Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2013-05-10 · Civilinė byla Nr. 2-266-876/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-10
Bylos Nr.
2-266-876/2013
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00147-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Ieškovas
E. D.
Atsakovas
G. M.
Advokatai
Osvaldas Radimonas
Civilinė byla Nr. 2-266-876/2013
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00147-2013-7
Procesinio sprendimo kategorija :78.2.1 (N) (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 10 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovei E. D., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovui G. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą, byloje dalyvauja Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo nustatyti R. D. gyvenamąją vietą su vaiko motina E. D. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo G. M. išlaikymą nuo 2013 m. vasario 1 d. dukrai R. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį iki ji taps pilnametė, sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos tiesiogiai vaiko motinai E. D.; priteisti iš atsakovo G. M. išlaikymo skolą dukrai R. D. per laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 iki 2013 m. vasario 1 d. sumoje 6200 Lt; nustatyti, kad atsakovas G. M. su dukra R. D. gali bendrauti kiekvieno mėnesio pirmąjį ir paskutinįjį šeštadienį nuo 16 iki 19 val. E. D. nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu tai neprieštaraus dukters interesams.

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas G. M. yra nepilnametės R. D. tėvas. Tačiau išlaikymo dukrai jis neteikia nuo 2010 m. birželio mėn. Atsakovo parama yra būtina su ja kartu gyvenančio vaiko išlaikymui. Nurodo, jog vaiko išlaikymui reikia 600 Lt per mėnesį (maitinimui 450 Lt, drabužiams, avalynei, vaistams, žaislams – 150 Lt). Jai tenka kasdieniniai darbai ir rūpesčiai dukters atžvilgiu. Vaikas turi būti pavalgydintas, aprengtas, gydoma, būtina rūpintis jos kultūriniu gyvenimu ir ugdymu. Duktė visą laiką gyvena su ja, todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina su ja, jos motinos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Jeigu atsakovas pageidaus bendrauti su dukra ji neprieštaraus.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog savo ieškinį palaiko, tik atsisako reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Ji dukrai per mėnesį išleidžia 600 Lt, maistui 450 litų, o avalynei, drabužiams, žaislams ir vaistams 150 litų. Pati nedirba, registruota darbo biržoje. Gaunu pašalpą iš darbo biržos 600 Lt. Ieškosi darbo, eina pas ūkininkus ir klausinėja darbo, dar gauna 52 Lt už vaiką. Pragyventi padeda draugas, mama. Gyvena su draugu, jo mamai priklausančiame name. Jos išsilavinimas 10 kl., specialybės neturi. Atsakovas neteikė jokio išlaikymo visą laikotarpį, su vaiku nebendrauja.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinku dėl išlaikymo dydžio ir dėl dukros lankymo. Jis nori dukrą pasiimti per atostogas, kad savaitgalį galėtų pasiimti. Dėl išlaikymo nesutinka, mano, kad vaikui pakanka 200 litų. Netiki, kad mergaitė suvalgo už 400 litų per mėnesį ir, kad kiekvieną mėnesį perka vaikui žaislus. Sutiktų mokėti 200 litų ir ieškovė dar tegul prideda 200 litų. Nedirba, nes neranda darbo, registruotas darbo biržoje, tačiau pateikti dokumentų apie tai neturi. Dėl bendravimo nesutinka, dėl mergaitės gyvenamosios vietos, kad būtų nustatyta su mama sutinka. Dėl įsiskolinimo nesutinka, nes jie gyveno apie metus laiko kartu, neteikia išlaikymo apie metus laiko. Neturi jokių įrodymų, kad teikė išlaikymą per tuos tris metus už kuriuos prašo įsiskolinimo. Darbo ieško per darbo biržą, pats neieškojo, nes pas juos kaime nėra darbo. Pats gyvena iš tėvų ir močiutės pašalpų. Išsilavinimas 10 kl., specialybės jokios neturi, turto taip pat neturi. Dirbo trumpai „Kauno balduose“, tačiau neturėjo, kuo nuvažiuoti. Jam buvo toli nuvažiuoti, todėl nenuėjo į darbą ir jį atleido. Kai dirbo ir gavo atlyginimą, vaiko išlaikymui neskyrė pinigų. Sveikatos problemų neturi, dėl ko negalėtų dirbti. Kad ieškojo darbo, įrodymų pateikti neturi, buvo atėjęs į „Lauksvą“ įsidarbinti, bet nepriėmė. Vairuotojo teisių neturi.

Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS išvadoje nurodyta, jog ieškovė šiuo metu gyvena su sugyventiniu A. N. name, kuris nuosavybės teise priklauso sugyventinio močiutei S. D.. Namas su daliniais patogumais, jame yra trys kambariai ir virtuvė. Namuose švaru, tačiau trūksta tvarkos. Nepilnametė R. turi savo lovytę, daug žaislų. Mergaitei sudarytos tinkamos sąlygos gyventi. Moteris nurodė, kad su atsakovu nebendrauja nuo 2011 m. birželio mėnesio, patikslindama, jog po mergaitės krikštynų. Ji teigė, jog G. neteikia išlaikymo, net per krikštynas mergaitės tėvas nepadovanojo dukrai nieko. Moteris nurodė, jog tėvas nesidomi dukra. Ji nurodė, kad tėvas buvo atėjęs į namus 2 kartus, tačiau buvo girtas ir ji neleidusi jam bendrauti su dukra. Ieškovė pasakojo, jog su sugyventiniu gyvena kartu jau 2 metus jo sodyboje, jis sutaria labai gerai su jos dukra. Ji teigė, jog mergaitė vadina sugyventinį „Tėčiu“. Moteri teigė, kad yra registruota darbo biržoje, gauna 644 Lt, taip pat 52 Lt išmoką už dukrą. Taip pat augina 9 kiaules, 3 triušius. Sugyventinis A. nurodė, jog jis su mergaite sutaria labai gerai. Teigė, jog mergaitę jis prižiūri, veža į mokyklėlę, žaidžia, rūpinasi. A. nurodė, jog jis ūkininkauja, dirba ir padeda sugyventinei išlaikyti dukrą. Nepilnametė R. lanko Kidulių pagrindinės mokyklos, Sudargo M. S. skyriaus – ikimokyklinukų grupę. Apsilankymo metu nepilnametė R. glaudėsi prie mamos, vėliau ėmė piešti. G. M. teigė, jog šiuo metu nedirba. Vyras nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Jis teigė, jog sutinka dėl gyvenamosios vietos, tačiau dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos nustatymo nesutinka. Vyras nurodė, jog su dukra nori bendrauti daugiau, tačiau ieškovė jam neleidžia su dukra pasimatyti, nesako kur gyvena, neatsiliepia telefonu. Skyriaus nuomone, R. D. gyvenamoji vieta nustatytina su motina E. D., atitinkamai dukrai maksimaliai bendraujant su tėvu, jei tai nekenkia jos interesams. Iš atsakovo G. M. priteistinas išlaikymas R. D. iki jos pilnametystės – išlaikymo dydį ir formą įvertinant proporcingumo principu vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinant nepilnametei mergaitei vystytis būtinas sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo dydžio

Byloje nustatyta, jog E. D. ir atsakovas G. M. turi nepilnametę dukrą R. D., gimusią 2009 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir abiejų tėvų turtinei padėčiai. Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Ieškovė pateikė duomenys, jog gauna pajamų apie 376 Lt (b.l. 8), tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog jos pajamos siekia apie 600 Lt. Jokio kito registruoto nekilnojamojo turto, ieškovė neturi. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas šiuo metu nedirba, jokio kilnojamojo ar registruotino nekilnojamojo turto neturi. Kitų išlaikytinių abu neturi. Abu tėvai šiuo metu nedirba, tačiau pasisakant dėl nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, yra laikomasi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog tėvai, būdami darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško papildomo darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu gauna minimalias pajamas – socialines pašalpas. Ieškovė ir atsakovas nenurodė objektyvių priežasčių ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, dėl kurių jie negalintys daugiau dirbti, todėl tai laikytina jų pačių apsisprendimu, kuriuo nesivadovautina kaip aplinkybe, mažinančia šalių išlaikymo dalį. Daugiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad jie siekė susirasti darbą, ar kitu būdu gauti pajamų, byloje nėra, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atlikti negalėjo. Remdamasi išvardytų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Šios aplinkybės, neturi įtakos ieškovės ir atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jie negali teikti teismų nustatyto dydžio išlaikymą. Priešingas vertinimas leistų kitai, išlaikymo neteikiančiai šaliai, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus.

Ieškovė E. D. teismui nurodė, jog dukros išlaikymui būtina po 600 Lt. Tačiau teismas konstatuoja, jog tokia išlaikymo suma yra akivaizdžiai neproporcinga abiejų tėvų turtinei padėčiai. Kaip matyti E. D. pajamos yra apie 600 Lt per mėnesį, jokio turto neturi. Atsakovas duomenų apie pajamas nepateikė, teigė jos šiuo metu nedirba ir pajamų negauna, turto jokio neturi. Išlaikymo dydį lemia tėvų turtinė padėtis, todėl pagal įstatymą abu tėvai privalo teikti vienodo dydžio išlaikymą. Pagal pateiktus paskaičiavimus nurodoma, kad dukrai reikalingas išlaikymas yra apie 600 Lt, tačiau teismas konstatavo, jog tokio dydžio išlaikymas akivaizdžiai neatitinka tėvų finansinės padėties, todėl išlaikymo dydis nustatytinas 500 Lt. Tad paskirstant išlaikymo dalis tarp šalių ir teismui konstatavus, jog abu privalo teikti vienodą išlaikymą, teismas mano, kad R. D. tėvas turėtų skirti ne mažesnį kaip 250 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, priteisto išlaikymo suma nepilnametei turi būti padidinta (CK 3.201 str. 1 d.).

