Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Okuškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-221-1150/2023 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. S. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariams – sutuoktinei ir sūnui, o būtent:

1.1. Jis 2022 m. liepos 26 d. apie 18.26 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena kartu su sutuoktine L. S. ir sūnumi Ž. S., konflikto metu priėjo prie kambaryje stovinčios sutuoktinės L. S. ir su rankoje laikoma keptuve tyčia sudavė ne mažiau kaip 1 smūgį jai į galvos sritį ir ne mažiau kaip 2 smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas L. S. fizinį skausmą.

1.2. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. S. priėjo prie tame pačiame kambaryje stovinčio sūnaus Ž. S. ir su rankoje laikoma keptuve tyčia sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius jam į galvos ir nugaros sritis, taip padarydamas jam pakaušio ir galvos kairės pusės sumušimus, pasireiškusiais minkštųjų audinių patinimais, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, J. S. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sūnui, o būtent: jis, 2022 m. lapkričio 26 d. apie 22.16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena kartu su sūnumi Ž. S., konflikto metu priėjo prie kambaryje stovinčio Ž. S. ir su rankoje laikomu kastuvu tyčia sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius jam į galvos sritį, taip nukentėjusiajam Ž. S. padarydamas odos įbrėžimą viršugalvyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai. Patvirtino, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu metu ir vietoje keptuve trenkė vieną kartą savo sutuoktinei per viršugalvio sritį ir apie du kartus į įvairias kūno vietas, bei tuo pačiu įrankiu trenkė vieną kartą tame pačiame kambaryje buvusiam savo sūnui Ž. S., į galvos sritį ir kelis kartus į įvairias kūno vietas. Praėjus keturiems mėnesiams po minėtų nusikalstamų veikų, kilusio žodinio konflikto metu su sūnumi, kaltinamasis nesusivaldė ir su rankoje laikomu kastuvu trenkė sūnui į galvos sritį. Dėl savo poelgio kaltinamasis labai gailisi.

Dėl nusikalstamos veikos padarytos 2022 m. liepos 26 d.

4. Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamų veikų padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

5. Nukentėjusioji L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, santuokoje gyvena daugiau nei 20 metų. 2022 m. liepos 26 d. nuo pat ryto visi kartu su sūnumi vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18.20 val. tarp jos ir kaltinamojo įvyko žodinis konfliktas. Kaltinamajam trūkus kantrybei, pastarasis nuėjo į virtuvę, kur pasiėmė ant viryklės padėtą 28 cm skersmens aliumininę keptuvę. Grįžęs į kambarį keptuve sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į galvos sritį ir iš karto dar du smūgius į nugaros apatinę dalį. Kuomet kaltinamasis prieš ją smurtavo, šalimais jų tame pačiame kambaryje buvo sūnus, kuris tėvui smurtaujant ant rėkė bei kaltinamąjį vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Dėl šių priežasčių kaltinamasis, baigęs smurtinius veiksmus jos atžvilgiu, nuėjo prie sūnaus, kur su ta pačia keptuve toliau smurtavo Ž. S. atžvilgiu. Kaltinamasis sūnui su keptuve sudavė vieną smūgį į galvos sritį ir du smūgius į nugaros sritį. Įvykio metu patirti sužalojimai jai sukėlė fizinį skausmą.

6. Iš nukentėjusiosios L. S. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką teismas nustatė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose.

7. Iš nukentėjusiojo Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir nukentėjusioji L. S.. Papildomai nurodė, kad tėvas priėjo prie jo ir su rankoje laikoma keptuve sudavė jam vieną smūgį į galvos sritį ir du smūgius į nugaros sritį. Įvykio metu patirti sužalojimai jam sukėlė fizinį skausmą.

8. Iš daiktų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – aliumininė 28 cm dydžio keptuvė. Kraujo pėdsakų nerasta.

9. Iš medicininių dokumentų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad medicininiuose dokumentuose objektyvių sužalojimų požymių L. S. neužfiksuota. Tuo tarpu Ž. S. nustatyta pakaušio ir galvos kairės pusės sumušimai, pasireiškią minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu, trimis trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

10. Iš alkotesterio parodymų žurnalo kopijos teismas nustatė, kad po įvykio kaltinamajam nustatytas 2,44 promilių girtumas, nukentėjusiajam – 4,68 promilės, tuo tarpu nukentėjusioji pasitikrinti blaivumo dėl per daug didelio išgerto alkoholio kiekio, nesugebėjo.

