Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC TOURS VILNIUS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. (A. Š.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BALTIC TOURS VILNIUS“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pareiškė Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme (dabar – Vilniaus miesto apylinkės teismas) ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės 6 821,24 Lt žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovas šioje byloje pareikštą ieškinį grindė tuo, jog ieškovas ir jo sutuoktinė elektroninių ryšių priemonėmis 2011 m. vasario 20 d. pateikė atsakovui užsakymą lėktuvo bilietams maršrutu Vilniaus-Monrealis-Vilnius įsigyti. Ieškovo rezervaciją administravo atsakovės darbuotoja R. R. (toliau tekste – ir darbuotoja). Ieškovui apmokėjus rezervuotus bilietus, pastarojo nurodytu elektroninio pašto adresu 2011 m. vasario 25 d. buvo atsiųsti elektroniniai lėktuvo bilietai, kuriuose, be kita ko, buvo nurodytas kelionės maršrutas – Vilnius-Frankfurtas-Monrealis / Monrealis-Briuselis-Vilnius. Pasak ieškovo, Frankfurto oro uoste atlikus ieškovo dokumentų patikrinimą, pastarajam nebuvo leista tęsti kelionės į Kanadą, nurodžius, jog jis neturi visų būtinų kelionės dokumentų. Ieškovas buvo informuotas, jog keleivis, vykstantis į Kanadą, privalo turėti vizą / leidimą arba biometrinį pasą. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog ieškovas neturėjo nei vizos / leidimo, nei biometrinio paso, pastarajam buvo uždrausta skristi į Kanadą, kai kitoms bendrakeleivėms – sutuoktinei ir pastarosios motinai – buvo leista tęsti kelionę į Kanadą, kadangi jos turėjo biometrinius pasus. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovui teko grįžti į Vilnių. Ieškovas, grįžęs į Vilnių, nedelsiant pateikė atsakovei pretenziją, nurodydamas, jog kelionės organizatorius netinkamai suteikė paslaugą, tai yra neinformavo keleivių, kokie kelionės dokumentai yra būtini vykstant į Kanadą, ir pareikalavo, jog atsakovė suteiktų ieškovui galimybę laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. liepos 1 d. išvykti į Kanadą arba atlygintų ieškovui turtinę ir neturtinę žalą. Pasak ieškovo, pastarojo sutuoktinė, elektroninių ryšių priemonėmis bendraudama su atsakovės darbuotoja, teiravosi, kokius formalumus, susijusius su kelionės draudimu bei kelionės dokumentais, reikia sutvarkyti prieš išskrendant į Kanadą. Atsakovės darbuotoja pirmiausia nurodė, jog reikia vizos / leidimo vykti į Kanadą, po to, ieškovo sutuoktinei pasitikslinus dėl vizos / leidimo, atsakovės darbuotoja nurodė, jog yra pasikeitusi tvarka ir vizos / leidimo nereikia gauti tikslu vykti į Kanadą. Ieškovo teigimu, atsakovė pateikė atsakymą į ieškovo pretenziją, kuriame nurodė, jog atsakovės kaltės dėl neįvykusios ieškovo kelionės į Kanadą nėra, kadangi ieškovo sutuoktinės ir atsakovės darbuotojos susirašinėjimas patvirtina, jog ieškovo sutuoktinė, teiraudamasi dėl vizos / leidimo, žinojo, kokius dokumentus būtina turėti vykstant į Kanadą, todėl faktas, jog atsakovė nesuteikė informacijos apie būtinus kelionės dokumentus, nebuvo neįvykusio ieškovo skrydžio priežastis. Atsakovė pateiktame atsakyme taip pat nurodė, jog atsakovės darbuotoja nematė ieškovo ir pastarojo bendrakeleivių pasų, kadangi duomenys buvo pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, todėl negalėjo žinoti, kokius pasus turi ieškovas ir pastarojo bendrakeleiviai. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovė, nepaisant pradinio atsisakymo atlyginti ieškovo išlaidas, susijusias su neįvykusia kelione, visgi atlygino ieškovo patirtų išlaidų dalį – pervedė į ieškovo sutuoktinės banko sąskaitą 1 437 Lt sumą. Ieškovo teigimu, pastarasis dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė 3 258,24 Lt turtinę žalą: ieškovas sumokėjo 2 757 Lt už kelionės maršrutu Vilnius-Frankfurt-Monreal / Monreal-Brussel-Vilnius bilietą, 213,96 Lt – už turėjusią įvykti kelionę prie Niagaros krioklių, 173,30 Lt – už bilietą į grupės U2 koncertą, be to, ieškovas ir jo sutuoktinė, siekdami išspręsti Frankfurto oro uoste susiklosčiusią situaciją, naudojosi mobiliojo ryšio operatoriaus „TELE2“ paslaugomis, už kurias ieškovas atitinkamai sumokėjo 34,04 Lt ir 79,94 Lt. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog atsakovė pervedė į ieškovo sutuoktinės banko sąskaitą 1 437 Lt sumą, neatlyginta ieškovo turtinė žala sudaro 1 821,24 Lt. Pasak ieškovo, pastarasis dėl neįvykusios kelionės patyrė ir neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Lt. Ieškovo teigimu, jis pirmą kartą skrido lėktuvu, be to, nemoka užsienio kalbos, todėl, užstrigęs užsienio valstybėje ir likęs be artimųjų, patyrė dvasinius išgyvenimus ir stiprų nervinį sukrėtimą, po kurio sutriko ieškovo miegas, pablogėjo sveikata.

Pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nustatęs, jog atsakovė nesuteikė ieškovui informacijos, kad, skrendant į Kanadą, reikia turėti biometrinį pasą, o šio paso neturint, – gauti Kanados vizą, konstatavo, kad atsakovė, teikianti lėktuvo bilietų rezervavimo bei pardavimo paslaugas, neįvykdė Taisyklėse įtvirtintos prievolės pateikti ieškovui informaciją apie būtinus keleivio kelionės į Kanadą dokumentus ir kartu netinkamai įvykdė paslaugų teikimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 4 dalimi, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Verslas yra veikimas savo rizika, todėl verslininkas turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovas už bilietus maršrutu Vilniaus-Monrealis-Vilnius sumokėjo 2 757 Lt, o atsakovė grąžino ieškovui pastarojo už bilietus sumokėtos sumos dalį – 1 437 Lt, konstatavo esant pagrindą priteisti ieškovui iš atsakovės 1320 Lt nuostolių atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju konstatavo, jog ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pastarasis sumokėjo 213,96 Lt už kelionę prie Niagaros krioklių ir 173,30 Lt už bilietą į grupės U2 koncertą, todėl, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, atmetė ieškovo reikalavimo dalį dėl aukščiau nurodytų išlaidų atlyginimo priteisimo. Be to, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimo dalį dėl 113,98 Lt išlaidų už naudojimąsi mobiliojo ryšio paslaugomis atlyginimo priteisimo, nes, teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog ieškovas ir jo sutuoktinė 2011 m. birželio 24 d. naudojosi mobiliojo ryšio paslaugomis, nepatvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja atsakovės neteisėtų veiksmų ir nurodytų išlaidų priežastinis ryšys.

