Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-42-626/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-01-09
Bylos Nr.: 1A-42-626/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-36901-2020-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Linas Šiukšta, Vitalija Norkūnaitė, Aiva Survilienė
Nuteistasis: E. L.

Kategorijos

1.2.14.6.1Turto pasisavinimas (BK 183 str. 1 d.)
1.2.14.7.1Turto iššvaistymas (BK 184 str. 1 d.)
2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt str.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-42-626/2024Teisminio proceso Nr.

1-01-1-36901-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.1; 1.2.14.7.1; 2.1.15.3.3.3; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1 (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei ‑ Lisauskienei,nuteistojo gynėjui advokatui Rimvydui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. (E. L.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

‑ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį – 250 MGL (12 500 eurų) dydžio bauda;

‑ pagal BK 184 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (7 500 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (15 000 eurų) dydžio bauda.

E. L. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

UAB „Universalus techninis servisas“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš E. L. UAB „Universalus techninis servisas“ priteisti 7 152,54 Eur turtinei žalai atlyginti. Kita ieškinio dalis atmesta.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. L. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. liepos 3 d. būdamas UAB „Universalus techninis servisas“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu Ryšininkų g. 2-114, Klaipėda) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835, 37 straipsnio 12 dalį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį bendrovės turtą, turėdamas nusikalstamą tikslą pasisavinti didelės vertės svetimą turtą ir suvokdamas, kad bendrovės vardu įsigytas turtas nebus naudojamas įmonės veikloje ir jos reikmėms, siekdamas sau asmeninės naudos, UAB „Universalus techninis servisas“ vardu laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. liepos 3 d. įsigijo prekes ir paslaugas, tiesiogiai nesusijusias su įmonės vykdoma veikla, o būtent:

‑ 2020 m. kovo 14 d. iš UAB „DEPO DIY LT“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. KLAI212480 įsigijo LED šviestuvą platforminį su pultu „Iron 36 W“ 99,99 Eur vertės;

‑ 2020 m. kovo 14 d. iš UAB „Kesko Senukai Digital“ pagal PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. 33349704139 įsigijo sieninį šviestuvą „Eglo Pandella 14W“ LED 51,35 Eur vertės ir išorinę bateriją „Xiaom 200000 Ah“ 20,99 Eur vertės, bendros 72,34 Eur vertės;

‑ 2020 m. balandžio 20 d. iš UAB Prekybos namai „Waldis“ pagal PVM sąskaitą faktūrą WAL0103009 įsigijo techninį dujų balioną 253,47 Eur vertės;

‑ 2020 m. balandžio 21 d. iš UAB „Gitana“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. GLK Nr. 0144376 įsigijo dulkių siurblį „Attix 30-01 ALTO“ 338,80 Eur vertės;

‑ 2020 m. balandžio 27 d. iš UAB „Gitana“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. GLK Nr. 0144698 įsigijo akumuliatorinį gręžtuvą 18V „Makita“ 227 Eur vertės ir akumuliatorinį smūginį gręžtuvą minkštame dėkle „FLEX“ 209 Eur vertės, bendros 436 Eur vertės;

‑ 2020 m. gegužės 5 d. iš UAB „Gera dovana“ pagal sąskaitą Nr. 3433824 3 vnt. dovanų kortelių „Akropolis“ po 150 Eur, bendros 450 Eur vertės;

‑ iš UAB „Circle K Lietuva“ 2020 m. gegužės 31 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą IR Nr. 801067720 ir 2020 m. birželio 30 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą IR Nr. 801084500, įsigijo kuro bendros 805,28 (525,43+279,85) Eur vertės.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas atleistas 2020 m. liepos 4 d. iš direktoriaus pareigų, neperdavė naujajai direktorei N. M. UAB „Universalus techninis servisas“ vardu įsigyto turto, o būtent:

‑ 2020 m. vasario 3 d. iš UAB „Skytech.LT“ pagal PVM sąskaitą faktūrą S31 Nr. 031626 įsigyto nešiojamojo kompiuterio „Dell Vostro 3480-14“ 404,96 Eur vertės;

‑ 2020 m. kovo 16 d. iš UAB „Skytech.LT“ pagal PVM sąskaitą faktūrą S31 Nr. 032067 įsigyto monitoriaus „Philips 2,8 IPS“ 114 Eur vertės;

‑ 2020 m. kovo 19 d. iš UAB „Skytech.LT“ pagal PVM sąskaitą faktūrą S31 Nr. 032082 įsigyto nešiojamojo kompiuterio „Dell Vostro Silver 5370 13,3“ 432,23 Eur vertės;

‑ 2020 m. kovo 25 d. iš UAB „Skytech.LT“ pagal PVM sąskaitą faktūrą S31 Nr. 032128 įsigyto monitoriaus „Philips 23,8 IPS“ 114 Eur vertės;

‑ 2020 m. balandžio 7 d. iš UAB „Saugima“ pagal PVM sąskaitą faktūrą SAL0038219 įsigyto suvirintojo kostiumo 114,95 Eur vertės;

‑ 2020 m. balandžio 21 d. iš UAB „Gitana“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. GLK Nr. 0145073 įsigytų šlifavimo mašinėlės kampinės su antirestart „FLEX“ 60,50 Eur vertės ir šlifuoklio kampinio 125 mm 1400 W „Makita“ 100,01 Eur vertės, bendros 160,51 Eur vertės;

‑ 2020 m. balandžio 21 d. iš UAB „Gitana“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. GLK Nr. 0144371 įsigytų 3 vnt. striukių „Chelsea ecoliution shell jacket Helly HALSEN“ bendros 429 Eur vertės;

‑ 2020 m. balandžio 30 d. iš UAB „Algrima“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. KL20003233 įsigyto suvirintojo kostiumo 80,32 Eur vertės;

‑ 2020 m. balandžio 30 d. iš UAB „Gitana“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. GLK Nr. 0145073 įsigytos šlifavimo mašinėlės kampinės su antirestart „FLEX“ 337,92 Eur vertės ir šlifuoklio kampinio 125 mm 1400 W „Makita“ 82,65 Eur vertės;

‑ 2020 m. gegužės 21 d. iš UAB „Kesko Senukai Digital“ pagal PVM sąskaitą faktūrą KD0000974257 įsigytų 2 vnt. darbo kėdžių „Riga comfort Eco-30“ bendros 169,98 Eur vertės.

Tokiu būdu E. L. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. liepos 3 d. UAB „Universalus techninis servisas“ vardu įsigydamas prekes ir paslaugas, tiesiogiai nesusijusias su įmonės vykdoma veikla bei neperduodamas jam patikėto turto, jį pasisavino, t. y. pasisavino svetimą, UAB „Universalus techninis servisas“ priklausantį – 4 896,40 Eur vertės turtą ir padarė nurodyto dydžio žalą.

2. Be to, E. L. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. liepos 3 d., būdamas UAB „Universalus techninis servisas“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu Ryšininkų g. 2-114, Klaipėda) direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį bendrovės turtą, turėdamas teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą ir sudaryti sandorius, Klaipėdos m., laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. sudarydamas įmonei nenaudingus sandorius, pardavė UAB „Universalus techninis servisas“ ilgalaikį turtą – transporto priemones bei įrangą mažesne nei buhalterinėje apskaitoje nurodyta jų likutine verte pardavimo datą, o būtent:

‑ 2020 m. balandžio 29 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi automobilis „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas už 1 280,99 Eur, tai yra 614,94 Eur mažesne kaina, nei nurodyta jo likutinė vertė 1 895,93 Eur;

‑ 2020 m. gegužės 4 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi automobilis „Škoda Superb Combi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas už 9 256,20 Eur, tai yra 1 307,52 Eur mažesne kaina, nei nurodyta jo likutinė vertė 10 563,72 Eur;

‑ 2020 m. gegužės 29 d. parduotos magnetinės gręžimo staklės už 300 Eur, tai yra 333,68 Eur mažesne kaina, nei nurodyta jų likutinė vertė 633,68 Eur.

Taip E. L., veikdamas priešingai įmonės interesams, parduodamas įmonės ilgalaikį turtą mažesne nei buhalterinėje apskaitoje nurodyta jo likutinė vertė pardavimo datą, iššvaistė UAB „Universalus techninis servisas“ priklausantį 2 256,14 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis E. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir BK 184 straipsnio 1 dalį, ir dėl šių kaltinimų priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl priteisto 7 152,54 eurų ieškinio žalai atlyginti ir ieškinį atmesti. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo jo turtui. Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

3.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, jog jis padarė dvi nusikalstamas veikas.

