ieškovo pašalinimo procedūra nebuvo pažeista bei kad buvo įgyvendintos būrelio narių garantijos pagal Asociacijų įstatymo ir įstatų nuostatas (CPK 178 straipsnis).Kaip nurodyta sprendimo 13 punkte, 2016 m. balandžio 23 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo nutarimu ieškovas iš būrelio narių buvo pašalintas remiantis būrelio įstatų 14.3 ir 21 punktais, t. y. už įstatuose nurodytos pareigos - mokėti tikslines įmokas, mokesčius, susijusius su būrelio veikla – nevykdymą. Iš 2016 m. balandžio 23 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo protokolo 8.8 punkto matyti, jog susirinkimo pirmininkas perskaitė gautą R. S. laišką dėl prašymo likusią nesumokėtą skolos dalį leisti būreliui išmokėti dalimis per 7 metus. Pasiūlyti 2 variantai šiam klausimui spręsti – pašalinti R. S. iš būrelio narių dėl nesumokėtų tikslinių įmokų už nedalyvavimą talkose arba leisti jam likusią tikslinių įmokų už nedalyvavimą talkose sumą sumokėti iki 2017 m. sausio 1 d. Protokolo 8.8.1 punktu nutarta netenkinti R. S. prašymo likusią nesumokėtą tikslinių įmokų už nedalyvavimą talkose sumą leisti sumokėti dalimis per 7 metus, vienbalsiai balsavus PRIEŠ ir pašalinti R. S. iš būrelio narių, remiantis būrelio įstatų 14.3 ir 21 punktais, balsavus UŽ - 23, PRIEŠ – 3, SUSILAIKĖ – 3. Įstatų 14.3, 14.4 punktai numato, jog būrelio nariai privalo mokėti tikslines įmokas ir mokesčius, susijusius su būrelio veikla, o būrelio nario mokestį mokėti ne vėliau kaip iki kasmet organizuojamo atskaitinio būrelio narių susirinkimo. Ieškovas pripažįsta savo kaltę dėl įstatų 14.3, 14.4 punktų pažeidimo, t. y. atsakovui iki kasmet organizuojamų atskaitinių būrelio narių susirinkimų nesumokėjęs 144, 81 Eur būrelio nario mokesčio už 2013 - 2016 m. medžioklės sezonus, bei nesumokęs 55,00 Eur tikslinę įmoką už 2015 - 2016 m. medžioklės sezoną ir 400,00 Eur tikslinių įmokų už nedalyvavimą organizuotose talkose laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. spalio 11 d. Šių mokesčių dalį sumokėjo tik po 2016 m. kovo 15 d. gauto atsakovo informacijos – priminimo rašto, kitą dalį tikslinių įmokų prašė leisti sumokėti dalimis dėl sunkios ekonominės padėties, tačiau tvirtino nežinojęs apie būrelio rengtas talkas ir nedalyvavimo jose atveju rinktas tikslines įmokas. Byloje apklausti liudytojai K. D., T. M. ir K. Š. paliudijo, jog ieškovas iš būrelio narių visuotinio narių susirinkimo sprendimu buvo pašalintas dėl tikslinių įmokų už nedalyvavimą talkose nemokėjimo. Atsakovas faktinę aplinkybę, jog ieškovui buvo pranešta ir žinoma apie būrelio rengtas talkas ir jų vykdymo tvarką, grindė 2015 m. gegužės 24 d. būrelio valdybos ir visuotinio būrelio susirinkimo protokolais ir Šukionių medžiotojų būrelio narių dalyvavimo talkose, tvarkant įsigytą sodybą, registracija ir suvestine apie dalyvavimą organizuotose talkose, tvarkant būrelio įsigytą sodybą nuo 2015 m. gegužės 24 d. Iš šių dokumentų matyti, jog buvo svarstyta ir nutarta rengti būrelio narių talkas, nustatyta dalyvavimo jose tvarka bei būrelio valdybos nariai įpareigoti skubiai informuoti savo grupių narius apie valdybos posėdyje priimtus nutarimus, o grupių vadovai – skubiai informuoti būrelio narius, nedalyvavusius susirinkime, apie visuotiniame būrelio narių susirinkime priimtus nutarimus bei, jog ieškovas talkose nedalyvavo 21 kartą ir jo skola už nedalyvavimą talkose sudaro 400,00 Eur, tačiau