Nagrinėjamoje byloje pareikštas apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais: pirma, atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė, teikianti lėktuvo bilietų rezervavimo bei pardavimo paslaugas, neįvykdė Taisyklėse įtvirtintos prievolės pateikti ieškovui informaciją apie būtinus keleivio kelionės į Kanadą dokumentus, yra nepagrįsta. Anot atsakovės, pastarajai nuosavybės teise priklausančioje interneto svetainėje www.skrendu.lt yra pateikta visa būtina kelionės informacija. Atsakovė pažymėjo, jog analogiška informacija yra nurodyta ir ieškovui 2011 m. vasario 25 d. elektroninių ryšių priemonėmis išsiųstuose elektroniniuose bilietuose. Ieškovas šiuo konkrečiu atveju nepaneigė to fakto, jog jis turėjo galimybę susipažinti su oro vežėjo taisyklėmis. Atsakovė, kaip ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pažymėjo, jog oro vežėjų taisyklėse nėra įtvirtinta informacija apie konkrečių valstybių migracijos politiką, vizų režimą ar atitinkamas išimtis; antra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino bilietų pardavėjo ir vežėjo atsakomybės santykio ginčo kontekste. Aviakompanijos „LUFTHANSA“ tarptautinių taisyklių 13.1.L punkte, be kita ko, nurodyta, jog už visų reikalingų kelionės dokumentų ir vizų gavimą bei turėjimą yra atsakingas pats keleivis. Atsakovės vertinimu, oro vežėjui neprisiimant atsakomybės už atitinkamų keleivio dokumentų gavimą bei turėjimą, to paties oro vežėjo bilietų pardavėjui neturėtų būti taikomos skirtingos atsakomybės sąlygos; trečia, pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju neįvertino tų aplinkybių, jog ieškovas nei iki bilietų rezervavimo, nei apmokėjimo momentu, nei elektroninių bilietų perdavimo ieškovui momentu nesikreipė į atsakovę dėl informacijos apie kelionei reikalingus dokumentus suteikimo; ieškovo sutuoktinė apie kelionei reikalingus dokumentus pasiteiravo tik 2011 m. gegužės 30 d., praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo paslaugos suteikimo – bilietų pardavimo – momento, kai šalis sieję paslaugos teisiniai santykiai jau buvo pasibaigę. Pasak atsakovės, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Atsakovės teigimu, rūpestingas ir atidus asmuo, nežinodamas atitinkamos informacijos, iki bilietų rezervavimo ar apmokėjimo už perkamus bilietus būtų pasiteiravęs apie formalumus, susijusius su vykimu į Kanadą, ypač atsižvelgiant į tą faktą, jog, Kanadai nesant Europos Sąjungos nare, yra akivaizdu, kad patekimo į šią šalį tvarka yra daug sudėtingesnė; ketvirta, pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės argumentus, jog ieškovas, pats ėmęsis kelionės organizatoriaus funkcijų ir atsakovę pasitelkęs tik kaip tarpininkę dėl vežimo paslaugų suteikimo (bilietų rezervavimo ir pardavimo), prisiėmė pareigą išsiaiškinti visą informaciją, susijusią su kelione, be kita ko, ir formalumus, susijusius su kelionės dokumentais; penkta, šios bylos atveju nėra aišku, kokiais pagrindais ir motyvais pirmosios instancijos teismas apskaičiavo ieškovui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji proceso įstatymo nustatyta taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą, konstatuoja, jog nagrinėjamos bylos atveju neegzistuoja absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) ir teisinių pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis), todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintinas apeliacinio skundo ribose.

Nagrinėjamoje byloje pareikštu apeliaciniu skundu yra kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas patraukti apeliantę sutartinėn civilinėn atsakomybėn ir priteisti ieškovui iš apeliantės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimus. Apeliacinio skundo argumentų analizė sudaro pagrindą teigti, jog, pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias ginčo materialinį santykį, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantė šiuo konkrečiu atveju atliko neteisėtus veiksmus.

Bylos duomenimis (b. l. 14) nustatyta, jog ieškovo sutuoktinė elektroninių ryšių priemonėmis 2011 m. vasario 20 d. kreipėsi į apeliantę dėl 2 lėktuvo bilietų (ieškovui ir jo sutuoktinei) maršrutu Vilnius-Monrealis-Vilnius įsigijimo. Bylos duomenys (b. l. 8, 16-17, 27-28, 46-50) patvirtina, jog ieškovo sutuoktinė, 2011 m. vasario 25 d. pervesdama į apeliantės banko sąskaitą 5 514 Lt sumą, sumokėjo apeliantei aukščiau nurodytų lėktuvo bilietų kainą ir apeliantė, ieškovo sutuoktinei sumokėjus bilietų kainą, elektroninių ryšių priemonėmis pateikė (išsiuntė) ieškovo sutuoktinei elektroninius lėktuvo bilietus.

Esant aukščiau išdėstytoms bylos faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju pagrįstai tarp bylos ginčo šalių susiformavusius santykius kvalifikavo atlygintinų paslaugų teikimo teisiniais santykiais (Civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, jog apeliantė yra oro vežėjo „LUFTHANSA“ įgaliotas asmuo, rezervuojantis ir parduodantis bilietus, kitaip tariant, jog apeliantė yra bilietų pardavėja, nėra, apeliantė pripažįsta nurodytą faktą, todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog šios bylos ginčui išspręsti reikšmingas teisės aktas yra Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-147 (toliau tekste – ir Taisyklės), kurios nustato keleivių, jų bagažo ir krovinių vežimo orlaiviais sąlygas bei tvarką, keleivių, oro vežėjų ir bilietų pardavėjų pareigas, teises bei atsakomybę (Taisyklių 1 punktas).

