Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-09-09 · Civilinė byla Nr. e2-2926-996/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-09
Bylos Nr.
e2-2926-996/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33296-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Stanislovaitienė
Ieškovas
I. V.
Atsakovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Trečiasis asmuo
R. V., V. B.
Advokatai
Domantas Skebas, Martynas Stankevičius, Martynas Stankevič
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2926-996/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33296-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3; 2.6.39.2.5.5; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei,dalyvaujant ieškovo I. V. (I. V.) atstovui advokatui Domantui Skebui,

atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio Lietuvoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

tretiesiems asmenims R. V., V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. V. (I. V.) ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam Lietuvoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, tretieji asmenys R. V., V. B., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

I. V. (I. V.) (toliau – ieškovas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–5) AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam Lietuvoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, (toliau – atsakovas, draudimo bendrovė), prašydamas priteisti jam iš atsakovo 773,17 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas, gavęs ieškovo pareiškimą dėl ieškinio dalies – dėl 134,19 Eur sumos – atsisakymo (el. b. apyrašo t. I, l. 71), 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinę bylą dalyje dėl 134,19 Eur sumos priteisimo nutraukė (el. b. apyrašo t. I, l. 72–73). Taigi, teismas nagrinėja ieškovo reikalavimą atsakovui dėl 638,98 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškinyje ieškovas paaiškino, kad 2020 m. liepos 15 d. apie 11.40 val. (duomenys neskelbtini) V. B., vairuodamas krovininį automobilį Mercedes Benz Axor 1829, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (toliau – automobilis Mercedes Benz) važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovėjusį automobilį Ford Transit, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (toliau – automobilis Ford Transit) vairuotą R. V.; šio eismo įvykio metu buvo sugadinta (deformuota) uždarosios akcinės bendrovės „Darina“ (toliau – UAB „Darina“) automobilio Ford Transit dešinė pusė ties galine dalimi, UAB „Darina“ patirta 773,17 Eur (su PVM) žala, todėl UAB „Darina“ pateikė atsakovui reikalavimą išmokėti draudimo išmoką, skirtą žalos atlyginimui, tačiau atsakovas 2020 m. spalio 14 d. pranešimu atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nurodydamas, kad, jo vertinimu, nekilo atsakovo draudėjo V. B. civilinė atsakomybė. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 13 d. su UAB ,,Darina” sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią teisių perleidėjas UAB „Darina“ perleido jam visas kreditoriaus teises ir visus reikalavimus į skolininką draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo (draudimo išmokos priteisimo), o apie reikalavimo perleidimą atsakovui pranešė 2020 m. lapkričio 18 d. siųstu elektroniniu laišku, be to, apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas ir šiuo ieškiniu. Paaiškino, kad atsakovas nurodė neįžvelgiantis savo draudėjo civilinės atsakomybės ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes automobilio Ford Transit vairuotojas R. V. dviejuose eismo įvykio deklaracijos egzemplioriuose pasirašė esąs atsakingas už padarytą žalą, todėl, atsakovo vertinimu, tai pašalina draudimo bendrovės prievolę išmokėti draudimo išmoką, nes nėra įrodymų, kad dėl eismo įvyko yra kaltas automobilio Mercedes Benz valdytojas, tačiau jis (ieškovas) su tokiu vertinimu nesutinka. Ieškovas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog automobilio Ford Transit vairuotojas R. V. pasirašė deklaracijos grafoje „patvirtinu, jog esu atsakingas už padarytą žalą“, tuo tarpu automobilio Mercedes Benz vairuotojas V. B. šioje grafoje nepasirašė, tačiau R. V. supainiojo deklaracijos pusę, kurioje reikia užbraukti eismo įvykio aplinkybes nusakančius laukelius, todėl sužymėjo juos ne toje deklaracijos pusėje, tačiau visa tai savaime nereiškia, kad nukentėjęs asmuo tapo kaltininku, o kaltininkas – nukentėjusiuoju. Pabrėžė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl eismo įvykio dalyvio V. B. civilinės atsakomybės buvimo ir iš to kylančios atsakovo prievolės išmokėti draudimo išmoką, kadangi iš karto po eismo įvykio abiejų transporto priemonių valdytojai sutarė dėl įvykio aplinkybių ir kaltės, nebuvo ginčo, kad automobilio Mercedes Benz vairuotojas V. B. pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET) ir būtent dėl to įvyko eismo įvykis, juolab, kad kita transporto priemonė įvykio metu stovėjo. Pažymėjo, kad vairuotojai, vykdydami Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, užpildė eismo įvykio deklaraciją, tačiau pildydami šią deklaraciją vairuotojai padarė rašymo apsirikimą – automobilio Ford Transit vairuotojas R. V. dėl rašymo apsirikimo pasirašė deklaracijos 14 laukelyje „Mano pastabos“ grafoje „Patvirtinu, jog esu atsakingas (-a) už padarytą žalą“ ir neapsižiūrėjo, kad V. B. analogiškoje grafoje nepasirašė, tačiau eismo įvykio deklaracijoje yra užfiksuotas eismo įvykio mechanizmas – eismo įvykio deklaracijos 10 