Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-396-1078/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-03
Bylos Nr.
1-396-1078/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22520-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
A. A.
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Laura Martinaitytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-396-1078/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22520-2019-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.7.1, 1.1.8.12, (S) 1.1.7.2.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Rūtai Agnei Naujanei, Virginijai Miliauskienei,dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei,kaltinamajam A. A.,

civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotai atstovei advokatei Laurai Martinaitytei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdo individualią veiklą, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą, o būtent:

jis, 2017 m. vasario 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, (duomenys neskelbtini), su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. S. S. pasirašė automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su įmontuotu taksometru (duomenys neskelbtini), 9828 eurų vertės (įskaitant 9 procentus metinių palūkanų), išperkamosios nuomos sutartį ir remiantis 2017 m. vasario 21 d. automobilio perdavimo - priėmimo aktu 2017 m. vasario 23 d., 13 val., automobilių aikštelėje, (duomenys neskelbtini), jam buvo perduotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko jis, įmokėjęs viso 6143,43 eurų įmokų, pagal 2017 m. vasario 21 d. išperkamosios nuomos sutartį, nuo 2018 m. spalio 23 d., pažeisdamas minėtos sutarties sąlygas, įmokų nemokėjo bei 2019 m. sausio 11 d., 12.15 val., degalinėje (duomenys neskelbtini), pardavė minėtą automobilį MB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui D. F., tokiu būdu jis iššvaistė jam patikėtą svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 3761,36 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. A. nurodė, kad kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai. Paaiškino, kad pasirašė kaltinime nurodyto automobilio išperkamosios nuomos sutartį, kurį laiką mokėjo įmokas, po to automobilis pateko į eismo įvykį, o jis neturėjo pinigų automobilio remontui, negalėjo automobiliu naudotis, automobilio nuomotojas nesutiko sumokėti už remontą. Tuo metu jam kaip tik pablogėjo sveikata, reikėjo vaistų, dėl to nusprendė automobilį, kurį nuomojosi, parduoti. Kaltinamasis nurodė, jog jis žinojo, kad neturi teisės parduoti automobilio, suvokė, jog elgėsi neteisėtai. Taip pat posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jis pirko kraują skystinančius vaistus, jų tuo metu jam gydytojas paskyręs nebuvo, jis pats diagnozavo sau ligą ir nusistatė, kad būtent tokie vaistai jam yra reikalingi. Paaiškino, kad automobilį pardavė radęs internete skelbimą, jog superka automobilius. Automobilio supirkėjai klausė, kodėl automobilis yra įmonės vardu, tačiau jis paaiškino, kad neva direktorius neprieštarauja automobilio pardavimui. Kuomet bendrovės, kuriai nuosavybės teise priklauso automobilis, direktorius sužinojo apie automobilio pardavimą, į situaciją reagavo blogai. Su automobilio pirkėju, kuris taip pat sužinojo, jog įsigijo automobilį, kurio tikrasis savininkas nieko nežinojo apie pardavimą, jis (kaltinamasis) pasirašė vekselį, tačiau automobilio pirkėjas jam nepasakė asmens kodo, todėl negalėjo mokėti skolos, šiuo metu 2800 Eur skola vis dar nėra padengta. Nurodė, kad naudodamasis el. bankininkyste su tuo pirkėju negali atsiskaityti, nes negali naudotis savo sąskaita, kadangi dėl skolos (duomenys neskelbtini), jo sąskaita yra areštuota. Kaltinamasis nurodė, kad jis šiuo metu dirba, teikia pavežėjimo paslaugas. A. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir atsakė į teismo bei proceso dalyvių klausimus.