Taisyklių 9 punkte nustatyta, jog bilieto rezervavimo metu oro vežėjas ar bilietų pardavėjas privalo užtikrinti, kad keleivis turės galimybę susipažinti su oro vežėjo taisyklėmis; keleiviui turi būti raštu ar kitoje prieinamoje patvariojoje laikmenoje pranešamos pagrindinės vežimo sąlygos, kurios turi būti įteikiamos keleiviui prieš įsigyjant bilietą; jeigu keleivio vežimo sutartis sudaroma elektroninėmis ryšio priemonėmis, oro vežėjas ar bilietų pardavėjas turi užtikrinti, kad keleivis, prieš įsigydamas bilietą, galėtų susipažinti su pagrindinėmis vežimo sąlygomis; prievolė pateikti informaciją apie pagrindines vežimo sąlygas galioja visiems Lietuvos Respublikoje veikiantiems oro vežėjams ir bilietų pardavėjams. Taisyklių 3 punkte, be kita ko, nustatyta, jog pagrindinės vežimo sąlygos – informacija apie registravimo skrydžiui pradžios ir pabaigos laiką, išvykimo ir atvykimo į galutinę paskirties vietą laiką; faktinį oro vežėją ar oro vežėjus nepriklausomai nuo to, su kuriuo oro vežėju keleivis sudarė keleivio vežimo sutartį; pagrindines bilieto tarifo sąlygas (bilietas grąžinamas ar ne; keičiamas ar ne; būtinosios grąžinimo ir keitimo sąlygos), bagažo turiniui ir kiekiui taikomus apribojimus, oro vežėjo atsakomybės ribas, būtinus keleivio kelionės dokumentus, draudžiamų bagaže vežti daiktų sąrašą.

Kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju padarė išvadą, jog apeliantė neįvykdė Taisyklėse įtvirtintos prievolės suteikti ieškovui informaciją apie būtinus keleivio kelionės į Kanadą dokumentus. Apeliantės teigimu, nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.

Šiame kontekste būtina pažymėti, jog, priešingai nei teigia apeliantė, pastaroji privalo įrodyti tą faktą, jog ji, kaip bilietų pardavėja, užtikrino, kad ieškovas turėtų galimybę susipažinti su pagrindinėmis vežimo sąlygomis, inter alia su informacija, kokie yra būtini keleivio kelionės į Kanadą dokumentai, o ne ieškovas turi paneigti tą faktą, jog pastarasis turėjo galimybę susipažinti su aukščiau nurodyta informacija (Civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai).

Apeliantė neįrodė fakto, kad užtikrino ieškovui galimybę susipažinti su informacija, kokie yra būtini keleivio kelionės į Kanadą dokumentai. Viena vertus, apeliantės interneto svetainėje www.skrendu.lt ir ieškovo sutuoktinei 2011 m. vasario 25 d. elektroninių ryšių priemonėmis išsiųstuose elektroniniuose bilietuose yra pateikta informacija apie kelionę, kita vertus, bylos rašytinių įrodymų (b. l. 16-17, 46-50) ir interneto svetainės www.skrendu.lt duomenų analizė duoda pagrindą teismui daryti išvadą, kad nei elektroniniame biliete, nei aukščiau nurodytoje interneto svetainėje nėra pateikta informacija, kokie yra būtini keleivio kelionės į Kanadą dokumentai, konkrečiai tariant, kokie yra keliami reikalavimai kelionės dokumentams (vizoms), kai keliaujama su senesnio pavyzdžio pasu.

Pasak apeliantės, pastarosios atsakomybę eliminuoja tos aplinkybės, jog ieškovas nei iki bilietų rezervavimo, nei apmokėjimo momentu, nei elektroninių bilietų perdavimo ieškovo sutuoktinei momentu nesikreipė į apeliantę dėl informacijos apie kelionei reikalingus dokumentus suteikimo. Apeliantė pažymėjo, jog ieškovo sutuoktinė apie kelionei reikalingus dokumentus pasiteiravo tik 2011 m. gegužės 30 d., praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo paslaugos suteikimo – bilietų pardavimo – momento, kai šalis sieję paslaugos teisiniai santykiai jau buvo pasibaigę.

Taisyklių 9 punkte įtvirtintų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog, nepriklausomai nuo to, kreipiasi klientas į oro vežėją ar bilietų pardavėją dėl informacijos, kokie yra būtini keleivio kelionės dokumentai, suteikimo ar nesikreipia, oro vežėjas ar bilietų pardavėjas privalo ex officio užtikrinti, jog klientas turėtų galimybę susipažinti su aukščiau nurodyta informacija, todėl, esant tokiam teisiniam reguliavimui, konstatuotina, jog aukščiau nurodytas apeliantės argumentas yra teisiškai nereikšmingas.