laukelyje nurodyta, kad automobiliui Ford Transit buvo sugadintas dešinės pusės galinis sparnas, o kaltininko automobiliui Mercedes Benz sugadinimų nebuvo, be to, eismo dalyvių eismo įvykio deklaracijoje nubraižytoje schemoje nurodyta, kad automobilis Mercedes Benz galu atsitrenkė į automobilį Ford Transit, o ne kitaip, ir šią aplinkybę patvirtina fotonuotraukos, kuriose matyti, kad automobiliui Ford Transit smūgiuota į šoną, ir nors deklaracijos schemoje nepavaizduota smūgio kryptis, tačiau yra pavaizduota automobilių padėtis prieš susidūrimą ir sugadinimų vieta ant automobilio Ford Transit, todėl įvertinus schemoje užfiksuotas automobilių padėtis ir sugadinimų fotonuotraukas, akivaizdu, kad tokioje situacijoje būtent automobilis Mercedes Benz galine dalimi atsitrenkė į automobilio Ford Transit dešinįjį šoną, o ne automobilis Ford Transit dešiniuoju šonu atsitrenkė į automobilio Mercedes Benz galinę dalį, juk automobilis negali judėti skersas, todėl schemoje nurodytoje situacijoje automobilis Ford Transit negalėjo dešiniuoju šonu trenktis į automobilio Mercedes Benz galinę dalį, tuo tarpu automobilis Mercedes Benz pavaizduotas akivaizdžiai norint užfiksuoti, kad šis važiuodamas atbulas, trenkėsi į automobilio Ford Transit dešinįjį šoną ties galine dalimi, iš nuotraukų ir eismo įvykio deklaracijos schemos akivaizdžiai matyti sugadinimų padarymo kryptis – skersai Ford Transit, statmenai išilginei linijai. Pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, jog eismo įvykio deklaracijos 14 laukelio „Mano pastabos“ apatinės dalies „Patvirtinu, jog esu atsakingas (-a) už padarytą žalą“ užpildymas reiškia eismo įvykio dalyvių tikslą siekti teisinių padarinių, t. y. sukurti eismo įvykio dalyvių teises ir pareigas, susijusias su civilinės atsakomybės sąlygų nustatymu, kadangi minėto laukelio užpildymas iš esmės reiškia eismo įvykio dalyvių nuomonės pateikimą, be to, eismo įvykio deklaracijos forma nėra patvirtinta valstybės institucijos, ši forma yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomajame draudime dalyvaujančių draudikų ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro sutarta naudoti forma ir eismo įvykio dalyviai turi teisę, bet neprivalo naudoti šios formos eismo įvykiui užfiksuoti, taigi, eismo įvykio deklaracijos forma yra tik rekomendacinis dokumentas eismo įvykio dalyviams. Pabrėžė, kad teisinis reguliavimas neatleidžia draudiko nuo pareigos ištirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, todėl jei draudikui kyla abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių, atsižvelgiant į įvykį, eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente nurodytą informaciją ar kitas aplinkybes, pavyzdžiui, kai eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente nurodytos aplinkybės nesutampa su kitomis aplinkybėmis ar informacija, jis privalo išsamiai ištirti eismo įvykio aplinkybes, siekdamas nustatyti draudžiamojo įvykio faktą, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „Darina“ ir šios įmonės vairuotojas R. V. nuosekliai nurodė atsakovui, kad deklaracijoje yra rašymo apsirikimas, tačiau savo atsisakyme išmokėti draudimo išmoką atsakovas taip ir nepasisakė, koks gi, atsakovo vertinimu, buvo eismo įvykio mechanizmas, kuris eismo įvykio dalyvis kokių KET reikalavimų nevykdė, kokius paaiškinimus pateikė kitas eismo įvykio dalyvis, kokie yra automobilio Mercedes Benz apžiūros rezultatai, atsakovas apsiribojo tik deklaratyviu atsisakymo išmokėti draudimo išmoką motyvu apie tai, kad R. V. pasirašė grafoje apie atsakomybę. Pabrėžė, kad draudikas, spręsdamas, ar eismo įvykio dalyvio pripažinta atsakomybė už padarytą žalą laikyti nustatyta, turėtų įsitikinti, jog šio fakto pripažinimas atitinka įvykio aplinkybes ir nėra pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą; eismo įvykio deklaracija nėra nenuginčijamas įrodymas, kurio pagrindu draudikas turi pareigą besąlygiškai sumokėti/atsisakyti mokėti draudimo išmoką; nagrinėjamu atveju draudikas turėtų įsitikinti, ar yra objektyvių įrodymų, kad asmuo iš tiesų nepagrįstai pripažino atsakomybę už padarytą žalą. Teigė, kad automobilio Mercedes Benz vairuotojas V. B. nebuvo pakankamai atidus ir, prieš pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, tokiu būdu vairuotojas V. B. pažeidė bendro pobūdžio eismo dalyvių pareigą, įtvirtintą KET 9 punkte, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, taip pat minėtos transporto priemonės vairuotojas V. B. nesilaikė KET 101 punkto reikalavimų, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams bei tai, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, todėl, ieškovo įsitikinimu, įvertinus minėtus teisės aktų pažeidimus yra akivaizdu, kad eismo įvykis, kuriame buvo sugadintas automobilis Ford Transit, įvyko dėl automobilio Mercedes Benz vairuotojo neteisėtų veiksmų, tarp šių neteisėtų veiksmų ir UAB „Darina“ patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, taigi, yra visos sąlygos, nulemiančios atsakovo draudėjo V. B. civilinę atsakomybę, todėl, vadovaujantis TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 punktu, vertintina, kad įvyko draudžiamasis eismo įvykis, sukeliantis atsakovo pareigą išmokėti išmoką, nagrinėjamu atveju yra atsiradusi automobilio Mercedes Benz vairuotojo V. B. civilinė atsakomybė, kurios nešalina vairuotojų suklydimas pildant eismo įvykio deklaraciją.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Domantas Skebas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo t. I, l. 49–51).

