Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-15 · Civilinė byla Nr. 2S-610-881/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-15
Bylos Nr.
2S-610-881/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29121-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Pareiškėjas
R. D., D. D.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-610-881/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29121-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 128.11.; 129.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. D. ir D. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-36176-566/2013 pagal pareiškėjų R. D. ir D. D. skundą dėl antstolio D. S. veiksmų, suinteresuotas asmuo – 372-oji daugiabučio namo Svajonių g. 24 savininkų bendrija „Valakampiai“, kuria pareiškėjų skundas patenkintas iš dalies.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai R. D. ir D. D. skundu dėl antstolio D. S. veiksmų prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti antstolio vykdomosiose bylose Nr. 0032/12/00329 ir Nr. 0032/12/00328 priimtus 2012-03-19 raginimus įvykdyti sprendimą, 2012-04-16 patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, 2012-04-17 vykdymo išlaidų apskaičiavimus, patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, patvarkymus areštuoti lėšas, patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio, turto arešto aktą, 2012-04-20 patvarkymą areštuoti lėšas, 2012-07-16 raštą dėl pateikto skundo, 2013-05-20 vykdymo išlaidų apskaičiavimus, patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio, taip pat 2013-05-30 ir 2013-07-22 raštus dėl informacijos pateikimo, esant poreikiui atnaujinti skundo padavimo terminus dėl antstolio priimtų procesinių dokumentų. Nurodė, jog antstolis vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-07 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-432-872/2011 dėl 9820,12 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir 3270,91 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkų R. D. ir D. D. išieškotojo 372-osios daugiabučio namo Svajonių g. 24 savininkų bendrijos „Valakampiai“ naudai. 2012-03-02 pareiškėjams įmokėjus į antstolio depozitinę sąskaitą 9956,27 Lt, antstolis netinkamai juos paskirstė ir atsižvelgiant į tai, netinkamai apskaičiavo vykdymo išlaidas ir likusią skolos dalį, kuri, anot pareiškėjų, turėjo būti mažesnė nei apskaičiavo antstolis. Atsižvelgiant į tai, antstolis nepagrįstai areštavo pareiškėjams priklausančią transporto priemonę, lėšas banko sąskaitose, taip pat nepagrįstai nukreipė skolos išieškojimą į pareiškėjų gaunamą darbo užmokestį.

Antstolis D. S. 2013-08-27 patvarkymu skundo nagrinėjimą dalyje dėl 2012-03-19 Nr. 0032/12/00329, 0032/12/00328 (raginimai įvykdyti sprendimą), 2012-04-16 Nr. 2-432-872/2011 (išieškotų lėšų paskirstymas), 2012-04-17 Nr. 0032/12/00328 (patvarkymai areštuoti lėšas, 2 vnt., patvarkymas dėl skolos išieškojimo), 2012-04-20 – 0032/12/00329 (patvarkymai areštuoti lėšas) nutraukė, pareiškėjams praleidus įstatyme nustatytą 90 dienų terminą skundui paduoti, skundą dalyje dėl 2013-05-20 Nr. 0032/12/00329 (patvarkymas dėl skolos išieškojimo), 2013-05-30 Nr. 32-329/2012 (raštas dėl informacijos pateikimo), 2013-07-22 Nr. 32-328/2012 (raštas dėl informacijos pateikimo) atsisakė priimti, kadangi minėti raštai nėra antstolio procesiniai veiksmai, skundą dalyje dėl vykdymo veiksmų sustabdymo bei areštų panaikinimo perdavė spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų patenkino iš dalies – panaikino antstolio D. S. 2013-05-20 vykdymo išlaidų apskaičiavimą, atliktą vykdomojoje byloje Nr. 0032/12/00328, dalyje dėl būtinų vykdymo išlaidų ir antstolio atlygio paskaičiavimo, ir įpareigojo antstolį perskaičiuoti mokėtinas būtinas vykdymo išlaidas ir antstolio atlygį šioje nutartyje nustatyta tvarka; skundo dalį dėl antstolio 2013-05-20 vykdymo išlaidų apskaičiavimo, patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio, priimtų vykdomojoje byloje Nr. 0032/12/00329, atmetė; likusioje dalyje civilinę bylą nutraukė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjų skundas dalyje dėl antstolio 2012-03-19, 2012-04-16, 2012-04-17, 2012-04-20 bei 2012-07-16 atliktų veiksmų paduotas praleidus šių veiksmų apskundimo naikinamuosius terminus (CPK 512 str.), kurie negali būti atnaujinami, todėl pareiškėjų prašymas atnaujinti praleistą terminą dėl šių veiksmų apskundimo negali būti tenkinamas, o civilinė byla turi būti nutraukta (CPK 293 str. 1 d.).

