Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Indrės Petkevičiūtės skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams šalinti, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2021 m. kovo 9 d. su kaltinamuoju aktu buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje V. A. kaltinama tuo, kad ji 2020 m. balandžio 11 d. apie 11.20 val., viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams – tyčia, kitų asmenų akivaizdoje, konflikto metu, vartojo necenzūrinius žodžius bei panaudojo fizinį smurtą prieš I. V., tai yra dešine ranka stvėrė jai už palaidinės ir tuo pat metu, šluotos kotu vieną kartą trenkė jai į pilvo sritį, po ko abiem rankomis stvėrė už plaukų, apdraskė veidą, įkišo pirštą į burną ir užkabino burnos gleivinę, tuo padarydama nukentėjusiajai I. V. odos nubrozdinimus veide ir dešiniame dilbyje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą bei G. D. pribėgus prie V. A. ir pradėjus ją traukti nuo I., ji jam įkando į kairę ranką, po to pagriebė pagalį ir juo užsimojo suduoti, bet G. D. pagavo jį ir numetė į šoną, o kitoje rankoje V. A., laikydama purškiklį su nenustatytu skysčiu, šaukė –„narkomanai“, juo purškė, tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai skundžiama 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Teismas bylos parengimo nagrinėti teisme metu konstatavo, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio 5 punkto reikalavimų, kadangi jame nenurodytas baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Pažymėjo, jog kaltinamajai nėra pranešta pagal kurį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnį ji buvo įtariama ikiteisminio tyrimo metu, kadangi pranešime apie įtarimą kaltinamajai V. A. buvo inkriminuojama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, o galutiniame pranešime apie įtarimą nenurodytas baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas) už kaltinamajai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kas trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą teisme.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo teismui argumentai

3. Skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė I. Petkevičiūtė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: grąžinti baudžiamąją bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui.

3.1. Skunde remiantis teismų praktika nurodoma, jog BPK 234 straipsnio 2 dalyje minima esminių baudžiamojo proceso pažeidimų sąvoka nėra tapati BPK 369 straipsnyje apibrėžtai esminių BPK pažeidimų sąvokai ir turi būti siejama su bylos parengimo nagrinėti teisme vertinamais ikiteisminio tyrimo pažeidimais, taigi apima tuos ikiteisminio tyrimo stadijoje padarytus baudžiamojo proceso teisės pažeidimus, kurie pagal savo pobūdį nėra formalūs ir gali būti vertinami kaip kliūtis ne tik išsamiam, objektyviam ir nešališkam, bet ir greitam bei netrukdomam baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-156-1020/2020, 10 punktas).

3.2. Prokurorė nesutinka su teismo sprendimu, kad nustatytas pažeidimas yra esminis, kurio negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą iš esmės, kadangi 2020 m. gruodžio 28 d. surašytame kaltinamajame akte paminėtas BK straipsnis, kuris inkriminuotas kaltinamajai, t. y. BK 284 straipsnis, tačiau ne pačiame kaltinime, o nurodant, kad V. A. buvo pareikštas įtarimas 2020 m. gruodžio 4 d., įtariant BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, todėl, prokurorės vertinimu, šios aplinkybės leidžia kaltinamajai suprasti, kokios veikos padarymu ji kaltinama.

3.3. Skunde pažymima, kad įtariamajai V. A. pareiškus galutinį įtarimą, dalyvaujant jos gynėjui advokatui Algirdui Cegeliui nekilo neaiškumų, kokios nusikalstamos veikos padarymu įtariamoji įtariama. Įtariamoji V. A. nurodė, kad ji supranta, kuo yra įtariama, kalta neprisipažįsta, gynėjas nenurodė jokių pastabų dėl įtarimo turinio. Taip pat 2020 m. gruodžio 7 d. pranešime įtariamosios gynėjui A. Cegeliui apie ikiteisminio tyrimo pabaigą buvo nurodytas BK 284 straipsnis, t. y. nusikalstama veika dėl kurios tyrimas yra baigtas, todėl įtariamoji ir jos gynėjas galėjo suprasti, kokios nusikalstamos veikos padarymu įtariamoji įtariama. Be to, 2021 m. kovo 5 d. lydraštyje Nr. IBPS-S-112883-21 dėl bylos perdavimo teismui nurodyta, kad V. A. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

3.4. Prokurorės vertinimu, teismo sprendimas grąžinti bylą prokurorui yra formalus, neatitinkantis proceso ekonomiško ir protingumo principų, o padarytas procesinis pažeidimas gali būti lengvai pašalintas prokurorui surašant prašymą patikslinti kaltinimą. Juolab, kad prokuroras įsipareigoja šį prašymą surašyti ir išsiųsti proceso dalyviams iki teisminio nagrinėjimo pradžios, kas leistų ne tik kaltinamajai ir gynėjui pasiruošti iš anksto teisminei gynybai dėl patikslinto kaltinimo, bet ir nevilkintų proceso.

4. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Teismo išvados ir argumentai

Skundas atmetamas.

5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs prokurorės skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti prokurorės skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

6. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriuo prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas teisme – t. y. tokiu būdu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis), todėl būtina, kad prokuroro surašytas kaltinamasis aktas atitiktų BPK 219 straipsnyje keliamus jam reikalavimus, priešingu atveju, byla perduotina prokurorui (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis). Pabrėžtina, jog tiksliai ir tinkamai surašytas kaltinamasis aktas užtikrina, kad operatyviai bus priimtas teisingas sprendimas, teismui nereikės spėlioti, kokie kaltinamojo veiksmai galėtų reikšti vieną ar kitą požymį, kokiomis priemonėmis nustatyti, ar buvo padaryti kokie nors veiksmai, teismui nereikės prašyti proceso dalyvių pildyti ar tikslinti kaltinimo, tikėtis, kad tokie prašymai bus įvykdyti ir laukti, kada tai bus padaryta.

7. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinė nutartis Nr. 2K-222/2013, 2K-8-699/2019). Kaltinamojo akto turinys nustatytas BPK 219 straipsnyje, pabrėžtina tai, kad kaltinamasis aktas turi būti informatyvus, t. y. jame, be jo turinio elementų, nurodytų BPK 219 straipsnio 1, 2, 6, 7, 8 punktuose, kuriuos taip pat reikia tiksliai nurodyti, svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu yra kaltinama; nurodyti visus duomenis, leidžiančius daryti išvadą, kad tą veiką galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas jos padarymu įtariamas asmuo bei tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma už padarytą veiką nustato baudžiamąją atsakomybę (BPK 219 straipsnio 3, 4, 5punktai).

8. Analogiškus reikalavimus, privalomus ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam bei valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikančiam prokurorui, numato ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijų „Dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui“, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. I-136, 12 punktas, kuriame nurodyta, jog siekiant nepažeisti įtariamojo teisės į gynybą, BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkte reikalaujamas nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BPK 187 straipsnyje numatyto pranešimo apie įtarimą turinį (neišvardijamos tik įtariamojo teisės), išskyrus atvejus, numatytus Rekomendacijų dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu 18, 19 ir 21 punktuose. Aprašius nusikalstamą veiką turi būti nurodytas ir BPK 219 straipsnio 1 dalies 5 punkte reikalaujamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnis (jo dalis ir punktas), kuriame numatyta atsakomybė už padarytą veiką.

9. Tiek iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, tiek iš prokurorės skundo matyti, kad esminis kaltinamojo akto trūkumas, kuris pirmosios instancijos teismo pripažintas kaip trukdantis nagrinėti bylą teisme, be kita ko, kliudantis kaltinamajai gintis nuo pareikšto kaltinimo, yra tai, jog kaltinamajame akte nėra nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką (BPK 219 straipsnio 5 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai, jog ir galutiniame pranešime apie įtarimą (b. l. 157) nebuvo nurodytas baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas) už kaltinamajai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Iš baudžiamosios bylos medžiagos, t. y. 2020 m. gruodžio 28 d. kaltinamojo akto (b. l. 175-181), V. A. pareikšto galutinio pranešimo apie įtarimą, kuriame nurodyta, jog V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (b. l. 157), be kita ko, iš prokurorės skundo, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas su baudžiamąja byla apylinkės teismui buvo perduotas aiškiai kaltinamajame akte, taip pat ir galutiniame pranešime apie įtarimą, nenurodant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio (jo dalies ir punkto), numatančio atsakomybę už padarytą veiką. Šių aplinkybių iš esmės neginčija ir skundą padavusi prokurorė, tačiau nurodo, jog padarytas procesinis pažeidimas gali būti lengvai pašalintas prokurorui surašant prašymą patikslinti kaltinimą.