Pažymėtina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai šiuo konkrečiu atveju taip pat yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant, pažeidė apeliantė Taisyklių 9 punkto nuostatas ar nepažeidė, kadangi, kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, Taisyklių 3 ir 9 punkto prasme apeliantė, kaip bilietų pardavėja, privalo ex officio užtikrinti, jog klientas turėtų galimybę susipažinti su informacija, kokie yra būtini keleivio kelionės dokumentai, o nagrinėjamoje byloje jau buvo konstatuota, kad apeliantė neįrodė to fakto, jog pastaroji šiuo konkrečiu atveju įvykdė aukščiau nurodytą pareigą.

Apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, išvadas ir argumentus, konstatuotina, jog apeliantė neįvykdė pastarajai, kaip bilietų pardavėjai, nustatytos pareigos sudaryti ieškovui galimybę susipažinti su informacija, kokie yra būtini keleivio kelionės į Kanadą dokumentai, kas šiuo konkrečiu atveju sudaro pagrindą teigti, jog apeliantė Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalies prasme neteisėtai neveikė.

Nagrinėjamoje byloje pareikštu apeliaciniu skundu nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl kitų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų – turtinės žalos (žalos padarymo fakto ir padarytos žalos dydžio) ir apeliantės neteisėtų veiksmų ir turtinės žalos priežastinio ryšio, kurių konstatavimas šios bylos atveju yra būtinas, kad apeliantė būtų patraukta sutartinėn civilinėn atsakomybėn (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 4 dalis), egzistavimo, todėl, atsižvelgiant į nurodytus faktus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas patraukti apeliantę sutartinėn civilinėn atsakomybėn ir priteisti ieškovui iš apeliantės 1 320 Lt turtinės žalos atlyginimą yra teisėtas ir pagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje pareikštu apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra kvestionuojamas ir ta apimtimi, kuria teismas priteisė ieškovui iš apeliantės 700 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pasak apeliantės, šios bylos atveju nėra aišku, kokiais pagrindais ir motyvais pirmosios instancijos teismas apskaičiavo ieškovui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Kaip žinia, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, jog ieškovas ir pastarojo sutuoktinė lėktuvo bilietus įsigijo asmeniniams poreikiams tenkinti, nėra, todėl ieškovas ir jo sutuoktinė tarp pastarųjų ir apeliantės susiformavusių sutartinių teisinių santykių prasme yra vartotojai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju pagrįstai pripažino, jog ieškovas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme turi teisę šios bylos atveju reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bet kuris asmuo, patekęs į tokią situaciją, į kokią pateko ieškovas, kai pastarasis su savo sutuoktine iš anksto buvo suplanavę vykti į Kanadą, o ieškovui nebuvo leista skristi į nurodytą valstybę ir teko vienam grįžti į Lietuvą, patirtų neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą ir nepatogumus, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina esant pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismu ir pripažinti, jog ieškovas šios bylos atveju patyrė neturtinę žalą, kuri atsirado dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala, tarp šalių kilus ginčui dėl jos dydžio, atlyginama teismui nustatant piniginę kompensaciją, kurios dydis parenkamas atsižvelgiant į daugelį reikšmingų aplinkybių – duomenis apie šalis, jų santykius, neteisėtų veiksmų pasekmes: patirtų neigiamų išgyvenimų pobūdį, intensyvumą ir kita.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos dydžio yra nemotyvuota, kadangi, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas aiškiai ir konkrečiai įvardijo, į kokius kriterijus, nustatytus Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, pastarasis atsižvelgia spręsdamas, kokią neturtinę žalą patyrė ieškovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju tinkamai Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies kontekste įvertino ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismo ieškovui iš apeliantės priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra proporcingas ir adekvatus ieškovo šiuo konkrečiu atveju patirtiems dvasiniams išgyvenimams, stresui ir nepatogumams, kuriuos, kaip minėta, nustatytomis aplinkybėmis ieškovas neabejotinai išgyveno ir kurie nereikalauja papildomo įrodinėjimo.

Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, išvadas ir argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju pagrįstai pripažino, jog ieškovas patyrė neturtinę žalą, ir tinkamai įvertino ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį.

Apibendrinus apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytas aplinkybes, išvadas ir argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis ir nustatė bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, jog kiti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje priimdamas procesinį sprendimą, jų neanalizuoja ir nevertina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Viena vertus, ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kita vertus, ieškovas nepateikė apeliacinės instancijos teismui duomenų, patvirtinančių, jog pastarasis patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl, atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, šios bylos atveju nespręstinas ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.