- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-12
- Bylos Nr.
- 1A-172-334/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59549-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Danutė Švitinienė, Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- A. P.
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Ciesiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK) 281 str. 7 d. (baudžiamojo kodekso redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) ir paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-12-17 iki 2018-12-18 (viena para), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise (teisę įgyti) vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams. Teisės vairuoti (teisės įgyti) transporto priemones uždraudimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuotas A. P. priklausantis automobilis Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomas UAB (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilio Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktas galioti, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
Priteista iš A. P. 118,43 € proceso išlaidų Panevėžio AVPK naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Skundžiamu nuosprendžiu A. P. nuteistas už tai, kad jis, 2018 m. gruodžio 17 d. apie 12 val. 35 min. (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, vairavo automobilį Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,98 prom. girtumas.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendį panaikinti, netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nekonfiskuoti automobilio ir nepriteisti proceso išlaidų Panevėžio AVPK naudai.
3. Nuteistasis skunde teigia, kad jis automobilio nevairavo, todėl jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties. Nurodo, jog byloje nėra jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog automobilį vairavo būtent jis. Nuteistasis teigia, kad automobilį vairavo P., nors jo ir nebebuvo prie automobilio, kai atvyko policijos pareigūnai. Liudytoja L. G. yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl jos parodymai yra netikslūs. Teigia, kad nesant jo kaltės įrodymų, jis nepagrįstai nubaustas tokia griežta laisvės atėmimo bausme bei nepagrįstai konfiskuotas automobilis Ford Escort, kuris nėra jo asmeninė nuosavybė. Nuteistasis taip pat mano, kad šiuo atveju, nepriteistinos ir proceso išlaidos, susijusios su automobilio nuvežimu, laikymu ir saugojimu.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje nuteistojo advokatas prašė A. P. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. A. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis A. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir neigia, kad jis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Taip pat nesutinka su baudžiamojo poveikio priemonių skyrimu ir proceso išlaidų priteisimu.
7. Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, nepagrįstai laikė vienus įrodymus patikimesniais nei kitus, tokiu būdu suteikdamas jiems išskirtinę reikšmę, neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad nuteistasis A. P. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Skundžiamame nuosprendyje teismas pripažindamas nuteistąjį A. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą 281 straipsnio 7 dalyje, išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais (liudytojų policijos pareigūnų M. Ž., N. V. parodymais, liudytojos L. G. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, alkotesterio ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu ir kitais rašytinais bylos duomenimis), pakankamai detalizuotai pasisakė, kodėl vienus įrodymus (policijos pareigūnų M. Ž., N. V. bei liudytojos L. G. parodymus) laiko patikimais, o kitus (liudytojų A. M. ir R. K.) atmeta, kartu įvertindamas ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą bei tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles padarydamas faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Vien ta aplinkybė, kad nuteistasis nesutinka bei nepritaria apylinkės teismo atliktam įrodymų vertinimui, savaime nereiškia, jog buvo padaryti BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimai.
9. Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje nuteistasis A. P. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas ir vertindamas įrodymus, kvalifikuodamas A. P. veiksmus pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, rėmėsi prielaidomis bei netiksliais, suinteresuotos bylos baigtimi liudytojos L. G. parodymais, tokiu būdu padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl jo kaltės. Tačiau kaip minėta anksčiau, šie nuteistojo skundo argumentai yra nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
10. Priešingai nuteistojo A. P. teiginiams, liudytoja L. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai ir neprieštaraujančiai nurodė, kad važiuojant link (duomenys neskelbtini), iš priekio pamatė viduriu kelio atvažiuojančią tamsią mašiną. Liudytoja L. G. parodė, kad sumažino greitį norėdama prasilenkti, tačiau ta mašina važiavo viduriu kelio ir nei kiek nesitraukė, jai reikėjo į pusnį įvažiuoti. Prasilenkiant ji aiškiai matė, kad už vairo sėdi A. P. ir vaiposi, šalia jo keleivio vietoje sėdėjo A. P. sugyventinė A. M., o ant galinės sėdynės sėdėjo asmuo, kurio iš pradžių nepažino, tačiau vėliau išsiaiškino, jog tai R. K.. Jokio ketvirto žmogaus tikrai nebuvo. Įtarimą, kad automobilio vairuotojas yra galimai neblaivus, liudytojai L. G. sukėlė tai, jog vairuotojas važiavo viduryje kelio, nesitraukė ir automobilis pasisukiodamas manevravo. Liudytoja L. G. išvažiavusi iš pusnies, paskambino 112 ir pasakė, kad tikriausiai neblaivus A. P. su tamsiai žalia mašina, kabrioletu važiuoja. Abejoti, kad liudytoja L. G. matė automobilio FORD Escort valst. (duomenys neskelbtini) vairuotoją nėra jokio pagrindo, juolab, kad tai buvo šviesus paros metas, automobiliai prasilenkė priešpriešais ir automobilio stiklai nebuvo tamsinti ar kitaip tonuoti, kas būtų sutrukdę įžiūrėti automobilį vairavusį žmogų. Tai patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 8-14). Aplinkybę, kad būtent A. P. vairavo automobilį, patvirtino ir policijos pareigūnai M. Ž. bei N. V.. Liudytojas M. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai tvirtino, kad matė atvažiuojantį jam įtarimą sukėlusį automobilį, kurio vairuotojas junginėjo šviesas. Automobilis Ford Escort sustojo prieš privažiuojant pareigūnų automobiliui apie 100 metrų atstumu ir liudytojas M. Ž. aiškiai matė, kaip iš automobilio išlipo A. P., kurį pažinojo iš senesnių įvykių, ir joks kitas asmuo iš to automobilio neišlipo ir nenuėjo per laukus. Liudytojas M. Ž. taip pat patvirtino, kad jis visą laiką matė artėjantį automobilį, todėl ir matė tik vieną asmenį, išlipantį iš to automobilio vairuotojo pusės – A. P.. Analogiškas aplinkybes parodė ir liudytoja N. V., vienok teismo posėdžio metu nurodė, jog artėjant labai trumpam, keletui sekundžių buvo praradusi automobilį iš akiračio, todėl nematė išlipančio A. P. iš automobilio Ford Escort. Tiek liudytojas M. Ž., tiek ir liudytoja N. V. parodė, kad ir pati A. P. sugyventinė A. M. jiems pasakė, jog automobilį vairavo A. P., o pamatęs policijos automobilį jis sustojo ir išlipo. Papildomai pažymėtina, kad nors apylinkės teismas ir nesirėmė liudytojo R. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau matyti, kad šis liudytojas taip pat pasakė, kad automobilį vairavo A. P.. Atsižvelgiant į liudytojos L. G. bei policijos pareigūnų M. Ž. ir N. V. parodymus viso proceso metu (automobilį vairavo A. P., automobilyje sėdėjo trys asmenys - A. P., A. M., R. K.), bei įvertinus aplinkybes, jog tuo metu buvo prisnigta, jokių žmogaus pėdsakų sniege, kurie vestų nuo automobilio ir jokių sodybų, į kurias per kelias sekundes būtų spėjęs nueiti menamas vairuotojas nebuvo, nėra pagrindo manyti, kad automobilyje buvo ketvirtas asmuo – galimas automobilio vairuotojas. Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir nedviprasmiški, aplinkybių, kurioms esant būtų galima suabejoti šių liudytojų objektyvumu, teisme nebuvo nustatyta, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar apkalbėtų A. P., o teismui nebūtų pagrindo jais tikėti, byloje nėra. Vien tai, kad praeityje L. G. turėjo nesutarimų su A. P. dėl gyvulių, nesuteikia pagrindo, abejoti jos parodymų patikimumu, juo labiau, kad, kaip minėta anksčiau, jos parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.
