- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1308-613/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06743-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tauralaukio namai“
- Ieškovas
- T. M., V. Č.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauralaukio namai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų T. M. ir V. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tauralaukio namai“ dėl delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tauralaukio namai“ 4 010,00 Eur delspinigių, t. y. po 2 005,00 Eur delspinigių kiekvienam ieškovui, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai ieškinio įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant pakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų, tai yra 4 010,00 Eur sumos. Nurodė, jog sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, pareikšti reikalavimai atsakovui yra pagrįsti, ieškinio reikalavimo suma atsakovei yra didelė, UAB „Tauralaukio namai“ vadovas vengia bendrauti, remiantis „Creditinfo“ duomenimis, įmonėje liko dirbti tik vienas darbuotojas. Atsakovė taip pat turi ir kitų civilinių bylų teismuose, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atlieka atsakovės veiklos patikrinimą. Ieškovų manymu, egzistuoja reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Minėta nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Tauralaukio namai“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 4 010,00 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės ir savivaldybės biudžetams ir atsiskaityti su ieškovais.
4. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovai nurodė faktinio ir teisinio pobūdžio aplinkybes, kuriomis grindžia šioje byloje pareikštus reikalavimus, kartu su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, kuriais grindžia nurodytas faktines aplinkybes, konstatavo, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo ieškovų reikalavimus vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies prasme.
5. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu bylos atveju ieškovų reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo. Nurodė, kad ieškinio priėmimo metu atsakovės finansinė bei turtinė padėtis teismui nėra žinoma, todėl, teismo vertinimu, ieškovų prašoma priteisti suma atsakovei yra pakankamai didelė.
6. Teismas, įvertinęs ieškovų nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog ginčas tarp šalių kilęs iš vartojimo teisinių santykių, ieškovų reikalavimas nėra užtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis, atsakovė vengia bendrauti su ieškovais, vertino, jog atsakovė, sužinojusi apie ieškovų teisme pareikštus reikalavimus, gali siekti turimą turtą paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį, o tai pasunkintų būsimo galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Tauralaukio namai“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
7.2. Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, jog ieškovų reikalavimas yra pakankamai preliminariai pagrįstas ir ieškinio tikėtinas pagrįstumas egzistuoja. Teigia, kad ieškiniu yra prašoma priteisti 4 010,00 Eur delspinigius, kuriuos kildina iš pirkimo–pardavimo sutarties, o reikalaujamą priteisti dydį grindžia su ieškiniu pateikta delspinigių skaičiavimo lentele. Minėtoje lentelėje pateiktas 3 700,00 Eur dydžio delspinigius pagrindžiantis skaičiavimas, todėl reikalaujama priteisti suma nėra pagrįsta byloje pateiktais įrodymais. Teismas turi teisę ex officio mažinti prašomas priteisti netesybas, nors tokio reikalavimo ir nebuvo pareikšta. Apeliantė mano, kad šalių susitarime nustatytos netesybos yra per didelės, todėl yra pagrindas jas mažinti, o tai papildomai patvirtina ieškinio nepagrįstumą.
7.3. Teigia, jog ieškovų reikalavimas priteisti ne 5 proc., o 6 proc. dydžio procesines palūkanas taip pat yra nepagrįstas.
7.4. Apeliantė pažymi, kad nevengia vykdyti savo įsipareigojimų, tačiau dėl pasaulinės pandemijos sulėtėjo nekilnojamojo turto pirkimas–pardavimas, kuriuo verčiasi atsakovė. Šios veiklos pajamos sudaro apyvartines atsakovės lėšas, todėl, sulėtėjus turto perleidimo procesams, atsakovė susidūrė su laikinu apyvartinių lėšų trūkumu. Atsakovė negalėjo numatyti tokio pasaulinio įvykio, dėl kurio ji susidurs su komercinės veiklos sulėtėjimu. Toks apyvartinių lėšų trūkumas nulėmė kliūtis laiku vykdyti kitus įsipareigojimus. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovė ketina šių savo įsipareigojimų visiškai nevykdyti.
7.5. Apeliantė mano, kad ieškovai neįrodė antrosios būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovai nepateikė duomenų, kurie pagrįstų aplinkybes, kad, nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovai nurodė, kad neva atsakovė su ieškovais nebendradarbiauja, tačiau šioms aplinkybės pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.
7.6. Teismas rėmėsi didele ieškinio suma, kaip savarankišku pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau, priešingai, nei nurodė teismas nutartyje, nuosekliai suformuotoje teismų praktikoje, susijusioje su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo paties ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nutarti dėl tokios grėsmės buvimo.
