- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-311-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.), Marijonas Greičius
- Trečiasis asmuo
- UADBB“Kompensa“
- Ieškovas
- UAB ,,BTA draudimas“
- Atsakovas
- UAB ,,Transtrado“, Transporto priemonių valdytojų
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-311-115/2010
Teisėja Regina Eltermanienė Procesinio sprendimo kategorijos:
2010 m. kovo 31 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Marijono Greičiaus, Dalios Kačinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB ,,BTA draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-9961-728/2009 pagal ieškovo UAB ,,BTA draudimas“ ieškinį atsakovui UAB ,,Transtrado“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečias asmuo UADBB ,,Kompensa“, A. J..
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
ieškovas UAB ,,BTA draudimas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Transtrado“ 35.170,73 Lt draudimo išmokos, 6 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas (I t., b.l. 80-81).
Šalies argumentai
Nurodė, kad jis 2004-05-03 sudarė su atsakovu Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir išdavė draudimo polisą Nr. AJA 0375094 laikotarpiui nuo 2005-11-03 iki 2006-02-02. Pagal šią sutartį buvo apdrausta automobilio VOLVO FM12, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2005-11-15 Šveicarijoje įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis VOLVO FM12, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. J. ir Peugeot 206, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamas E. M.. Policija eismo įvykio kaltininku pripažino A. J., už kurį ieškovas apmokėjo 35.170,73 Lt nukentėjusio automobilio remonto išlaidas. Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 p. numato, kad išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Atsakovas įvykio dieną nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo išmokėtos draudimo išmokos. Pagal 2006-05-26 ieškovo pretenziją atsakovui iki 2006-06-11 atlyginti žalą, žala atlyginta nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Transtrado“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (II t.,b.l.1-5). Nurodė, kad ieškovas siaurai aiškina LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 p. Byloje kilo ginčas dėl sudarytos draudimo sutarties galiojimo, t.y. draudiminės apsaugos galiojimo, kuris susietas su draudimo įmokos dalies sumokėjimu ar su draudimo liudijimuose nurodyta data. Pagal CK 6.996 str. 1 d., draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita; jei draudėjas nesumoka CK 6.996 str. 1 d. numatytos įmokos, draudimo sutartis nutrūksta, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita (CK 6.996 str. 2d.). Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiu, jog atsakovui nesumokėjus eilinių draudimo įmokų ir sutartyje nenumačius kitokių sutarties įsigaliojimo ir galiojimo tvarkos pasekmių draudimo sutartis nutrūko ir žalos padarymo metu negaliojo, nes draudimo įmoka yra mokestis draudikui už jo prisiimtą riziką. Pažymi, jog draudimo sutartis sudaryta prisijungimo būdu, t.y. pagal vienos šalies parengtas standartines sąlygas. Vertinant konkrečią sutartį privalu vadovautis CK 6.992., 6.185-6.187str., 6.193 str. įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. LR Draudimo priežiūros komisijos patvirtintų standartinių sąlygų 27 p. numatyta, kad nesumokėjus nustatytais terminais nustatyto dydžio draudimo įmokas, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, bei nurodyti įstatymo 11 str. 5 ir 7 d. numatytas nesumokėjimo pasekmes. Nurodė, jog draudikas pirma galėjo pasinaudoti Draudimo įstatymo 80 str. įtvirtinta sustabdymo teise, o ja nepasinaudojus, įvykus draudiminiam įvykiui draudikas turi pareigą mokėti draudimo išmoką, tačiau kartu jis turi teisę įskaityti nesumokėtą įmokos sumą į draudimo išmoką (CK 6.1004 str. 4d.). Teigė, kad draudimo sutartis yra ir fiduciarinė, todėl svarbus šalių bendradarbiavimas. Nurodė, jog ieškovas nesiėmė jokių veiksmų dėl pažeistų draudimo įmokų mokėjimo terminų, nenurodė nesumokėjimo teisinių pasekmių, taigi nebendradarbiavo su atsakovu.
