Kauno apylinkės teismo sprendimas

2011-06-02 · Civilinė byla Nr. 2-1906-584/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-06-02Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-10-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-02
Bylos Nr.
2-1906-584/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-20244-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Jasaitienė
Ieškovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Atsakovas
UAB „Evekas“
Trečiasis asmuo
I. S., E. Š., A. Š., G. L., A. V., A. B., A. D.
Advokatai
Renaldas Baliūtis, Kristina Balevičienė
Kategorijos
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 118.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1906-584/2011Teisminio proceso Nr. 2-05-3-20244-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos 73.2.6.1; 99.5; 114.1; 116.4; 118.4 (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m.birželio 2 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, sekretoriaujant Vitai Macelienei, dalyvaujant ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovo UAB „Evekas“ atstovei advokatei Kristinai Balevičienei, nedalyvaujant tretiesiems asmenims I. S., E. Š., A. Š., G. L., A. V., A. B., A. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį, pareikštą atsakovui UAB „Evekas“, tretiesiems asmenims I. S., E. Š., A. Š., G. L., A. V., A. B., A. D., dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 52657,44 Lt draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 136-144). Teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė, kad ieškinys yra grindžiamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. Ieškovas įvykdė pareigą pranešti atsakovui apie vėluojamas mokėti draudimo įmokas, nurodė įmokų nesumokėjimo pasekmes, todėl kooperavimosi pareigos nepažeidė, o įvykus draudiminiam įvykiui, įstatymo pagrindu įgijo regreso teisę reikalauti iš atsakovo tretiesiems asmenims išmokėtas draudimo išmokas. Atsakovo atstovės argumentai dėl žalų administravimo procedūrų savanoriškojo transporto priemonių draudimo sutarčių atvejais nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, o per šalių bendradarbiavimo laikotarpį buvo tik keli atvejai dėl draudimo įmokų užskaitymo paties atsakovo prašymu.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodė su ieškiniu nesutinkantis, prašo jį atmesti (1 t., b.l. 180-182). Atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškinys nepagrįstas, nes pats ieškovas, pažeisdamas bendradarbiavimo pareigą, netinkamai informavo atsakovą apie draudimo įmokų mokėjimą. Be to, esant dideliam draudimo sutarčių, sudarytų tarp ginčo šalių, kiekiui, susiklostė tokia bendradarbiavimo praktika, jog draudimo išmokos, kurios turėjo būti mokamos atsakovui pagal vienas draudimo sutartis, būdavo ieškovo įskaitomos kaip draudimo įmokos pagal kitas draudimo sutartis. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas yra sumokėjęs visas įmokas pagal septynias ginčo draudimo sutartis, penkiais atvejais iš septynių eismo įvykiai įvyko, kai atsakovas buvo sumokėjęs didžiąją dalį visos draudimo įmokos, todėl ieškovo reikalavimas priteisti visą žalą yra nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad draudikas pavėluotai sumokėtas draudimo įmokas priėmė, delspinigių už vėlavimą neskaičiavo ir draudimo sutarties savo iniciatyva nenutraukė.

Tretieji asmenys – I. S., E. Š., A. Š., G. L., A. V., A. B., A. D. – teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį jiems pranešta viešo paskelbimo spaudoje būdu, atsiliepimų, išskyrus iš A. B., negauta. A. B. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, bylos nagrinėjime nepageidauja dalyvauti (2 t., b.l. 3). Šalių atstovų prašymu byla nagrinėtina iš esmės tretiesiems asmenims nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl šių tarp šalių sudarytų įprastinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių vykdymo: 2008-12-03 Nr. AYAS 017112701, kuria buvo apdrausta transporto priemonės MERCEDEZ BENZ 1841, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė (1 t., b.l. 63), 2009-01-23 Nr. AYAS 017145919, kuria buvo apdrausta transporto priemonės MERCEDEZ BENZ 1841, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė (1 t., b.l. 84), 2009-01-27 Nr. AYAS 017149858, kuria buvo apdrausta transporto priemonės MERCEDEZ BENZ 1841, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė (1 t., b.l. 37), 2009-01-27 Nr. AYAS 017149866, kuria buvo apdrausta transporto priemonės MERCEDEZ BENZ 1841, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė (1 t., b.l. 13), 2009-02-27 Nr. AYAS 017167075, kuria buvo apdrausta transporto priemonės MERCEDEZ BENZ 1841, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė (1 t., b.l. 48), 2009-02-27 Nr. AYAS 017167136, kuria buvo apdrausta transporto priemonės MERCEDEZ BENZ 1841, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė (1 t., b.l. 97), 2010-01-27 Nr. AYAS 017425748, kuria buvo apdrausta transporto priemonės MERCEDEZ BENZ 1841, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė (1 t., b.l. 116). Pastarosiose sutartyse šalys susitarė dėl draudimo įmokų išdėstymo atitinkamomis dalimis ir terminais. Sprendžiant iš ieškovo pateiktos duomenų suvestinės lentelės, atsakovas, nors ir pavėluotai, yra sumokėjęs visas draudimo įmokas pagal ginčo draudimo sutartis (1 t., b.l. 140-141). Galiojant draudimo sutartims, įvyko draudiminiai įvykiai; ieškovas, atlikęs žalų sureguliavimo procedūras, išmokėjo draudimo išmokas eismo įvykių metu nukentėjusiems tretiesiems asmenims (1 t., b.l. 13-124). Bendra išmokėtų draudimo išmokų suma sudaro 52657,44 Lt, kurią ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. pagrindu (1 t., b.l. 36, 47, 62, 82-83, 95-96, 114-115, 124). Ieškovas draudimo sutarčių, išskyrus Nr. AYAS 017149866, galiojimo metu adresavo atsakovui pranešimus apie mokėtinas eilines draudimo įmokas (2 t., b.l. 133-145). Sprendžiant iš šalių raštų, ieškovas, sureguliavęs žalos administravimo procedūras ir mokėdamas atsakovui draudimo išmokas pagal savanoriškojo transporto priemonių draudimo sutartis, užskaitydavo draudėjo nesumokėtas draudimo įmokas, tame tarpe ir dviejose iš septynių ginčo draudimo sutarčių (1 t., 140; 2 t., b.l. 16-22, 24, 25-26, 28).

