- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-25
- Bylos Nr.
- 2A-1257-653/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02675-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina (pran.), Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- L. R., E. R., R. M., A. K., D. D.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jelenos Šiškinos, kolegijos teisėjų Vytauto Zeliankos, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. bei atsakovų L. R., E. R., R. M., A. K. ir D. D. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32-213/2011 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams L. R., E. R., R. M., A. K. ir D. D. bei trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl leidimo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriui atlikti kadastrinių duomenų patikslinimą po geodezinių matavimų nesant bendraturčių sutikimo ir pagal atsakovų L. R., E. R., R. M., A. K., D. D. priešieškinį ieškovui A. M. dėl leidimo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriui atlikti kadastrinių duomenų patikslinimą po geodezinių matavimų nesant bendraturčio sutikimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu (b.l. 98-100) prašė leisti jam pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriui žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atliktų kadastrinių duomenų patikslinimą po geodezinių matavimų nesant bendraturčių – L. R., E. R., R. M., A. K. ir D. D. sutikimo. Priteisti iš atsakovų solidariai 3432 Lt už atliktus kadastrinius matavimus.
Nurodė, kad šalys yra 13,89 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., bendraturčiai. Ieškovas siekia atidalinti jam priklausančią ginčo žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovai 2006-07-04 pareiškimu pas notarą, o atsakovė E. R. 2006-09-22 pareiškimu, pagal jo 2006-06-23 pranešimą apie žemės sklypo atidalijimą, pareiškė, kad sutinka atsidalinti žemę. 2007-03-09 visi ginčo žemės sklypo bendrasavininkai kreipėsi į Elektrėnų žemėtvarkos skyrių su prašymu išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. 2007-04-03 Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus atsakyme Nr. SD-107-(1.13) nurodyta, jog dėl leidimo rengti projektą būtina atlikti kadastrinių duomenų patikslinimą po geodezinių matavimų. Kadastrinių duomenų patikslinimas reikalingas, nes VĮ „Registrų centras“ yra įregistruoti aukščiau paminėto žemės sklypo tik preliminarūs kadastriniai matavimai. Nurodė, kad pas notarą atsakovai sutiko atsidalinti ir pasirašė prašymą dėl leidimo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, jis informavo atsakovus, kad jie 2007-07-13 atvyktų į N. N. IĮ, esančią Rungos g. 14, Elektrėnų m., pasirašyti geodezinių matavimų sutartį. Geodezinių matavimų kaina pagal sutartį 6.200,00 Lt. Atsakovai pasirašyti sutarties neatvyko, todėl ieškovas, įgyvendindamas teisę į atsidalijimą, sudarė sutartį savo vardu. Už atliktą ginčo žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimą sumokėjo ieškovas. 2007-10-12 ieškovas pranešė atsakovams 2007-10-19 16 val. atvykti pasirašyti ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylose. Atsakovai atvykę teigę neatsisakantys sumokėti už kadastrinius matavimus, tačiau atsisakė pasirašyti kadastrinių matavimų bylose nenurodydami jokio motyvo. Jų atsisakymą pasirašyti žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte užfiksavo N. N.. Ieškovas pakartotinai kreipėsi į Elektrėnų žemėtvarkos skyrių dėl duomenų patikslinimo, siekdamas gauti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. 2009-02-10 gavo atsakymą Nr. SD-97-(1.13), kuriame buvo nurodyta, kad patenkinti jo prašymo dėl duomenų patikslinimo žemėtvarkos skyrius negali, nes žemės sklypas priklauso penkiems bendrasavininkams, o jų parašų akte nėra. Paaiškino, kad prašymas dėl leidimo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą yra vėlesnis veiksmas už žemės sklypo duomenų patikslinimą po geodezinių matavimų. Atsakovai išreiškė raštu norą atsidalinti ginčo žemės sklypą, tačiau nepasirašė po žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktais, taigi jie prieštarauja savo pačių išreikštai valiai atsidalinti ginčo žemės sklypą ir tuo pačiu trukdo jam, bendraturčiui, įgyvendinti jo teisę atsidalinti.