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškino, kad sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. liepos 22 d. buvo apdrausta automobilio Mercedes Benz valdytojų civilinė atsakomybė; 2020 m. liepos 20 d. buvo gautas pranešimas telefonu iš UAB „Darina“ atstovo apie (duomenys neskelbtini), įvykusį eismo įvykį – į UAB „Darina“ nuosavybės teise priklausantį stovintį automobilį Ford Transit atbuline eiga įvažiavo automobilis Mercedes Benz, kurį vairavo V. B. Nurodė, kad buvo pateiktos dvi eismo įvykio deklaracijos, kuriose buvo nurodytas skirtingas įvykio laikas, bet abejose deklaracijose patvirtinta, kad atsakingas už eismo įvykio sukėlimą yra automobilio Ford Transit vairuotojas R. V.; gavus pranešimą dėl 2020 m. liepos 15 d. eismo įvykio, buvo atlikta žalos sureguliavimo procedūra, kuri vykdoma pagal specialųjį teisės aktą, t. y. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles; TPVCAPDĮ numato, kad išmoka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 5 dalis). Pabrėžė, kad draudimo kompanija turi teisę mokėti draudimo išmoką tik tada, kai apdraustajam kyla civilinė atsakomybė ir privalo atmesti nepagrįstus reikalavimus, tuo tarpu nagrinėjamu atveju įvykio dalyviai užpildė dvi eismo įvykio deklaracijas ir nusprendė, kad atsakomybė už eismo įvykio sukėlimą tenka automobilio Ford Transit vairuotojui R. V., todėl 2020 m. spalio 14 d. buvo priimtas sprendimas pripažinti įvykį nedraudžiamuoju, kadangi bylos administravimo metu surinkti duomenys nepagrindžia apdraustojo, t. y. automobilio Mercedes Benz vairuotojo, civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, be to, administruojant bylą buvo apskaičiuotas žalos dydis, kuris būtų buvęs išmokėtas, jeigu įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, draudimo išmoka būtų sudariusi 638,98 Eur (pagal sąmatą mokama be PVM).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Martynas Stankevičius papildomai paaiškino, kad pagal automobilio sugadinimo pobūdį sprendžiama, jog automobilis Ford Transit judėjo, o ne stovėjo, automobilio Ford Transit vairuotojas R. V. bandė klaidinti, teigdamas, kad jis stovėjo.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo R. V. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti (el. b. EPP priedo l. 3–5).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo R. V. paaiškino, kad 2020 m. liepos 15 d. apie 11.20 val. vairuodamas darbdavio UAB „Darina“ automobilį Ford Transit atvažiavo prie parduotuvės „Aibė“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kur turėjo pristatyti prekes, automobilį Ford Transit pastatė priekiu link parduotuvės, kairiau nuo įėjimo, suderinęs su parduotuvės darbuotojais prekių priėmimą, grįžo prie automobilio Ford Transit, atsidarė jo šonines duris ir iš ten ėmė prekes, kurias nešė į parduotuvę, diena buvo saulėta, asfaltas buvo sausas, matomumas geras, jam iškraunant prekes, prie parduotuvės privažiavo krovininis automobilis Mercedes Benz (apie 10 t bendrosios masės sunkvežimis), automobilis Mercedes Benz buvo vairuojamas (kaip vėliau sužinojo) V. B., šis vairuotojas paliko stovėti automobilį Mercedes Benz užstatęs pirkėjų automobilius: kairiuoju šonu link įėjimo į parduotuvę, priekine dalimi – link kaimyninio sklypo gyvatvorės ir galine dalimi link automobilio Ford Transit, taip pastatęs savo vairuotą transporto priemonę, V. B. išlipo iš jos ir nuėjo į parduotuvę, kaip suprato, jis nuėjo aiškintis, kur iškrauti prekes, tuo tarpu, kai V. B. buvo nuėjęs į parduotuvę, jis (R. V.) nusprendė patraukti automobilį Ford Transit maždaug per vieną metrą atgal nuo parduotuvės, kad būtų patogiau nešti prekes, nes jam trukdė ant šaligatvio sukrauti daiktai ir tęsė prekių iškrovimą ir perdavimą parduotuvės darbuotojams, baigęs prekių perdavimą, jis dar kurį laiką sėdėjo stovinčiame automobilyje Ford Transit ir pildė dokumentus, apie 11.40 val. prie automobilio Mercedes Benz grįžo V. B., kuris, kaip vėliau paaiškėjo, norėjo perstatyti automobilį Mercedes Benz įvažiuojant galine dalimi link parduotuvės vidinio kiemo, įvažiavimas į vidinį kiemą buvo dešinėje pastato pusėje, V. B. užvedė variklį ir pradėjo manevruoti pirmiausia judėdamas atbulas link stovinčio automobilio Ford Transit dešiniojo šono ir automobilio Mercedes Benz galinei daliai pernelyg artėjant prie automobilio Ford Transit, jis (R. V.) paspaudė garso signalą, tačiau V. B. arba neišgirdo šio signalo, arba neatkreipė į jį dėmesio, todėl tęsė važiavimą atbulas, kol galine dalimi atsitrenkė į automobilio Ford Transit dešinįjį šoną ties galine dalimi. Nurodė, kad automobilio Mercedes Benz galinėje krovinių kėbulo dalyje buvo vertikaliai pastatyta krovinių kėlimo platforma (liftas), kontaktas su automobiliu Ford Transit įvyko automobiliui Mercedes Benz kontaktuojant galine dalimi, labiau jo kaire puse, t. y. kontaktas įvyko tarp automobilio Ford Transit dešiniojo šono ir automobilio Mercedes Benz krovinių kėlimo platformos (lifto), iškart po įvykio jis nufotografavo automobilį Ford Transit, prieš fotografuojant automobilio Ford Transit nejudino, nenuvažiavo, taigi, jo nuomone, V. B., važiuodamas atbulas, buvo neatidus ir nepastebėjo, kad ties galine vairuojamo automobilio Mercedes Benz dalimi stovi automobilis Ford Transit. Teigė, kad iš karto po susidūrimo V. B. lyg niekur nieko pavažiavo į priekį, pabaigė savo planuotą manevrą ir galine dalimi įvažiavo link parduotuvės vidinio kiemo, todėl jis (R. V.) priėjo prie automobilio Mercedes Benz ir pradėjo kalbėtis su V. B., kuris jam pasirodė nešnekus, su juo buvo sunku susikalbėti, tačiau savo kaltės V. B. neginčijo, jie sutarė pildyti eismo įvykio deklaraciją, nors abu nežinojo kaip tai daryti, neturėjo patirties, turėjo deklaracijos blanką, kuris buvo iš dviejų lapų, kaip vėliau sužinojo, būtų užtekę pildyti vieną lapą, o kitame įrašai būtų nusikopijavę (per kalkę), tačiau įvykio vietoje jie apie tai nepagalvojo, todėl atsiplėšė po lapą ir pradėjo tuos abu lapus pildyti atskirai, iš pradžių ant vieno lapo jis supildė įrašus A pusėje, o V. B. supildė ant kito lapo B pusę, vėliau apsikeitė lapais, ir jis supildė V. B. lapo A pusę, o V. B. – jo lapo B pusę, susidūrimo schemą braižė kaip mokėjo – jis nubraižė schemą ant vieno deklaracijos lapo, o V. B. – ant kito, dėl neatidumo ir patirties stokos nepažiūrėjo, ką nubraižė V. B., ar tai padarė teisingai. Pabrėžė, kad abu pasirašė deklaracijos apačioje, tačiau dėl neturėjimo patirties, neapsižiūrėjimo ir neatidumo jis neapsižiūrėjo, kur pasirašinėjo, todėl pasirašė ne tik po schema, bet ir grafoje, kur smulkiomis raidėmis buvo parašyta: „Patvirtinu, jog esu atsakingas (-a) už padarytą žalą“, nepastebėjo to įrašo, kadangi įrašas buvo smulkiomis raidėmis, tuo tarpu V. B. analogiškoje grafoje nepasirašė, nesusiprato, kad reikėjo reikalauti jo parašo būtent toje grafoje ir kaip vėliau paaiškėjo, draudimo bendrovė tuo pagrindu atsisakė išmokėti draudimo išmoką, todėl jis palaiko ieškinio argumentus, kad deklaracija nėra vienareikšmiškai kaltę nustatantis dokumentas, kadangi deklaracijoje eismo įvykio dalyviai tik fiksuoja eismo įvykio aplinkybes, o ne priima privalomuosius sprendimus dėl kaltės, jis suklydo pasirašydamas deklaracijoje ne toje grafoje, tačiau tai neturėtų keisti eismo įvykio eigos, kadangi jis negalėjo sukelti transporto priemonių susidūrimo net nevairuodamas transporto priemonės. Nurodė, kad supildžius abu deklaracijos lapus, iškilo problema, kadangi V. B. neturėjo su savimi draudimo poliso ir nežinojo, kur buvo drausta automobilio Mercedes Benz valdytojų civilinė atsakomybė, todėl negalėjo įrašyti į B pusę draudiko duomenų ir poliso numerio, jis paskambino savo darbdaviui, tačiau vis tiek neišsiaiškino, todėl jie sutarė, kad įrašus apie tai, kur draustas automobilis Mercedes Benz, pabaigs pildyti kitą dieną, 2020 m. liepos 16 d. susitikus su V. B. (duomenys neskelbtini), degalinėje „Circle K“, esančioje prie (duomenys neskelbtini), V. B. automobilio Mercedes Benz draudimo duomenis įrašė į deklaraciją, po to, deklaracija buvo nusiųsta UAB „Darina“ vadovui, o šis jau kreipėsi į draudimo bendrovę, ir, kiek žino, draudimo bendrovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, tokiu būdu paversdama jį kaltininku.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. V. papildomai paaiškino, kad įvykio dieną prieš 11.30 val. atvažiavo į Pajūrio miestelį prie parduotuvės iškrauti prekes, automobilį pastatė priekiu kairiau įėjimo, pro šonines automobilio duris ėmė imti ir nešti prekes į parduotuvės 2 aukštą, visa tai truko apie 15–20 min., jam nešant prekes, praėjus apie 10–15 min. atvažiavo automobilis Mercedes, tas automobilis sustojo skersai, priekiu į tvorą, galu į jo automobilio šoną, automobilio Mercedes Benz vairuotojas nuėjo į parduotuvę trumpam, tam tarpe jis pavažiavo atgal apie pusę metro, kad patogiau būtų iškrauti prekes, baigęs krauti prekes įsėdo į automobilį, tvarkė sąskaitas faktūras, variklio dar įjungęs nebuvo, tuo metu iš parduotuvės grįžo automobilio Mercedes Benz vairuotojas ir ėmė važiuoti atbulas ir atsitrenkė į jo stovintį automobilį bei lyg niekur nieko nuvažiavo į kitą vietą, jis prie jo priėjo, kadangi jis turėjo deklaraciją jie pasidalino po jos lapą ir ėmė kiekvienas savo automobilyje pildyti kiekvienas savo lapą, tuomet apsikeitė lapais ir pildė toliau, automobilio Mercedes Benz vairuotojas nežinojo draudimo įmonės, todėl