3.2. Jis bendrovės vardu įgytų prekių nesisavino, visos įgytos bendrovės vardu prekės buvo naudojamos įmonės reikmėms, o po jo atleidimo iš direktoriaus pareigų 2020 m. liepos 3 d. naujai paskirtai direktorei perdavė visą įmonės turtą, todėl nepasisavino svetimo turto už bendrą 4 896,40 Eur sumą.

3.3. Jam vadovaujant UAB „Universalus techninis servisas“ paskutinis didesnės apimties projektas pavadinimu „Nordic Proteins“ buvo vykdomas Biržuose (toliau ‑ ir Biržų projektas), kurio metu buvo vykdoma pieno šaldytuvų (vamzdynų ir kt.) modernizacija, šis projektas buvo baigtas 2020 m. gegužės 15 d. išrašant užsakovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. F LUTS 2002/03 16 196,96 eurų sumai. Šiuos darbus atliko ne tik UAB „Universalus techninis servisas“ darbuotojai, konkrečiai D. K., E. L. ir asmeniškai jis, bet ir subrangovai. Šio projekto vykdymo metu buvo atliekami pakankamai sudėtingi darbai, todėl buvo perkamos ir naudojamos įvairios priemonės ir medžiagos, tame tarpe ir tos, kurios nurodytos nuosprendyje kaip pasisavintos, t. y. techninis dujų balionas, dulkių siurblys, akumuliatoriniai gręžtuvai „Makita“, šlifavimo mašinėlės ir kampiniai šlifuokliai, suvirinimo kostiumai ir darbinės striukės.

3.4. Visų šių darbo priemonių ir įrankių jis nepasisavino, jie buvo naudojami įmonės veikloje, iš esmės Biržų projekte. Gali būti, kad dalis nurodytų daiktų, kaip ir vykdant kitus projektus, buvo prarasti (pavyzdžiui, darbuotojai pamesdavo, sugadindavo, užmiršdavo pasiimti grįžtant iš komandiruočių), tačiau tai nereiškia, kad jis šį turtą pasisavino ir jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip nusikaltimas ‑ turto pasisavinimas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

3.5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad per 2020 m. gegužės mėnesį UAB „Universalus techninis servisas“ įsigijo ir nurašė 509 litrus dyzelinio kuro ir 69 litrus benzino už bendrą 519,64 Eur sumą, ir kad įmonė 2020 m. gegužės mėnesį neturėjo automobilio su benzininiu varikliu. 2020 m. birželio 1 d. buvo parduotas paskutinis įmonės automobilis, iki 2020 m. birželio 5 d. įmonės veikloje panaudos sutarties pagrindu buvo naudojamas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau per birželio mėnesį kuro buvo įgyta už 280,65 Eur, todėl teismas padarė išvadą, kad kurą jis pasisavino, nes, nesant dokumentų (automobilių nuomos, panaudos sutarčių), nėra galimybės nustatyti, kad po 2020 m. birželio 5 d. įsigytas kuras buvo panaudotas įmonės veikloje. Jis nesutinka su tokiomis apygardos teismo išvadomis. UAB „Universalus techninis servisas“ priklausęs automobilis „Škoda Superb Combi“ su benzininiu varikliu buvo parduotas 2020 m. gegužės 4 d., kiek nuteistasis pamena, jis buvo parduotas su pilnu kuro baku ir tai pateisina 2020 m. gegužės mėnesį pirkto benzino 69 litrų panaudojimą, o ne tai, kad jį pasisavino. Panaudos sutarties pagrindu iki 2020 m. birželio 5 d. naudotas automobilis „VW Golf“ buvo su dyzeliniu varikliu, todėl šios rūšies kuras pirktas iš degalinių tinklo „Circle K Lietuva“ buvo naudojamas įmonės reikmėms šiam automobiliui, vėliau po 2020 m. birželio 5 d. savo pareigoms atlikti naudojosi savo automobiliu „VW Taureg“ su dyzeliniu varikliu, todėl, priešingai nei teigiama nuosprendyje, kuro jis nepasisavino.

3.6. Taip pat jis nepasisavino ir savo reikmėms nepanaudojo 3 vnt. dovanų čekių už bendrą 450 eurų sumą, nes dovanų čekiai buvo panaudoti įmonės reprezentacijai, kam konkrečiai, šiuo metu nuteistasis neprisimena, bet tiksliai pamena, kad UAB „Laivų technika“, taip pat galėjo būti įmonėms „Lit Profir“, AB „Grigeo“, „VMG techniks“.

3.7. Šviestuvų jis nepasisavino, jie, kiek jis pamena, buvo panaudoti biure, išorinė baterija buvo naudojama įmonės veikloje įvairiems įrenginiams (telefonams ir kt.) pakrauti tuo atveju, kai dėl darbo specifikos to nebuvo galima padaryti iš stacionaraus maitinimo šaltinio.

3.8. Jis taip pat nepasisavino 2 vnt. kėdžių „Riga Komfort“, jie, kaip ir visas kitas turtas, buvo perduoti kartu su kitu turtu dalyvaujant antstoliui A. S.. Tuo pat metu buvo perduoti ir du monitoriai „Philips“. Nuteistasis juos net buvo įtraukęs į savo paruoštą perduodamų daiktų sąrašą, kurį turto, dokumentų perdavimo metu buvo atsisakyta pasirašyti, o antstolis A. S. aplamai jokio perduodamų daiktų, dokumentų sąrašo nesudarė.

3.9. Įmonės turto, dokumentų perdavimą organizavo įmonės pagrindiniai akcininkai ir naujai paskirta direktorė, jų iniciatyva tai buvo daroma pasamdžius antstolį bei dalyvaujant jų pakviestiems V. R., A. A., A. S., taip pat dalyvavo ir naujai paskirta direktorė N. M. bei A. K. (šį faktą jis pripažino apklausiant jį liudytoju), kuris vėliau pagal naujos direktorės žodinį užsakymą surašė 2020 m. liepos 31 d. ataskaitą apie jam (E. L.) patikėto įmonės turto iššvaistymą. Nebuvo jokių kliūčių tinkamai atlikti įmonės turto ir dokumentacijos perdavimą, tačiau dėl jam (nuteistajam) nesuprantamų priežasčių perduodamas turtas, dalyvaujant tiek daug pakviestų asmenų (buhalterijos, finansų srities, techniniams specialistams), nebuvo kruopščiai apžiūrėtas ir sudarytas jo sąrašas, nors jis, kaip jau minėta, buvo parengęs savo sąrašą ir siūlė pagal jį sutikrinti perduodamą turtą.

3.10. Jis nevengė perduoti įmonės turtą, pats tam rengėsi, vykdė visus akcininkų bei naujos vadovės nurodymus, tačiau negali būti atsakingas už tai, kad perdavimas-priėmimas nebuvo tinkamai atliktas bei įformintas, o po to, ne dėl jo kaltės netinkamai atlikto turto perdavimo, yra teigiama ir daromos nepagrįstos išvados, jog kažkurio tai turto jis neperdavė ir / ar jį pasisavino.

3.11. 2020 m. vasario 3 d. įsigytas nešiojamas kompiuteris „Dell Vostro“ maždaug po mėnesio nepataisomai sugedo, jis jo nepasisavino, jis buvo netinkamas naudoti, todėl 2020 m. kovo 19 d. buvo įsigytas kitas kompiuteris „Dell Vostro Silver“, jis buvo duotas naudotis darbuotojui A. K., šis kompiuteris taip ir liko pas jį, tačiau jis (nuteistasis E. L.) jo taipogi nepasisavino.

3.12. Po turto per antstolį perdavimo 2020 m. liepos 7 d. jam niekas jokių pretenzijų apie perduotų daiktų trūkumą nereiškė ir jis net negalėjo numanyti, kad ketinama kreiptis į policiją dėl jo neva padarytų nusikaltimų, apie tai sužinojo 2020 m. rugsėjo 18 d., kai buvo atliktos kratos jo gyvenamojoje vietoje, buvusioje darbovietėje ir su juo siejamoje UAB „Marinetechas“, tačiau nei vienas daiktas, dėl kurio pasisavinimo jis yra nuteistas, nebuvo rastas. Anot apelianto, ir šios aplinkybės patvirtina, jog jokio įmonės turto jis nepasisavino, todėl pagal BK 183 straipsnio 1 dalį yra nuteistas nepagrįstai, nes šio nusikaltimo nepadarė.