Atsiliepimas
Atsakovas D. D., atstovaudamas ir kitus bendraturčius - atsakovus, ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jie sutinka atsidalinti ginčo žemės sklypą, tačiau nesutinka su ieškovo siūlomu ginčo žemės sklypo padalijimo būdu, nes ieškovo parengtas ginčo žemės sklypo padalijimo planas nepagrįstas, neteisėtas ir pažeidžiantis jų teises, kurios buvo atkurtos į buvusio savininko A. K. žemės sklypą. 1992 m. B. K. ir O. S. pateikė prašymus Trakų rajono Vievio agrarinės reformos tarnybai dėl buvusio savininko (tėvo) A. K. 15,89 ha žemės sklypo grąžinimo turėtoje vietoje – (duomenys neskelbtini). 1992-03-03 jie susitarė, kad šį plotą pasidalina lygiomis dalimis, B. K. atiteko 7,95 ha žemės, O. S. – 7,94 ha žemės. 1998-03-30 O. S. pateikė dar vieną prašymą dėl 2,00 ha žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra kitoje vietoje – (duomenys neskelbtini)., tuo sumažindama dviem hektarais žemės ūkio naudmenų žemės savo dalį (duomenys neskelbtini) kaime. 1998-07-27 VAVA sprendimu Nr. 79-4489, tenkinus 1998-03-25 B. K. prašymą, jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į 7,95 ha žemės dalį 13,89 ha žemės sklype bendrosios dalinės nuosavybės teise su bendrasavininke O. S.. VAVA sprendimu Nr. 79-4490 O. S. (duomenys neskelbtini) k. bendrosios dalinės nuosavybės teise buvo atkurtos nuosavybės teisės tame pačiame sklype į 5,94 ha žemės dalį, t.y. be dviejų hektarų žemės ūkio naudmenų žemės dalies, kurią O. S. prašė suteikti (duomenys neskelbtini)k. 2005-10-12 VAVA, tenkindama 1998-03-30 O. S. prašymą, atkūrė jai nuosavybės teises į 2,00 ha žemės ūkio naudmenų žemę ekvivalentine natūra (duomenys neskelbtini) k. Nurodė, kad pagal VĮ „Registrų centras“ išduotą išrašą 13,89 ha ginčo žemės sklypą sudaro 2,4 ha žemės ūkio naudmenų, 9,59 ha miško žemės ir 1,9 ha kitos žemės (keliai). O. S. savo 2,00 ha žemės ūkio naudmenų žemės dalį išsikėlė į (duomenys neskelbtini) k., todėl ieškovui iš likusios 2,4 ha žemės ūkio naudmenų žemės (duomenys neskelbtini)k. priklauso 0,2 ha žemės ūkio naudmenų žemės. O. S. sudarydama 2005-05-19 pirkimo – pardavimo sutartį su ieškovu, galėjo parduoti tik tai, ką turėjo, t.y. dalį (4,79 ha) miško žemės, dalį (0,95 ha) kitos žemės bei dar likusią 0,20 ha žemės ūkio naudmenų žemės, todėl dar papildomas dviejų hektarų žemės ūkio naudmenų žemės dalinimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad ieškovas negali turėti teisių, kurių neturėjo žemės sklypo pardavėja O. S., kuri ieškovui pardavė tokį žemės plotą, kuris jai priklausė pagal susitarimą. Ieškovas žinojo, ką perka, jis buvo informuotas. Ieškovas pasinaudodamas paprastu techniniu dalyku (kadastrinių duomenų patikslinimu) nori pakeisti savo pirkimo objektą ir užvaldyti jam nepriklausantį turtą, todėl jo parengtas kadastrinių duomenų patikslinimo po geodezinių matavimų planas, remiantis kuriuo jis tampa 2,4 ha žemės ūkio naudmenų bendrasavininku yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Šalies argumentai
Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašė leisti jiems pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ginčo žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimą po geodezinių matavimų nesant bendraturčio ieškovo sutikimo. Nurodė, kad 2007-03-09 visi ginčo žemės sklypo bendrasavininkai kreipėsi į Elektrėnų žemėtvarkos skyrių su prašymu išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. 