7.7. Atsakovė nevengia vykdyti savo įsipareigojimų, tačiau dėl susidariusių aplinkybių to operatyviai padaryti tiesiog neturi galimybės. Todėl tai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jos tik dar labiau apsunkina atsakovės galimybę veikti ir generuoti pajamas, reikalingas įsipareigojimų vykdymui. Finansinis nepajėgumas įvykdyti įsipareigojimus negali būti laikomas pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7.8. Ieškovai įrodymų apie atsakovės nesąžiningumą (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) nepateikė. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašus, atsakovė nuosavybės teise valdo daugiau nei 1,8 mln. Eur vertės (skaičiuojant pagal vidutinę rinkos vertę) nekilnojamojo turto, kuris yra likvidus. Todėl ginčo suma šiame kontekste nelaikytina didele. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovų reikalavimų tenkinimo atveju sprendimo realiam įvykdymui būtų koks nors realus pavojus, sudarantis pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė V. Č. nurodo, jog su pateiktu atsakovės atskiruoju skundu nesutinka, ir laikosi pozicijos, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, teisėta ir turi būti palikta galioti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. 2020 m. rugsėjo 28 d. yra priimtas preliminarus sprendimas, vadinasi, ieškovų reikalavimai yra pagrįsti.
8.2. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu teikia teismui VĮ Registrų centro išrašus, kuriais siekia įrodyti aplinkybę, jog bendrovė turi nekilnojamojo turto, tačiau neteikia bendrovės pelno (nuostolio) ataskaitos ir įmonės balanso, nors tokią galimybę turėjo. Šie duomenys patvirtintų aplinkybes, jog visas įmonės turimas turtas yra įkeistas kreditoriams, o bendrovė šiuo metu neturi apyvartinių lėšų ir jų negauna, nes nevykdo veiklos nuo 2020 m. birželio mėnesio. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovės atstovas atskirajame skunde nurodydamas, jog bendrovė jau dabar nebeturi apyvartinių lėšų.
8.3. Atskirajame skunde atsakovė sunkią bendrovės turtinę padėtį grindžia kilusia pasauline pandemija, tačiau pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje buvo numatyti šioje byloje priteisti delspinigiai, buvo pasirašyta 2020 m. kovo 31 d., t. y. prasidėjus karantinui. Bendrovės vadovas, ją sudarydamas, įvertino galimas tuo metu paskelbto karantino ir jį sukėlusios pandemijos pasekmes ir bendrovės galimybes įvykdyti prisiimamas prievoles. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, didžiųjų bankų ekonomistų vertinimais, nekilnojamojo turto sritis – viena mažiausiai pandemijos paveiktų sričių.
Šalies argumentai
8.4. Tačiau, priešingai, nei atskirajame skunde nurodo atsakovė (jog nevengia vykdyti prievolės, tačiau susiduria su laikinais sunkumais), bendrovė nė karto neatsakė nė į vieną ieškovų parašytą elektroninį laišką, nuo 2020 m. liepos mėnesio bendrovės vadovas nepasiekiamas telefonu, be to, bendrovės vadovas nė karto neteikė prašymo pratęsti darbų atlikimo terminus nei žodžiu, nei raštu, nesiekė tartis dėl sutarties vykdymo, o piktybiškai nebeatsiliepia telefonu ir neatsako elektroniniu paštu. Bendrovė nėra atlikusi nė vieno pagal sutartį įsipareigoto atlikti darbo ir neteikia jokių duomenų apie galimą jų įvykdymą. Šie vadovo veiksmai patvirtina vengimą vykdyti prievoles.
Atsiliepimas
8.5. Atsakovė nepateikė jokių paaiškinimų dėl aplinkybių, jog bendrovėje liko dirbti tik vienas darbuotojas, o Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Juridinių asmenų kontrolės skyrius atliko patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta daug pažeidimų, nes bendrovė vengia vykdyti mokestines prievoles Valstybei. Šios aplinkybės tik dar labiau patvirtina bendrovės vadovo nesąžiningumą ir jo vengimą vykdyti prievoles.
8.6. Atsakovė, siekdama išvengti sunkios turtinės padėties ir bendrovės veiklos ribojimų, gali prašyti teismo sumokėti užstatą į teismo depozitinę sąskaitą, tačiau tokio prašymo nereiškia.