sutarė kitą dieną (duomenys neskelbtini) degalinėje susitikti ir baigti deklaracijos pildymą, ką ir padarė; jis (R. V.) padarė klaidą deklaracijos datoje, kadangi jo turėtos sąskaitos faktūros buvo liepos 15 d., jis taip ir įrašė į deklaraciją, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai buvo liepos 16 d., buvo patyręs šoką, pirmą kartą per 30 metų jam teko pildyti deklaraciją, viską pildė iš eilės, tik vėliau suprato, kad pasirašė ten, kur jam nereikėjo pasirašyti, nes jis dėl įvykio nebuvo kaltas, automobilio Mercedes Benz vairuotojas į jį stovintį įvažiavo atbulas, kitą dieną susitikę degalinėje (duomenys neskelbtini) baigti pildyti deklaraciją, jis prašė automobilio Mercedes Benz vairuotojo, kad jis pasirašytų dėl kaltės, bet pastarasis nesutiko, pripažįsta, kad jis (R. V.) neteisingai užpildė deklaraciją, savo darbdaviui iš karto po įvykio skambino, pranešė, kad į jį įvažiavo kitas automobilis, siuntė deklaraciją, paskui dar kartą siuntė, kai kitą dieną draudimo įmonę įrašė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo V. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. liepos 15 d. arba 16 d. apie 12–13 val. Pajūrio miestelyje prie parduotuvės įvyko autoįvykis, jo vairuojamas automobilis stovėjo su įjungtu avariniu apie 1 min., parduotuvė tuo metu jam buvo iš kairės pusės, nes jis buvo pamatęs atsilaisvinančią stovėjimo vietą – išvažinėjo lengvasis automobilis, todėl norėjo į tą vietą įvažiuoti, kai tas lengvasis automobilis išvažiavo, jis atbulomis bandė į tą vietą įvažiuoti, pavažiavo atbulomis 2–3 metus ir atsitrenkė į kitą automobilį, kuris taip pat bandė įvažiuoti priekiu į tą pačią vietą, sukdamas į kairę, jie abu judėjo vienu metu, tik kad jis važiavo atbulomis, o tas kitas automobilis Ford Transit važiavo į priekį, tuomet jie draugiškai supildė deklaracijas, abu po vieną lapą, tuomet apsikeitė lapais ir vėl pildė, deklaracijų pildymą baigė kitą dieną prie degalinės (duomenys neskelbtini), nes įvykio dieną jis nežinojo draudimo kompanijos, galimai kuris jų suklydo datą, todėl deklaracijose nurodytos skirtingos datos, jis kaltės neprisiėmė, KET nežino, mano, kad galimai jis labiau kaltas, nes važiavo atbulomis, kai jis pasirašinėjo deklaraciją, kitas vairuotas schemą jau buvo nubraižęs, kitą dieną kitas vairuotojas prašė, kad ir jis pasirašytų deklaracijoje dėl kaltės, nes nurodė, kad jis (kitas vairuotojas) pasirašė, tačiau jis nesutiko pasirašyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo (draudimo išmokos išmokėjimo).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. balandžio 10 d. uždaroji akcinė bendrovė „Prima Line“ (toliau – UAB „Prima Line“) su atsakovu sudarė automobilio Mercedes Benz įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. liepos 22 d. (liudijimo/poliso Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. apyrašo t. I, l. 52–53), UAB „Prima Line“ darbuotojas V. B., vairavęs automobilį Mercedes Benz, ir UAB „Darina“ darbuotojas R. V., vairavęs automobilį Ford Transit, 2020 m. liepos 15/16 d. užpildė dvi eismo įvykio deklaracijas, fiksuodami eismo įvykį adresu: (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo apgadintas automobilis Ford Transit (dešinės pusės galinis sparnas), skiltyse, kur nurodomas atsakingas už žalą asmuo, pasirašęs yra R. V. (el. b. apyrašo t. I, l. 15, 54), 2020 m. rugpjūčio 5 d. uždaroji akcinė bendrovė „Vijūra“ surašė remonto sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią automobiliui Ford Transit buvo padaryta 773,17 Eur su PVM (638,98 Eur be PVM) žala (el. b. apyrašo t. I, l. 16–20), UAB „Darina“ kreipėsi į atsakovą ir pateikė paaiškinimą, prašydama atlyginti patirtą žalą dėl apgadinto automobilio Ford Transit (el. b. apyrašo t. I, l. 1–14), atsakovas 2020 m. spalio 14 d. pranešimu dėl priimto sprendimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė išmokėti draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės Ford Transit, konstatuodamas, kad nėra įrodymų, jog dėl eismo įvykio kaltas automobilio Mercedes Benz valdytojas (el. b. apyrašo t. I, l. 7–8), 2020 m. lapkričio 13 d. ieškovas ir UAB ,,Darina” sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią teisių perleidėjas UAB „Darina“ perleido ieškovui visas kreditoriaus teises ir visus reikalavimus į skolininką draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo (draudimo išmokos priteisimo) (el. b. apyrašo t. I, l. 24), apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. lapkričio 18 d. pranešimu, atsakovui siųstu elektroniniu laišku (el. b. apyrašo t. I, l. 23), be to, išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikoma, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalis).

TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad draudimo išmoka draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti.

TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiamasis eismo įvykis – eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka.

TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.

TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo: tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir, vadovaudamiesi KET nuostatomis, nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, – eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems eismo dalyviams pasirašyti. Tuo atveju, kai nė vienas eismo įvykio dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi eismo įvykio dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos eismo įvykio dalyvių parašais. Pildoma tiek eismo įvykio deklaracijos egzempliorių, kiek yra eismo įvykio dalyvių.

TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas arba biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog eismo įvykio deklaracijos paskirtis yra fiksuoti šalių sutartas eismo įvykio faktines aplinkybes. Nei eismo įvykio deklaracijos apibrėžtis, nei kitos TPVCAPDĮ ir KET nuostatos nesuponuoja, jog šios deklaracijos arba ją atitinkančio dokumento tikslas būtų apibrėžti ir sutarti dėl už eismo įvykį atsakingo asmens atsakomybės ir (ar) jos sąlygų. Nėra pagrindo teigti, kad eismo įvykio deklaracijos 14 laukelio „Mano pastabos“ apatinės dalies „Patvirtinu, jog esu atsakingas (-a) už padarytą žalą“ užpildymas reiškia eismo įvykio dalyvių tikslą siekti teisinių padarinių, t. y. sukurti eismo įvykio dalyvių teises ir pareigas, susijusias su civilinės atsakomybės sąlygų nustatymu. Minėto laukelio užpildymas iš esmės reiškia eismo įvykio dalyvio subjektyvų įvykio aplinkybių įvertinimą, t. y. eismo dalyvių nuomonės pateikimą. Eismo įvykio deklaracijos forma nėra patvirtinta valstybės institucijos (nustatytuoju teisiniu reguliavimu jokia valstybės institucija ir nėra įgaliota patvirtinti eismo įvykio deklaracijos formos). Ši forma yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomajame draudime dalyvaujančių draudikų ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro sutarta naudoti forma. Eismo įvykio dalyviai turi teisę, bet neprivalo naudoti šią formą eismo įvykiui užfiksuoti. Taigi, eismo įvykio deklaracijos forma yra tik rekomendacinis dokumentas eismo įvykio dalyviams. Jei draudikui kyla abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių, atsižvelgiant į įvykį, eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente nurodytą informaciją ar kitas aplinkybes, pavyzdžiui, kai eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente nurodytos aplinkybės nesutampa su kitomis aplinkybėmis ar informacija, jis privalo išsamiai ištirti eismo įvykio aplinkybes, siekdamas nustatyti draudžiamojo įvykio faktą, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Nei TPVCAPDĮ, nei kitas įstatymas nesuteikia eismo įvykio deklaracijai ar ją atitinkančiam dokumentui didesnės įrodomosios galios, todėl teismas, nagrinėdamas tokį ginčą, turi vertinti visus šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018).