2007-04-03 Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus atsakyme Nr. SD-107-(1.13) nurodyta, jog dėl leidimo rengti projektą būtina atlikti kadastrinių duomenų patikslinimą po geodezinių matavimų. Pareiškime pas notarą ieškovas sutiko atsidalinti ir pasirašė prašymą dėl leidimo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Informavo ieškovą, kad pastarasis atvyktų į N. N. IĮ, esančią (duomenys neskelbtini), pasirašyti geodezinių matavimų sutartį. Ieškovas sutartį pasirašyti atsisakė, todėl jie sutartį sudarė be ieškovo. Buvo atliktas žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimas, kurį atlikus kiekvienam bendrasavininkui pagal realiai priklausantį žemės plotą ir jos paskirtį atiteko atitinkama ginčo žemės sklypo dalis. Ginčo žemės sklypas buvo padalintas į 7 dalis pagal anksčiau pasirašytą atsidalijimo susitarimą, pagal tai, kaip jį dalina keliai ir pagal tai, kokia ginčo žemės sklypo paskirtis priklauso kiekvienam bendraturčiui ir tai numato Žemės įstatymo 37 str., 40 str. Bendras šalims priklausantis ginčo žemės sklypo plotas yra 13,89 ha, tačiau sklypas nėra vienarūšis, o susideda iš 2,4 ha žemės ūkio naudmenų, 9,59 ha miško žemės ir 1,9 ha kitos žemės (keliai). Iš bendro 13,89 ha ginčo žemės sklypo ieškovui priklauso 5,94 ha, įskaitant 4,79 ha miško ploto, 0,95 ha kitos žemės ploto ir 0,2 ha žemės ūkio naudmenų ploto. Paaiškino, kad, atsižvelgiant į minėtus faktus ir į tai, kad ginčo žemės sklypą keliai dalina į šešias dalis, ginčo žemės sklypą tenka dalinti į septynias dalis. Be ieškovo sutikimo atsakovai negali atlikti kadastro duomenų patikslinimo. Atsakovai sutiko, kad tikslinant kadastrinius duomenis reikia iš bendrojo ginčo žemės sklypo ploto atimti kelius, o ginčo žemės sklypas turi būti padalintas į 6 sklypus. Tikslinant kadastro duomenis pagal ieškovo planą atsakovų interesai nukentėtų tik viename sklype, kuriame įtrauktas žemės naudmenų plotas, t.y. 4 ha ploto žemės sklype, nes jame įtraukiamos žemės ūkio naudmenos, į kurias, remiantis 1992-03-03 susitarimu, jis neturi teisės, nes jos jau buvo atkeltos O. S. prieš parduodant jai priklausančią žemės sklypo dalį ieškovui. Taigi tarp šalių kilo ginčas pagrinde dėl formuojamo 4 ha ploto žemės sklypo, nes dėl kitų formuojamų sklypų atsakovai neprieštarauja. Atsakovai suformavo 7 sklypus, kurių bendrasavininkais taptų visi atsakovai, o ieškovas taptų 6 žemės sklypų bendrasavininku, nes jie suformavo iš 4 ha žemės sklypo dar vieną 2 ha, kuriame nenurodo ieškovo kaip bendrasavininko.
Ieškovas atsakovų priešieškinį prašė atmesti, teigdamas, jog priešieškiniu atsakovai pripažįsta jo patikslintą ieškinį visiškai, t.y. sutinka patikslinti kadastrinius duomenis, tačiau teigia, kad nori tikslinti kadastro duomenis po geodezinių matavimų be jo sutikimo, nors geodezinių matavimų, dėl kurių buvo pasirašoma sutartis ir kuriuose jis nesutiktų su matavimais, nepateikia. Atsakovai pateikė žemės sklypo planą, tačiau jame nėra net pačių atsakovų parašų, kurie patvirtintų, kad jie tarpusavyje sutaria dėl tokio plano. Atsakovų pateiktas planas skiriasi nuo jo parengto, nes atsakovai dalina ginčo žemės sklypą į miško, žemės ūkio naudmenų ir kitą žemę (kelius). Ieškovui perkant dalį ginčo žemės sklypo nebuvo nurodyta jokia konkreti dalis, kurią perka, nebuvo nurodyta jokia konkreti vietą, plotas, nes jis nusipirko dalį bendrame plote. Atsakovų minimas B. K. ir O. S. susitarimas prieš trečiuosius asmenis negali panaudotas, nes nėra registruotas VĮ „Registrų centras“, be to jame buvusieji savininkai susitarė, kad 15,89 ha žemės pasidalina lygiomis dalimis, o ginčo žemės sklypas yra 13,89 ha ploto. Ginčo žemės sklypas nebuvo padalintas, iš esmės tame susitarime nėra nurodytos konkrečios sklypo dalys, įrodymų kuri pusė kuriam priklauso nėra. Jei nėra duomenų, kad konkretaus sklypo ploto nenupirko, tai teigti, kad užvaldys konkretų sklypą negalima. Jei kadastriniai duomenys būtų patikslinti remiantis jo pateiktu planu, nei vienas iš bendrasavininkų nenukentėtų, nes visi 6 savininkai turės savo dalis tuose 6 sklypuose. Paaiškino, kad sklypai bus nevienodo dydžio, t.y. 2 ha, 4 ha, 1 ha, 3 ha ir 1,5 ha, 0,80 ha ir juos visus bus galima išskaidyti ir atidalinti.
Tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie ŽŪM su ieškiniu sutiko, o priešieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad ginčo žemės sklype atlikti tik preliminarūs matavimai, todėl prieš atidalijant reikia atlikti kadastrinių duomenų patikslinimą. Šalys tokį kadastrinių duomenų patikslinimą atliko, todėl atsirado 2 kadastriniai matavimai, tačiau gali būti tik vienas variantas. Jeigu žemės sklype yra keliai, tai jie negali būti įskaičiuojami į žemės sklypo plotą ir formuojama tiek žemės sklypų į kiek juos skiria keliai. Tokiu atveju yra parengiamas vienas bendras planas ir atskiri planai priklausomai nuo to, į kiek dalių žemės sklypą suskirsto keliai, tačiau kiekvienas naujai suformuotas sklypas priklauso bendrasavininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovas parengė būtent tokį žemės sklypo planą. Remiantis atsakovų parengtu planu būtų didesnis kiekis žemės sklypų. VĮ „Registrų centras“ yra nurodytos šalims priklausančio ginčo žemės sklypo dalys ir suformavus atskirus žemės sklypus atsižvelgiant į per ginčo žemės sklypą einančius kelius, bendrasavininkams priklausytų kiekviename naujame žemės sklype atitinkama žemės sklypo dalis. Ieškovas negalėtų gauti jam nepriklausančios žemės sklypo dalies. Žemės sklypo atidalijimas ir kadastrinių duomenų patikslinimas yra skirtingi dalykai. Teismui patenkinus ieškinį ir leidus atlikti kadastrinių matavimų patikslinimą be bendraturčių sutikimo, tai nesukeltų jokių pasekmių, nes Žemėtvarkos skyrius dar turėtų atlikti patikrinimą ir tik įsitikinus, kad kadastrinių duomenų patikrinimas atitinka teisės aktų reikalavimus, kadastriniai duomenys įregistruoti VĮ „Registrų centras“ būtų patikslinti. Žemėtvarkos skyrius dar nevertino šalių atliktų kadastrinių duomenų patikslinimų. Su priešieškiniu nesutiko, nes suformuoti 7 sklypai, iš kurių į vieną dalį neįrašo bendrasavininko ieškovo, nors VĮ „Registrų centre“ ieškovas nurodomas kaip ginčo žemės sklypo bendraturtis. 1992-03-03 susitarimas tarp buvusių ginčo žemės sklypo savininkų B. K. ir O. S. neturi reikšmės, jis parašytas tarp dviejų asmenų, o bendrasavininkų šiuo metu yra daugiau. VĮ „Registrų centras“ įregistruoti duomenys nėra nuginčyti.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovų priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo ir atsakovų po 20,44 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (II t., b.l. 25-32).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog dėl to, kad žemės sklypas suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus ir žemės sklypą į 6 dalis skiria keliai, kurie negali būti įtraukiami į šalims priklausančio žemės sklypo plotą, prieš parengiant atidalijimo projektą, šalys turi atlikti kadastrinių duomenų patikslinimą. Šalys parengė ginčo žemės sklypo planus, kuriais remiantis nori atlikti kadastrinių duomenų patikslinimą, tačiau kiekviena šalis sutinka tik su savo parengtu planu. Teismas vadovavosi CK 4.80 str. 1 d., taip pat nustatė, kad tikslinant kadastrinius matavimus, iš bendro 13,8900 ha bendro ploto yra išimami keliai, atsižvelgiant į kadastrinių duomenų tikslinimo reikalavimus, po ko ir susidaro (pagal ieškovo pateiktus planus) 6 nevienodo dydžio sklypai – 2 ha, 4 ha, 3 ha, 1 ha, 0, 80 ha, 1,50 ha, o pagal atsakovų pateiktus planus 7 sklypai – 2 ha, 2 ha, 2 ha, 3 ha, 1 ha, 0,80 ha, 1,50 ha. Atsižvelgiant į keliamus reikalavimus, tikslinant kadastrinius žemės sklypo matavimus, kiekvienam iš šešių bendraturčių kiekviename naujai formuojamame sklype pagal ieškovo pasiūlytą variantą tenka tam tikra nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis, o pagal atsakovų pasiūlytą variantą, formuojama dar viena dalis žemės sklypo 4 ha ploto sklype, iš kurio 2 ha ploto sklype bendraturčiais būtų visi šeši savininkai, o kitos 2 ha žemės sklypo dalies bendraturčiais taptų 5 savininkai, atsižvelgiant į tai, kad buvusi minėto sklypo bendraturtė O. S. 2 ha žemės iš ginčijamo sklypo persikėlė į (duomenys neskelbtini) kaimą, dėl to naujasis savininkas A. M. neįgijo teisės naudotis ta dalimi ginčijamo žemės sklypo, t.y. 2 ha, kuriuos O. S. perkėlė į (duomenys neskelbtini) k. Teismas darė išvadą, kad ginčijamojo sklypo dalis 5,94 ha atiteko O. S., nenurodant jokias konkrečias šio sklypo dalis ir kurį ji pardavė A. M. bei 7,95 ha sklypo dalis atiteko B. K., o po jo mirties jo įpėdiniams bei pagal dovanojimo sutartį D. D.. Teismas sprendė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas ne dėl ginčijamojo žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo, bet dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas nustatė, kad šalių parengti projektai nėra suderinti su Nacionalinės žemės tarnybos specialistais, kaip to reikalauja įstatyminės normos, reglamentuojančios kadastrinių duomenų tikslinimą. Šią aplinkybę šalys motyvuoja tuo, kad nėra bendraturčių sutikimo, negali suderinti projektų su institucijomis, todėl ir kreipėsi į teismą dėl leidimo suderinti projektus be bendraturčių sutikimo. Teismas darė išvadą, kad atsakovai ne tik nori suderinti paruoštus projektus dėl patikslintų kadastrinių matavimų, bet ir atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės (formuoja jau ne 6 sklypus, kurie susidaro tuomet, kai tikslinant kadastrinius duomenis, išimami keliai, o 7 sklypus, iš kurių 4 ha ploto sklypas yra skaidomas dar į dvi dalis, nors šiame sklype jokio kelio nėra), o neįregistravus patikslintų kadastrinių matavimų VĮ „Registrų centras“, yra negalimas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Todėl teismas atsakovų priešieškinį atmetė. Taip pat atmetė ir ieškinį, padaręs išvadą, jog atliekant patikslintus ginčijamojo žemės sklypo kadastrinius matavimus, yra formuojami 6 atskiri sklypai, kurių plotai tokie: 2 ha, 4 ha, 1,5 ha, 080 ha, 3 ha,1 ha, visi šie sklypai bendrosios dalinės nuosavybės teise su nedidelėmis dalimis atitenka visiems šešiems bendraturčiams. Toks žemės sklypo skaidymas, pagal pateiktus projektus, prieštarauja protingumo kriterijams, sukelia dar didesnių apribojimų visiems šešiems bendraturčiams. Be to, nėra jokių įrodymų, jog ieškovo parengtas planas atitinka teisės aktų reikalavimus ir atsakovų nesutikimas yra vienintelė kliūtis atliekant kadastrinių duomenų patikslinimą. Nesant byloje šio projekto suderinimo su Nacionalinės žemės tarnybos specialistais, ieškinį teismas atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą (II t., b.l.38-40), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodo, jog su ieškiniu sutiko Nacionalinės žemės tarnyba, nurodžiusi, kad ieškovo užsakymu kadastriniai matavimai atlikti laikantis norminių aktų reikalavimų ir reikalavimas leisti atlikti sklypo kadastrinių duomenų patikslinimą be bendraturčių sutikimo yra teisėtas. Elektrėnų žemėtvarkos skyrius į bendrasavininkų prašymą 2007-04-03 pateikė atsakymą Nr. SD-107- (1.13), jog dėl leidimo rengti projektą būtina atlikti kadastrinių duomenų patikslinimą po geodezinių matavimų, nes sklypą dalija du bendro naudojimo keliai. Atliekant kadastrinius matavimus jie buvo derinami su VAVA Elektrėnų žemėtvarkos skyriumi. 2008-03-05 iš Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus buvo gautas raštas Nr. 2008-03-05 Nr. SD-154- (1.13), kuriame pažymima, kad kadastrinių matavimų bylos yra grąžinamos nustačius trūkumus, t.y. trūksta žemės sklypo bendrasavininkų parašų žemės sklypo ribų paženklinimo akte ir žemės sklypo plane. Kitų trūkumų žemėtvarkos skyrius nenustatė, vadinasi patikslinti kadastriniai matavimai atitiko visus teisės normų keliamus reikalavimus. Dėl to jis teisėtai kreipėsi į teismą dėl sklypo kadastro duomenų patikslinimo nesant bendraturčių sutikimo. Taip pat nurodo, jog LRV 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl LR nekilnojamojo turto kadastrinių nuostatų patvirtinimo“ 22 p. nurodyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Per ginčo sklypą yra nutiesti keliai, kurie sklypą dalina į atskirus 6 sklypus. Dėl šios priežasties Elektrėnų žemėtvarkos skyrius, nurodydamas, kad sklypą dalina du bendro naudojimo keliai, siūlė pirmiausia atlikti kadastro duomenų patikslinimą po geodezinių matavimų. Bendrasavininkams tapus 6 sklypų bendrasavininkais faktinis savininkų sklypo valdymas nepasikeičia, tačiau toks kadastrinių duomenų patikslinimas suteikia jiems teisę į sklypo atsidalijimą, nes šiuo atveju sklypas faktiškai tampa su tiksliais kadastriniais matavimais, kurie suteikia teisę atsidalinti. Todėl teismo motyvas, kad tai savininkams sukelia dar didesnius apribojimus atmestinas kaip nepagrįstas, nes pažeidžia savininko teises į atsidalinimą. Teismas šiuo atveju neturėjo vadovautis protingumo kriterijumi, nes yra teisės normos, kuriomis reikia vadovautis atliekant kadastrinius matavimus tikslu vėliau sklypą atsidalinti. Teismo motyvas, jog ieškovo kadastriniai matavimai nepagrįsti teisės aktų reikalavimais ir dėl to nėra jokių įrodymų yra nepagrįstas. Elektrėnų žemėtvarkos skyrius dėl kadastrinių matavimo bylų trūkumų įvardino tik tai, kad ant jų nepasirašė kiti bendrasavininkai, vadinasi kadastriniai matavimai atlikti laikantis norminių aktų reikalavimų.