11. Priešingai nei liudytojais apklausti L. G., M. Ž., N. V., nuteistasis A. P. viso baudžiamojo proceso metu keitė savo parodymus ir nebuvo nuoseklus. Kai matyti, policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, A. P. teigė, kad automobilį vairavo S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini)., taip pat sakė, kad automobilis priklauso tam pačiam S.. Apklaustas įtariamuoju, A. P. nurodė, jog automobilį vairavo asmuo, kurio negali įvardinti. Tuo tarpu teisiamajame posėdyje, jis parodė, kad automobilį vairavo P. iš (duomenys neskelbtini), tačiau nei jo pavardės, nei kur tiksliai jis gyvena nežino. Nurodė, kad šiuo metu, P. išvykęs ir gyvena (duomenys neskelbtini), kokiame mieste nežino. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu A. P. patvirtino, kad automobilis priklauso jam, jis jį nusipirko už 150 Eur, tačiau nespėjo perregistruoti savo vardu. Visi šie prieštaravimai tarp A. P. paaiškinimų, leidžia konstatuoti, kad A. P. pozicija nėra nuoširdi, o jo parodymai dėl asmens vairavusio automobilį Ford Escort, priešingai nei liudytojų L. G., M. Ž., N. V., nepatikimi. Nors liudytoja A. M. teismo posėdyje patvirtino A. P. iškeltą versiją, jog automobilį vairavo jo brolio iškviestas iš matymo pažįstamas asmuo (P.), tačiau analizuojamos bylos kontekste teisėjų kolegija yra įsitikinusi, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai minėtos liudytojos parodymus vertino kritiškai, ne tik dėl to, kad jie prieštaringi (ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad iš A. P. namų su automobiliu išvažiavo trise, t. y. ji, A. P. ir kaimynas R.. A. P. vairavo automobilį. Apie ketvirtą asmenį neužsiminė), tačiau ir stokojančius aiškios logikos (A. P. skambino broliui į (duomenys neskelbtini), kad pastarasis paskambintų į (duomenys neskelbtini) savo draugui, kuris galėtų pavairuoti A. P. automobilį). Remiantis aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad įvykio metu automobilį Ford Escort vairavo būtent A. P..
12. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, bei tai, jog nuteistasis A. P. neginčija nagrinėjamo įvykio metu buvęs neblaivus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog A. P. vairavo automobilį Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,98 prom. girtumas, t. y. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
13. Nuteistojo A. P. manymu, pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. BK 281 straipsnio 7 dalies redakcijoje galiojusioje iki 2019-04-01, buvo numatytos šios bausmės - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą A. P. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą, artimą sankcijos vidurkiui – 5 mėnesius laisvės atėmimo. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į tai, kad A. P. padarė tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, būdamas praeityje net 8 kartus teistas ir turėdamas daug neišnykusių teistumų, baustas administracine tvarka, baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Teismas atsižvelgė ir į A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, bei nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat teismas įvertino ir tai, kad A. P. ne kartą baustas administracine tvarka už vairavimą neturint šios teisės, už vairavimą esant neblaiviam, kai neblaivumo laipsnis nesiekia baudžiamosios atsakomybės. A. P. niekur nedirba, nevedęs, išlaikytinių neturi. Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad analogišką nusikaltimą A. P. padarė praėjus mažiau kaip pusmečiui nuo bausmės už tokią pat veiką atlikimo, kas rodo, jog A. P. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro ir nesiekia gyventi dorai, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, teisingumo principas, bus pasiekti tik kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų A. P. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam, ir sprendžia, kad ji nėra per griežta ar prieštaraujanti teisingumo principui.
14. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su teismo paskirtu maksimaliu baudžiamojo poveikio priemonės – teisės (teisę įgyti) vairuoti transporto priemones - taikymo terminu. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-125-699/2017). Akcentuotina, kad skiriama baudžiamojo poveikio priemone siekiama ne tik pataisyti kaltą asmenį, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, uždraudė nuteistajam šia teise naudotis, įskaitant tokią teisę įgyti, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu jis tokios teisės neturėjo ir nustatė maksimalų trejų metų terminą. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.