Šalies argumentai

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė teisiamojo posėdžio metu atsakydama į klausimus, susijusius išimtinai su civiliniu ieškiniu, nurodė, kad prašomos priteisti iš kaltinamojo 9 proc. dydžio palūkanos yra kildinamos iš sutarties ir skaičiuojamos nuo termino, kai turėjo sueiti sutarties įvykdymas, kadangi dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos bendrovė negalėjo naudotis automobiliu ir gauti pajamų. Taip pat ieškiniu prašoma priteisti automobilio remonto, pargabenimo išlaidas, nes automobilį reikėjo parvežti iš (duomenys neskelbtini).

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 19 d. apklaustas kaltinamasis A. A. nurodė, kad 2017 m. vasario 21 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, (duomenys neskelbtini) gatvėje, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išperkamosios nuomos sutartį. Sutartį pasirašė bendrovės direktorius ir jis. Pagal sutartį turėjo mokėti įmokas 78 savaites, savaitinė įmoka - 126 eurai. 2017 m. vasario 21 d. automobilio perdavimo - priėmimo aktu 2017 m. vasario 23 d., 13 val., prie bendrovės ofiso (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) aikštelėje, jam buvo perduotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jam buvo perduoti dokumentai, vienas raktas. Jis įmokas mokėjo, nuveždavo pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorei G. Č.. Ji jam išrašydavo pinigų priėmimo kvitą. Ne visada mokėdavo 126 eurus, būdavo daugiau ar mažiau sumokėdavo, tačiau dėl to jam nebuvo reiškiamos pretenzijos. Kvitus jis turi, tik negali pasakyti, ar jie yra visi. Neprisimena kada tiksliai, tačiau atsiradus finansinėms problemoms, nustojo mokėti įmokas. Naudojosi transporto priemone, buvo du, gal trys autoįvykiai, kurių kaltininkas buvo ne jis. Draudimo bendrovės pervesdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus už automobilio remontą, tačiau jis tų pinigų negaudavo. Šitais pinigais buvo užskaitomos jo įmokos. Automobilį taisė savo lėšomis. 2018 m. vasarą, buvo paskutinis autoįvykis, po kurio jis neturėjo pinigų suremontuoti automobilį. Kreipėsi į bendrovę, kad suremontuotų mašiną, kad galėtų dirbti. Savo lėšų remontui neturėjo. Jam buvo paaiškinta, kad negali sumokėti už remontą, kad draudimo pinigais gali tik padengti jo įmokas. Automobilis buvo nesuremontuotas, po kažkiek laiko baigėsi techninės apžiūros galiojimas ir automobilis stovėjo prie namų. 2019 m. sausio mėnesį, esant finansiniams sunkumams, jis nusprendė parduoti automobilį. Jis žinojo, kad pagal išperkamosios nuomos sutartį negali automobilio parduoti, tačiau tuo metu buvo labai reikalingi pinigai. Surado skelbimą apie bendrovę, superkančią automobilius - MB „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. sausio 11 d. automobilį pardavė. Automobilio pirkimo pardavimo sutartį pildė jis, sutartyje nurodyta pardavimo kaina 1700 eurų. Maždaug už poros dienų jam paskambino vyriškis, prisistatė automobilio (duomenys neskelbtini) pirkėju ir paklausė, kada jis išregistruos Regitroje mašiną. Jam nurodė, kad po savaitės. Bendraujant su juo sužinojo, kad jo vardas A. Automobilio jis išregistruoti negalėjo. A. kreipėsi į bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Susisiekė su administratore, po ko susitiko su bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ advokate. Buvo kalbama apie tai, kad jis sumokėtų savo skolą už automobilį, tuomet bendrovė išregistruotų automobilį Regitroje. Nurodė jam per savaitę sumokėti 3761,36 eurų. Jis neturėjo galimybės per savaitę sumokėti, siūlė