Atsakovai pateikė apeliacinį skundą (II t., b.l.43-44), kuriuo prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kurioje atmetamas priešieškinys; leisti atsakovams pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriui atlikti žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimą po geodezinių matavimų, nesant bendraturčio A. M. sutikimo. Nurodo, jog sprendime daug prieštaravimų atsakovų pateiktiems dokumentams, kurie sprendime minimi tik fragmentiškai, arba visai neužsimenama. Atsakovai su priešieškiniu pateikė ir Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad buvo patikrinti atsakovų pateiktos kadastrinio matavimo bylos, kuriose yra tik vienas trūkumas – negalima vykdyti kadastrinių matavimų neesant vieno iš bendrasavininkų sutikimo, kas galimai pažeistų bendrasavininko teises į bendroje nuosavybėje valdomą turtą. Todėl šis dokumentas įrodo, kad atsakovai teismui pateikė kadastrinių matavimų bylas, tik skirtingai nuo ieškovo, ruošiant kadastrinių matavimų bylas buvo atsižvelgta į visas tuo metu galiojančias aplinkybes, kaip tai numato LR teisės aktai, tai yra į susitarimą kuriuo pirminiai savininkai, sutarė, kad turtą, šiuo atveju žemės sklypą, dalinsis po lygiai. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad tai yra atidalinimas, nepagrįsti.
Tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie ŽŪM pateikė rašytinius paaiškinimus (II t., b.l. 51-54), kur nurodė, jog ieškovo parengti žemės sklypo kadastriniai matavimai atitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų LRV 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 22 p. įtvirtintą taisyklę, t. y. atliekant minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus formuojami šeši atskiri žemės sklypai, kuriuos skiria keliai ir visi šie žemės sklypai bendrosios dalinės nuosavybės teise atitenka visiems šešiems žemės sklypo bendraturčiams. Atsakovų pateikti žemės sklypo kadastriniai matavimai prieštarauja Nuostatų 22 p., nes suformuojami 7 žemės sklypai, žemės sklypą (plotas 4 ha) skaidant į du žemės sklypus, nors šiame žemės sklype kelio nėra, todėl ir skaidyti jo galimybės nėra. Šiuo veiksmu atsakovai, kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas jau atlieka žemės sklypų atidalijimą, kurio, neatlikus kadastrinių matavimų, negalima atlikti. Pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba negali suderinti minėtų žemės sklypo kadastrinių matavimų, nes prašymą suderinti žemės sklypo (-ų) kadastrinius matavimus Nacionalinei žemei tarnybai turi pateikti visi žemės sklypo bendraturčiai, taip pat visi žemės sklypo bendraturčiai turi pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei žemės sklypo (-ų) plane (-uose), kurie vadovaujantis Nuostatų 64 ir 65 punktais komplektuojami kadastro duomenų byloje bei pateikiami Nacionalinei žemės tarnybai, kad ji juos suderintų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovų apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., LR Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Šiuo atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Atsakovai prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniame skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Byloje nustatyta, jog šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)sav. suformuotas atliekant preliminarius matavimus (b.l. 94-95). A. M. priklauso 428/1000 žemės sklypo dalys, A. K. priklauso 18381/100000 žemės sklypo dalys, D. D. priklauso 719/100000 dalys žemės sklypo, R. M. priklauso 191/1000 žemės sklypo dalys, E. R. priklauso 95/1000 žemės sklypo dalys, L. R. priklauso 95/1000 dalys žemės sklypo. Šalys pateikdamos pareiškimus Elektrėnų miesto 1-ame notarų biurui, sutiko dėl žemės sklypo dalių atidalijimo, tačiau nesutarė dėl ieškovo parengto atidalijimo plano (b.l. 7-12). Ieškovas 2007-03-09 kreipėsi į VAVA prašydamas išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (b.l. 13). VAVA Elektrėnų žemėtvarkos skyrius 2007-04-03 raštu Nr. SD-107-(1.13) informavo ieškovą, kad ginčo žemės sklypą dalija du bendro naudojimo keliai, todėl pirmiausia turi būti atliktas kadastro duomenų patikslinimas po geodezinių matavimų (b.l. 14). Ieškovas, 2008-11-27 atlikęs žemės sklypo geodezinius matavimus, kreipėsi į Elektrėnų žemėtvarkos skyrių prašydamas išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (b.l.15). VAVA Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyrius 2009-02-10 raštu Nr. SD-97-(1.13) informavo ieškovą, kad jo prašymo dėl kadastro duomenų patikslinimo netenkina, nes ginčo žemės sklypas priklauso penkiems bendrasavininkams, o jis atstovauja tik save vieną, sklypų paženklinimo aktuose ir planuose yra tik jo vieno parašai (b.l. 18). Atsakovai taip pat 2007-09-19 pareiškimu dėl pranešimo apie žemės sklypo atidalijimą kreipėsi į ieškovą dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo plano ir atidalijimo pagal planą sutarties patvirtinimo (b.l. 191). Ieškovas 2007-09-28 pareiškimu pranešė atsakovams, kad su jų pateiktu atidalinimo planu nesutinka (b.l. 193).