Taigi, vien eismo įvykio deklaracija nėra dokumentas, lemiantis eismo įvykio dalyvių atsakomybę. O kai eismo įvykio deklaracijoje nurodyti duomenys nesutampa su kita informacija, draudikas turi pareigą išsamiai ištirti eismo įvykio aplinkybes. Šiuo atveju iš bylos duomenų teismas sprendžia, kad draudikas buvo pasyvus ir išsamiai eismo įvykio aplinkybių iš viso netyrė ir išimtinai vadovavosi eismo įvykio deklaracija, nors turėjo gavęs priešingą informaciją, nei pateikta eismo įvykio deklaracijoje (apie padarytą klaidą deklaracijoje).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykus ginčo eismo įvykiui buvo užpildyta ne viena eismo įvykio deklaracija, o dvi, nes abiejų automobilių vairuotojai pildė eismo įvykio deklaracijas – vienas vairuotojas pildė vieną lapą, nubraižydamas schemą, kitas – kitą, nubraižydamas schemą, vėliau lapais apsikeitė ir baigė jų pildymą; automobilio Ford Transit vairuotojas R. V. pasirašė abiejų deklaracijų 14 laukeliuose, t. y. grafose „Patvirtinu, jog esu atsakingas (-a) už padarytą žalą“, tuo tarpu automobilio Mercedes Benz vairuotojas V. B. šiose grafose nepasirašė, automobilio Ford Transit vairuotojas R. V. nurodė, kad sugadintas automobilio Ford Transit dešinės pusės galinis sparnas, schemoje pažymėjo „x“ automobilio sugadinimo vietą (automobilio šoną), tačiau automobilių judėjimo krypčių rodyklėmis nepažymėjo, tuo tarpu automobilio Mercedes Benz vairuotojas V. B. schemoje pažymėjo „x“ automobilio Ford Transit sugadinimo vietą (automobilio dešinį galinį šoną) bei pažymėjo automobilių judėjimo kryptis rodyklėmis – nurodydamas, kad automobilis Ford Transit važiavo į priekį ir sukdamas į kairę jo nepraleido, taip jis atsitrenkė į automobilį Ford Transit (el. b. apyrašo t. I, l. 15, 54). Teismo posėdžio metu R. V. teigė, kad jis sėdėjo automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės stovinčiame neužvestame automobilyje Ford Transit, kai į automobilio Ford Transit galinį šoną atsitrenkė atbuline eiga važiuojantis automobilis Mercedes Benz, vairuojamas V. B. Teismo posėdžio metu V. B. pripažino, kad jis automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės važiavo atbuline eiga automobiliu Mercedes Benz ir atsitrenkė į automobilį Ford Transit, kuris tuo metu suko į kairę priekine eiga, todėl nurodė pripažįstantis, kad yra jo kaltė dėl įvykio, nes jis važiavo atbuline eiga.

Nustatyta, kad ieškovo ir trečiojo asmens R. V., vairavusio automobilį Ford Transit, teigimu, automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės automobilis Ford Transit stovėjo, o automobilis Mercedes Benz, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovėjusio automobilio Ford Transit dešinę galinio šono dalį ir taip padarė automobilio Ford Transit sugadinimus trenkdamasis į jį su krovinių kėlimo platforma (liftu), tuo tarpu pagal trečiojo asmens V. B. paaiškinimus, automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės automobilis Ford Transit ne stovėjo, o važiavo (suko į kairę į parkavimosi vietą), o jis su automobiliu Mercedes Benz važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į automobilį Ford Transit. Tarp vairuotojų ginčas nekilo, kad sugadintas tik automobilis Ford Transit.

Svarbu pastebėti tai, kad pagal byloje atliktos eismo įvykio – transporto trasologinės ekspertizės aktą (el. b. EPP priedo l. 85–89) ir papildomai teismo posėdžio metu apklausto ekspertizę atlikusio eksperto V. P. paaiškinimus, eismo įvykio metu automobilis Mercedes Benz važiavo atbuline eiga ir jo gale sumontuotu liftu (jo kairiąja puse) įsirėmė į tikėtinai stovėjusio automobilio Ford Transit dešiniojo šono galinę dalį už galinės ratų ašies, po šio kontakto buvo padaryti automobilio Ford Transit sugadinimai, esantys aukščiau galinio dešiniojo rato nišos krašto, po kontakto automobilis Ford Transit pavažiavo apie 30 cm į priekį ir buvo padaryti papildomi įbrėžimai, o sugadinimai ant galinio rato nišos krašto padaryto ne šio eismo įvykio metu.

Kartu pastebėtina, kad pačios atsakovės nurodytą 638,98 Eur žalos dydį patvirtina aukščiau teismo jau aptarta bylos medžiaga (el. b. apyrašo t. I, l. 16–20) ir iš jos analizės matyti, kad nebuvo vertinami sugadinimai, padaryti ant galinio rato nišos krašto, t. y., tie, kurie padaryto ne šio eismo įvykio metu.

Išsamiai įvertinęs aukščiau apartą bylos medžiagą teismas sprendžia, kad dėl eismo įvykio yra kaltas automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės atbuline eiga važiavęs ir į stovintį automobilį Ford Transit atsitrenkęs automobilio Mercedes Benz vairuotojas V. B., pažeidęs KET 9 punkto, 101 punkto, 114 punkto reikalavimus. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pats eismo įvykis kilo išimtinai dėl V. B. kaltės, todėl vėlesnis R. V. vairuojamo automobilio patraukimas ir dėl to kilę papildomi įbrėžimai yra tik paties eismo įvykio tolimesnė pasekmė, t. y. jei V. B., vairuodamas automobilį Mercedes Benz, nebūtų atsitrenkęs į R. V. vairuotą automobilį Ford Transit, vėliau kilusių pažeidimų taip pat nebūtų įvykę. Be to, teigti, kad automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis Ford Transit suko į kairę, t. y. bandė įvažiuoti į laisvą stovėjimo vietą, tačiau pamatęs atvažiuojantį atbuline eiga automobilį Mercedes Benz sustojo taip, kad užkirstų automobiliui Mercedes Benz kelią ir jis į jį įvažiuotų, yra nelogiška, kadangi joks protingas eismo dalyvis nesudarinėtų avaringos situacijos, kad į jo vairuojamą transporto priemonę (šiuo atveju R. V. vairavo savo darbdaviui priklausančią transporto priemonę) būtų specialiai įvažiuota.

Teismas sutinka su ieškovo ir trečiojo asmens R. V. išsakyta pozicija, kad pildant eismo įvykio deklaraciją R. V. per neapdairumą, pirmą kartą pildant tokio tipo dokumentą, suklydo ir dėl neturėjimo patirties, neapsižiūrėjimo, pasirašė ne tik po schema, bet ir grafoje, kurioje smulkiomis raidėmis buvo prašoma patvirtinti esant atsakingu už padarytą žalą, nors jis pagal bylos medžiagą nėra kaltas už įvykusį eismo įvykį. Būtent V. B. dėl savo kaltų veiksmų sukėlė eismo įvykį, todėl atsakovui atsidaro prievolė išmokėti draudimo išmoką.

Pastebėtina ir tai, kad bylos medžiaga (UAB „Tele2“ raštas, UAB „Prima Line“ pateikti tachografo ir GPS įrangos duomenys (el. b. EPP priedo l. 17, 36–39), R. V., V. B. paaiškinimai teismo posėdžio metu) patvirtina, jog nors vienoje eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, jog eismo įvykis įvyko 2020 m. liepos 15 d., tačiau eismo įvykis įvyko 2020 m. liepos 16 d. (kaip kad nurodyta kitoje eismo įvykio deklaracijoje), o aukščiau minėtoje deklaracijoje paprasčiausiai buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas TPVCAPDĮ nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju įvyko draudžiamasis eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas UAB „Darina“ priklausantis automobilis Ford Transit, sukeliantis atsakovui pareigą išmokėti draudimo išmoką, todėl atsakovas privalo ieškovui, iš UAB „Darina“ perėmusiam reikalavimo teisę, išmokėti 638,98 Eur žalos atlyginimą, todėl ši suma ieškovui priteisiama iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, priteisia iš atsakovo ieškovui, perėmusiam iš UAB „Darina“ reikalavimo teisę, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 638,98 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – ieškovui iš atsakovo priteisiamas 638,98 Eur žalos atlyginimas ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 638,98 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra. Tretieji asmenys nėra pateikę įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovas teismui pateikė prašymą priteisti jam iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, rengtų dokumentų kiekį ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovui iš atsakovo 4 456,54 Eur (3 750 Eur už advokato teisinę pagalbą (el. b. apyrašo t. I, l. 6, 83–85, t. II, l. 132–136) + 15 Eur žyminis mokestis pagal priteistą sumą + 691,54 Eur už ekspertizės atlikimą (el. b. EPP priedo l. 90, apyrašo t. II, l. 57–58)) bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. Kartu teismas grąžina 8,46 Eur (700 Eur – 691,54 Eur) permoką už ekspertizės atlikimą į ieškovo atstovo advokato Domanto Skebo sąskaitą LT23 7300 0101 6117 8043.

Teismas šioje byloje patyrė 86,16 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 86 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovo I. V. (I. V.) ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui I. V. (I. V.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio Lietuvoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, (į. k. 300665654) 638,98 Eur (šešių šimtų trisdešimt aštuonių eurų ir devyniasdešimt aštuonių euro centų) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (638,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 456,54 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt šešių eurų ir penkiasdešimt keturių euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio Lietuvoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, (į. k. 300665654) 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Grąžinti 8,46 Eur (aštuonių eurų ir keturiasdešimt šešių euro centų) permoką už ekspertizės atlikimą į ieškovo atstovo advokato Domanto Skebo sąskaitą LT23 7300 0101 6117 8043.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė