Kauno apylinkės teismo sprendimas

Sekretoriaujant Sandrai Gulevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai J. P., jos atstovei adv.pad. Eglei Paulauskytei, suinteresuotam asmeniui R. B. (dalyvavo 2012-12-05 teismo posėdyje), J. B., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę byla pagal pareiškėjos J. P. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. B.,E. U., J. B., A. B., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos senelio J. U. sesuo M. B., kuri buvo paveldėjusi po savo motinos A. P. mirties (duomenys neskelbtini), kartu su J. U. po ½ namų valdos (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdama našlė, testamento sudariusi nebuvo . Po jos mirties į notaro biurą dėl jos turto paveldėjimo niekas nesikreipė, nebuvo užvesta paveldėjimo byla.Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas ½ dalis pastatų (duomenys neskelbtini). Po M. B. mirties jos palikimą faktiškai priėmė ketvirtos eilės įpėdinis – mirusiosios brolis, pareiškėjos senelis(jos tėvo V. U. tėvas) J. U., valdydamas M. B. turtą , t.y. rūpinosi namais, mokėjo žemės mokesčius, tvarkė jos asmeninius daiktus. Nekilnojamojo turto registre J. U. yra įrašytas kaip šių patalpų naudotojas. J. U. mirė (duomenys neskelbtini), o po jo mirties palikimą priėmė jo sūnus V. U., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po savo tėvo V. U. mirties jo palikimą priėmė pareiškėja J. P., jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. U. a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sesers M. B. a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai turtą valdydamas.

Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prieštaravimų nepareiškė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja J. P. yra V. U. dukra(gimimo ir santuokos liud. B.l.8-9). (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraše nurodyta, kad susituokė K. P. ir A. U.-B., po santuokos P.(b.l.10). A. P. mirė (duomenys neskelbtini) ( mirt.l.b.l.11). J. U. gimė (duomenys neskelbtini). Jo motina A. B., tėvas A. U.(gimimo įrašas b.l.12).J. U. išsituokė su S. U. 1981-05-21(išt.liud.b.l.13). J. U. mirė (duomenys neskelbtini) (mirtt.l. b.l.14). V. U. gimė (duomenys neskelbtini) jo tėvas J. U. (gim.l. b.l.15). V. U. mirė (duomenys neskelbtini) (mirtiesl. B.l.16). A. B. ir M. U., po santuokos B., susituokė 1939-01-17(sant.įrašas b.l.17). M. B. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties įrašas b.l.18).Kauno m. 5-ojo notarų biuro 2012-10-04 pažymoje Nr.234 nurodyta, kad po M. B. a.k(duomenys neskelbtini) mirties ( mirė (duomenys neskelbtini)) paveldėjimo byla nėra užvesta (b.l.42). K. V. notarinės kontoros paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios A. P. palikimą byloje išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą į ½ mirusiosios turto dalį dukrai M. B. ir į ½ turto dalį sūnui J. U. (b.l.37,55).1991-09-18 M. B. visą savo turtą testamentu paliko R. B. (b.l.104-105).2012-12-05 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad ½ dalis nekilnojamojo turto, t.y. gyvenamojo namo, ūkio pastato, pastato- daržinės, kitų statinių (duomenys neskelbtini), J. U. įgijo paveldėjimo teisės liudijimo 1980-09-22, pagrindu. J. P. vardu šis turtas įregistruotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo2011-05-16 pagrindu, nuo 2011-06-01 (b.l.117-120). Šioje byloje paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo metu galioję teisės aktai. Palikimo atsiradimo momentu laikoma M. B. mirties data, t.y. (duomenys neskelbtini), tuo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 587 straipsnis reglamentavęs palikimo priėmimą nustatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kada kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti savo sutikimą priimti palikimą per likusią palikimui priimti termino dalį; jeigu ta dalis yra trumpesnė kaip trys mėnesiai, ji prailginama iki trijų mėnesių. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko.Šio kodekso 573 str.1 d.4 p.,3 d. nustatyta, kad ketvirtos eilės įpėdiniai, kuriems priskiriami broliai ir seserys, šaukiami paveldėti jeigu nėra trečiosios (atitinkamai ir kitų aukštesnės eilės) įpėdinių. Iš byloje esančio notaro dokumento (b.l.42) matyti, kad dėl M. B. palikimo priėmimo į notaro kontorą niekas nesikreipė. Byloje suinteresuotais asmenimis įtraukti aukštesnės eilės įpėdiniai nurodė, kad M. B. palikimo nepriėmė, jį priėmė jos brolis J. U., kuris po jos mirties tvarkė jos turėtą turtą (duomenys neskelbtini). Kito nekilnojamojo ar vertingo turto mirties momentu ji neturėjo.Savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes (1964 m. CK 40 str.). Sandoriu, kaip tam tikru teisiniu veiksmu ir asmens valios aktu, sąmoningai siekiama tam tikro teisinio tikslo, tačiau sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, būtina asmens valią išreikšti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valią žinotų kiti asmenys. Tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilines teisines pasekmes. Palikimą, įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Iš bylos aplinkybių nustatyta, jog mirus palikėjai M. B. , notaro kontorą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Testamentinis įpėdinis R. B. palikimo pagal testamentą nepriėmė, buvo kreipęsis tuo klausimu į teismą 1998 m. , tačiau procesu teisme galutinai nepasidomėjo, byloje pareiškimas paliktas nenagrinėtu. Suinteresuoti asmenys paaiškino, kad M. B. turimu nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini) jos mirties momentu ir po mirties jie nesidomėjo ir jos palikimo nepriėmė. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Be to, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, atsižvelgtina į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto, 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t.y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; kt.). Šioje civilinėje byloje pareiškime nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjos tėvas J. U. po sesers M. B. mirties priėmė palikimą, pagrindžiamos suinteresuoto asmens J. B. paaiškinimais, kad J. U. tvarkė M. B. namo dalį perdėjo grindis, tvarkė pečių, stogą. Byloje esantis sutikimas, kuriame nurodyta, kad M. B. sutinka, kad jos brolis J. U. padarytų namo priestato praplėtimą įrengiant ten centrinio šildymo katilinę (b.l.60). Byloje įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą, jog tokio fakto nebuvo, nepateikta. Suinteresuoti asmenys jokių bylai reikšmingų aplinkybių apie tai, jog J. U. po savo sesers M. B. mirties palikimo nepriėmė teismui nenurodė. Taip pat pažymėtina, jog po M. B. mirties paveldėjimo byla notarų biure nėra užvesta Aplinkybė, kad M. B. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) mieste nesudaro pagrindo teigti, kad jos brolis J. U. po jos mirties palikimo nepriėmė. Ši valda jai mirties momentu nuosavybės teise nepriklausė(b.l.47-50), apie kokį nors turtą jos turėtą šioje gyvenamojoje vietoje byloje dalyvaujantys asmenys nenurodė. Byloje nustatytas turtas priklausęs M. B. mirties momentu , yra paveldėjimo būdu įgyta ½ namų valdos dalis (duomenys neskelbtini).Teismas turi įvertinti byloje įrodymų visetą. Vadovaudamasis CPK 185 straipsniu teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Esant šioms aplinkybėms teismas vertina, kad J. U. priėmė palikimą po savo sesers M. B. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydamas mirusiosios turtą.

Iš pareiškėjos valstybei priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu 26,21 lt. (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. U. a.k(duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sesers M. B. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (mirusi (duomenys neskelbtini)), jį faktiškai valdydamas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimui išspręsti.

Priteisti iš pareiškėjos J. P. 26,21 lt. teismo turėtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.