Kolegija, atsižvelgdama į ieškinio ir priešieškinio pagrindą bei dalyką, Žemės įstatymo 2 str. 15 p., pažymi, kad šalys iš tiesų ateityje ketina atidalinti jiems priklausančias minėto žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet šią teisę jos gali realizuoti tik atlikusios žemės sklypo (unikalus Nr. 7910-0007-0204) kadastrinius matavimus. Vadovaujantis LR žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 3.5. punktu (Žin., 2003, Nr. 18-790), žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui (-ams) pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje. Kaip matyti iš NTR išrašo (I t., b.l.94-95), ginčo žemės sklypas (unikalus Nr. 7910-0007-0204) suformuotas atliekant preliminarius matavimus, todėl prieš rengiant atidalijimo projektą šalys turėjo atlikti kadastrinių duomenų patikslinimą.
Nagrinėjamu atveju šalys reiškė reikalavimus tik dėl ginčijamojo žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo, nesant visų bendrasavininkių sutikimo. Dėl to kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevisiškai tiksliai kvalifikavo šalių teisinius santykius, nusprendęs, jog tarp šalių yra kilęs ginčas ne dėl ginčijamojo žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo, bet dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos ir toliau pateikiamos įrodymų analizės, tik priešieškiniu siekiama, atliekant ginčijamojo žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimą, atidalinti ir septintąjį sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti LRV 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899) (toliau - Nuostatai). Nuostatų 22 p. įtvirtinta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ginčo žemės sklype (unikalus Nr. 7910-0007-0204) yra du keliai keliai, todėl jie negali būti įskaičiuojami į žemės sklypo plotą ir atliekant minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus formuojama tiek žemės sklypų į kiek juos skiria keliai. Tokiu atveju, kaip nurodo trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie ŽŪM, yra parengiamas vienas bendras žemės sklypo planas ir atskiri žemės sklypų planai priklausomai nuo to, į kiek dalių žemės sklypą suskirsto keliai, tačiau kiekvienas naujai suformuotas žemės sklypas priklauso bendrasavininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi, šiuo atveju pagrindą formuoti atskirus žemės sklypus sudaro tik aplinkybė, jog sklypą kerta keliai, neatsižvelgiant į bendraturčių busimą tikslą atsidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Nagrinėjamu atveju nekyla ginčas, kad žemės sklypas, kurį valdo šalys bendrai, yra dalijamas 2 kelių, kad šie keliai žemės plotą dalina į šešias dalis, todėl vadovaujantis LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 p., toks žemės plotas turi būti formuojamas kaip atskiri žemės sklypai. Analizuojant ieškovo parengtus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, matyti, kad yra formuojami šeši atskiri žemės sklypai, kuriuos skiria keliai ir visi šie žemės sklypai bendrosios dalinės nuosavybės teise atitenka visiems šešiems žemės sklypo (unikalus Nr. 7910-0007-0204) bendraturčiams. Įvertinus byloje esančius įrodymus, Nacionalinės žemės tarnyba prie ŽŪM rašytinius paaiškinimus, pripažintina, jog ieškovo parengti žemės sklypo kadastriniai matavimai atitinka Nuostatų 22 punkte įtvirtintą taisyklę, ieškovo parengti planai nepažeidžia atsakovų daiktinių teisių, nes, kaip minėta, suformuotų sklypų savininkais lieka visi dabartiniai bendraturčiai. Dėl nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog žemės sklypo skaidymas, pagal ieškovo pateiktą projektą, prieštarauja protingumo kriterijams, kaip sukeliantis apribojimų visiems šešiems bendraturčiams. Tuo tarpu atsakovų pateikti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai prieštarauja Nuostatų 22 punktui, nes suformuojami 7 žemės sklypai, žemės sklypo dalį (plotas 4 ha) skaidant į du žemės sklypus, nors šiame žemės sklype kelio nėra, dėl to, siekiant atlikti kadastrinius matavimus, nėra pagrindo skaidyti šį žemės sklypą. Taigi atsakovai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, siekia per kadastrinių duomenų patikslinimą atlikti ir atidalinimo veiksmą, o tai prieštarauja LR žemės įstatymo 30 str. 3 d., LRV 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 Nuostatų 22 p.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apelianto (ieškovo) argumentu, jog bendrasavininkams tapus šešių sklypų bendrasavininkais, faktinis savininkų sklypo valdymas nepasikeistų, tačiau toks kadastrinių duomenų patikslinimas suteiktų jiems teisę toliau sklypo atidalijimo projektą, nes šiuo atveju sklypas faktiškai taptų su tiksliais kadastriniais matavimais.