8.7. UAB „Tauralaukio namai“ yra nemoki, visas jos turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas, apyvartinių lėšų nėra, yra susidariusi mokestinė nepriemoka Valstybei (už 2019 metus), be to, bendrovė turi ir kitų teisminių ginčų, įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, kuris nepasiekiamas nei telefonu, nei elektroniniu paštu, vengia bendrauti. Šios aplinkybės patvirtina ir yra pakankamos daryti išvadą, kad jau šiuo metu pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę egzistuoja abu pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovė yra ne tik finansiškai nepajėgi, bet ir sąmoningai vengia vykdyti prievoles ir nesiima jokių veiksmų pakeisti susidariusią padėtį, todėl pagrindo naikinti 2020 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartį nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų (2020 m. vasario 25 d., 2020 m. gegužės 11 d., 2020 m. rugsėjo 28 d.) kopijas. Apeliantė neprašo pridėti prie bylos naujų įrodymų ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių juos pateikti apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 straipsnis), bet jais siekia pagrįsti savo argumentus dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimo. Tokiu atveju vertintina, kad apeliantės tikslas yra šių įrodymų priėmimas į bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas apsvarsto ir šį klausimą.
13. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
14. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgęs į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme formą bei tvarką, taip pat siekdamas teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar egzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, apeliacinis teismas pateisina vėliau iškilusį atsakovės poreikį teikti naujus įrodymus, todėl juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Teismas įvertina, kad ieškovai turėjo galimybę susipažinti su atskirojo skundo priedais, prieštaravimų dėl jų vertinimo apeliaciniame procese nepareiškė.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
15. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja aplinkybės, jog, laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos dvi sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinąsias apsaugos priemones taikyti nėra pagrindo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje. Kadangi atsakovė atskirajame skunde ginčija abiejų šių sąlygų egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisako dėl kiekvienos iš sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
17. Byloje keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo.
18. Nagrinėjamu atveju, ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės 4 010,00 Eur delspinigių, t. y. po 2 005,00 Eur delspinigių kiekvienam ieškovui, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2020 m. kovo 31 d. ieškovai su atsakove sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė ieškovams lygiomis dalimis: 133/3200 dalis žemės sklypo ir gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovė įsipareigojo pagal sutarties priedą „Sublokuoto namo apžiūros (defektinis) aktas“ nustatytais terminais atlikti numatytus darbus, o ieškovai įsipareigojo už nekilnojamąjį turtą sumokėti šalių sutartą kainą. Pažymėjo, kad ieškovai sumokėjo atsakovei visą sutartą turto kainą – 128 000,00 Eur, tačiau atsakovė neatlikto sutartyje numatytų darbų, nėra pateikusi nė vieno atliktų darbų akto, nėra pateikusi informacijos, kada ir ar ketina įvykdyti savo įsipareigojimus. Kadangi atsakovė neatliko sutartyje sutartų darbų, ieškovai apskaičiavo 4 010,00 Eur delspinigių sumą pagal sutartį už neatliktus darbus. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovai pateikė tai turinčius patvirtinti įrodymus.
19. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio turinį ir su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus, nusprendė, jog ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti.
20. Apeliantė atskirajame skunde su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovų pateiktus dokumentus, ieškovų apskaičiuota reikalaujama priteisti suma nėra pagrįsta byloje pateiktais įrodymais, be to, šalių susitarime nustatytos netesybos yra per didelės, todėl yra pagrindas jas mažinti, o tai patvirtina ieškinio nepagrįstumą, ieškovų reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas taip pat nepagrįstas, todėl, atsakovės manymu, ieškinio reikalavimas nėra pakankamai preliminariai pagrįstas.
21. Pažymėtina, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).
22. Apeliantės atskirajame skunde dėstomi argumentai, kuriais ji grindžia ieškinio prima facie nepagrįstumą, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir vertinant ieškinio preliminarų pagrįstumą nėra ir neturi būti teismo detaliai nagrinėjami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai pasirinko aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jo faktinį bei teisinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes turinčius pagrįsti įrodymus.
23. Pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Minėtu sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovui T. M. 2005,00 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2005,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2020 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovei V. Č. priteisė 2005,00 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2005,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2020 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 83,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė, nesutikdama su preliminariu sprendimu, pateikė prieštaravimus, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti; tuo atveju, jeigu teismas nutartų ieškinį tenkinti, – sumažinti ieškovų reikalaujamas priteisti aiškiai per dideles netesybas iki racionalaus dydžio bei procesines palūkanas iki 5 proc. dydžio; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
24. Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti motyvai nepaneigia ieškinio preliminaraus pagrįstumo egzistavimo, todėl darytina išvada, jog pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga buvo nustatyta.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
25. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Teismų praktikoje pažymima, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes.
26. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi didele ieškinio suma, kaip savarankišku pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau, priešingai, nei nurodė teismas nutartyje, nuosekliai suformuotoje teismų praktikoje, susijusioje su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo paties ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nutarti dėl tokios grėsmės buvimo. Apeliantės teigimu, ginčo suma nėra didelė atsakovei, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantė teigia, kad ieškovai nepateikė duomenų, kurie pagrįstų aplinkybes, kad, nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
27. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-302/2020). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-24-236/2018).