įrodymų, jog ieškovas įstatų nustatyta tvarka atsakovo buvo informuotas apie minėtus būrelio valdybos ir visuotinio būrelio susirinkimo priimtus nutarimus dėl organizuojamų būrelio narių talkų ir dalyvavimo jose tvarkos, į bylą nepateikė. Tokių aplinkybių nepaliudijo ir teisme liudytojais apklausti kiti būrelio nariai – K. D., T. M. ir K. Š.. Priešingai, iš liudytojo T. M. parodymų matyti, jog apie būrelio valdybos ir visuotinio narių susirinkimo priimtus nutarimus dėl talkų organizavimo ir dalyvavimo jose tvarkos šių klausimų svarstyme nedalyvavusiems būrelio nariams turėjo pranešti grupių vadovai, o R. S., kuris tuo metu nebebuvo būrelio valdybos narys, – T. V., tačiau atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, jog T. V. ieškovui pranešė apie minėtus būrelio valdybos ir visuotinio narių susirikinimo nutarimus. Nustatyto pasekoje teismas laiko, kad atsakovas neįrodė faktinės aplinkybės, jog ieškovui buvo žinoma apie būrelio organizuotas talkas, dalyvavimo juose tvarką, tame tarpe ir būrelio narių pareigą mokėti tikslines įmokas už nedalyvavimą jose. Tai, jog ieškovas, turėdamas rimtų sveikatos problemų, savalaikiai nepasinaudojo atsakovo nustatytoje dalyvavimo talkose tvarkoje numatyta procesine galimybe būti atleistam nuo mokesčių už nedalyvavimą talkose dėl ligos, tokiu būdu išvengiant šių tikslinių įmokų mokėjimo, iš esmės tik sustiprina tikimybę, jog ieškovui apie talkų organizavimą nebuvo žinoma. Kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra pažymėjęs, kad, vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-378/2016). Įstatų 47 punktas ir 47.13.1 papunktis numato, kad būrelio valdyba turi teisę už grubių įstatymų ir norminių aktų, reglamentuojančių medžioklę, ginklų naudojimą, pažeidimus, biotechninių priemonių ir žvėrių šėrimo nevykdymą, tikslinių įmokų ir įmokų, susijusių su būrelio veikla, nemokėjimą, uždrausti dalyvauti būrelio organizuojamose medžioklėse iki 3 metų arba siūlyti būrelio narių susirinkimui pašalinti iš būrelio narių. Iš aptarto matyti, jog būrelio įstatai reglamentuoja alternatyvių sankcijų taikymo už grubius būrelio įstatų pažeidimus, tame tarpe ir tikslinių įmokų nemokėjimą, galimybę. Byloje nėra duomenų, jog būrelio valdyba būtų svarsčiusi galimą švelnesnės sankcijos - uždraudimo dalyvauti būrelio organizuojamose medžioklėse iki 3 metų – ieškovui taikymą. Teismas pažymi, jog, kaip jau buvo nustatyta anksčiau byloje ištirtais įrodymais, ieškovo pašalinimo iš būrelio narių klausimas apskritai nebuvo svarstytas būrelio valdyboje iki šio klausimo išnagrinėjimo visuotiniame būrelio narių susirinkime. Pažymėtina, jog 2016 m. balandžio 23 d. visuotiniam būrelio narių susirinkimo protokole taip pat nėra fiksuota duomenų, jog atsakovas būtų svarstęs švelnesnės sankcijos ieškovui alternatyvą. Be to, kaip matyti iš 2016 m. balandžio 23 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo protokolo turinio, susirinkime iš 16 būrelio narių – skolininkų sąrašo buvo svarstomi tik 8 būrelio nariai, o iš 8 svarstytų būrelio narių – skolininkų ne visi asmenys buvo pašalinti iš būrelio narių. Iš minėto protokolo 8.6 punkto matyti, jog būrelio narys J. V., kaip ir ieškovas, nedalyvavo būrelio sodybos tvarkymo talkose ir nemokėjo už nedalyvavimą jose nustatytų tikslinių įmokų, tačiau dėl ligos, jam skolos suma buvo pakoreguota ir skolą leista sumokėti dalimis iki 2017 m. sausio 1 d. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų - ieškovas neginčijo savo skolos atsakovui, tačiau, gavęs atsakovo priminimą apie susidariusį įsiskolinimą, ėmėsi aktyvių šiam įsiskolinimui padengti – dalį skolos sumokėjo, kitą dalį prašė leisti sumokėti dalimis, nurodydamas, jog mokesčių ir tikslinių įmokų būreliui nesumokėjo laiku dėl nuo 2010 m. atsiradusios kelio traumos ir sunkios finansinės padėties. Iš 2016 m. balandžio 23 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo protokolo turinio matyti, jog sprendžiant ieškovo pašalinimo iš būrelio narių klausimą atsakovui buvo žinoma apie ieškovo dalinį įsiskolinimo padengimą bei išreikštą norą padengti skolą dalimis. Iš liudytojų K. Š. ir K. D. parodymų matyti, jog sprendžiant ieškovo pašalinimo iš būrelio narių klausimą buvo žinoma apie ieškovo ligą ir sunkią finansinę padėtį. Nustatyta leidžia teigti, jog atsakovas šiuo atveju nebuvo nuoseklus ir, nors galėjo, bet nepasinaudojo galimybe ir nesiėmė priemonių švelnesniais būdais išspręsti su ieškovu kilusį ginčą, tačiau, skirtingai nei kito būrelio nario atžvilgiu, iš karto taikė griežčiausią sankciją – pašalinimą iš būrelio narių – neatsižvelgdamas į ieškovo siekį sumokėti įsiskolinimą atsakovui. Visi teisme apklausti liudytojai K. D., T. M. ir K. Š. patvirtino, jog ieškovas buvo medžiotojas ir būrelio narys, ilgametis būrelio valdybos narys, kuris iki 2015 m. aktyviai domėjosi ir užsiėmė būrelio veikla. Į bylą ieškovo pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, jog ieškovo veiklos ribotumą nuo 2010 m. sąlygojo objektyvios priežastys – liga ir laikinas ginklų paėmimas. Atsižvelgęs į ieškovo veiklą būrelyje charakterizuojančius aspektus bei veiklos būrelyje ribotumą nuo 2010 m. sąlygojusias priežastis, teismas laiko labiau tikėtina tai, jog ieškovo, kaip būrelio nario, pareigos – mokėti mokesčius ir tikslines įmokas – nevykdymą nulėmė ne atmestinas požiūris į narystę būrelyje ar priešiškumas atsakovo veiklos tikslams, tačiau asmeninės priežastys. Be to, teismas sutinka su ieškovo atstovės nuomone, jog byloje nustatytų faktinių aplinkybių pasekoje, galima kalbėti tik apie nesavalaikį būrelio nario pareigų vykdymą, tačiau ne apie jų neįvykdymą, kadangi ieškovas dalį skolos sumokėjo ir išreiškė norą likusią dalį sumokėti dalimis, t. y. ėmėsi aktyvių priemonių padarytus įstatų pažeidimus pašalinti, kas teismo vertinimu, negali būti laikoma grubiu būrelio nario pareigų pažeidimu. Būtina pažymėti ir tai, jog būrelio įstatai nenumato tikslinių įmokų mokėjimo tvarkos. Įstatų 14.4 punktas reglamentuoja būrelio metinio nario mokesčio sumokėjimo terminą – iki kasmet organizuojamo ataskaitinio būrelio narių susirinkimo. Įstatų 17 punktas numato, jog įnašų ir narių mokesčių mokėjimo tvarka bus patvirtinta atskiru dokumentu, tačiau, kaip teisme patvirtino paties atsakovo atstovai, tokio dokumento atsakovas nėra priėmęs, kas leidžia teigti, jog ieškovas neturėjo procesinės pareigos tikslines įmokas atsakovui sumokėti būtent iki 2016 m. balandžio 23 d. visuotinio būrelio narių susirikimo, o tuo labiau kalbėti apie tai, jog ieškovas tikslinių įmokų už nedalyvavimą talkose atsakovui nemokėjo piktybiškai ir/ar sistemingai. Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad, įvertinus byloje surinktą medžiagą, atsakovo priimtas ir šioje byloje skundžiamas nutarimas pagal materialiuosius būrelio nariui taikytinų visuomeninio ar prevencinio poveikio priemonių taikymo asociacijos nariui pagrindus negali būti laikomas teisingu ir proporcingu. Konstatuotina, kad visų anksčiau paminėtų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog skundžiamas medžiotojų būrelio nutarimas buvo priimtas iš esmės pažeidus visuomeninio ir prevencinio poveikio priemonių taikymo procedūrą, pažeidžiant medžiotojų būrelio nario garantijas pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatas, pažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatas bei bendruosius teisės principus, įtvirtintus CK 1.5 straipsnyje, priimtas sprendimas pašalinti ieškovą iš būrelio narių yra neproporcingas padarytam pažeidimui. Remiantis bylos duomenimis nustatyti esminiai ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių procedūriniai ir materialiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą pripažinti ieškovo R. S. pašalinimą iš medžiotojų būrelio narių neteisėtu, todėl ieškinys tenkintinas ir pripažintinas negaliojančiu Šukionių medžiotojų būrelio 2016 m. balandžio 23 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimas pašalinti R. S. iš Šukionių medžiotojų būrelio narių (protokolo 8.8.2. punktas) (CK 1.138 straipsnis, 2.82 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis).
Bylinėjimosi išlaidos.
Ieškinį patenkinus, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo ieškovui priteisimo.Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas už ieškinį sumokėjo 31,00 Eur žyminį mokestį, todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 80 straipsnio, 93 straipsnio 1 dalis).Be to, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti ir 525,70 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo interesams byloje atstovavo advokatė, kuri nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 525,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų ruošimu ir atstovavimu, priteisimo. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), 2016 m. II ketvirtį tai sudarė 771,90 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (t.y. 1929,75 Eur), pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (t.y. 77,19 Eur). Ieškovo atstovė ruošė ieškinį, atstovavo teisme ieškovą viename parengiamajame ir viename teismo posėdžiuose (2016 m. spalio 25 d. – 00.36 min., 2016 m. lapkričio 24 d. – 1 val. 28 min.). Darytina išvada, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos 525,70 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). 1,32 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 279 straipsniu, 307 straipsniu, Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso 1.138 straipsniu, 2.82 straipsnio 4 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti ieškinį visiškai.
Pripažinti negaliojančiu Šukionių medžiotojų būrelio 2016 m. balandžio 23 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimą pašalinti R. S. iš Šukionių medžiotojų būrelio narių.
Priteisti iš atsakovo Šukionių medžiotojų būrelio, juridinio asmens kodas 168082898, ieškovui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 31,00 Eur (trisdešimt vieno euro 00 euro centų) žyminį mokestį ir 525,70 Eur (penkių šimtų dvidešimt penkių eurų 70 euro centų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Nepriteisti iš atsakovo Šukionių medžiotojų būrelio, juridinio asmens kodas 168082898, teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.