sumokėti per puse metų. Advokatė nesutiko. Kadangi nepavyko su bendrove sutarti, jis bandė tartis su A., kad jis sumoka jam (A.) pinigus už automobilį, t. y 2800 eurų, kuriuos A. sumokėjo pirkdamas, o A. jam grąžina automobilį. Po ko jis automobilį gražintų bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. kovo 16 d. jie pasirašė vekselį pusės metų terminui 2800 eurų sumai. Pasirašė vieną vekselio egzempliorių, kurį pasiėmė A. Pagal vekselį dar nesumokėjo nė vienos įmokos. A. A. nurodė, jog neturėjo tikslo sukčiauti, tik tokia situacija gavosi, nes jis susidūrė su finansinėmis problemomis (t. 1, b.l. 127).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 20 d. apklaustas papildomai kaltinamasis A. A. parodė, kad pirkimo - pardavimo sutartį su savimi turėjo pirkėjas, kaip suprato bendrovės MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Pirkimo – pardavimo sutartyje buvo atspausdinti pirkėjo duomenys, t.y. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir vadybininko vardas, pavardė. Pirkėjas prašė įgaliojimo, ar jis turi teisę parduoti automobilį. Jis pasakė, kad neturi įgaliojimo su savimi. Pirkimo pardavimo sutarties reikiamas grafas užpildė jis (A. A.). Už automobilį gavo 1200 eurų, tačiau sutartyje įrašyta suma- 1700 eurų. Tokią sumą paprašė nurodyti pirkėjas. Jis (A. A.) sutiko taip parašyti, nes jam nebuvo skirtumo kokia suma įrašyta. Jis jokiame dokumente papildomai nepasirašė dėl pinigų - 1200 eurų gavimo. Pirkėjas išvažiavo su automobiliu. Automobilis buvo važiuojantis, buvo tik įlenktos vairuotojo pusės abiejų durelių apatinė dalis. Sutartyje yra nurodyta, kad automobilis turi kėbulo trūkumų, tačiau jis buvo važiuojantis (t. 1, b.l. 130).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 11 d. apklaustas papildomai kaltinamasis A. A. parodė, kad prisipažįsta dėl pranešime apie įtarimą nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnių apklausų metu yra nurodęs visas aplinkybes. Taip pasielgė, nes tuo metu buvo labai reikalingi pinigai vaistams. Pripažįsta, kad liko skolingas bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilį, nori atsiskaityti su A. R., kuris dėl jo patyrė žalos. Dėl padaryto nuoširdžiai apgailestauja (t. 1, b.l. 135).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. vasario 23 d. su A. A. sudarė automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. A. A. įsipareigojo už automobilio nuomą mokėti 126 eurus per savaitę, 78 savaites. A. A. paskutinį kartą įmoką sumokėjo 2018 m. spalio 23 dieną. Po to daugiau nuomos už automobilį nemokėjo. Bandant su juo susisiekti A. A. nurodinėjo, kad nuomą sumokės, tačiau nesumokėjo. 2019 metų viduryje su įmone susisiekė asmuo, kurio duomenų neprisimena, ir paklausė, kada įmonė jo vardu perrašys automobilį. Šis asmuo nurodė, kad automobilį įsigijo iš A. A.. Asmeniškai A. A. įmonei automobilio negrąžino ir tolimesnės nuomos už jį nemoka (t. 1, b.l. 58).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. F. parodė, kad jis dirba bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės veikla - automobilių supirkimas, pardavimas. Prisimena, kad automobilio (duomenys neskelbtini) pardavėjas paskambino bendrovės telefonu ir pasiūlė pirkti automobilį. Telefonu suderino kainą. Pardavėjas atvažiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), jis apžiūrėjo parduodamą automobilį ir nusprendė jį pirkti. Pirko bendrovės vardu. Su savimi turėjo pirkimo padavimo sutartį su bendrovės, kaip pirkėjo, rekvizitais. Pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina- 