28. Pažymėtina, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Grėsmę, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės dėl atsakovo veiksmų, patvirtinti gali tik duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Visgi, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas siejamas ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent atsakovas turi pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, kad jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai).
29. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad atsakovo veiksmai, iš kurių gali būti nustatytas jo nesąžiningumas, sudarantis pagrindą spręsti, kad gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, t. y. kad egzistuoja būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nustatyta CPK 144 straipsnio 1 dalyje, gali būti atlikti tiek po ieškinio pareiškimo ir civilinės bylos iškėlimo, tiek prieš pat ieškinio pareiškimą, tiek ir ankstesniu laikotarpiu, ypač jeigu tokie veiksmai atlikti ieškiniu nurodomų santykių su ieškovu laikotarpiu ir tiesiogiai susiję su teisių ir pareigų tokiame santykyje įgyvendinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020).
30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog ieškovų prašoma priteisti suma (4 010,00 Eur) objektyviuoju požiūriu juridiniam asmeniui nėra didelė. Tačiau šiuo konkrečiu atveju prašomos priteisti sumos dydis atsakovei laikytinas dideliu. Šias aplinkybes pagrindžia pačios apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog atsakovė turi finansinių sunkumų, t. y. atsakovė susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu, todėl negali tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų. Apeliantė, pateikdama atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo galimybę paneigti ieškovų įrodinėjamas aplinkybės dėl prastos atsakovės finansinės padėties (bendrovėje liko dirbti tik vienas darbuotojas, atsakovė turi ir kitų civilinių bylų teismuose, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atlieka atsakovės veiklos patikrinimą, nes bendrovė vengia vykdyti mokestines prievoles Valstybei), tačiau šia galimybe nepasinaudojo, nepateikė duomenų apie savo gerą finansinę padėtį, galimybę įvykdyti ieškovų reikalavimus, priėmus ieškovams palankų teismo sprendimą. Sutiktina su atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, jog atsakovė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė VĮ Registrų centro išrašus, kuriais siekia įrodyti aplinkybę, jog bendrovė turi nekilnojamojo turto, tačiau nepateikė bendrovės pelno (nuostolio) ataskaitos ir įmonės balanso, nors tokią galimybę turėjo. Taigi, aptartų aplinkybių visuma įrodo, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo išvadai, jog ieškovų prašoma priteisti suma atsakovei nėra didelė.
31. Tačiau, kaip minėta, vien ieškinio sumos kriterijus savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti nustatytas atsakovo nesąžiningumas, taip pat įvertintos kitos reikšmingos aplinkybės (atsakovo turtinė padėtis, turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ir pan.), t. y. turi būti atsižvelgiama į byloje nustatytų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
32. Atskirajame skunde apeliantė pažymėjo, jog ieškovai įrodymų apie atsakovės nesąžiningumą (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) nepateikė. Apeliantės įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, kad ieškovų reikalavimų tenkinimo atveju sprendimo realiam įvykdymui būtų koks nors realus pavojus, sudarantis pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
33. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad atsakovei iškelta ir daugiau bylų, kurių didžiojoje dalyje pastaroji dalyvauja kaip atsakovė. Be to, pati atsakovė pripažįsta, jog turi finansinių sunkumų, dėl to negali laiku ir tinkamai įvykdyti prievolių. Teismas taip pat vertina, jog byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovės finansinę būklę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis. Konstatuotina, jog ir kartu su atskiruoju skundu apeliantė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų anksčiau nurodytas ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).
34. Teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog ieškovai nepateikė įrodymų, kad neva atsakovė su ieškovais nebendradarbiauja, nepaneigia atsakovės nesąžiningumo. Minėta, kad, 2020 m. kovo 31 d. šalys sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį, be kitą ko, susitarė, kad atsakovė per sutartyje nustatytus terminus įsipareigoja atlikti sutarties priede „Sublokuoto namo apžiūros (defektinis) aktas“ numatytus darbus. Remiantis bylos duomenimis, antstolės 2020 m. rugsėjo 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog atsakovė nėra atlikusi sutarties priede „Sublokuoto namo apžiūros (defektinis) aktas“ nurodytų darbų. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė būtų ėmusis realių prievolės įvykdymo / mažinimo veiksmų, todėl konstatuotina, jog atsakovės nurodomi teiginiai dėl bendradarbiavimo yra deklaratyvūs ir nesuderinami su sąžiningumo reikalavimais (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, anksčiau nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, kad atsakovė yra sąžininga, ir spręsti, jog nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
35. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovų prašymą ir pritaikęs atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
36. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.