Dėl nusikalstamos veikos padarytos 2022 m. lapkričio 27 d.

11. Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamų veikų padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

12. nukentėjusysis Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 26 d. apie 22.15 val., (duomenys neskelbtini), jo tėvas J. S., pradėjo konfliktuoti su jo motina L. S.. Konflikto metu pamatė kaip kaltinamasis muša mamą, t. y. kumščiais trenkė mamai į šonus apie penkis kartus, o kastuvu vieną kartą trenkė į galvos sritį. Nukentėjusysis išsigando, kad dėl tokių tėvo veiksmų, gali nukentėti mama, todėl, norėdamas nutraukti tėvo veiksmus, jis bandė nustumti jį nuo mamos, kad jis baigtu ją mušti. Tačiau kaltinamasis ėmė elgtis agresyviai ir staiga du kartus jam kastuvu trenkė per galvą. Po smūgių jis pajuto didelį skausmą galvos srityje, palietė galvą ranka ir pamatė kraują, tuomet suprato, kad jam prakirsta galva.

13. Liudytoja L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną grįžęs kaltinamasis ir atėjęs į jų bendrą kambarį pradėjo liudytojai reikšti pretenzijas dėl nebūtų dalykų, kėlė pavydo scenas. Konflikto metu kaltinamasis jai rankos kumščiais sudavė į kūno sritis, tačiau to plačiau papasakoti negali, kadangi įvykio metu taip pat buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, dėl ko neprisimena nei smūgių kiekio, nei smūgio vietos. Konflikto metu į jų kambarį atėjo sūnus, kuris taip pat buvo neblaivus, jis norėjo tėvą, nuo liudytojos atitraukti, dėl ko jie pradėjo tarpusavyje grumtis. Policijos kvietimo metu, kaltinamasis atsinešęs į kambarį kastuvą, juo sudavė nukentėjusiajam per galvą. Tuo metu, kai kaltinamasis prieš ją smurtavo, ji fizinio skausmo nejuto.

14. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis dviejų kambarių butas. Kambario viduje, ant stalo sudėti įvairūs daiktai, taip pat sudėta alkoholinių gėrimų tuščia tara. Prie dešinėje kambario pusėje esančios lovos, stovi mineralinio vandens tara, prie kurios ant grindų matyti raudonos spalvos taškai. Kairėje pusėje padėtas kastuvas, ant kastuvo matomos raudonos spalvos sudžiūvusios dėmės.

15. Iš daiktų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas 1 metro ilgio kastuvas su medine rankena. Ant kastuvo medinės rankenos matyti kraujo pėdsakai. Ant kastuvo darbinės dalies matomas kraujas.

16. Iš medicininių dokumentų apžiūros teismas nustatė, kad Ž. S. nustatytas odos įbrėžimas viršugalvyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, turinčiu briauną ar atsikišusį smailų paviršių. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

17. Iš alkotesterio parodymų žurnalo kopijos teismas nustatė, kad po įvykio kaltinamajam nustatytas 1,78 promilių girtumas, nukentėjusiajam – 2,92 promilės.

J. S. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

18. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – inkriminuoja kaltinimą J. S., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui – sūnui ir sutuoktinei) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

19. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tuo tarpu BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio (BK 140 straipsnio – teismo pastaba) 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už veikos (fizinio skausmo sukėlimą) padarymą artimajam giminaičiui, t. y. šeimos nariui – sūnui ir sutuoktinei.

20. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

21. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas:

21.1. Dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2022 m. liepos 26 d., kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu (protokoluose, kt.) užfiksuoti duomenys. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiųjų parodymai tarpusavyje sutampa, visos šalys nurodė, jog konfliktas kilo dėl išgerto per didelio kiekio alkoholio, kai namo grįžo girtas kaltinamas. Kaltinamasis žodinio konflikto metu nesusivaldė, pasiėmęs keptuvę kartą sudavė sutuoktinei į galvos sritį bei ne mažiau du kartus į kitas kūno vietas. Tai pamatęs nukentėjusysis, pradėjo plūsti kaltinamąjį, kad jis muša mamą, tačiau tuo metu kaltinamasis priėjo prie tame pačiame kambaryje stovinčio sūnaus ir su tuo pačiu rankoje laikomu įrankiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius sūnui galvos ir nugaros sritį. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, jų parodymai sutampa su byloje esančia rašytine medžiaga.