1700 eurų. Tokią pinigų sumą jis ir sumokėjo. Apie tai, kad sumokėti pinigai (duomenys neskelbtini) pardavėjui - A. A., patvirtina pirkimo pardavimo sutartis. Jokio kito dokumento pardavėjas nepasirašė patvirtindamas pinigų gavimą. Pardavėjui jis sumokėjo 1700 eurų. Prieš važiuodamas susitikti su pardavėju jis iš bendrovės kasos buvo paėmęs pinigus. Pardavėjo klausė, ar pastarasis turi teisę parduoti automobilį. Pardavėjas jį įtikino, kad jis yra bendrovės darbuotojas ir jam duotas automobilis parduoti. Pardavėjas jam nerodė bendrovės įgaliojimo, aiškino, kad pardavėjas su šita mašina pats važinėjo, bet po eismo įvykio negali dirbti, todėl buvo nuspręsta automobilį parduoti. Buvo apgadintas automobilio vairuotojo pusės šonas. Jis (D. F.) išvažiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 61).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad automobilį (duomenys neskelbtini) jis pirko pagal transporto priemonės pirkimo sutartį 2019 m. sausio 12 d., 15.15 val., kurios kopija pridedama prie apklausos protokolo. Automobilį jis pirko iš MB „(duomenys neskelbtini)“ už 1750 eurų. Tarpininkui, kuris rūpinosi šio automobilio pardavimu, jis sumokėjo papildomai 650 eurų. Kiek suprato, jis buvo minėtos bendrovės darbuotojas. Apie automobilio pardavimą sužinojo iš vieno skelbimo internetiniame portale (duomenys neskelbtini). Pirkimo kainą nusiderėjo iki 2400 eurų, todėl pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta kaina 1750 eurų. Tarpininkui sumokėta grynais 650 eurų. Viso už šį automobilį jis išleido 2400 eurų. Nupirktas automobilis neturėjo techninės apžiūros, jis buvo po eismo įvykio. Buvo apgadinimai, kurie matėsi išoriškai. Vairuotojo durelės, visas šonas su kėbulu įlenktas, priekinis bamperis įskilęs, netvarkinga važiuoklė, akumuliatorius. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis kreipėsi, kai atvyko į Klaipėdos miesto „Regitra“ dėl šio automobilio priregistravimo ir tada sužinojo, kad šis automobilis yra neišregistruotas, nors pardavėjo atstovas buvo pažadėjęs tai padaryti. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo atsakymą, kad jokio automobilio jie niekada nepardavinėjo, tačiau pagal VĮ Regitra duomenis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepriklauso nuosavybės teise UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal galiojančią tvarką VĮ Regitra informuoja transporto priemonės savininką apie automobilio išregistravimą, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo žinoti, kad jiems minėtas automobilis nepriklauso. Jis neturi duomenų, kad šis automobilis priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. A. asmeniškai nepažįsta. Su juo jam teko bendrauti, kai negalėjo priregistruoti nupirkto automobilio ir tada pardavimo tarpininkas jį pristatė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, kuris atsakingas už techninį skyrių. Bendraujant telefonu su A. A. jis užtikrino, kad viskas bus gerai, jis sutvarkys ir prievolės įvykdymui pateikė garantą, t.y. 2019 m. kovo 16 d., Kauno mieste pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo jam garantavo atlyginti turtinius ir neturtinius nuostolius. Vekselio kopija pridėta prie apklausos protokolo. Vekselis pasirašytas 2700 eurų sumai, įskaičiavus turtinę žalą. Automobilis yra nevažiuojantis ir jo gabenimui reikalingas tralas (t. 1, b.l. 70-74).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios 2019 m. kovo 16 d. pasirašyto paprastojo vekselio kopijos matyti, kad vekselyje nurodyta 2700 eurų suma. Vekselį pasirašė A. A. (t. 1, b.l. 75).