3.13. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai jį nuteisė ir pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neva iššvaistė UAB „Universalus techninis servisas“ turtą, parduodamas du automobilius ir magnetines gręžimo stakles už mažesnes kainas, nei įmonės buhalterinėje apskaitoje nurodyta jų likutinė vertė.

3.14. Automobiliai buvo parduoti gavus nurodymus iš įmonės pagrindinio akcininko O. B., šią aplinkybę akivaizdžiai patvirtina byloje esantis jo paties į bylą pateiktas 2020 m. birželio 3 d. telefoninio pokalbio įrašas tarp jo ir O. B., kuriame O. B. nurodo: „Tu samdomas direktorius, taip. Tu ‑ samdomas direktorius, taip. Ė., ne mašinoms (prastai girdėti), tu tvarkaisi su jomis pats, o man jų tikrai nereikia (prastai girdėti), eik, atiduok lizingui iki 11‑os dienos“. Taigi, priešingai nei teigiama nuosprendyje, kad jis buvo gavęs nurodymą automobilius ne parduoti, o juos perduoti naujajam direktoriui (nuosprendžio 39 lapas), jis automobilius pardavė ne savo iniciatyva, bet gavęs pagrindinio akcininko nurodymą. Taip pat buvo derinami ir kiti su automobiliais susiję klausimai, teikiama informacija apie techninę jų būklę ir pan. Nuteistasis teigia, kad jis buvo gavęs nurodymą parduoti automobilius iki pirmojo planuoto susitikimo su akcininkais, t. y. iki 2020 m. birželio 11 d., kurio metu ir turėjo būti perduoti visi įmonės reikalai bei turtas, kuris neįvyko ne dėl jo kaltės ir jam nežinomų priežasčių.

3.15. Kita vertus, niekas netyrė ir byloje nėra jokių įrodymų, kad parduotų automobilių bei gręžimo staklių buhalterinė likutinė vertė atitiko tikrąją jų rinkos vertę ir kad šį turtą buvo galima parduoti likutine ar didesne nei likutine kaina. Suvestiniai duomenys apie UAB „Universalus techninis servisas“ apskaityto ilgalaikio turto įsigijimo laiką ir pirminę vertę bei likutinę vertę jų pardavimo metu yra pateikti FNTT 2021 m. spalio 21 d. specialisto išvados priede (lentelėje) Nr. 2. Iš šių duomenų matyti, kad automobilis „VW Transporter“, 2006 metų gamybos, buvo įsigytas 2017 m. lapkričio 28 d. už 2 500 eurus, automobilis „Škoda Superb Combi“, 2017 metų gamybos, už 22 636,36 eurus, o magnetinės gręžimo staklės – 2019 m. sausio 25 d. už 950 eurų. Šis turtas pakankamai ilgą laiką iki jų pardavimo buvo naudojamos įmonės UAB „Universalus techninis servisas“ veikloje, transporto priemonės buvo intensyviai naudojamos, nes įvairūs projektai buvo vykdomi ne Klaipėdoje, o kitose vietose, komandiruojami darbuotojai, darbams atlikti vežama įvairi įranga ir pan.

3.16. Automobilis „VW Transporter“ jau jo įsigijimo metu buvo pakankamai blogos techninės būklės bei prekinės išvaizdos, rida buvo virš 370 000 km, šias aplinkybes patvirtina pateikiamos šio automobilio fotonuotraukos, kurias jis padarė 2018 m. gegužės mėnesį. Po to, iki jo pardavimo, šis automobilis buvo intensyviai naudojamas įmonės veikloje dar 2 metus, kapitaliai remontuojamas nebuvo, todėl jo techninė būklė ir vertė pardavimo metu buvo ženkliai sumažėjusi ir 2020 m. balandžio 29 d. sandorio sudarymo metu atitiko jame nurodytą kainą.

3.17. Automobilis „Škoda Superb Combi“, atsižvelgiant į jo techninę būklę, ridą, palyginti nedidelį variklio galingumą bei komplektaciją taip pat buvo parduotas už realią jo rinkos vertę. Iš įvairiuose internetiniuose portaluose pateikiamos informacijos tokios markės automobilių pardavimų kaina 2020 metais svyravo nuo 9 900 eurų (mažiausia kaina) iki 17 600 eurų (didžiausia kaina), tai patvirtina pateikiama portalo www.autoplius.lt kainų kitimo lentelė. Apelianto teigimu, šis automobilis buvo parduotas už jo realią vertę.

3.18. Magnetinės gręžimo staklės nuo pat jų įsigijimo buvo intensyviai naudojamos įmonės gamybinėje veikloje, jos fiziškai buvo ženkliai nusidėvėjusios, buhalterinė likutinė vertė tikrai neatspindėjo realios šio turto vertės, todėl staklės taip pat buvo parduotos už realią jų vertę.

3.19. BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta veika gali būti padaryta tik tyčia, t. y. turi būti neabejotinai įrodyta, kad kaltininkas veikė piktavališkai, sudarė akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, ekonomiškai nepagrįstą ar nelogišką sandorį. Nuteistasis teigia, kad tokių ketinimų niekada neturėjo ir tokių tikslų nesiekė. Tai netiesiogiai įrodo, jog aptariamu laikotarpiu dar vienas įmonės automobilis „Citroen Jumpy Space“ 2020 m. birželio 1 d. buvo parduotas už didesnę nei likutinė buhalterinė vertė, t. y. už realią rinkos vertę. Analogiški sandoriai, atitinkantys parduodamo turto realią rinkos vertę, buvo sudaryti ir dėl automobilių „VW Transporter“ ir „Škoda Superb Combi“ bei magnetinio gręžimo staklių.

3.20. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad jis, parduodamas įmonės turtą mažesne nei buhalterinė jų likutinė vertė, veikė tiesiogine tyčia, priešingai įmonės interesams, iššvaistė svetimą turtą ir taip padarė BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, yra nepagrįstos, todėl dėl šio kaitinimo jis turi būti išteisintas, nepadarius šios veikos.

3.21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, ar priešingas teisei elgesys esmingai apsunkino nukentėjusiajai šaliai ginti galimai pažeistas teises civilinėmis priemonėmis arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, neperspektyvus. Šioje situacijoje UAB „Universalus techninis servisas“ akcininkams manant, jog jis netinkamai vykdė savo kaip vadovo pareigas bei priėmė netinkamus sprendimus ir pirmiau nurodytais sandoriais padarė turtinę žalą, ar dėl nepakankamos jo kontrolės turtas buvo prarastas, sugadintas ar pan., tai tokios teisės pažeidimą UAB „Universalus techninis servisas“ vadovai ar akcininkai, nekriminalizuojant jo galimai netinkamai atliktų pareigų, galėjo ir gali apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, pareiškiant ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo, pavyzdžiui CK 2.87 straipsnio 7 punkto pagrindu, kuriame numatyta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga, kuris nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas, visiškai atlyginti padarytą žalą juridiniam asmeniui. Pasak nuteistojo, išteisinus jį pagal visus kaltinimus, civilinis ieškinys turi būti atmestas visa apimtimi (BPK 115 straipsnio 3 dalis).

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. L. apeliacinis skundas tenkinamas visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliacinio skundo argumentus, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, neteisingai vertino jų visumą, jų nesugretino ir dėl to padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Skundžiamas nuosprendis dėl E. L. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalis). E. L. išteisinus, UAB „Universalus techninis servisas“ civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Dėl BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

6. Skundžiamu nuosprendžiu E. L. pripažintas kaltu dėl svetimo 4 896,40 Eur vertės turto pasisavinimo, kuris pasireiškė 2020 m. vasario 3 d. – 2020 m. liepos 3 d. prekių ir paslaugų, tiesiogiai nesusijusių su įmonės veikla, įsigijimu, bei 2020 m. liepos 4 d. atleidus jį iš direktoriaus pareigų, jam patikėto turto neperdavimu naujai bendrovės direktorei. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog UAB „Universalus techninis servisas“ nuo 2020 m. balandžio 30 d. veiklos nebevykdė, todėl įsigytos prekės negalėjo būti naudojamos įmonės veikloje. Nors įmonės turtą perduodant naujai direktorei nebuvo sudarytas perduodamų daiktų sąrašas, tačiau antstolio atlikto faktinių aplinkybių fiksavimo protokole bei šio veiksmo vaizdo įraše nėra užfiksuoti bendrovės vardu 2020 m. įsigyti daiktai. Taip pat teismas sprendė, kad nėra galimybės nustatyti, ar po 2020 m. birželio 5 d. įsigytas kuras buvo naudojamas įmonės veikloje.

7. Nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nuteistasis E. L. apeliaciniame skunde tvirtina, jog visi UAB „Universalus techninis servisas“ vardu įsigyti daiktai bei kuras buvo panaudoti bendrovės reikmėms. Tokie apelianto teiginiai pagrįsti tik iš dalies.

8. Turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Pasisavinimo neatlygintinumas reiškia, kad pasisavinto turto vertė savininkui nėra visiškai atlyginta ar atlyginta aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas, taip padarant turtinę žalą tikrajam turto savininkui. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas (ar turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik finansų apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar juridinis asmuo (įmonė) patyrė realią žalą dėl savo vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi juridinio asmens (įmonės) turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-163-788/2019 ir kt.). Juridinio asmens vadovo pasisavinimo veiksmus su tokia žala turi sieti ir aiškus priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2014).

9. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, jog UAB „Universalus techninis servisas“ vadovu nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2020 m. liepos 3 d. buvo E. L. (t. 3, b. l. 62–65). UAB „Universalus techninis servisas“ nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. birželio 30 d. už bendrą 4 896,40 Eur sumą įsigijo: LED šviestuvą (99,99 Eur), sieninį šviestuvą (51,35 Eur), išorinę bateriją (20,99 Eur), techninį dujų balioną (253,47 Eur), dulkių siurblį (338,80 Eur), akumuliatorinį gręžtuvą (227 Eur), akumuliatorinį smūginį gręžtuvą (209 Eur), 3 vnt. dovanų kortelių po 150 Eur, du nešiojamuosius kompiuterius (404,96 Eur ir 432,23 Eur), du monitorius (po 114 Eur), du suvirintojo kostiumus (114,95 Eur ir 80,32 Eur), dvi šlifavimo mašinėles (60,50 Eur ir 337,92 Eur), du šlifuoklius (100,01 Eur ir 82,65 Eur), 3 vnt. striukių (bendra vertė 429 Eur), dvi darbo kėdes (bendra vertė 169,98 Eur) bei įsigijo kuro už 805,28 Eur.

10. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti skundžiamo nuosprendžio išvadai, jog pirmiau išvardinti daiktai – LED šviestuvas, sieninis šviestuvas, išorinė baterija, techninis dujų balionas, dulkių siurblys, akumuliatorinis gręžtuvas bei akumuliatorinis smūginis gręžtuvas, o taip pat degalai, UAB „Universalus techninis servisas“ vardu E. L. buvo įsigyti turint tikslą pasisavinti svetimą turtą, suvokiant, kad šie daiktai nebus naudojami UAB „Universalus techninis servisas“ veikloje ir jos reikmėms. Kaip minėta, turto pasisavinimas, tai tokie kaltininko veiksmai, kuriais jam patikėtas ir jo žinioje esantis turtas, neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu (užvaldomas).

11. Šioje byloje atlikus specialių žinių reikalaujantį tyrimą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „Universalus techninis servisas“ 2020 m. sausio-birželio mėnesiais įsigytos prekės buvo apskaitytos ir kas mėnesį nurašomos. Pagal pateiktas buhalterines pažymas, prekių nurašymo aktus, darbų atlikimo aktus nėra galimybės nustatyti, ar visos UAB „Universalus techninis servisas“ įsigytos prekės buvo panaudotos bendrovės veikloje pajamoms uždirbti (t. 4, b. l. 84–99).

12. Nuteistasis E. L. teisiamajame posėdyje aiškino, jog bendrovės vardu įgyti daiktai buvo naudojami bendrovės veikloje (t. 8, b. l. 63–69). Ikiteisminio tyrimo metu E. L. nurodė, jog dulkių siurblys buvo naudojamas valant cecho patalpas. Šviestuvai buvo naudojami bendrovės biure, jie ten ir liko. Dujų balionas buvo skirtas suvirinimo darbams atlikti, jis galėjo likti viename iš objektų. Akumuliatoriniai gręžtuvai buvo išduoti darbuotojams ir nusidėvėjo (t. 6, b. l. 107–109, 126–130, 163–165). Nuteistojo aiškinimą, jog bendrovės vardu įsigytos darbo priemonės buvo naudojamos bendrovės veikloje, patvirtino byloje apklausti liudytojai. UAB „Universalus techninis servisas“ darbuotojai, liudytojai R. V., V. B., J. V. (J. V.), E. L. (E. L.), A. K. (A. K.), A. L., M. V., D. K. patvirtino, kad bendrovė aprūpindavo darbo įrankiais, kurie ir gesdavo, ir kartais būdavo prarandami (t. 7, 130–143, 166–167, 178–179). Liudytoja J. G., UAB „Universalus techninis servisas“ vyr. buhalterė, patvirtino, jog buvo perkama biuro technika, kuri buvo naudojama bendrovės biure (t. 7, b. l. 159–161). Tokie bylos duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, padarytą nevisapusiškai įvertinus bylos duomenis, jog bendrovės vardu įgyti daiktai (2020 m. kovo 14 d. įgyti šviestuvai bei išorinė baterija, 2020 m. balandžio 20 d. – 2020 m. balandžio 27 d. įgyti techninis dujų balionas, dulkių siurblys, akumuliatorinis gręžtuvas bei akumuliatorinis smūginis gręžtuvas), nebuvo tiesiogiai susiję su įmonės veikla. Akivaizdu, jog bendrovė, teikianti laivų remonto ir techninio aptarnavimo paslaugas, samdžiusi atitinkamus techninius darbus galinčius atlikti darbuotojus, savo veikloje naudojo darbų atlikimui būtiną įrangą. Be to, bendrovė turėjo biuro ir gamybines patalpas, todėl įsigyti du šviestuvai (99,99 Eur ir 51,35 Eur vertės) bei išorinė baterija (20,99 Eur vertės) negali būti vertinami kaip daiktai nesusiję su įmonės vykdoma veikla.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrovėje iki 2020 m. balandžio mėnesio pabaigos dirbo dvylika darbuotojų. UAB „Universalus techninis servisas“ direktoriaus 2020 m. balandžio 23 d. įsakymu dėl atleidimo iš darbo buvo atleisti šaltkalviai J. V., M. V. ir R. V. (t. 1, b. l. 136). 2020 m. balandžio 30 d. UAB „Universalus techninis servisas“ direktoriaus įsakymu buvo atleisti tekintojas V. B., šaltkalviai N. S. ir A. L., suvirintojas D. K., projektų vadovas A. K., tiekimo vadovas A. A. (A. A.) (t. 1, b. l. 137). 2020 m. gegužės 29 d. direktoriaus įsakymu atleisti verslo plėtros vadovas E. L. bei vyr. buhalterė J. G. (t. 1, b. l. 138). Nors didžioji dalis bendrovės darbuotojų buvo atleisti iki 2020 m. balandžio 30 d., ši aplinkybė, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina, jog UAB „Universalus techninis servisas“ nuo 2020 m. balandžio 30 d. veiklos nebevykdė. UAB „Universalus techninis servisas“ atstovas pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, jog 2020 m. balandžio – gegužės mėnesiais bendrovė vykdė du projektus (t. 1, b. l. 21–23). Bylos duomenimis nustatyta, kad „Misje Bulk“ AS užsakymas buvo vykdomas 2020 m. balandžio 21 d. – 2020 m. birželio 4 d.; UAB „Nordic proteins“ užsakymas buvo vykdomas 2020 m. balandžio 7 d. – 2020 m. gegužės 29 d. (t. 2, b. l. 55–56, 59–60). Taigi UAB „Universalus techninis servisas“ iki 2020 m. birželio mėnesio pradžios vykdė užsakymus, todėl teigti, kad pirmiau aptartos prekės nebuvo tiesiogiai susijusios su įmonės vykdoma veikla ir E. L. pasisavintos, nėra jokio pagrindo.

14. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog UAB „Universalus techninis servisas“ vardu įgyti degalai nebuvo panaudoti bendrovės reikmėms. Byloje pateikti UAB „Universalus techninis servisas“ įsakymai dėl direktoriaus E. L. ir verslo plėtros direktoriaus E. L. (E. L.) komandiruočių 2020 m. gegužės – birželio mėnesiais (t. 1, b. l. 113–131). Į komandiruotes 2020 m. gegužės 19-20, 21, 22-25, 26-27, 28, 29-31 dienomis E. L. vyko kartu su E. L., UAB „Universalus techninis servisas“ valdomu automobiliu Citroen SpaceTourer, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 71). 2020 m. gegužės 18 d. į komandiruotę automobiliu Citroen SpaceTourer, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vyko E. L.. 2020 m. birželio 1 d. E. L. į komandiruotę vyko taip pat automobiliu Citroen SpaceTourer, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Universalus techninis servisas“ per visą gegužės mėnesį iš UAB „Circle K Lietuva“ pagal PVM sąskaitą faktūrą IR Nr. 801067720 įsigijo kuro už 525,43 Eur. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „Universalus techninis servisas“ dokumentais neįformino bendrovės veiklai sunaudoto kuro normų. UAB „Circle K Lietuva“ pagal PVM sąskaita faktūra IR Nr. 801067720 apskaityta buhalterinėje apskaitoje. Pagal UAB „Universalus techninis servisas“ tyrimui pateiktus kuro nurašymo aktus ir Didžiosios knygos Apyvartos žiniaraščio sąskaitos Nr. 20115 (kuras) išrašus specialistė nustatė, kad kuras bendrovėje buvo nurašomas pagal pateiktas sąskaitas faktūras ir kasos čekius, tačiau nėra galimybės nustatyti, ar visas sunaudotas ir nurašytas kuras naudotas įmonės veiklai vykdyti. Nuteistasis E. L. nurodė, jog bendrovės vardu įsigytas kuras buvo naudojamas bendrovės reikmėms. Jam kaip vadovui nebuvo nustatyti apribojimai kuro įsigijimui. Kai buvo parduoti bendrovės automobiliai, atlikdamas direktoriaus funkcijas važinėjo savo nuosavu bei sutuoktinės arba tėvo automobiliais (t. 8, b. l. 63–69). Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas E. L. paaiškino, jog vykdavo į komandiruotes į Liepoją, Daugpilį, Rygą. Dėl darbo specifikos laivuose į komandiruotes vykdavo beveik kiekvieną dieną. Dažnai važiuodavo kartu su direktoriumi E. L. (t. 3, b. l. 136–139). Jau minėta, kad „Misje Bulk“ AS užsakymas buvo vykdomas 2020 m. balandžio 21 d.–2020 m. birželio 4 d.; UAB „Nordic proteins“ užsakymas – 2020 m. balandžio 7 d.–2020 m. gegužės 29 d. Nors specialių žinių reikalaujantį tyrimą atlikusi specialistė nustatė, kad UAB „Universalus techninis servisas“ įsigytą kurą nurašė ne pagal patvirtintas kuro normas ir nėra galimybės nustatyti, ar visas nurašytas kuras naudotas įmonės veiklai vykdyti, vis tik teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartus duomenis, susijusius su bendrovės darbuotojų E. L. ir E. L. komandiruotėmis 2020 m. gegužės mėnesį, o taip pat bendrovės vykdomais užsakymais, neturi pagrindo daryti kategorišką išvadą, jog UAB „Universalus techninis servisas“ iš UAB „Circle K Lietuva“ įsigytas kuras už 525,43 Eur sumą, nebuvo panaudotas bendrovės veikloje.

15. Per 2020 m. birželio mėnesį UAB „Universalus techninis servisas“ iš UAB „Circle K Lietuva“ pagal PVM sąskaitą faktūrą IR Nr. 801084500, įsigijo kuro už 279,85 Eur. Byloje pateikti duomenys apie E. L. vykimą į komandiruotes, iš kurių matyti, kad 2020 m. birželio mėn. E. L. dešimt kartų vyko į komandiruotes, tačiau įsakymuose dėl komandiruotės nėra nurodytas automobilis, kuriuo buvo vykstama. Kaip paaiškino nuteistasis E. L., tuomet, kai bendrovė jau buvo pardavusi turėtus automobilius, jis į komandiruotes galėjo vykti nuosavu automobiliu. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „Universalus techninis servisas“ tyrimui nepateikė dokumentų (automobilio panaudos, nuomos sutarties), patvirtinančių, kad po 2020 m. birželio 5 d. (kai buvo grąžintas bendrovės nuomotas automobilis VW Golf) įsigytas kuras buvo naudotas įmonės veikloje ekonominei naudai gauti, įmonės pajamoms uždirbti. Kaip jau minėta, jog „Misje Bulk“ AS užsakymas buvo vykdomas iki 2020 m. birželio 4 d. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis apie tai, kad E. L. 2020 m. birželio 3 d. bei 5 d., kuomet bendrovė dar valdė vieną iš turėtų automobilių, o taip pat ir birželio 8, 11, 16, 18, 23, 26, 30 dienomis vyko į komandiruotes, neturi pagrindo padaryti vienareikšmišką išvadą, jog UAB „Universalus techninis servisas“ per 2020 m. birželio mėnesį įsigytas kuras už 279,85 Eur nebuvo panaudotas bendrovės vykdomoje veikloje. Nors byloje nėra duomenų apie panaudos sutarties dėl E. L. naudoto automobilio sudarymą, tačiau tokia aplinkybė savaime nepaneigia, kad E. L. vykstant į komandiruotes 2020 m. birželio mėnesį nebuvo naudojamas kuras.

16. Pirmiau aptarti duomenys teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog UAB „Universalus techninis servisas“ išlaidos, įsigyjant darbuotojams skirtus darbo drabužius, įrankius bei prekes, skirtas biurui: (LED šviestuvas (99,99 Eur), sieninis šviestuvas (51,35 Eur), išorinė baterija (20,99 Eur), techninis dujų balionas (253,47 Eur), dulkių siurblys (338,80 Eur), akumuliatorinis gręžtuvas (227 Eur), akumuliatorinis smūginis gręžtuvas (209 Eur) bei 805,28 Eur kuro išlaidos buvo patirtos vykdant bendrovės veiklą, o ne E. L. pasisavintos.