Tretysis asmuo A. J. atsiliepimo nepateikė.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo UADBB ,,Kompensa“ paaiškinimuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (II t.,b.l. 101-102). Nurodė, kad avarijos kaltininkas įvykio metu buvo neblaivus, todėl galimai Šveicarijos draudimo garantinis fondas turėjo atlyginti nukentėjusiai žalą; šios aplinkybės nesiaiškino nei ieškovas, nei atsakovas, ieškinį ieškovas pateikė tik 2007-12-29, t.y. praėjus pusantrų metų nuo sprendimo atlyginti žalą dienos – praleidus CK 1.125 str. 7d. nustatytą vienerių metų terminą, byloje nėra įrodymų, kad ieškovas aktyviais veiksmais siekė pretenzijos patenkinimo laikotarpiu nuo 2006-05-26 iki 2007-12-29.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo UAB ,,BTA Draudimas“ 115,80 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą (b.l 179-182).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju įstatymas nereglamentuoja atvejo, kai draudimo įmoka įmokėta pavėluotai ir draudiko priimta. Teismas nustatė, jog atsakovas yra sumokėjęs visas draudimo įmokas pagal draudimo sutartį ne tiesiogiai ieškovui, o draudimo brokeriui trečiajam asmeniui UADBB ,,Kompensa“. Trečioji įmoka buvo sumokėta pavėluotai, jau po eismo įvykio ir draudiko buvo priimta. Teismas konstatavo, jog ieškovas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 7 str. 1 ir 2 d. nepasinaudojo (nepareiškė pretenzijos dėl įmokos mokėjimo vėlavimo, nenutraukė sutarties, negrąžino sumokėtų draudimo įmokų už automobilį, kuris sukėlė avariją), todėl sprendė, jog ieškovas nelaikė pavėluoto mokėjimo esminiu sutarties pažeidimu, ką numato CK 6.217 str. 2 d., taigi neįrodė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Teismas vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2008-12-03 nutartimi civilėje byloje Nr. 2A-1011-115/2008. Teismas pažymėjo, jog nors tretysis asmuo ir nurodė, kad ieškovas yra praleidęs vienerių metų nustatytą senaties terminą iš draudimo santykių atsirandančiam reikalavimui, tačiau atsakovas neprašė taikyti ieškinio senatį, todėl šiuo klausimu sprendime nepasisakė.
Apeliantas (ieškovas) UAB ,,BTA draudimas“ pateikė apeliacinį skundą (b.l.186-189), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas neginčija draudimo sutarties galiojimo. Tačiau pažymi, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 6 d. yra numatyta, kad draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo išmokos, jei draudiminis įvykis atsitiko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų. Vadovaujantis šia teisės norma, draudikas sumokėjo draudimo išmoką. Teigia, jog Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1011-115/2008, kurioje 2008-12-03 priimta nutartimi vadovavosi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, pažymėta, jog ginčas kilo dėl to, kad ieškovas laikė esminiu sutarties pažeidimu nesumokėjimą draudimo įmokos laiku, ko pasekoje laikė, kad draudimo sutartis yra nutraukta, todėl šioje byloje teismas neturėjo vadovautis minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi, nes ginčo dėl sutarties galiojimo nėra. Apeliantas vadovaujasi LAT 2006-11-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2006, kurioje nurodyta, jog draudikas turi draudimo įmokos įskaitymo į draudimo išmoką teisę (CK 6.1004 str. 4 d.), kuri faktiškai yra absoliuti. Atsižvelgdamas į Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d., teigia, jog įstatymų leidėjas numato teisę draudikui reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, o tuo pačiu draudėjui tenka pareiga atlyginti draudiko patirtus nuostolius, kadangi draudėjas netinkamai vykdo sutartį - nemoka įmokų. Mano, jog atsakovas, kaip sąžininga, protinga šalis turėjo suprasti, kad netinkamas sutarties sąlygų vykdymas yra apibrėžtas tam tikromis poveikio priemonėmis, todėl šalies pareiga yra pačiam rūpintis tinkamu sutarties vykdymu, bei suvokti padarinius dėl sutarties sąlygų pažeidimų, ar jų netinkamo vykdymo. Teigia, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties esmė - užtikrinti trečiųjų asmenų turtinių interesų, jei jie patiria nuostolių dėl transporto priemonės valdytojo veiksmų, maksimalią apsaugą. Todėl draudimo apsauga jiems teikiama nepriklausomai nuo to, ar draudėjas tinkamai vykdo draudimo sutarties sąlygas, bet už draudimo sutarties pažeidimą įstatyme numatyta ir pareiga grąžinti draudikui visą ar atitinkamą dalį išmokėtos draudimo išmokos. Teigdamas, jog įstatymas numato draudikui galimybę susigrąžinti išmokėtas draudimo išmokas, jei draudėjas netinkamai vykdo draudimo sutartį, apeliantas vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo 2009-04-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-234-464/2009 ir pažymi, jog draudikas, būdamas atsakingas prieš trečiuosius nukentėjusiuosius asmenis net ir tais atvejais, kuomet draudėjas nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, įvykus draudiminiam įvykiui turi pareigą atlyginti žalą; tačiau išmokėjęs išmoką draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. CK 6.280 str. l d.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Ieškovas UAB”BTA draudimas” apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-08-27 sprendimu, kuriuo yra atmestas ieškinys atsakovui UAB”Transtrado” dėl 35170,73 draudimo išmokos ir 6 procentų metinių palūkanų priteisimo.
Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują, kuriuo ieškinį patenkinti.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas.
Kolegija pažymi, kad draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (LR CK 6.987 str., Draudimo įst. 2 str. 11 d.). Bylos medžiaga nustatyta, kad 2005-05-03 ieškovas UAB „BTA draudimas“ per brokerį UADBB „Kompensa“ ir atsakovas UAB „Transtrado“ sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią privalomuoju draudimu buvo apdrausta atsakovo transporto priemonė „Volvo FM 12“, vast. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatant 1500Lt draudimo įmoką, mokant ją dalimis, t.y. po 350Lt per 4 kartus(b.l. 3, 6, t.1,105,106, t. 2). Dėl apdrausto automobilio Volvo vairuotojo A. J. kaltės 2005-11-15 Šveicarijoje buvo apgadintas automobilis Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl už jo sugadinimą ieškovas 2006-03-21 sumokėjo 35170,73Lt (b.l. 85-170, t.2). Pažymėtina, kad autoįvykio metu atsakovas nebuvo sumokėjęs ieškovui nustatyto dydžio draudimo įmokos, kuri sumokėta po autoįvykio žymiai vėliau ir dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra (b.l. 111, 112, t.2)
LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau vadinama TPVCAPD įstatymu) 11 str. 7 d. galiojusi aktuali redakcija numatė, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo, išmokėjęs išmoką draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tai rodo, kad ši teisės norma nėra imperatyvi, nes jos pagrindu dėl nurodytų aplinkybių (laiku nesumokėtos draudimo įmokos) draudikas tik įgyja teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas su atsakovu nuo 2003 -2007 sudarė virš 1500 draudimo sutarčių (b.l. 52-98, t.2), o draudimo įmokos nevisada buvo mokamos laiku, tačiau draudikas šios aplinkybės nelaikė esminiu sutarties pažeidimu (LR CK 6.217 str. 2 d. 2 p.), nes TPVCAPD įstatymo 6str.9 d. pagrindu nereiškė dėl to jokių pretenzijų, ragino ieškovą atsiskaityti ir priėmė visas pavėluotai sumokėtas įmokas. LR Draudimo priežiūros komisijos patvirtintų standartinių sąlygų 27 p. taip pat numatyta, kad nesumokėjus nustatytais terminais nustatyto dydžio draudimo įmokas, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, bei nurodyti įstatymo 11 str. 5 ir 7 d. numatytas nesumokėjimo pasekmes. Tai rodo, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti išmokėtą pinigų sumą kitam asmeniui, faktiškai negali remtis kitos šalies netinkamu sutarties įvykdymu ( CK 6.206str .). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija mano, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį, kuris yra pareikštas vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 11 str. 7 d. ir CK 280str. 1d.
Pažymėtina ir tai, kad ieškinio patenkinimas šioje byloje, faktiškai prieštarautų ir pačiai draudimo sutarties esmei bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, kadangi sumokėjęs visas draudimo įmokas draudėjas pats turėtų atlyginti ir draudiminio įvykio metu padarytą žalą (CK 1.5str.).
Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).
Vadovaujantis CPK 93, 98str. iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje, kurių dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.(b.l. 197, t.2).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-9961-728/2009 palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB“BTA draudimas“ valstybei 13,90Lt procesinių dolimentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.