Teismas sprendė, kad pareiškėjų skundžiami 2013-05-30 ir 2013-07-22 antstolio raštai dėl informacijos pateikimo yra informacinio pobūdžio, kuriuose tik pateikiama su išieškojimu susijusi informacija, taigi tokie antstolio informacinio pobūdžio raštai, kurie nesukelia jokių teisinių pasekmių, susijusių su vykdymo procese dalyvaujančių šalių teisių ir pareigų turiniu, negali būti apskundimo objektai, todėl pareiškėjų skundas dėl minėtų antstolio parengtų raštų yra nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, jog minėtos aplinkybės paaiškėjo po skundo priėmimo teisme, byla dalyje dėl antstolio 2013-05-30 ir 2013-07-22 parengtų raštų taip pat nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjų skundžiami 2013-05-20 antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0032/12/00329 parengti: vykdymo išlaidų apskaičiavimas, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, patvarkymai dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio, pareiškėjai D. D. įteikti 2013-05-27, vėliausiai 2013-06-03, savo ruožtu pirminis pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų antstolio kontoroje gautas 2013-08-05, t. y. praleidus CPK 512 str. nustatytą dvidešimties dienų apskundimo terminą, tačiau nepraleidus devyniasdešimties dienų naikinamojo termino. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai nenurodo jokių termino dėl minėtų antstolio atliktų veiksmų apskundimo praleidimo priežasčių, savo ruožtu vien skunde nurodyti, pareiškėjų manymu, antstolio atlikti neteisėti veiksmai, nenurodant konkrečių apskundimo termino praleidimo priežasčių, atsižvelgiant į tokių terminų nustatymo tikslus, nesudaro savarankiško pagrindo praleistą terminą atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų prašymas atnaujinti vykdomojoje byloje Nr. 0032/12/00329 antstolio 2013-05-20 atliktų veiksmų, priimant vykdymo išlaidų apskaičiavimą, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio, apskundimo terminą atmestinas ir šioje dalyje skundas atmestinas, kadangi praleistas dvidešimties dienų apskundimo terminas (CPK 512 str.).

Tuo pačiu teismas nustatė, kad pareiškėjų skundas dėl vykdomojoje byloje 0032/12/00328 2013-05-20 parengto vykdymo išlaidų apskaičiavimo paduotas nepraleidus apskundimo termino.