17. Skundžiamu nuosprendžiu E. L. pripažintas kaltu dėl svetimo turto pasisavinimo ir dėl to, kad 2020 m. liepos 4 d. atleistas iš direktoriaus pareigų naujajai direktorei neperdavė dviejų nešiojamųjų kompiuterių (įsigytų 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. kovo 19 d.), dviejų suvirintojo kostiumų (įsigytų 2020 m. balandžio 7 d. ir 2020 m. balandžio 30 d.), dviejų šlifavimo mašinėlių bei dviejų šlifuoklių (įsigytų 2020 m. balandžio 21 d. ir 2020 m. balandžio 30 d.), 3 vnt. striukių (įsigytų 2020 m. balandžio 21 d.). Nuteistasis E. L. proceso metu aiškino, jog darbuotojams buvo perkami darbo drabužiai (suvirintojo kostiumas, striukės), kurių šie nebegrąžindavo. Teisiamajame posėdyje apklausti UAB „Universalus techninis servisas“ darbuotojai R. V., V. B., J. V. (J. V.), A. K., A. L. patvirtino, jog jiems buvo išduodami darbiniai drabužiai (kombinezonai, striukės, žieminės striukės ir kt.), o taip pat darbo įrankiai. Visi šie daiktai dėvėjosi, lūžo, kartais būdavo prarandami (t. 7, b. l. 130–142). Liudytojas A. K., dirbęs projektų vadovu, parodė, kad jam buvo suteiktas kompiuteris, kuris komandiruotės metu sugedo (suskilo kompiuterio ekranas), todėl jis buvo nebenaudojamas. Kompiuterio bendrovei nebegrąžino, nes niekas nepareikalavo. Liudytojas E. L. patvirtino, jog darbui buvo suteiktas kompiuteris, kurį išeidamas iš darbo paliko bendrovėje.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad perduodant bendrovės turtą naujajai direktorei nebuvo pasirašytas turto priėmimo-perdavimo aktas. Nuteistasis E. L. aiškino, jog prieš turto perdavimą sudarė bendrovės balanse esančių daiktų sąrašą, jį pateikė ir perdavimo metu, tačiau nei naujai paskirta direktorė N. M., nei bendrovės akcininkas A. S. (A. S.), nesutiko jį pasirašyti. Kaip liudytojas apklaustas A. S. paaiškino, kad turto perdavimo aktas nebuvo sudarytas, nes šį veiksmą (bendrovės turto bei dokumentų priėmimą-perdavimą) fiksavo antstolis (t. 7, b. l. 154–157). Liudytoja N. M. nurodė, kad E. L. buvo paruošęs turto perdavimo aktą, tačiau jis nebuvo pasirašytas, nes perdavimo procedūrą fiksavo antstolis darydamas vaizdo įrašą. Liudytoja patvirtino ir tai, kad ji iki 2020 m. vasario 28 d. tvarkė UAB „Universalus techninis servisas“ apskaitą. Trumpalaikis turtas pagal pateiktas sąskaitas buvo apskaitomas kaip naudojamas vykdomuose projektuose arba bendrovės biure ir mėnesio pabaigoje nurašomas į sąnaudas. Kiekvieną mėnesį ji bendrovės akcininkams pateikdavo ataskaitą apie vykdomus projektus, jų savikainą, pelningumą (t. 7, b. l. 161–164). Antstolis A. S. vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis fiksavo UAB „Universalus techninis servisas“ dokumentų ir įrangos perdavimo faktines aplinkybes, tačiau faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra pateiktas išsamus perduotų daiktų sąrašas (t. 2, b. l. 1–18). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui nebuvo pateiktas UAB „Universalus techninis servisas“ 2020 m. liepos 3 d. inventorizavimo aktas, kuris leistų nustatyti bendrovėje esančio trumpalaikio turto kiekinę ir suminę vertę. Specialistė nurodė, jog pagal tyrimui pateiktas pirkimo sąskaitas faktūras bendrovė įsigytas įvairios paskirties prekes, kaip trumpalaikį turtą, buhalterinėje apskaitoje apskaitė atsargų ir sąnaudų klasėse. 2020 m. sausio-birželio mėnesiais įsigytos prekės buvo apskaitytos ir nurašomos kas mėnesį. Dokumentinis prekių likutis 2020 m. gegužės 30 d. lygus nuliui.

19. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog vien tai, kad darbuotojams skirti darbo drabužiai (suvirintojo kostiumai, striukės), įrankiai (šlifavimo mašinėlės bei šlifuokliai), nešiojamieji kompiuteriai 2020 m. liepos 4 d. nebuvo perduoti naujajai direktorei, nepatvirtina, jog E. L. šiuos daiktus pasisavino. Kaip jau buvo minėta, iki 2020 m. birželio mėnesio pradžios UAB „Universalus techninis servisas“ vykdė darbus pagal prisiimtus įsipareigojimus. Akivaizdu, kad bendrovės vardu įgyti daiktai – suvirintojo kostiumai, striukės, šlifuokliai, šlifavimo mašinėlės buvo reikalingi darbuotojams atliekant laivų remonto ir techninio aptarnavimo darbus, o kompiuteriai verslo plėtros direktoriui ir projektų vadovui vykdant atitinkamas darbines funkcijas. Liudytojai patvirtino, kad šie daiktai jiems buvo perduoti.

20. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog bendrovės lėšomis įsigytos prekės, t. y. 2020 m. gegužės 5 d. įgytos trys dovanų kortelės, bendros 450 Eur vertės, buvo panaudotos bendrovės reikmėms tenkinti, o taip pat, kad du monitoriai (po 114 Eur) bei dvi darbo kėdės (bendra vertė 169,98 Eur) buvo perduoti naujajai bendrovės direktorei.

21. Byloje nustatyta, kad UAB „Universalus techninis servisas“ 2020 m. gegužės 5 d. pagal sąskaitą Nr. 3433824 įsigijo tris 150 Eur vertės dovanų korteles už bendrą 450 Eur sumą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „Universalus techninis servisas“ įsigytos dovanų kortelės įtrauktos į apskaitą kaip reprezentacinės sąnaudos ir 2020 m. gegužės 29 d. aktu nurašytos. Nurašymo akte nurodyta, jog reprezentacinės išlaidos skirtos verslo ryšių su įmonės klientais pagerinimui ir naujų užmezgimui, tačiau neįvardinti konkretūs asmenys ar įmonės, todėl nėra galimybės nustatyti, ar bendrovės lėšos panaudotos bendrovės reprezentacijos tikslu.

22. Nuteistasis E. L. teisiamajame posėdyje aiškino, jog dovanų kortelės buvo skirtos bendrovės reprezentacinėms reikmėms, jas įteikė užsakovų atstovams prieš gaunant užsakymą. Ikiteisminio tyrimo metu E. L. nurodė, jog dovanų korteles padovanojo Norvegijos įmonės „Misje“ atstovui bei UAB „Laivų technika“ vadovui. Apeliaciniame skunde dviprasmiškai nurodyta, jog kur konkrečiai dovanų kortelės buvo panaudotos apeliantas neprisimena, tuo pačiu teigiama, jog tiksliai prisimena, kad jos buvo skirtos UAB „Laivų technika“, galimai ir bendrovėms „Lif Profir“, „Grigeo“, „VMG techniks“. Toks nuteistojo aiškinimas dėl bendrovės lėšomis įsigytų dovanų kortelių panaudojimo bendrovės reprezentacinėms reikmėms prieštarauja byloje esantiems duomenims, kuriais nustatyta, jog UAB „Universalus techninis servisas“ 2020 m. gegužės mėnesį, kai buvo įsigytos dovanų kortelės, naujų užsakymų dėl darbų vykdymo nebuvo gavusi.

23. Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, reprezentacinės sąnaudos yra vieneto lėšos, kurias jis skiria naujiems verslo ryšiams su kitais vienetais arba fiziniais asmenimis, išskyrus vieneto darbuotojus, akcininkus, savininkus bei kontroliuojamuosius ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius nuolatinius gyventojus, užmegzti arba esamiems pagerinti. Kaip jau minėta, specialisto išvadoje nurodyta, kad nurašant UAB „Universalus techninis servisas“ reprezentacines išlaidas, 2020 m. gegužės 29 d. akte nebuvo nurodyti konkretūs asmenys ar įmonės, su kuriais tokios išlaidos buvo susijusios. Vien liudytojo B. J., UAB „Laivų technika“ direktoriaus, paaiškinimas, jog buvo gavęs dovaną, galimai „Akropolio“ dovanų kortelę, iš UAB „Universalus techninis servisas“ direktoriaus E. L., nenurodant nei vertės, nei bent apytikslės datos (t. 7, b. l. 134–135), negali vienareikšmiškai patvirtinti, jog 2020 m. gegužės 5 d. UAB „Universalus techninis servisas“ įgytos trys dovanų kortelės, bendros 450 Eur vertės, buvo panaudotos bendrovės reikmėms tenkinti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad minėtas dovanų korteles E. L. perdavė jo nurodomų bendrovių atstovams, todėl pritartina skundžiamo nuosprendžio išvadai, kad šios bendrovės lėšos nebuvo tiesiogiai susijusios su įmonės vykdoma veikla. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2020 m. gegužės 5 d. įsigytos dovanų kortelės (bendros 450 Eur vertės) nebuvo panaudotos bendrovės reikmėms.

