Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), oficialiai nedirbantis, neužsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka (turi galiojančių nuobaudų), teistas, paskutiniai teistumai:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme (bausmė atlikta);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto bausme (bausmė atlikta);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį; paskirta 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda (bauda nesumokėta);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R. tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent: jis 2022 m. vasario 28 d., apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,13 promilės neblaivumas), Vilniaus autobusų stotyje, adresu Vilniuje, Sodų g. 22, tyčia vieną kartą spyrė į Vilniaus autobusų stoties stiklines įėjimo – išėjimo duris ir sudaužė šių durų stiklą. Tokiu būdu J. R. sugadino svetimą – UAB „Tolimojo keleivio transporto kompanijai“ priklausantį 568,70 Eur vertės turtą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. R. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų. Nurodė, kad įvykio dieną, kai jis užėjo į Vilniaus autobusų stotį, buvo išgėręs alaus bokalą, norėjo ten esančioje parduotuvėje „Narvesen“ nusipirkti pavalgyti ir cigarečių. Išeinant iš parduotuvės, prie jo priėjo iš matymo matyti žmonės, kurie kaltinamojo reikalavo duoti pinigų, tačiau jis nesutiko. Kadangi tie asmenys kelis kartus to reikalavo, neatlaikęs pradėjo ant jų rėkti, tačiau jie to nesuprato. Tuomet prie jo priėjo (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kuris ant jo pradėjo rėkti kaip „ant šuns“ – jį įžeidinėjo ir prašė išeiti. Kaltinamasis nenorėjo nieko iš aplink buvusių žmonių sužeisti, bet tiesiog spyrė galiniu spyriu iš dešinės kojos į langą ir langas skilo. Aplink jį buvo pašalinių žmonių iš abiejų šonų. Po jo spyrio žmonės pasitraukė nuo jo ir nuėjo. Pripažįsta vieną kartą spyręs į langą, sutinka, kad dėl jo spyrio galėjo būti padaryti kaltinime nurodyti apgadinimai. Sutinka su nurodyta žala, tik nežino kaip atlygintų padarytą žalą. Sutiktų atlikti viešuosius darbus, baudos sumokėti negalėtų, o jam paskirti laisvės atėmimo bausmę nebūtų gerai dėl jo sveikatos būklės, kadangi pastaruoju metu turėjo daug įvairių problemų su sveikata. Įvykio metu buvo su gipsu, nes tuo metu buvo susilaužęs ranką. Nurodė, kad yra ramus žmogus, tačiau įvykio metu nesuvaldė emocijų, labai supyko ir „sprogo“ (t. y. nesuvaldė emocijų). Teigia, kad įvykiui neturėjo įtakos suvartotas alkoholis, taip pasielgė dėl to, kad nesusivaldė. Mano neturintis problemų dėl pykčio valdymo ir gebantis save kontroliuoti. Priklausomybių neturi, tik kartais (kelis kartus per savaitę) vartoja alkoholinius gėrimus. Nurodė, kad kartais nelegaliai dirba (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. G. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), šiuo metu jo (duomenys neskelbtini) objekto vieta yra Vilniuje, Sodų g. 22 (autobusų stotis). 2022 m. vasario 28 d. jo darbo pamaina prasidėjo 7.00 val., baigėsi 2022 m. kovo 1 d., 7.00 val. Apie 21.35 val. į autobusų stoties pastatą atėjo iš matymo pažįstamas asmuo, vardu J. – apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) ūgio, lieso kūno sudėjimo, tamsių plaukų, apsikirpęs (duomenys neskelbtini), ant jo dešinės rankos plaštakos uždėtas gipsas, apsirengęs žalsvai pilkos spalvos striuke, tamsiomis sportinėmis kelnėmis bei tamsiais sportiniais batais. Asmuo, užėjęs į autobusų stoties pastatą (netoli įėjimo durų į pastatą), pradėjo prašinėti iš žmonių pinigų. Tada liudytojas prie jo priėjo ir pasakė pastabą, kad to daryti negalima; paprašė, kad išeitų iš pastato salės. Po šių jo žodžių asmuo tapo agresyvus, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais kitų žmonių akivaizdoje. Tuomet minėtas vyras nuėjo į parduotuvę „Narvesen“ ir garsiai šaukdamas klausė, ar jis negali nusipirkti cigarečių, jam atsakė, kad gali, bet jis ir toliau ant visų šaukė bei keikėsi. Nusipirkęs cigarečių, jis išėjo iš parduotuvės. Kai asmuo išėjo, maždaug po 1-2 minučių išgirdo stiprų smūgį ir stiklų dužimą. Einant link sklidusio garso pusės, pastebėjo, kad pagrindinių įėjimo durų stiklas yra suskilęs. Priėjęs prie žmonių, kurie buvo netoli tų durų, jų paklausė kas tai padarė, jie jam atsakė, kad tas pats žmogus, su kuriuo jis konfliktavo ir kuris buvo su gipsu. Tas minėtas asmuo išėjęs iš salės spyrė koja į durų stiklą, taip jį suskaldydamas. Asmuo tą padarė kitų, apie šį įvykį papasakojusių, žmonių akivaizdoje, tačiau šių žmonių duomenų neužsirašė, kadangi nedelsiant paskambino bendruoju pagalbos centro telefono Nr. 112 bei pranešė apie šį įvykį. Atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino situaciją bei nurodė įtariamojo požymius. Po kurio laiko policijos pareigūnai sulaikė stiklą išdaužusį asmenį. Policijos pareigūnams pats asmuo prisipažino, kad išdaužė durų stiklą. Vaizdo kamerų, kurios filmuotų minėtas duris, nėra, todėl pats spyrimo faktas vaizdo kameromis neužfiksuotas (b. l. 73-76).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. Z. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. vasario 28 d., apie 21.54 val., iš Vilniaus aps. VPK budėtojo gavo pranešimą nuvykti adresu Vilniuje, Sodų g. 22, į Vilniaus autobusų stotį, kur pažįstamas asmuo sudaužė autobusų stoties durų stiklą ir pasišalino nežinoma kryptimi. Atvykus minėtu adresu pas pranešėją – autobusų stoties (duomenys neskelbtini) darbuotoją A. G., pastarasis paaiškino, kad jam žinomas asmuo J. R. būdamas autobusų stotyje išdaužė lauko darų stiklą ir pasišalino. Dirbant, apvažiavus apylinkes, buvo nuspręsta, patikrinti autobusų stoties „Hotel“. Leidžiantis minėto viešbučio liftu į apačią, buvo pastebėtas minėtas asmuo – kaip paaiškėjo tai buvo J. R. Paklausus, kodėl jis taip padarė, asmuo paaiškino, kad išdaužė autobusų stoties stiklą, nes atsibodo visi narkomanai ir prostitutės, todėl asmuo savo pyktį išliejo ant esančių durų (b. l. 55).

UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ pareiškime nurodyta, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos, kuomet įtariamasis sąmoningai, norėdamas sugadinti svetimą turtą, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje 2022 m. vasario 28 d., apie 21.30 val., Vilniuje, Sodų g. 22, sudaužė stiklines autobusų stoties duris, prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 19-23).

Policijos registruojamų įvykių suvestinės išraše nurodyta, kad 2022 m. vasario 28 d., apie 21.56 val. gautas pranešimas, jog Vilniuje, Sodų g. 22, Vilniaus autobusų stotyje pažįstamas asmuo (t. y. nuolatinis stoties lankytojas) sudaužė autobusų stoties durų stiklą ir pasišalino nežinoma kryptimi. Apie tai pranešė apsauga (b. l. 14-18).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtos įėjimo durys į autobusų stoties patalpą, adresu Vilniuje, Sodų g. 22. Įėjimas į autobusų stoties patalą yra iš Stoties g. pusės. Apžiūrint nuo minėtos gatvės pusės į pastatą Nr. 22, tarp įėjimo durų matomas vitrininis stiklas, ant kurio yra užrašas „Business Class Eurolines“. Kairėje pusėje matomos įėjimo durys Nr. 1 į autobusų stoties salę, o dešinėje pusėje matomos įėjimo durys Nr. 2 į autobusų stoties salę <...>. Apžiūrimos durys Nr. 2 yra stiklinės, jos apžiūros metu yra uždarytos. Durų kairėje pusėje matomas durų stiklas, ant kurio viršaus yra užrašas „Business Class Eurolines“. Šio užrašo apačioje vidury lango matomos užklijuotos dvi „Stop“ juostos X forma. Už šių suklijuotų juostų matomas suskilęs durų stiklas. Apžiūros metu padarytos įvykio vietos nuotraukos, kurios pridėtos prie protokolo (b. l. 56-63).

Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, 2022 m. vasario 28 d., 23.21 val. J. R. nustatytas 1,13 promilės neblaivumas (b. l. 83).

UAB „A.“ 2022 m. kovo 8 d. komercinio pasiūlymo duomenimis, stiklo paketo ir jo keitimo darbų kaina sudaro 780 Eur be PVM, iš jų stiklo paketas – 470 Eur be PVM (b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 284 straipsnio nuostatomis, tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad įžūlus elgesys paprastai reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, tyčinis turto sugadinimas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281/2013).

Vandalizmu paprastai pripažįstamas betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas, taip pat kitokio svetimo turto daužymas, ardymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas. Tačiau bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-29/2012, 2K-234-895/2020).

Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017). Be to, viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų.

BK 187 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas (BK 187 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė iki sunaikinimo (sugadinimo) viršijo 5 MGL (250 Eur) dydį, bet nesiekė 250 MGL (12 500 Eur) dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis). Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-387/2022, 2K-5-628/2019, 2K-355-976/2015).

Nagrinėjamoje byloje ištirtų įrodymų (tarp jų kaltinamojo J. R. paaiškinimų teisme, kurie dėl esminių kaltinimo aplinkybių sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo A. G. paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu, vyriausiojo patrulio E. Z. tarnybinio pranešimo, įvykio vietos apžiūros protokolo su pridėta fotolentele, UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanijos“ pareiškimo, UAB „A.“ 2022 m. kovo 8 d. komercinio pasiūlymo, alkotesterio kvito, kitų rašytinių bylos dokumentų duomenų) visuma sudaro pagrindo spręsti, jog šioje byloje įrodyta, jog kaltinamasis J. R. nagrinėjamo įvykio metu – 2022 m. vasario 28 d., apie 21.30 val., būdamas neblaivūs (jam nustatytas 1,13 promilių neblaivumas), Vilniaus autobusų stotyje tyčia dešine koja vieną kartą spirdamas išdaužė stiklinių įėjimo – išėjimo durų stiklą, kurio vertė 568,70 Eur su PVM (470 Eur be PVM).

Kaltinamasis prisipažino atlikęs šiuos veiksmus, kiti byloje esantys įrodymai (liudytojo A. G. paaiškinimai, E. Z. tarnybinio pranešimo, Policijos registruojamų įvykių suvestinės duomenys) taip pat patvirtina aplinkybę, kad šią nusikalstamą veiką įvykdė kaltinamasis. Įvykdytos nusikalstamos veikos padariniai – sugadintas svetimas turtas, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole su pridėta fotolentele bei šio turto savininko UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanijos“ pareiškime, o padarytos žalos dydį patvirtina kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas UAB „A.“ komercinis pasiūlymas. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Teismo vertinimu, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis nesant tam jokios objektyvios priežasties (išskyrus nevaldomas jo pykčio emocijas), vieną kartą spyrė į Vilniaus autobusų stoties stiklines įėjimo – išėjimo duris, suvokdamas, kad gali jas sugadinti (įskelti, išdaužti ir pan.).

Kaltinamojo veika kaltinamajame akte kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Minėta, jog šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad dėl kaltinamojo J. R. veiksmų, sugadinant svetimą turtą, būtų realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Nors kaltinamasis ir liudytojas A. G. nurodė, jog kaltinamojo veiksmus, spiriant į duris ir jas sugadinant, matė pašaliniai, greta kaltinamojo buvę asmenys (autobusų stoties lankytojai), byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kiek pašalinių asmenų buvo šalia kaltinamojo, kokio jie amžiaus ir kokia tiksliai buvo jų reakcija į kaltinamojo veiksmus (t. y. nėra įrodymų, kad šie asmenys būtų išsigandę, šokiruoti, kad būtų nutrauktas jų poilsis, darbas, sutrikdyta įprasta veikla, kiltų sąmyšis ir pan.). Juolab kad tai buvo vienkartinis kaltinamojo veiksmas, nusikalstama veika padaryta smūgiuojant koja vieną kartą; byloje nėra duomenų, kad kas nors būtų sužalotas. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmus lėmė netinkamas jo emocijų (pykčio) valdymas, o ne noras sutrikdyti viešąją rimtį ar tvarką, nepaisant to, kad nagrinėjamas įvykis įvyko viešoje vietoje.

Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog šioje byloje įrodyta, kad kaltinamasis J. R. tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent: jis 2022 m. vasario 28 d., apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,13 promilės neblaivumas), Vilniaus autobusų stotyje, adresu Vilniuje, Sodų g. 22, tyčia vieną kartą spyrė į Vilniaus autobusų stoties stiklines įėjimo – išėjimo duris ir sudaužė šių durų stiklą, tokiu būdu sugadindamas svetimą – UAB „Tolimojo keleivio transporto kompanijos“ priklausantį 568,70 Eur vertės turtą. Taigi kaltinamasis įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Dėl galimo kaltinamojo veikos perkvalifikavimo iš BK 284 straipsnio į BK 187 straipsnio 1 dalį bylos dalyviai teismo buvo įspėti teisiamojo posėdžio metu. Be to, prokurorė teisiamojo posėdžio metu patikslino, kad kaltinamasis kaltinamas ne 780 Eur, bet 568,70 Eur vertės turto sugadinimu, t. y. suma, lygi išdaužto durų stiklo vertei (kaina su PVM), neįskaitant stiklo keitimo darbų. Kadangi kaltinamasis buvo iš anksto įspėtas dėl galimų šių pakeitimų, teismo atliktas veikos perkvalifikavimas bei sugadinto turto vertės sumažinimas nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. R., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (sugadintas svetimas turtas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas be priežasties), jo įvykdymo aplinkybes (kaltinamasis nusikaltimo įvykdymo metu buvo neblaivus, veika įvykdyta dėl netinkamai valdomų emocijų (pykčio)), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi dėl savo poelgio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaltinamasis yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Nors kaltinamasis teigė, kad jo neblaivumas neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teismas, įvertinęs kaltinamojo paaiškinimus, nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes bei priežastį, sprendžia, kad būdamas blaivus, kaltinamasis nebūtų taip pasielgęs, dėl to nustatytina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pakankamai jauno amžiaus – (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini), oficialiai nedirbantis, neužsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, daugiausia dėl važiavimo viešuoju transportu be bilieto, taip pat dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, esant neblaiviam, karantino taisyklių pažeidimo, paskirtų baudų nesumokėjęs, teistas devynis kartus už įvairias nusikalstamas veikas, tarp jų nuosavybei, finansų sistemai, taip pat veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis. Jam buvo paskirtos įvairios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, tačiau kaltinamasis savo elgesio nepakeitė ir pakartotinai nusikalto. Duomenų apie psichiatrinį gydymą bei priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Kaltinamasis neigia priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms, kita vertus, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, jog kaltinamasis turi elgesio problemų, pavartojus alkoholį.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, tarp jų tai, kad kaltinamasis teisiamas aštuntą kartą ir iš bylos duomenų matyti, kad jam reikalinga specialistų pagalba, koreguojant kaltinamojo mąstymą bei elgesį, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam J. R. už padarytą nusikaltimą tikslinga paskirti laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui, t. y. paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoj intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie ribotų kaltinamajam alkoholinių gėrimų vartojimą (kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) bei iš esmės įtakotų J. R. elgesį ir gyvenimo būdą. Dėl to bausmės vykdymo metu kaltinamajam skirtini: 1) įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) įpareigojimas dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 3) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį); 4) įpareigojimas per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktai; 5 dalies 4 punktas).

Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlytą įpareigojimą – nakties metu būti namuose – skirti netikslinga, kadangi kaltinamasis (duomenys neskelbtini) ir užtikrinti šio įpareigojimo įvykdymą gali būti sudėtinga.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajam skirtina galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. vasario 28 d., 22.50 val. iki 2022 m. kovo 1 d., 15.29 val. (1 diena) įskaitytinas į bausmę (1 laikinojo sulaikymo diena prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms; b. l .81-82, 86-87).

Siekiant aiškumo vykdymo procese bei vengiant galimo dvigubo baudos išieškojimo, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė nesubendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam paskirta bausme – 70 MGL (3 500 Eur) bauda, kadangi baudos bausmė vykdoma atskirai nuo kitų bausmių.

Dėl civilinio ieškinio

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinis ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pareiškė civilinį ieškinį dėl 780 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuris yra pagrįstas kartu su ieškiniu pateiktais dokumentais dėl patirtos turtinės žalos (b. l. 33-48). Kaltinamojo tyčine nusikalstama veika buvo sugadintos stilinės durys, šiuo pareikštu civiliniu ieškiniu prašoma atlyginti patirtas išlaidas dėl naujo durų stiklo įsigijimo ir jo pakeitimo darbų – viso 780 Eur sumos. Taigi pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, iš kaltinamojo civilinio ieškinio AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje priteistina 780 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.263, 6.280, 6.1015 straipsniai; BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto 3-iajame policijos komisariate, Vilniuje, Pylimo g. 52, kiekvieną savaitės ketvirtadienį, nuo 9.00 val. iki 13.00 val., paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina (b. l. 99-101).

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš Body kameros, prisegtas voke prie bylos galinio viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu J. R. skirtini: 1) įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) įpareigojimas dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 3) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį); 4) įpareigojimas per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. R. paskirti 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu J. R. skirtini: 1) įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) įpareigojimas dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 3) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį); 4) įpareigojimas per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią J. R. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio nuostatomis, įskaityti į bausmę J. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. vasario 28 d., 22.50 val. iki 2022 m. kovo 1 d., 15.29 val. (vieną dieną).

J. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto 3-iajame policijos komisariate, Vilniuje, Pylimo g. 52, kiekvieną savaitės ketvirtadienį, nuo 9.00 val. iki 13.00 val., palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Patenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš J. R. civilinio ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje naudai 780 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, prisegtą voke prie bylos galinio viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti nuteistajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai.

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties, teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.