Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. sausio 5 d. paduotu atsakovės J. B. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą, kuriuo buvo iš dalies tenkintas ieškovių J. K. ir K. V. ieškinys dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir nuostolių atlyginimo ir atmestas atsakovės priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai, tenkindami ieškovių ieškinį, nustatydami naudojimosi tvarką bei priteisdami iš atsakovės nuostolių atlyginimą ir įpareigodami atsakovę perduoti ieškovėms raktus netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas nustatydamas testamentinės išskirtinės turinį, nepagrįstai vadovavosi nuosavybės teises reguliuojančiomis teisės normomis (CK 4.48 straipsnio 2 dalimi), nurodydamas, kad savininkas negali perleisti daugiau nuosavybės teisių į daiktą (turtą), negu jis pats turi, kadangi paveldėjimo teisinius santykius reglamentuoja specialiosios civilinio kodekso V knygos normos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 5.23 straipsnio 1 ir 2 dalies, 5.50 straipsnio 1 dalies normas, CK 6.1 straipsnį, nes CK 5.23 straipsnis neriboja testatoriaus testamentinės išskirtinės turinio paveldimu turtu. Pirmos ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CK 5.53 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, kadangi netinkamai taikė šią normą darydami išvadą, kad atsakovė praleido terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą, kadangi nepripažino atsakovės pareikštų reikalavimų ieškovėms, kaip įpėdinėms pareikštų Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose prašyme atnaujinti procesą civilinėje byloje 2A-327-454/2018 dėl buto pagerinimo kreditoriniu reikalavimu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Be to, pažymėtina, kad atsakovė kasaciniame skunde netinkamai nurodo ginčijamą sumą, bei neteisingai apskaičiuoja žyminį mokestį. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo atmesta atsakovės priešieškinio suma sudaro 12699,54 Eur, atitinkamai kasaciniu skundu ginčijama suma sudaro 22391,54 Eur. Atsižvelgiant į tai, už kasacinį skundą mokėtinas 722 Eur žyminis mokestis (504 Eur + 218 Eur už neturtinius reikalavimus).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti advokatei R. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) už atsakovę J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0105141015966, AB Šiaulių banke sumokėtą 100 (šimtą Eur) žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.