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė E. D..

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl įsiskolinimo dydžio

Ieškovė prašo priteisti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010-06-01 iki 2013-02-01. Atsakovas nesutinka dėl įsiskolinimo.

Teismas išlaikymą priteisia nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos, tarp jų - ir dėl išlaikymo, yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Vaiko kilmės patvirtinimas siejamas su jo gimimo diena ir nuo jos atsiranda su kilme susijusios vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Tuo atveju, jei tėvas (motina), vykdęs išlaikymo pareigą, ją vykdyti nutraukia, išlaikymas priteisiamas nuo tada, kai tėvas (motina) pradeda nevykdyti pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus susijusi su gyvybiškai svarbių vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Teismas turi atsižvelgti, nustatydamas, nuo kada priteisti išlaikymą, o jei tėvas (motina) išlaikymą yra teikęs - nuo kada nutrūko vaiko išlaikymo pareigos vykdymas. Tai, kad motina (tėvas) nesikreipė laiku į teismą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, neturi reikšmės išlaikymo įsiskolinimo priteisimui, tačiau jis priteisiamas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas G. M. neteikė išlaikymo savo dukrai R. D.. Nors teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog metus neteikia išlaikymo, tačiau negalėjo pateikti jokių duomenų, kurie patvirtintų jo teiktą išlaikymą. Todėl teismas konstatuoja, jog išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas nuo ieškovės nurodytos 2010-06-01 iki 2013-02-01. Kadangi ieškovė nurodė, jog prašo įsiskolinimo skaičiuoti po 200 Lt kiekvieną mėnesį, teismas laiko tokią sumą teisingą, todėl priteistina 6200 Lt suma.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Ieškiniu atsakovė prašė nustatyti dukros ir atsakovo bendravimo tvarką, tačiau šio reikalavimo teismo posėdžio metu atsisakė. Ieškovė nurodė, kad ji mano, jog ginčo dėl bendravimo tarp dukros ir tėvo nebus, jie galės patys susitarti dėl bendravimo, todėl netikslinga šią tvarką nustatyti teismo sprendimu. Teismas mano, kad ieškovės argumentai yra teisingi, todėl šis reikalavimas nenagrinėtinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė E. D. pateikė sprendimą dėl antrinės teisinė pagalbos teikimo, kur nurodoma, jog ji 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų, todėl šios išlaidos iš jos nepriteistinos.

Teismui pateikta 2013 m. kovo 28 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-687, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą E. D. valstybės iki 2013 m. kovo 28 d. buvo patirtos tokios išlaidos: 240 Lt už procesinių dokumentų parengimą; 160 Lt už du papildomus savarankiškus reikalavimus; 160 Lt už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme, viso 560 Lt. Kadangi ieškovė vieno papildomo reikalavimo atsisakė, todėl bylinėjimosi išlaidos dėl papildomų reikalavimų pateikimo mažintinos iki 80 Lt. Taigi bendra suma lieka 480 Lt.

Remiantis LR CPK 99 ir 96 str. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo sumai. Tenkinant ieškinį iš dalies (91 % – pirmasis reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo 83 %; antrasis reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo – 100%) iš atsakovo priteistina 436,80 Lt už antrinę teisinę pagalbą ieškovei. Taip pat 276 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties ieškovė buvo atleista: 90 Lt už reikalavimą priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą (12 mėn. x 250 litų = 3000 Lt - 3%), bei 186 Lt už priteistą įsiskolinimą. (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.). Taip pat teismo turėtos 18,99 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 96 str., 99 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p., 271 str., CK 3.174 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina E. D..

Priteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Lt dydžio per mėnesį materialinį išlaikymą nepilnametei R. D. nuo 2013-03-01 iki jos pilnametystės, sumokant iki kieivieno mėnesio 25 dienos tiesiogiai vaiko motinai E. D..

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šešių tūkstančių dviejų šimtų Lt (6200 Lt) materialinį įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2013-02-01.

Nepilnamečiui vaikui išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę E. D..

Priteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) aštuoniolika L, 99 cnt (18,99 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 276 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660) ir 436,80 Lt. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų į valstybės pajamas, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas 188659752, AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas - 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Judita Sungailaitė