Iš byloje esančios 2019 m. sausio 12 d., 15.15 val., pasirašytos transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties kopijos matyti, kad transporto priemonės kaina - 1750 eurų. Pardavėjas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas D. F., pirkėjas - A. R. (t. 1, b.l. 76).

Iš A. A. pateiktos 2019 m. sausio 11 d., 12.15 val., transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirkėjas - MB „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta, kad yra kėbulo trūkumai, kaina 1700 eurų. Sutartį pasirašė A. A. ir vadybininkas D. F. (t. 1, b.l. 128).

Iš byloje esančios, A. A. elektroniniu paštu atsiųstos automobilio (duomenys neskelbtini) nuotraukos matyti užfiksuoti apgadinimai, su kuriais buvo parduotas automobilis (b.l. 137).

Iš byloje esančio 2019 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje registruoto UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokato padėjėjos L Martinaitytės pareiškimo nustatyta, kad 2017 m. vasario 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išperkamosios nuomos sutartį su A. A.. A. A. nevykdė išperkamosios nuomos sutarties ir automobilį pardavė kitam asmeniui, dėl ko prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą. Su pareiškimu pateikti pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtinantys dokumentai (t. 1, b.l. 5-7, 8-29).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Kaip ir turto pasisavinimo atveju, turto iššvaistymo objektyvieji požymiai: 1) patikėto turto ar turtinės teisės iššvaistymas, 2) žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymas. Šie veiksmai BK 184 dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų. Esminis turto iššvaistymo, kaip ir turto pasisavinimo, skiriančio šias nusikalstamas veikas nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams požymis yra tas, kad nusikalstamą veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus tam turtui. Turto iššvaistymo atveju kaltininkas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu turtine teise disponuoja savo nuožiūra, pažeisdamas jam suteiktus įgaliojimus. Būtinasis turto iššvaistymo, kaip ir kitų nusikaltimų nuosavybei, požymis – turtinės žalos padarymas. Dėl to kvalifikuojant turto ar turtinės teisės iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant šiuo turtu buvo padaryta turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210/2012).

Teismo vertinimu, kaltinamojo A. A. kaltė, padarius BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis A. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis, susidūręs su finansiniais sunkumais, nusprendė parduoti jam išperkamosios nuomos sutarties pagrindu perduotą automobilį, nors ir žinojo, jog pagal šią sutartį tokios teisės, t. y. parduoti automobilį, jis neturi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. A. paaiškinimus, liudytojų M. K., D. F. ir A. R. parodymus, transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokato padėjėjos L Martinaitytės pareiškimą, byloje esančią paprastojo vekselio kopiją, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad A. A. 2017 m. vasario 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, (duomenys neskelbtini), su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. S. S. pasirašė automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su įmontuotu taksometru (duomenys neskelbtini), 9828 eurų vertės (įskaitant 9 procentus metinių palūkanų), išperkamosios nuomos sutartį ir remiantis 2017 m. vasario 21 d. automobilio perdavimo - priėmimo aktu 2017 m. vasario 23 d., 13 val., automobilių aikštelėje, (duomenys neskelbtini), jam buvo perduotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko jis įmokėjęs viso 6143,43 eurų įmokų pagal 2017 m. vasario 21 d. išperkamosios nuomos sutartį, nuo 2018 m. spalio 23 d. pažeisdamas minėtos sutarties sąlygas įmokų nemokėjo bei 2019 m. sausio 11 d., 12.15 val., degalinėje (duomenys neskelbtini), pardavė minėtą automobilį MB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui D. F., tokiu būdu jis iššvaistė jam patikėtą svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 3761,36 eurų vertės turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo A. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas A. A. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į A. A. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes (padaryta viena tyčinė nesunki nusikalstama veika, veika baigta, padaryta žala neatlyginta), į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (padaryta iš savanaudiškų tikslų), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis apibūdinančius kaltinamąjį – vidutinio amžiaus, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gaunantis legalias pajamas, tačiau turintis daug įsiskolinimų ir jų realiai nedengiantis, kelis kartus baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, kas leidžia spręsti, jog nėra linkęs atsakyti už savo veiksmus (b. l. 144-146), neteistas, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo A. A. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat ir tai, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, jog, nors šiuo metu kaltinamasis ir gauna legalias pajamas, tačiau jo atžvilgiu yra vykdoma itin daug priverstinių išieškojimų (Antstolių rūmų pateikta informacija), vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 184 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už šios bausmės vidurkį, įpareigojant A. A.: 1) atlyginti civiliniam ieškovui padarytą 4484,36 turtinę žalą, 2) tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir A. A. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas advokatės Lauros Martinaitytės, byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kurią sudaro 3761,36 Eur nesumokėtų įmokų pagal išperkamosios nuomos sutartį bei 423 Eur palūkanų, 3974,85 Eur žalos, patirtos dėl automobilio sugadinimo ir pargabenimo į (duomenys neskelbtini), 304,23 Eur sumos, kuri buvo iš civilinio ieškovo priteista UAB „L“ naudai civilinėje byloje Nr. e2-39486-861/2019, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovo naudai priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pvz., sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pvz., asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pvz., gydymo, reabilitacijos ir pan.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio patenkinimu gali būti priteisiama tik ta žala, kuri patirta dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų (neveikimo).