Teismas nurodė, kad skolininkė D. D. pagal priimtą teismo sprendimą į antstolio D. S. depozitinę sąskaitą įmokėjo 9956,27 Lt sumą, t. y. nagrinėjamu atveju iki vykdomojo rašto perdavimo antstoliui vykdyti, skolininkai vykdomąjį raštą jau buvo iš dalies įvykdę. Tuo tarpu antstolis minėtą skolininkės įmokėtą sumą 2012-04-16 patvarkymu paskirstė, laikydamas, jog ji išieškota po raginime nurodyto termino, priverstinio vykdymo metu. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, jog antstolis privalėjo skolininkės į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėtas pinigines lėšas laikyti piniginėmis lėšomis, geruoju įmokėtomis vykdant vykdomąjį raštą. Todėl paskirstydamas šias lėšas kaip sumokėtas praleidus raginime nustatytą terminą, antstolis veikė neteisėtai, viršydamas savo kompetenciją (ultra vires), kas sąlygojo tolimesnį neteisingą vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuris turėjo remtis nesumokėtos skolos likučiu, o ne visa teismų priteista suma. Iš skundžiamo patvarkymo teismas nustatė, kad vykdymo išlaidas sudaro 200,00 Lt būtinos vykdymo išlaidos ir 1430,00 Lt atlyginimas antstoliui (Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 12 p.). Teismas konstatavo, jog antstoliui paskirsčius skolininkės įmokėtą sumą, kuri buvo įmokėta iki vykdomosios bylos iškėlimo, skolininko R. D. skolos likutis neskaičiuojant palūkanas vykdomojo dokumento priėmimo dienai sudarė 4840,14 Lt solidarios skolos ir 1635,46 Lt asmeninės skolos, iš viso 6475,60 Lt (4840,14 Lt + 1635,46 Lt). Atsižvelgiant į tai, antstolio atlygis ir būtinosios vykdymo išlaidos atitinkamai turėjo būti skaičiuojamas imant minėtą 6475,60 Lt sumą, prie jos pridedant iki sprendimo visiško įvykdymo nuo minėtos sumos paskaičiuotas palūkanas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad antstolio veiksmai apskaičiuojant būtinąsias vykdymo išlaidas ir antstolio atlygį tiek nuo nesumokėtos skolos sumos, tiek nuo sumokėtos skolos sumos, kuri vykdomosios bylos iškėlimo dieną sudarė 4979,98 Lt solidarios skolos ir 915,28 Lt solidarių palūkanų, iš viso 5895,26 Lt, yra neteisėti, todėl šioje dalyje skundžiamas 2013-05-20 vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra naikintinas ir antstolis įpareigotinas perskaičiuoti būtinas vykdymo išlaidas bei atlygį antstoliui nutartyje nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjai R. D. ir D. D. atskiruoju skundu prašo:

- nedelsiant stabdyti visus vykdymo veiksmus ir vykdomąsias bylas Nr. 0032/12/00329, 0032/12/00328, 32-328/2012, 32-329/2012, kol ši byla bus išnagrinėta teisme;

- pakeisti (papildyti) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kuria nutarta panaikinti antstolio 2013 m. gegužės 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, joje papildomai nurodant ir įpareigojant antstolį konkrečiai perskaičiuoti mokėtinas būtinas vykdymo išlaidas ir antstolio atlygį, imant 3 134,64 Lt sumą (skolos likutį po įskaitymo abiem pareiškėjams) ir prie jos pridedant iki sprendimo visiško įvykdymo nuo minėtos sumos paskaičiuotas palūkanas;

- panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų atmestas;

- panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kuria civilinė byla nutraukta;

- iš esmės nagrinėti pareiškėjų skunde suformuluotus reikalavimus;

- panaikinti turto areštą, pritaikytą pareiškėjų bankų sąskaitoms ir piniginėms lėšoms, taip pat pareiškėjų automobiliui.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjai dar 2012 m. gegužės 7 d. buvo pateikę skundą dėl antstolio 2012 m. kovo 19 d. Nr. 0032/12/00329-3196, 0032/12/00328-3197, 2012 m. balandžio 16 d. Nr. 2-432-872/2011, 2012 m. balandžio 17 d. Nr. 0032/12/00328/4000, Nr. 0032/12/00328/3999, Nr. 0032/12/00328/3998, 2012 m. balandžio 20 d. Nr. 0032/12/00329/4200 raginimų ir patvarkymų, tačiau antstolis tik 2012 m. liepos 16 d. raštu Nr. 32-329/2012-7048 atsakė pareiškėjams, kad jis neturėjo pagrindo nagrinėti skundo, kadangi jis buvo pateiktas teismui, o ne antstoliui. Tokie antstolio veiksmai vertintini kaip neteisėti, nes antstolis kaip valstybės įgaliotas asmuo daugiau kaip tris mėnesius nepateikė pareiškėjams jokio atsakymo ir galiausiai apskritai atsisakė nagrinėti skundą. Todėl teismas turėjo būti aktyvus ir pripažinti tokią aplinkybę kaip svarbią priežastį skundo padavimo terminui atnaujinti.