10. Pažymėtina ir tai, kad nors prokurorė skunde nurodo, jog toks skundžiamoje teismo nutartyje nurodytas pažeidimas nelaikytinas esminiu, visgi aukštesnės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (b. l. 7). Visi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti tiriant BK 140 straipsnio 1 dalyje galimai padarytą nusikalstamą veiką. Iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminį tyrimą nutarta perkvalifikuoti ir tęsti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymo nuo 2020 m. gruodžio 2 d. (tarnybinis pranešimas, b. l. 16), tačiau po jo surašymo pranešimas apie įtarimą V. A. 2020 m. gruodžio 4 d. įteikiamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo ir prokurorė 2020 m. gruodžio 6 d. paveda supažindinti proceso šalis su baigtu ikiteisminiu tyrimu. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijų „Dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu“, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. I-153, 4 punkte nurodyta, kad kilus būtinybei perkvalifikuoti veiką, dėl kurios jau įteiktas pranešimas apie įtarimą, veika perkvalifikuojama Rekomendacijų 12, 13 punktuose nustatyta tvarka (tokiu atveju įteikiamas naujas (patikslintas ar galutinis) pranešimas apie įtarimą) arba remiamasi Rekomendacijų 18, 19 punktų nuostatomis. Tų pačių rekomendacijų 21 punkto 1 papunktyje nustatyta, kad išimtimis, nurodytomis Rekomendacijų 18 ir 19 punktuose, negalima vadovautis, kai veika perkvalifikuotina pagal baudžiamąjį įstatymą, sunkinantį įtariamojo teisinę padėtį, lyginant su baudžiamuoju įstatymu, pagal kurį asmeniui įteiktas pranešimas apie įtarimą. Taigi, aptartos rekomendacijos aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu tvarką, ir jose nenumatyta, kad kilus pagrindui perkvalifikuoti veiką, dėl kurios pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, naujas pranešimas apie įtarimą asmeniui įforminamas prokuroro lydraščiu, kuriuo jau pabaigus ikiteisminį tyrimą byla siunčiama į teismą su kaltinamuoju aktu (kuriame aprašant kaltinimą nenurodomas joks BK straipsnis). Pranešimas apie įtarimą asmeniui įteikiamas dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, o šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į tai, kad veika perkvalifikuota pagal baudžiamąjį įstatymą, sunkinantį įtariamosios teisinę padėtį, to padaryta nebuvo ir šis pažeidimas taisytinas tik tinkamai atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus.

11. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas teisme nebuvo pradėtas ir sprendimas perduoti bylą prokurorui buvo priimtas bylos parengimo nagrinėti teisme metu, todėl šioje stadijoje nustačius, jog kaltinamasis aktas neatitinka imperatyvaus reikalavimo tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma už padarytą veiką nustato baudžiamąją atsakomybę, pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti nepertraukiamą procesą (past. – BPK 242¹ straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų), pagrįstai baudžiamąją bylą grąžino prokurorui. Aptartų aplinkybių kontekste nesutiktina su prokurorės pozicija, jog teismo sprendimas grąžinti bylą prokurorui yra formalus, kadangi nustatyti kaltinamojo akto trūkumai, įvertinus galimus vėlesnius ginčus, gali būti pašalinti operatyviau bylą grąžinus prokurorui, nei tai būtų įmanoma padaryti teisiamojo posėdžio metu, darant teisiamųjų posėdžių pertraukas, tikintis, kad nustatyti pažeidimai bus pašalinti, laukiant, kada tai bus padaryta. Be kita ko, tai užtikrins ir kaltinamosios teisę nuo teisiamojo posėdžio pradžios tiksliai žinoti, kuo ji yra kaltinama, o teismui nereikės atlikti papildomų veiksmų, kuriuos daug greičiau gali atlikti prokuroras, siekdamas suformuluoti tinkamą kaltinimą. Įstatymas nustato, kad kaltinamąjį aktą turi surašyti prokuratūra ir jis turi būti surašytas tinkamai. Tokia yra prokurorų pareiga, kurią jie turi atlikti profesionaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-318-654/2019).

12. Aukštesnės instancijos teismas pastebi, kad pagal BPK 234 straipsnio 3 dalį, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų, teismas turi nustatyti konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti (BPK 254 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs baudžiamojo proceso pažeidimą, trukdanti nagrinėti baudžiamąją bylą teisme, nepagrįstai nenustatė konkretų terminą pažeidimams pašalinti, įvertinus aptarto pažeidimo pobūdį, nustatytinas 1 (vieno) mėnesio terminas nustatytam pažeidimui pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Indrės Petkevičiūtės skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nutartį.

Nustatyti 1 (vieno) mėnesio terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos baudžiamojo proceso pažeidimui pašalinti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.