Iš byloje esančios Transporto priemonės Išperkamosios nuomos sutarties nustatyta, kad joje buvo iš anksto susitarta ne tik dėl turto kainos ir finansuojamos sumos, bet ir dėl palūkanų normos, taikomos sutarties galiojimo metu. Taigi civilinio ieškovo prašomos priteisti palūkanos ir įmokos, kurias turėjo mokėti kaltinamasis, buvo iš anksto numatytos bei realiai tikėtinos gauti pinigų sumos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų kaltinamojo veiksmų, todėl jos pripažintinos civilinio ieškovo negautomis pajamomis (netiesioginiais nuostoliais) ir priteistinos iš kaltinamojo civiliniam ieškovui. Iš esmės tokios pozicijos laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje dėl tokio pobūdžio žalos atlyginimo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-518/2016).

Civilinis ieškovas taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo ir automobilio remonto bei pargabenimo išlaidas. Kaip jau buvo minėta, viena iš turtines žalos rūšių – išlaidos, kurios atsirado, pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Civilinis ieškovas nurodė, kad jis turėjo tokių išlaidų ir jos susijusios su automobilio pargabenimu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bei šios transporto priemonės remontas, išlaidos detalizuojamos automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Apžiūros akte ir remonto sąmatoje. Teismas sutinka, jog automobilio, kurį kaltinamasis neteisėtai perleido tretiesiems asmenims, pargabenimas iš kito miesto yra tiesiogiai susijęs su kaltinamojo padaryta neteisėta veika, tačiau automobilio remonto išlaidos, teismo vertinimu, visgi nėra priežastiniame ryšyje su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika (kaltinamasis šioje baudžiamojoje byloje nebuvo kaltinamas turto sugadinimu ar pan.), iš baudžiamosios bylos medžiagos (liudytojo A. R. parodymų, kaltinamojo parodymų) matyti, jog dar iki automobilio neteisėto perleidimo, t. y. iki kaltinamajam patikėto civilinio ieškovo turto išvaistymo, turtas buvo sugadintas ir netinkamas naudoti, todėl šiuo atveju spręsti, jog automobilio sugadinimai, yra priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, nėra teisinio pagrindo. Kaltinamojo pareiga atlyginti civiliniam ieškovui automobilio remonto išlaidas kyla iš civilinį ieškovą ir kaltinamąjį siejusių civilinių santykių, o ne iš pareigos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, jam iš kaltinamojo priteisiant 300 Eur automobilio pargabenimo išlaidoms padengti. Teismo vertinimu, nors be Apžiūros protokolo ir remonto sąmatos kitų dokumentų, patvirtinančių tokias išlaidas, nebuvo pateikta, tačiau tokios išlaidos atitinka protingumo kriterijus ir iš bylos medžiagos akivaizdu, jog jos realiai buvo patirtos (pagal bylos medžiagą, šiuo metu automobilis yra remontuojamas (duomenys neskelbtini)). Likusioje dalyje dėl remonto išlaidų civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, kadangi prašoma priteisti žala, nesusijusi su padaryta nusikalstama veika, o kyla iš šalis siejusių sutartinių santykių, todėl analogišką reikalavimą civilinis ieškovas turi teisę reikšti ateityje civilinio proceso tvarka.