2. Pareiškėjai neprašė atnaujinti termino skundui dėl antstolio 2013 m. gegužės 20 d. Nr. 0032/12/00329-4264, 2013 m. gegužės 30 d. Nr. 32-329/2012-4505 raginimų ir patvarkymų paduoti, nes skundžiant 2013 m. gegužės 20 d. veiksmus naikinamasis terminas nebuvo praleistas. Taigi teismas privalėjo pripažinti antstolio veiksmus analogiškai neteisėtus kaip prieš pareiškėją R. D., taip ir prieš pareiškėją D. D.. Juo labiau, kad tam tikroje apimtyje antstolis iš abiejų skolininkų vykdė solidarų išieškojimą. Teismas negalėjo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtus tik prieš pareiškėją R. D., nevertindamas prieš pareiškėją D. D. atliktų analogiškų veiksmų. Būtent D. D. įmokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą 9 956,27 Lt sumą, taip sumažindama į abu pareiškėjus nukreiptą solidarų išieškotojo reikalavimą.

3. Remiantis teismo nutartyje išdėstytu išaiškinimu ir aritmetiniais skaičiavimais antstolis galėjo skaičiuoti būtinąsias vykdymo išlaidas ir antstolio atlygį tik nuo 3 134,64 Lt bendro abiejų pareiškėjų skolos likučio ((9 820,12 Lt skolos + 3 270,91 Lt bylinėjimosi išlaidų) – 9 956,27 Lt (pareiškėjos sumokėta suma) = 3 134,64 Lt).

4. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skolos likutis turėjo būti tik 3 134,64 Lt, taikyti areštą pareiškėjų banko sąskaitoms, piniginėms lėšoms ir automobiliui, yra visiškai neproporcinga ir neadekvatu.

5. Nors abiejų pareiškėjų skola po įskaitymo turėjo būti tik 3 134,64 Lt, antstolis iki šiol iš pareiškėjo R. D. darbo užmokesčio yra išskaitęs 7 431,79 Lt, iš pareiškėjos D. D. dar mažiausiai 6 491,63 Lt, kas reiškia, kad antstolis neteisėtai yra išskaičiavęs iš abiejų pareiškėjų iš viso net 13 923,42 Lt. Todėl keltinas klausimas dėl apeliacinės instancijos teismo galimybės peržengti atskirojo skundo nustatytas ribas ir svarstyti klausimą dėl antstolio neteisėtų veiksmų fakto nustatymo visa apimtimi.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, yra atnaujinamasis terminas, kurį praleidus dėl svarbių priežasčių teismas gali atnaujinti. Tuo tarpu nustatytas devyniasdešimties dienų terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundo dėl antstolio veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006).

Taigi, nustatęs, kad apeliantų skundas dėl antstolio 2012 m. kovo 19 d., 2012 m. balandžio 16 d., 2012 m. balandžio 17 d., 2012 m. balandžio 20 d. ir 2012 m. liepos 16 d. atliktų veiksmų paduotas praleidus devyniasdešimties dienų apskundimo terminą, teismas turėjo pagrindą civilinę bylą šioje dalyje nutraukti, nesiaiškindamas šio termino praleidimo priežasčių – CK 1.117 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad naikinamieji terminai teismo negali būti atnaujinami.