Dėl ieškovo reikalavimų

Byloje keliami Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalies taikymo klausimai. Pastaroji norma reguliuoja draudiko teisę išsiieškoti iš draudėjo, nustatytu laiku nesumokėjusio draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone esant padarytai žalai, išmokėtą trečiajam asmeniui draudimo išmoką. Nagrinėjamoje byloje ieškovo atstovas, remdamasis minėta teisės norma, argumentuoja, jog atsakovas vėlavo mokėti draudimo įmokas, apie delsimą mokėti eilines draudimo įmokas atsakovas buvo informuojamas pranešimais, išaiškinant pasekmes, nurodytas TPVCAPDĮ 11 str. 7 d., kaip tai numatyta Draudimo priežiūros komisijos 2004-06-23 nutarimu patvirtintų Standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygų 27 punkte, todėl mano, kad turi pagrįstą regreso teisę, nukreiptą į atsakovą. Ieškovo atstovo argumentai, kad atsakovas vėlavo mokėti draudimo įmokas, yra pagrįsti, to neneigia ir atsakovo atstovė, šią aplinkybę patvirtina ir bylos medžiaga (1 t., b.l. b.l. 140-141; 2 t., b.l. 148-149). Kita vertus, atsakovo pavėluotai sumokėtas draudimo įmokas ieškovas priėmė, jų negrąžino, jokių pretenzijų dėl pavėluoto mokėjimo atsakovui nereiškė, tokį bendradarbiavimą toleravo. Nustačius šią aplinkybę, teismo vertinimu, TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. numatytos teisinės pasekmės atsakovo atžvilgiu negali būti taikomos, juo labiau nagrinėjamoje byloje susiklosčius tokiai situacijai, kai draudėjas, įvykus eismo įvykiui, jau buvo sumokėjęs pusę ar tris ketvirtadalius visos draudimo įmokos sumos (draudimo sutartys Nr. AYAS 017149858, Nr. AYAS 017112701, Nr. AYAS 017145919, Nr. AYAS 017167075, Nr. AYAS 017167136), (1 t., b.l. 140-141). Be kita ko, svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovo įsipareigojimai pagal ginčo draudimo sutartis yra visiškai įvykdyti, todėl draudimo sutartys galiojo ir užtikrino draudėjui draudimo apsaugą per visą jų galiojimo laikotarpį (1 t., b.l. 140-141). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, teisingumo principui prieštarautų ir draudimo įmokos priėmimas, ir visos 100 proc. dydžio draudimo išmokos susigrąžinimas, kadangi ieškovas gavo draudimo sumą, kurią ir tikėjosi gauti pagal draudimo sutartis, o eilines draudimo įmokas, nors ir pavėluotai sumokėtas, priėmė. Tokiu atveju, teismo manymu, atsakovas faktiškai nebūtų turėjęs draudiminės apsaugos, nes visa ieškovo tretiesiems asmenims atlyginta žala būtų priteista iš atsakovo (CK 1.5 str.).

Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas reikšminga byloje aplinkybe pripažįsta ir tą faktą, kad ginčo šalys, kaip nurodė atsakovo atstovė, draudimo teisinius santykius pradėjo vystyti nuo 1997 m., vadinasi, per daugiau kaip dešimt metų laikotarpį tarp šalių susiklostė atitinkama bendradarbiavimo praktika, pagrįsta abipusiu pasitikėjimu (CK 6.38 str.). Ištyręs rašytinius bylos įrodymus, įvertinęs didelį tarp šalių sudarytų privalomojo ir savanoriškojo transporto priemonių draudimo sutarčių kiekį (2 t., b.l. 61, 83, 133, 135, 141, 143), teismas sutinka su atsakovo atstovės atsikirtimais, kad šalių tarpusavio atsiskaitymų santykiuose draudikas, sureguliavęs žalos administravimo procedūras ir mokėdamas atsakovui draudimo išmokas, užskaitydavo draudėjo nesumokėtas draudimo įmokas, kas buvo padaryta ir dviejose iš septynių ginčo draudimo sutarčių – Nr. AYAS 017149866 ir Nr. AYAS 017167136 (1 t., 140; 2 t., b.l. 16-22, 24, 25-26, 28). Teismas daro išvadą, kad esant tokiai tarp šalių susiklosčiusiai bendradarbiavimo praktikai, atsakovas, remdamasis šalių kooperavimosi principu, galėjo pagrįstai tikėtis, kad įmokos, mokėtinos pagal ginčo draudimo sutartis, bus arba užskaitytos, arba ieškovo priimtos, nepaisant mokėjimo terminų praleidimo, ir kad tai atsakovui nesukels jokių teisinių pasekmių, dėl kurių taikymo tarp šalių yra sprendžiamas ginčas (CK 6.38 str., 6.200 str.). Tokio šalių bendradarbiavimo santykių kontekste ieškovo pranešimai, adresuoti atsakovui dėl eilinių įmokų vėlavimo, vertintini kaip vienas iš tinkamo šalių kooperavimosi principo vykdymo aspektų, nes, kaip patvirtina šalių pateiktos duomenų suvestinės lentelės, ieškovui pranešus apie vėluojamą mokėti draudimo įmoką, atsakovas per protingą terminą įmoką sumokėdavo (1 t., b.l. 140; 2 t., b.l. 132-145, 148). Dėl šių aplinkybių teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad pranešus atsakovui apie uždelstą mokėti draudimo įmoką, ieškovas pagal TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. besąlygiškai įgyja regreso teisę į atsakovą. Galutinai apibendrinant išdėstytus argumentus, įvertinus ilgalaikį šalių bendradarbiavimą, teismas pritaria apeliacinės instancijos teismų formuojamai praktikai, jog draudėjui draudimo sutartyje laiku nesumokėjus draudimo įmokos, tačiau ją sumokėjus pavėluotai ir draudikui įmoką priėmus, draudikas neturi teisės susigrąžinti iš draudėjo sumas, draudiko išmokėtas dėl padarytos žalos pagal TPVCAPDĮ 11 str. 7 d., kadangi priešingu atveju būtų paneigta draudimo sutarties, kuria draudėjas perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, esmė (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 2A-792-275/2010; Nr. 2A-311-115/2010; Nr. 2A-1011-115/2008).

Ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, teismas mano, kad pagrindo tenkinti ieškinį, kuris yra pareikštas vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 11 str. 7 d., nėra, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str., 185 str.).

Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 145,58 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

Dėl atsakovo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą

Byloje yra gautas atsakovo prašymas sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 64 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 str. 1 d. 1 punkte nustatyta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Konstitucijai, Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams, Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. Nagrinėdamas šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas bylas, Konstitucinis Teismas tiria tiek viso akto, tiek ir jo dalies atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams. Bylos dėl teisės akto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai nagrinėjimo Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, kad visas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą, Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (Konstitucinio Teismo įstatymo 64 str. 1 d.).

Atsižvelgęs į minėtų teisės aktų nuostatų analizę, teismas daro išvadą, kad atsakovo prašymas yra susijęs su teisės normų, įtvirtintų TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 64 punkte, praktiniu taikymu ir teisiniu vertinimu, teismui nekyla abejonių dėl minėtų teisės aktų nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl tenkinti atsakovo prašymą nėra pagrindo (CPK 3 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“, į.k. 110057869, buveinė Konstitucijos pr. 7, Vilnius, a.s. Nr. LT93 7044 0600 0556 8164, AB SEB bankas, b.k. 70440, valstybei 145,58 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt penkis litus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, o mokesčio kvitas pristatytas į teismo baigtų bylų raštinę (kab. 115).

Atmesti atsakovo UAB „Evekas“, į.k. 134976941, prašymą sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartimi, šiam sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą, išskyrus dalyje dėl atsakovo prašymo sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą.

Teisėja Diana Jasaitienė