24. Byloje nustatyta, kad UAB „Universalus techninis servisas“ 2020 m. kovo 16 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą S31 Nr. 032067 įsigijo monitorių „Philips 2,8 IPS“, kurio vertė 114 Eur; 2020 m. kovo 25 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą S31 Nr. 032128 įsigijo monitorių „Philips 23,8 IPS“, kurio vertė 114 Eur; 2020 m. gegužės 21 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą KD0000974257 įsigijo dvi darbo kėdes „Riga comfort Eco-30“, kurių bendra vertė 169,98 Eur. (t. t. 1, b. l. 184, 187, 197)

25. Nuteistasis E. L. proceso metu aiškino, jog du monitoriai „Philips“ bei dvi darbo kėdės buvo perduotos naujajai bendrovės direktorei dalyvaujant antstoliui. Tokių E. L. teiginių byloje esantys duomenys taip pat nepatvirtina. 2020 m. liepos 7 d. perduodant UAB „Universalus techninis servisas“ turtą ir dokumentus naujajai direktorei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu darytame vaizdo ir garso įraše užfiksuoti du monitoriai, kurių gamintojai yra Asus ir BenQ (t. 2, b. l. 1–17). Bendrovės įsigyti monitoriai „Philips 2,8 IPS“ ir „Philips 23,8 IPS“ šiame vaizdo įraše, kaip perduoti naujajai bendrovės direktorei nėra užfiksuoti. Vaizdo ir garso įraše, priešingai nei tvirtina apeliantas, kaip perduotos nėra užfiksuotos ir dvi darbo kėdės „Riga comfort Eco-30“. UAB „Universalus techninis servisas“ atstovas M. N. 2022 m. gruodžio 8 d. prašyme nurodė, jog bendrovei buvo gražintos analogiškos darbo kėdės, tačiau jos buvo įgytos 2020 m. kovo 3 d. (t. 8, b. l. 73–74). Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog bendrovės lėšomis 2020 m. kovo 16 d. įsigytas monitorius „Philips 2,8 IPS“, 2020 m. kovo 25 d. įsigytas monitorius „Philips 23,8 IPS“ bei 2020 m. gegužės 21 d. įgytos darbo kėdės „Riga comfort Eco-30“ buvo perduotos naujajai bendrovės direktorei.

26. Taigi E. L. bendrovės vardu įsigytų dovanų kortelių, bendros 450 Eur vertės, nepanaudojo bendrovės reikmėms ir naujajai UAB „Universalus techninis servisas“ direktorei neperdavė dviejų monitorių, kiekvieno vertė 114 Eur, bei dviejų darbo kėdžių, kurių bendra vertė 169,98 Eur, tokiu būdu UAB „Universalus techninis servisas“ buvo padaryta 847,98 Eur (450 + 114 + 114 + 169,98) turtinė žala.

27. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio (kraštutinės priemonės) taikymas įmonės vadovui už netinkamą disponavimą patikėtu ar jo žinioje esančiu turtu turi būti pagrįstas išvada, kad tokie vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas ir kad buvo esmingai pasunkintos galimybės ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

28. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose pažymima, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose taip pat pažymi, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011).

29. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės nepagrindžia būtinybės taikyti griežčiausią teisinės atsakomybės rūšį už bendrovei padarytą turtinę žalą. Pažymėtina, kad netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla visų pirma suprantama kaip Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas, todėl, taikant baudžiamąją atsakomybę už netinkamą bendrovės turto panaudojimą, svarbu įsitikinti, kad bendrovės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad įmonės vadovo veiksmai, sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami viršijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamos tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, Nr. 2K-518/2014 ir kt.).

30. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymo įmonės vadovui pagrįstumo klausimą, atsižvelgtina ir į tai, ar priešingas teisei elgesys esmingai pasunkino galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, Nr. 2K-297-222/2016, Nr. 2K-458-942/2016 ir kt.), ar bendrovė buvo moki, ar ji turėjo skolų, kitų įsipareigojimų, kurių būtent dėl kaltininko veiksmų nepajėgė įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2014 ir kt.). Pagal teismų praktiką, patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus, pavyzdžiui, be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-285/2013, Nr. 2K-46-699/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad E. L. savo sąmoningais veiksmais sumenkino UAB „Universalus techninis servisas“ galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Bendrovės patirtos žalos suma yra aiški – 847,98 Eur. E. L. pirmiau paminėtą bendrovei priklausantį turtą įgijo iš bendrovės lėšų ir pateikė apskaitai įgijimą patvirtinančius dokumentus, kad turtas būtų įtrauktas į bendrovės turto sąrašą. Byloje nėra duomenų, kad E. L. bandė nuslėpti savo turtą, jei, esant nustatytoms aplinkybėms, jam reikėtų atlyginti turtinę žalą. Taip pat bylos duomenys neleidžia spręsti apie tai, kad E. L. veikė piktavališkai, sudarė akivaizdžiai su bendrovės interesais nesutampantį, pelningai bendrovės veiklai iš esmės trukdantį sandorį. Nustačius, kad UAB „Universalus techninis servisas“ vardu įgytos dovanų kortelės, bendros 450 Eur vertės, nebuvo panaudotos bendrovės reikmėms, o du monitoriai, kiekvieno vertė 114 Eur, bei dvi darbo kėdės, kurių bendra vertė 169,98 Eur, 2020 m. liepos 3 d. atleidus E. L. iš bendrovės direktoriaus pareigų, nebuvo perduotos naujajai UAB „Universalus techninis servisas“ direktorei, UAB „Universalus techninis servisas“ interesai gali būti ginami prašant atlyginti žalą iš E. L. civilinio proceso tvarka. Bendrovės vadovas yra teisiškai atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir turi atsakyti už padarytą žalą. Todėl darytina išvada, kad bendrovės interesus yra galimybė ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybės, jog asmuo neatlygina padarytos žalos, su juo nepavyksta susitarti, jokiu būdu nereiškia, kad civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad E. L. iš anksto būtų atlikęs veiksmus, pasunkinančius bendrovės pažeistų teisių gynybą. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčiusi situacija yra civilinių, o ne baudžiamųjų, teisinių santykių nagrinėjimo objektas.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamame nuosprendyje teismo nustatytos aplinkybės nepatvirtina būtinųjų BK 183 straipsnio 1 dalies požymių E. L. veiksmuose, todėl konstatuoja, kad E. L. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl yra išteisinamas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

32. Skundžiamu nuosprendžiu E. L. pripažintas kaltu ir dėl jam patikėto ir jo žinioje buvusio 2 256,14 Eur turto iššvaistymo, kuris pasireiškė transporto priemonių ir įrangos pardavimu mažesne nei buhalterinėje apskaitoje nurodyta jų likutinė vertė. Pripažindamas E. L. kaltu dėl turto iššvaistymo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad E. L., parduodamas įmonės ilgalaikį turtą mažesne nei buhalterinėje apskaitoje nurodyta jo likutinė vertė, veikė priešingai įmonės interesams, taip elgdamasis suprato darantis žalą bendrovei. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokioms skundžiamo nuosprendžio išvadoms.

33. Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto iššvaistymas pasireiškia tuo, kad kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai (nesilaikydamas nustatytos turto perleidimo tvarkos) ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Neteisėtas perleidimas yra tada, kai tai atliekant nesilaikoma nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo juo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko (valdytojo) interesai ir taip jam padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-369-303/2017 ir kt.). Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2013 ir kt.). Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373/2013, Nr. 2K-123-895/2017, Nr. 2K-234-699/2017 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, Nr. 2K-508-976/2015, Nr. 2K-46-699/2018 ir kt.). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus. Teismų praktikoje kartu yra pateikiami ir galimi teisių gynimo būdų civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimo pavyzdžiai: be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-699/2018, Nr. 2K-241-942/2022 ir kt.).

34. Šioje byloje atlikus specialių žinių reikalaujantį tyrimą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „Universalus techninis servisas“, pardavusi ilgalaikį turtą pigiau, nei jo likutinė vertė, patyrė 2 256,14 Eur (614,94 + 1 307,52 + 333,68) nuostolį. UAB „Universalus techninis servisas“ 2020 m. balandžio 29 d. pardavė automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 280,99 Eur, tai yra 614,94 Eur mažesne kaina, nei nurodyta jo likutinė vertė – 1 895,93 Eur; 2020 m. gegužės 4 d. pardavė automobilį „Skoda Superb Combi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 9 256,20 Eur, tai yra 1 307,52 Eur mažesne kaina, nei nurodyta jo likutinė vertė – 10 563,72 Eur; 2020 m. gegužės 29 d. pardavė magnetines gręžimo stakles už 300 Eur, tai yra 333,68 Eur mažesne kaina, nei nurodyta jų likutinė vertė – 633,68 Eur.

35. Nuteistasis E. L. tvirtino, jog transporto priemones pardavė gavęs UAB „Universalus techninis servisas“ akcininko O. B. (O. B.) nurodymą. Jas pardavė rinkos kaina. Teisėjų kolegija nesivadovauja nuteistojo E. L. parodymų dalimi, kurioje jis tvirtina, kad bendrovės ilgalaikį turtą pardavė akcininko nurodymu. Kaip minėta pirmiau, transporto priemonės buvo parduotos 2020 m. balandžio 29 d. ir 2020 m. gegužės 4 d., kai tuo tarpu nuteistojo akcentuojamas telefoninis pokalbis su bendrovės akcininku O. B. įvyko 2020 m. birželio 3 d. (t. 3, b. l. 136–137, 141–142). Tokia aplinkybė paneigia E. L. aiškinimą dėl gauto akcininko nurodymo parduoti transporto priemones. Be to, kaip ištyręs E. L. ir O. B. telefoninio pokalbio turinį teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, šio pokalbio metu O. B. neišsakė nurodymų dėl transporto priemonių pardavimo. Liudytojas O. B. patvirtino, jog E. L. nedavė nurodymo parduoti automobilius bei įrangą.

36. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog byloje nebuvo tirta, ar transporto priemonių ir gręžimo staklių likutinė vertė atitiko jų rinkos vertę.

37. Buhalterinėje apskaitoje vartojamas terminas ,,likutinė vertė“, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje vartojamas terminas ,,tikroji rinkos kaina“, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje vartojamas terminas ,,rinkos vertė“, šių reikšmių nėra pagrindo sutapatinti. Likutinė turto vertė yra skaičiuojama laikantis formalių teisės aktuose bei lokaliniuose įmonių aktuose patvirtintų taisyklių ir nėra atsižvelgiama į realią tokio turto būklę bei vertę rinkoje, todėl likutinė turto vertė daugeliu atveju neatspindi realios turto rinkos kainos. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, rinkos vertė suprantama kaip apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto patekimo į rinką, jei abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų.

38. Teismų praktikoje pažymima, jog pareigą įrodyti, kad asmuo padarė tam tikrą nusikaltimą, turi baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos. To nepadarius, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas). Esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju, byloje nebuvo atlikta jokių procesinių veiksmų, siekiant nustatyti UAB „Universalus techninis servisas“ ilgalaikio turto, kurį pardavė šios bendrovės vadovas, rinkos vertę.

39. Bylos duomenimis automobilis „Volkswagen Transporter“ (pagaminimo metai 2006 m.) buvo įsigytas 2017 m. lapkričio 28 d. už 2 500 Eur, automobilis „Skoda Superb Combi“ (pagaminimo metai 2017 m.) įsigytas 2017 m. liepos 12 d. už 22 636,36 Eur, magnetinės gręžimo staklės įsigytos 2019 m. sausio 25 d. už 950 Eur (t. 4, b. l. 103). Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nepaneigia apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, jog transporto priemonės bei gręžimo staklės intensyviai buvo naudojami bendrovės veikloje. Nuteistasis E. L. kartu su apeliaciniu skundu pateikė tinklapio „autoplius.lt“ duomenis apie automobilio „Skoda Superb“ (gamybos metai 2017 m.) kainą ir jos kitimą. 2020 m. tokio automobilio pardavimo didžiausia kaina buvo 17 600 Eur, vidutinė kaina – 13 300 Eur, mažiausia kaina – 9 900 Eur (t. 9, b. l. 63).

40. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kokia buvo parduoto turto (automobilių „Volkswagen Transporter“ ir „Skoda Superb Combi“ bei magnetinių gręžimo staklių) rinkos vertė pardavimo metu, remtasi vien buhalterinės apskaitos duomenimis, pagal kuriuos, turtas parduotas nuostolingai – už mažesnę, nei likutinė, vertę. Liudytojas A. K. (A. K.), atlikęs UAB „Universalus techninis servisas“ buhalterinės apskaitos patikrinimą ir surašęs patikrinimo bei įvertinimo ataskaitą (t. 1, b. l. 47–51), paaiškino, jog ataskaitoje rėmėsi bendrovės ilgalaikio turto buhalterine likutine verte, nes neturi kvalifikacijos nustatyti rinkos vertę. Be to, nustatyti naudoto automobilio tikrąją rinkos vertę yra itin sudėtinga (t. 7, b. l. 164–166).

41. Nuteistasis E. L. teisiamajame posėdyje aiškino, jog automobilius ir stakles pardavė, nes bendrovė turėjo įsipareigojimų tiekėjams, Sodrai, reikėjo mokėti atlyginimus darbuotojams. Be to, dėl tuo metu paskelbtos koronaviruso pandemijos ir įvestų apribojimų bendrovės veikla beveik sustojo. Liudytoja J. G., UAB „Universalus techninis servisas“ vyr. buhalterė, patvirtino, jog E. L. transporto priemones pardavė mažesne nei buhalterijoje užfiksuota jų likutinė vertė. Tuo metu, dėl koronaviruso pandemijos, automobilių nebuvo įmanoma parduoti brangiau. Direktorius E. L. tokiu būdu bandė uždirbti bendrovei bent kažkiek lėšų (t. 7, b. l. 159–161). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, neturi pagrindo daryti išvadą, kad E. L. būtų turėjęs kokios nors naudos, ar turėjęs tyčią bendrovės ilgalaikį turtą parduoti už mažesnę vertę, taip padarant žalą turto savininkui. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad vertė, už kurią E. L. pardavė turtą, pardavimo metu buvo nepateisinamai žema, kokia buvo turto rinkos vertė, atsižvelgiant į turto pobūdį, jo būklę, taip pat ir 2020 m. pavasarį pasaulyje paskelbtą koronaviruso pandemiją bei apribojimus, palietusius visas verslo sritis.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad E. L. nurodė, jog turtą pardavė siekdamas atsiskaityti su tiekėjais, Sodra, darbuotojais, sprendžia, kad jo veiksmuose nenustatyta tyčia parduoti turtą už mažesnę, nei likutinė, vertę, šiais veiksmais padarant žalą turto savininkui. Byloje esančiais įrodymais nepatvirtinus, kad turto pardavimo kaina buvo mažesnė ir už turto rinkos kainą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad E. L., siekdamas atsiskaityti su tiekėjais, Sodra, darbuotojais, tyčia iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje esantį bendrovės turtą. Nėra duomenų, kad buvo pažeista nustatyta turto perleidimo tvarka. Taigi, šioje baudžiamojoje byloje iškilusios abejonės neleidžia daryti kategoriškos išvados dėl E. L. kaltės iššvaisčius jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą.

43. Teismų praktikoje pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2012, Nr. 2K-510/2012 ir kt.).

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė taikytina tik kaip kraštutinė priemonė, esant visoms sąlygoms jai taikyti. Nenustačius E. L. veiksmuose piktavališko veikimo prieš UAB „Universalus techninis servisas“ interesus, taip pat nesustačius, jog E. L. sudaryti sandoriai yra akivaizdžiai nesutampantys su bendrovės interesais, nepagrįsti ir nelogiški, tokie E. L. veiksmai negali būti vertinami kaip bendrovės turto iššvaistymas. Susiklosčiusi situacija yra civilinių, o ne baudžiamųjų, teisinių santykių nagrinėjimo objektas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nepatvirtina būtinųjų BK 184 straipsnio 1 dalies požymių E. L. veiksmuose, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. L. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl yra išteisinamas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

45. Nuteistasis E. L. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, prašo UAB „Universalus techninis servisas“ civilinį ieškinį atmesti. Šioje dalyje apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

46. UAB „Universalus techninis servisas“ patikslintu civiliniu ieškiniu prašė iš E. L. priteisti 30 705,64 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino UAB „Universalus techninis servisas“ civilinį ieškinį ir iš E. L. UAB „Universalus techninis servisas“ priteisė 7 152,54 Eur turtinei žalai atlyginti.

47. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Šiuo nuosprendžiu E. L. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl UAB „Universalus techninis servisas“ E. L. pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, o ne atmetamas, kaip prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

E. L. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

E. L. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

UAB „Universalus techninis servisas“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Panaikinti E. L. ir jo sutuoktinės S. L. turtui taikytą laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą.

E. L. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Vitalija NorkūnaitėAiva SurvilienėLinas Šiukšta