Pažymėtina ir tai, jog trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismui teikdama paaiškinimus, nurodė, jog ieškovo reikalavimas tenkintinas, nes ieškovo parengtas planas atitinka minėtų Nuostatų 22 p. Trečiasis asmuo nurodė, jog negali suderinti minėtų žemės sklypo kadastrinių matavimų tik dėl to, kad prašymą suderinti žemės sklypo (-ų) kadastrinius matavimus Nacionalinei žemei tarnybai turi pateikti visi žemės sklypo bendraturčiai, taip pat visi žemės sklypo bendraturčiai turi pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei žemės sklypo (-ų) plane (-uose), kurie vadovaujantis Nuostatų 64 ir 65 punktais komplektuojami kadastro duomenų byloje bei pateikiami Nacionalinei žemės tarnybai, kad ji juos suderintų. Dėl šių aplinkybių bei atsižvelgus į tai, kad šioje byloje ieškovas siekia pripažinti savo teisę kreiptis be atsakovų sutikimo į Nacionalinės žemės tarnybą tam, kad būtų nustatyta tvarka suderinti ieškovo parengti planai žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimui atlikti (CK 4.98 str.), kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad projektų nesuderinimas su minėta tarnyba sudarė pagrindą ieškinį atmesti.
Kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog atsakovų atsisakymas (nesutikimas) pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei žemės sklypo (-ų) plane, yra nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį visa apimtimi atmetė nepagrįstai. Ši sprendimo dalis dėl netinkamo materialinių teisės normų pritaikymo panaikintina, priimant naują sprendimą ir ieškinį tenkinant dalyje, t.y. ieškovui leidžiant pateikti suderinimui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos žemės sklypo, unikalus Nr.7910-0007-0204, esančio (duomenys neskelbtini)sav., atliktų kadastrinių matavimų patikslinimą nesant bendraturčių – L. R., E. R., R. M., A. K. ir D. D. sutikimo.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl priešieškinio atmetimo, todėl jų nepakartoja.
Minėta, jog atsakovų pateikti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai prieštarauja LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punktui, nes suformuojami 7 žemės sklypai, žemės sklypą (plotas 4 ha) skaidant į du žemės sklypus, nors šiame žemės sklype kelio nėra, dėl to nėra pagrindo skaidyti šį žemės sklypą. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad byloje apskritai nebuvo tiriamos aplinkybės, susijusios su susitarimu, kuriuo pirminiai savininkai, sutarė, kad turtą, šiuo atveju žemės sklypą, dalinsis po lygiai. Pažymėtina, jog atsakovų minėtas susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos gali būti reikšmingas žemės sklypų atidalijimo klausimui, tačiau klausimui dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo minėtas susitarimas nėra reikšmingas. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovas nuosavybės teise valdo neatidalintą idealiąją sklypo dalį, todėl, atliekant patikslintus kadastrinius matavimus, atsakovų siekis apriboti ieškovo teises į tam tikrą sklypo, kuris iki šiol nėra tinkamai suformuotas, dalį, yra neteisėtas ir negali būti ginamas.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, tenkinti atsakovų priešieškinio reikalavimą nėra teisinio pagrindo, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinį.
Kolegija pažymi, jog naikinti sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinys, apeliantų (atsakovų) apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šią sprendimo dalį palieka nepakeistą.
Ieškovo ieškinyje pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 3432 Lt tenkintinas iš dalies. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas užsakė geodezinius matavimus ir siekia patikslinti žemės sklypo kadastrinius duomenis tam, kad vėliau rengti žemės sklypo atidalijimo projektą. Iš atsakovų priešieškinio, atsakymų į A. M. pareiškimą dėl žemės sklypo atidalijimą, prašymo išduoti leidimą rengti žemės sklypų projektą, matyti, kad atsakovai taip pat siekia realizuoti savo teisę atidalinti jiems priklausančias dalis, sutiko dalintis žemę. Kadangi neatlikus kadastrinių matavimų negalima pradėti žemės sklypo atidalijimo procedūrų, todėl ieškovo užsakytas planas atitinka visų bendraturčių interesus ir jie privalo apmokėti šio plano parengimo išlaidas proporcingai savo daliai, o ne solidariai, kaip prašė ieškovas (CK 4.76 str.). Tokiu būdu, ieškovo naudai iš atsakovo A. K. priteistina 1040 Lt, iš atsakovo D. D. – 400 Lt, iš atsakovės R. M. – 1000 Lt, iš atsakovės E. R. 496 Lt, iš atsakovo L. R. – 496 Lt, o ieškinys dalyje dėl išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovų atmestinas.
Pakeičiant šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, iš atsakovų ieškovo naudai lygiomis dalimis priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme, t.y. 476 Lt (b.l. 4, 2 t. b.l. 37, CPK 80 str. 1 d., 4 d., 82 str., 93 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir ieškinį tenkinti iš dalies – leisti ieškovui A. M. pateikti patikrai Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atliktų po geodezinių matavimų kadastrinių matavimų patikslinimą nesant bendraturčių – L. R., E. R., R. M., A. K. ir D. D. sutikimo.
Priteisti ieškovo A. M. naudai iš atsakovo A. K. 1040 Lt, iš atsakovo D. D. – 400 Lt, iš atsakovės R. M. – 1000 Lt, iš atsakovės E. R. 496 Lt, iš atsakovo L. R. – 496 Lt. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovų L. R., E. R., R. M., A. K. ir D. D. lygiomis dalimis ieškovo A. M. naudai 476 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.