- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- AS-716-968/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01256-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- M. O. Š., J. Š.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. O. Š. ir J. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties pagal pareiškėjų M. O. Š. ir J. Š. skundą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai M. O. Š. ir J. Š. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami grąžinti pareiškėjams permokėtą 9 917 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumą.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjų teigimu, teisėtas gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo laikotarpis galėjo būti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., šiuo laikotarpiu pareiškėjų nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio suma (bendrai) yra 9 253 Eur, ši suma – teisėta pareiškėjų prievolė, tačiau likusi permokėta 9 917 Eur suma buvo sumokėta be teisinio pagrindo. Pareiškėjai teigė, kad 2020 m. lapkričio 4 d. su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir AVMI) dėl dalies sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) grąžinimo. Klaipėdos AVMI 2020 m. lapkričio 26 d. raštu nurodė, kad įvertinus, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimas dar nėra baigtas, klausimas dėl sumokėtų sumų grąžinimo galėtų būtų nagrinėjimas pakartotinai tik esant priimtam ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui minėtoje byloje. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 14 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kuriuo pareiškėjus atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuosprendis įsiteisėjęs, todėl, pareiškėjų įsitikinimu, neliko kliūčių išspręsti pareiškėjų prašymą dėl dalies pareiškėjų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio grąžinimo.
Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai nereiškia savarankiškų skundo reikalavimų, kurie atitiktų teismo kompetenciją bei būtų nagrinėtini teisme. Teismas nurodė, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai atsisakius grąžinti mokesčio mokėtojo permoką, tarp pareiškėjų kilo mokestinis ginčas. Tačiau pareiškėjai, ginčydami atsisakymą grąžinti GPM, turi teisę ginčyti šį atsisakymą laikydamiesi mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarkos. Tai, kad Klaipėdos AVMI 2021 m. rugpjūčio 11 d. rašte atsisakydama grąžinti GPM nurodė, jog raštas gali būti skundžiamas Administracinių ginčų komisijai ar teismui, nekeičia teismo padarytų išvadų.
Taigi, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kadangi pareiškėjai nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.
III.
Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, priimant pareiškėjų skundą.
Pareiškėjai pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti Klaipėdos AVMI 2021 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi ginčijamame sprendime nurodyta apskundimo tvarka skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktų išvadų, vertintina, kad priimant pareiškėjų skundą kilo teisės taikymo ir aiškinimo problema, susijusi su pareiškėjų skundo esme ir administracinio akto apskundimo tvarka. Pareiškėjai mano, kad atsakovas, nurodęs ginčijamo sprendimo apskundimo tvarką, nesuklydo, nes šiuo atveju nėra kilęs mokestinis ginčas, todėl ginčas nagrinėtinas teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko, įskaitant) laikytis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-318-520/2019).
Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (prašymą) (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.). Tačiau ši procesinė prielaida kreiptis į teismą, kurios nesilaikius skundas negali būti priimtas nagrinėti teisme, nėra besąlyginė, t. y. gali būti pašalinta, tuomet suinteresuotas asmuo turės teisę kreiptis į teismą iš naujo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009). Privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent įstatyme (žr., pvz., 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-319-261/2019).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) (ginčui aktualios redakcijos) 2 straipsnio 22 punkte nustatyta, kad mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).
MAĮ 87 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka po permokėtų mokesčių sumų įskaitymo šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą šio Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Jei mokesčių administratorius nustato, kad prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumui patikrinti būtini papildomi dokumentai, jis ne vėliau kaip per 10 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos nurodo mokesčių mokėtojui pateikti trūkstamus dokumentus ir nustato jų pateikimo terminą. Jei dėl mokesčio permokos grąžinimo bus atliekamas mokestinis patikrinimas, šis patikrinimas turi būti pradėtas per 5 dienas nuo šio straipsnio 7 dalyje nustatytų terminų pabaigos dienos.
MAĮ 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokestiniams ginčams šiame įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, šiame įstatyme numatyta mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra taip pat taikoma nagrinėti mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjai skunde pirmosios instancijos teismui prašė grąžinti pareiškėjams permokėtą 9 917 Eur GPM sumą. Paaiškino, kad Klaipėdos AVMI 2020 m. lapkričio 26 d. raštu nurodė, jog įvertinus tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas dar nebuvo baigtas, klausimas dėl sumokėtų sumų grąžinimo galėtų būti nagrinėjamas pakartotinai tik esant priimtam ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 14 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kuriuo pareiškėjus atleido nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl senaties už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nesumokėtiems mokesčiams pareiškėjams mokestinė prievolė neatsirado.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjai turi teisę ginčyti Klaipėdos AVMI atsisakymą laikydamiesi mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarkos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytą teisinį reglamentavimą, pabrėžia, kad mokestiniu ginču laikomi ginčai dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Šiuo atveju pareiškėjai skundu prašė grąžinti GPM permoką. Taigi, pareiškėjai siekė inicijuoti mokestinį ginčą. Kadangi šios kategorijos (mokestiniams) ginčams taikoma speciali MAĮ IX Skyriuje (144–160 str.) nustatyta tvarka, pareiškėjai sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta grąžinti GPM permoką, turi skųsti privaloma ikiteismine tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1195-442/2020, spręsti dėl teisės susigrąžinti GPM permoką galima tik vykdant mokesčių administravimo procedūrą ar sprendžiant mokestinį ginčą. Taigi, pareiškėjai, gavę teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta grąžinti GPM permoką turi (turėjo) šį sprendimą skųsti centriniam mokesčių administratoriui (MAĮ 147, 150 str.). Šiame kontekste pažymėtina, kad mokestiniams ginčams MAĮ nustatyta ir reglamentuota privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde jie prašė panaikinti Klaipėdos AVMI 2021 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, net ir vertinant, kad šis raštas yra teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimas atsisakyti sugrąžinti GPM permoką, ir net jeigu pareiškėjai būtų aiškiai suformavę reikalavimą šį aktą panaikinti, pareiškėjai vis tiek turėjo pasinaudoti privaloma ikiteismine tvarka ir skųsti šį aktą centriniam mokesčių administratoriui. Tik gavę neigiamą pastarojo atsakymą, pareiškėjai galėjo kreiptis į teismą su skundu.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjai siekia inicijuoti mokestinį ginčą, kuriam nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo ne per teismą tvarką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Kadangi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjų atskirajame skunde išdėstytais argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų M. O. Š. ir J. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.