21.1.1. Be to, teismo medicinos eksperto pateikta išvada, kuria teismas neturi pagrindo abejoti, laikytina objektyviu įrodymu, patvirtinančiu dėl kaltinamojo nukentėjusiojo Ž. S. atžvilgiu panaudoto smurtinio pobūdžio veiksmų kilusias pasekmes (pakaušio ir galvos kairės pusės sumušimai, pasireiškiančių minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimu kairėje alkūnėje), o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nežymaus sveikatos sutrikdymo. Tuo tarpu nukentėjusiajai L. S. teismo medicinos ekspertas sužalojimų nenustatė, tačiau įvertinant tai, kad nukentėjusiajai smūgis teko į galvos sritį bei kitas kūno vietas iš keptuvės, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai neabejotinai buvo sukeltas fizinis skausmas.

21.2. Dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2022 m. lapkričio 26 d., kaltinamojo parodymus taip pat patvirtina nukentėjusiojo parodymai, liudytojos L. S. parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu (protokoluose, kt.) užfiksuoti duomenys. Nukentėjusiojo patirtus sužalojimus patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas bei daiktų apžiūros protokolas, kuriuose matyti ant nusikaltimo įrankio esančios raudos dėmes. Tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, patvirtina teismo medicinos eksperto išvada.

22. Tad teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajam Ž. S. nežymiai sutrikdydamas sveikatą, tuo tarpu sutuoktinei L. S. – fizinio skausmo sukėlimą, ką patvirtina šioje byloje ištirti įrodymai. Dėl šios priežasties spręstina, kad kaltinamojo atlikta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, t. y. atitinka sudėtį, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

23. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga priimant teismo baudžiamąjį įsakymą/

Dėl J. S. skirtinos bausmės

24. Prokurorė siūlo kaltinamajam dėl nusikalstamos veikos padarytos 2022 m. liepos 26 d. paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; dėl nusikalstamos veikos padarytos 2022 m. lapkričio 26 d. paskirti jam laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Vadovaujantis BK 63 straipsniu 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Prokurorė taip pat siūlo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Vadovaujantis BK 72² straipsniu kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi įvykdyti per 12 mėnesių.

25. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką – laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

26. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 19 punktas).

28. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, veikos baigtos. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nedirbantis, administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje baustas tik kartą, nuobauda nesumokėta, neteistas, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

29. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę, t. y. laisvės apribojimą, kartu paskiriant prokurorės siūlomus įpareigojimus. Bei vadovaujantis BK 72² straipsniu kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi įvykdyti per 12 mėnesių.

30. Teismas pažymi, jog prokurorė prašė skirti kaltinamajam tik vieną įpareigojimą – būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Visgi, teismo nuomone, kaltinamajam taip pat skiriamas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui.

31. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir kaltinamajam J. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

32. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,– paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.

33. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas J. S. išbūtas laikinajame sulaikyme, nuo 2022 m. liepos 26 d. 19.20 val., iki 2022 m. liepos 28 d. 15.37 val. bei nuo 2022 m. lapkričio 27 d. 00.21 val. iki 2022 m. lapkričio 28 d. 16.47 val., tris laikinajame sulaikyme išbūtas dienas prilyginant šešioms laisvės apribojimo dienoms (1:2).

34. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti – kastuvas su medine rankena, saugomąs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato saugojimo patalpoje teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti (BK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. liepos 26 d.) ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

J. S., pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. lapkričio 26 d.) ir skirti jam laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, ir skirti J. S. subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuonių) mėnesių, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaityti J. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. liepos 26 d. 19.20 val., iki 2022 m. liepos 28 d. 15.37 val. bei nuo 2022 m. lapkričio 27 d. 00.21 val. iki 2022 m. lapkričio 28 d. 16.47 val., 3 (tris) laikinajame sulaikyme išbūtas dienas prilyginant 6 (šešioms) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. J. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti – kastuvas su medine rankena, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato saugojimo patalpoje teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.