15. Bylos medžiaga nustatyta, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą A. P. padarė, kai kraujyje jam buvo nustatytas 1,98 promilės neblaivumas. Pažymėtina, kad toks nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas, nes buvo šiurkščiai pažeistos Kelių eismo taisyklės. Atsižvelgiant į liudytojos L. G. parodymus apie pavojingą nuteistojo vairavimą (A. P. važiavo vidurį kelio, nesitraukė, todėl priešais važiavusi liudytoja siekdama išvengti susidūrimo, privalėjo pasukti į kelkraštį), leidžia daryti išvadą, kad tokie jo veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kartu su juo važiavusiems keleiviams bei kitiems eismo dalyviams, nuteistasis rizikavo ne tik savo ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejingas, bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Pažymėtina, kad šioje situacijoje tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių. Iš bylos duomenų matyti, jog A. P. yra baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, antrą kartą teisiamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, neturi teisės vairuoti ir niekada neturėjo, tačiau turi polinkį važinėti automobiliais ir kitokiomis transporto priemonėmis, neretai ir būdamas neblaivus, kas neigiamai charakterizuoja asmenį bei rodo jo neatsakingą požiūrį į tokio pobūdžio teisės pažeidimus, kuriais keliamas pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Teisėjų kolegijos vertinimu, veikos pobūdis, jos pavojingumas bei padarymo aplinkybės, asmenybę charakterizuojantys bruožai, sudarė pakankamą ir objektyvų pagrindą teismui nustatyti būtent tokį šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą, tokių duomenų nepateikia ir nuteistasis apeliaciniame skunde.
16. Nuteistasis taip pat prašo nekonfiskuoti automobilio Ford Escort valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) tačiau toks nuteistojo prašymas negali būti tenkinamas. Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, minėto automobilio savininkas yra G. P. (1 t., b. l. 60), tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. P. nurodė, kad automobilis Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jam priklausė iki 2018-07-09, po to jis automobilį pardavė (1 t., b. l. 50-52). Remiantis A. P. paaiškinimais, jis yra automobilio savininkas, automobilį nusipirko už 150 €, tik nespėjo persiregistruoti savo vardu ( 2 t., b. l. 31). Nustačius, kad automobilio savininkas yra A. P., aplinkybė, kad šis automobilis buvo registruotas ne jo vardu, ir tai, ar dokumentuose formaliai įrašytas jo savininkas žinojo ar nežinojo, kad šis automobilis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti, reikšmės šiuo konkrečiu atveju, taikant BK 72 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę neturi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad teismas nustatęs, jog faktinis aptariamo automobilio savininkas ir valdytojas buvo būtent A. P., visiškai pagrįstai ir tinkamai pritaikė BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskavo automobilį Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip A. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, priemonę.
17. Pagal BPK 103 straipsnio 5 punktą, proceso išlaidomis gali būti pripažįstamos ir išlaidos patirtos dėl daiktų laikymo ar persiuntimo. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-699/2017). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas dėl nuteistojo A. P. vairuoto automobilio Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2018-12-17 iki 2019-01-14, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, turėtas išlaidas, kurios sudaro 118,43 €, pripažino proceso išlaidomis ir nusprendė jas priteisti atlyginti nuteistajam.
18. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad turi būti priteistos tik realios ir pagrįstos išlaidos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju A. P. automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidų suma pagrįsta byloje esančiais dokumentais: UAB (duomenys neskelbtini) transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktu (t. 1, b. l. 61-62), Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymu dėl patirtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis (t. 1, b. l. 64-65) bei Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato sudarytos (duomenys neskelbtini) sutarties kopija pagal kurią, už transporto priemonės nuvežimą bei jos saugojimą moka sutartyje nustatytą kainą (t. 1, b. l. 66-70). Iš viso už automobilio nuvežimą bei jo saugojimą laikotarpiu nuo 2018-12-17 iki 2019-01-14 susidarė 118,43 € išlaidos. Atsižvelgus į minėtus byloje esančius dokumentus, pirmosios instancijos teismas šias Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato išlaidas pagrįstai pripažino proceso išlaidomis ir priteisė iš nuteistojo A. P. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Nors nuteistasis A. P. nurodo šiuo klausimu savo vertinimą ir mano, kad tokių išlaidų priteisimas yra nepagrįstas, tačiau apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad automobilio nuvežimo ir laikymo išlaidos yra pagrįstos dokumentais, o klausimas dėl jų priteisimo išspręstas teisingai.
19. Remdamasi anksčiau išdėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai visiškai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Atsižvelgus į tai, jog naikinti skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl nuteistojo vairavimo neblaiviam nėra pagrindo, kartu nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamu nuosprendžiu teisingai paskirtą bausmę, baudžiamojo poveikio priemones bei proceso išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.