Nesutikdami su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria jų skundas atmestas praleidus dvidešimties dienų apskundimo terminą ir neįrodžius svarbių termino praleidimo priežasčių, apeliantai teigia, kad jie šioje dalyje net neprašė atnaujinti termino, nes skundas buvo paduotas nepraleidus devyniasdešimties dienų termino. Toks apeliantų aiškinimas pagrįstas klaidingu CPK 512 straipsnio supratimu, nes pagal šį straipsnį, kaip minėta, būtent praleisto dvidešimties dienų termino atveju gali ir turi būti sprendžiamas termino atnaujinimo klausimas. Taigi apeliantams nenurodžius jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, teismas pagrįstai jų skundą atmetė. Apeliantų argumentas, kad teismas negalėjo pripažinti antstolio neteisėtus veiksmus tik prieš pareiškėją R. D., nevertindamas prieš pareiškėją D. D. atliktų analogiškų veiksmų, atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo panaikintas antstolio 2013 m. gegužės 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas buvo atliktas vykdomojoje byloje Nr. 0032/12/00328 (apelianto R. D. atžvilgiu), o apeliantų skundą, kaip pateiktą praleidus dvidešimties dienų terminą, teismas atmetė dėl 2013 m. gegužės 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo vykdomojoje byloje Nr. 0032/12/00329 (apeliantės D. D. atžvilgiu), taigi teismas priėmė procesinį sprendimą dėl skirtingų antstolio procesinių veiksmų, kurie, atsižvelgiant į jiems taikomus apskundimo terminus, turėjo būti vertinami atskirai. Kita vertus, kaip matyti iš vykdomųjų bylų medžiagos, antstolis periodiškai atnaujina vykdomųjų išlaidų apskaičiavimą abiejose vykdomosiose bylose, todėl ateityje perskaičiuodamas vykdomąsias išlaidas skolininkės D. D. atžvilgiu jis turėtų atsižvelgti į šioje byloje teismų pateiktą išaiškinimą vykdomųjų išlaidų apskaičiavimo klausimu.

Apeliantai taip pat nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstyta būtinų vykdymo išlaidų ir antstolio atlygio skaičiavimo apelianto R. D. atžvilgiu tvarka. Teigia, kad teismas neteisingai nustatė sumą, nuo kurios šios išlaidos turėtų būti skaičiuojamos.

Byloje nustatyta, kad teismo sprendimu, kurį vykdo antstolis, iš apeliantų buvo priteista solidariai 9 820,12 Lt skolos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir lygiomis dalimis 3 270,91 Lt bylinėjimosi išlaidų. D. D. į antstolio sąskaitą geruoju įmokėjo 9 956,27 Lt.

CK 6.6 straipsnio 4 dalyje, apibrėžiančioje solidariosios prievolės esmę, nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės sumokėta 9 956,27 Lt suma turėtų būti paskirstyta taip: 1 635,46 Lt asmeninei, o 8 320,81 Lt solidariajai skolai padengti. Tokiu atveju skolos suma, nuo kurios apelianto R. D. atžvilgiu turėtų būti skaičiuojamos ginčo vykdymo išlaidos, yra 3 134,77 Lt ((9 820,12 Lt – 8 320,81 Lt) + 1 635,46 Lt = 3 134,77 Lt) (plius paskaičiuotos palūkanos Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punkto nustatytu atveju).

Dėl apeliantų argumentų, kuriais jie ginčija jų lėšoms ir automobiliui pritaikyto turto arešto teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes civilinė byla šioje dalyje buvo nutraukta (turto arešto klausimai buvo išspręsti 2012 m. balandžio 17, 20 d. antstolio procesiniais dokumentais). Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad pasikeitus aplinkybėms (išnykus būtinybei taikyti turto areštą), apeliantai turi teisę kreiptis į antstolį su motyvuotu prašymu dėl turto arešto panaikinimo (CPK 643 str. 6 p.).

Argumentų, kuriais būtų ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria civilinė byla nutraukta dėl antstolio 2013 m. gegužės 30 d. ir 2013 m. liepos 22 d. raštų dėl informacijos pateikimo, apeliantai nenurodė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti dėl šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Atskirajame skunde apeliantai taip pat prašė teismo peržengti atskirojo skundo ribas ir svarstyti klausimą dėl antstolio neteisėtų veiksmų fakto nustatymo visa apimtimi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantai skundė iš esmės visus antstolio atliktus procesinius veiksmus, teismui nėra aišku, ką, peržengęs atskirojo skundo ribas, teismas turėtų nagrinėti. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatytų atskirojo skundo peržengimo pagrindų teismas nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismui neperdavus bylos nagrinėti iš naujo, bet atskirąjį skundą išnagrinėjus iš esmės, nėra taip pat pagrindo tenkinti apeliantų prašymo dėl vykdymo veiksmų ir vykdomųjų bylų sustabdymo.

Remdamasis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas palieka iš esmės nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, patikslindamas šios nutarties motyvus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarkos (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant nutarties motyvus, susijusius su vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarka.

Teisėja Vilija Mikuckienė