Civilinis ieškovas taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo sumą, priteistą civilinėje byloje Nr. e2-39486-861/2019 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „L“ naudai. Iš pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. Sprendimo už akių, priimto byloje Nr. e2-39486-861/2019, fotokopijos nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „L“ naudai buvo priteista 222,68 Eur skolos, atsiradusios pagal 2017 m. gruodžio 13 d. draudimo sutartį (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); pagal šią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. privalėjo mokėti draudimo įmokas, tačiau sutartis nebuvo tinkamai vykdoma ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga UAB „L“ 222,68 Eur. Taip pat minėtu sprendimu už akių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteistos ir bylinėjimosi išlaidos, kurios sudarė 81,55 Eur. Pažymėtina, kad A. A. pareiga atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas, atsiradusias dėl netinkamai vykdytos automobilio privalomojo draudimo sutarties, kyla taip pat iš šalis siejusių sutartinių santykių, ir nėra susiję su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, todėl tokios civilinio ieškovo patirtos išlaidos negali būti laikomos nusikalstama veika padaryta žala. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, taip neužkertant kelio civiliniam ieškovui kreiptis į teismą dėl tokių išlaidų priteisimo civilinio proceso tvarka.

Vadovaujantis BPK 106straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Iš į bylą pateiktos sąskaitos-faktūros bei jos apmokėjimą patvirtinančio banko išrašo (b. l. 54-55) nustatyta, kad civilinis ieškovas šioje baudžiamojoje byloje patyrė 450 Eur išlaidas advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai.

Taip pat civiliniu ieškiniu prašoma priteisti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovo naudai. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota pozicija, jog teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino. Esant šioms aplinkybėms bei įvertinus tai, kad kaltinamajam pareiga atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nustatytina visam bausmės vykdymo laikotarpiui, civilinio ieškovo prašomos priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos skaičiuotinos ne nuo civilinio ieškinio pateikimo dienos, kaip prašoma civiliniame ieškinyje, o nuo bausmės vykdymo pabaigos dienos.

Kiti procesiniai klausimai

Prokurorė savo baigiamojoje kalboje prašė išieškoti iš kaltinamojo A. A. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 50,34 eurų proceso išlaidų. Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis Nr. 1A-172-334/2019). Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad dėl transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo susidarė 50,34 eurų išlaidų (b. l. 153), kurios pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios Klaipėdos apskrities VPK naudai.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

Kaltinamajam A. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. A. visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, iki bausmės pabaigos atlyginti civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 4484,36 Eur.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. A. galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. A. visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, iki bausmės vykdymo pabaigos atlyginti civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 4484,36 Eur.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. A. civilinio ieškovo naudai priteisti 3761,36 Eur nesumokėtų įmokų pagal išperkamosios nuomos sutartį, 423 Eur sutartinių palūkanų, 300 Eur už automobilio pargabenimą į (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pabaigos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo dienos, likusioje dalyje civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš kaltinamojo A. A. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 450 Eur proceso išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti.

Patirtas proceso išlaidas 50,34 Eur, priteisti iš kaltinamojo A. A. Klaipėdos apskrities VPK naudai, šias lėšas pervedant į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią banke AB SEB bankas (mokėjimo paskirtyje nurodant sąskaitą faktūrą 2019 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini)).

A. A. išaiškinti, jog asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė