Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Danutė Giačaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-795-348-2014;

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00037-2011-6;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Viktoro Preikšo ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui R. M., nuteistajam U. K., gynėjui advokatui Atui Moliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo U. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo U. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 300 str. 1 d. – 40 (keturiasdešimties) MGL, tai yra 5200 Lt (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

U. K. nuteistas už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, tyčia laikė žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2007-04-25 Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Rekonstruoto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyti melagingi, tikrovės neatitinkantys duomenys, kad Komisija, paskirta Kauno apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįsta tinkamais naudoti ir išvardintus pagalbinius statinius, kurių šifrai: (duomenys neskelbtini) (šiltnamį), (duomenys neskelbtini) (stoginę), (duomenys neskelbtini) (stoginę), (duomenys neskelbtini) (pirtį) ir tyčia panaudojo 2009-07-03 jį pateikdamas Valstybės įmonės „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) filialui, adresu (duomenys neskelbtini).

Skunde nurodo, kad nesutinka su apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, mano, kad teismas, pripažindamas U. K. kaltu, neįsigilino į baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nusikalstamos veikos padarymo datą, todėl netinkamai aiškino ir taikė apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties bei baudžiamojo įstatymo galiojimo laike institutus, tuo pažeisdamas BK bendrosios dalies bei baudžiamojo proceso normas. Mano, kad apkaltinamasis nuosprendis turėtų būti panaikintas, o baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad U. K. 2014 m. liepos 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu už nusikalstamą veiką, kuri buvo padaryta 2009-07-03. Veikos padarymo metu galiojusio BK 95 str. 1 d. 1 p. b) papunktyje (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas ir, kaip numatyta BK 95 str. 1 d. 2 p., jeigu per šio straipsnio 1 d. 1 p. nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Skunde teigiama, kad veika, dėl kurios padarymo U. K. pripažintas kaltu, baigta 2009-07-03. Duomenų apie tai, kad U. K. būtų pasislėpęs nuo tyrimo ar teismo ar, kad būtų padaręs kitas nusikalstamas veikas, nėra, todėl, apelianto nuomone, laikytina, kad U. K. atžvilgiu paskutinis apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas šioje baudžiamojoje byloje suėjo 2014-07-03 d., t. y. skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai jau buvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo maksimalus senaties terminas. Apelianto teigimu, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normų taikymą ir aiškinimą.

Kauno apylinkės teismas, apelianto teigimu, išdėstytų aplinkybių nevertino ir jų netaikė kvalifikuodamas veiką, pagal BK 300 str. 1 d. 2007-05-03 data yra reikšminga apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų pradžios skaičiavimui, tačiau teismas nemotyvuotai atsisakė vertinti byloje surinktus įrodymus, gynėjo pateiktą 2014-05-29 prašymą, adresuotą VĮ ,,Registrų centro“ (duomenys neskelbtini) filialui, gautą atsakymą, byloje esantį 2007-04-25 Pripažinimo tinkamu naudoti aktą su pažymėtais šifrais ,, (duomenys neskelbtini)“, kurie neabejotinai patvirtina, kad 2007-04-25 Pripažinimo tinkamu naudoti akto su pažymėtais šifrais ,, (duomenys neskelbtini)“, panaudojimo data yra 2007-05-03.

Skunde taip pat nurodoma, kad liudytojomis apklaustos I. P. ir G. V. davė prieštaringus ir nenuoseklius parodymus. Apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrindė, kodėl jų parodymams teikė išskirtinumą, nevertino jų atitikimo kitiems liudytojų parodymams ir byloje surinktiems įrodymams. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų rodančių, kad 2009-07-03 U. K. pakartotinai prie jau esamų dokumentų būtų pateikęs dar vieną kadastrinių matavimų bylos ir 2007-04-25 Pripažinimo tinkamu naudoti akto egzempliorių. Jeigu tikėti I. P. ir G. V. parodymais, teigiančiais, kad 2009 metais buvo skanuojami pateikti užsakovų dokumentai ir saugomi kompiuterinėje laikmenoje, tuomet VĮ ,,Registrų centro“ (duomenys neskelbtini) filialas būtų pateikęs du skirtingomis gavimo žymomis kadastrinių matavimų bylos ir 2007-04-25 Pripažinimo tinkamu naudoti akto egzempliorius. Nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šių dokumentų gavimą 2009-07-03 ir dviejų egzempliorių saugojimą. Minėto egzemplioriaus kairėje susegimo dalyje, identiškai kaip ir visoje VĮ ,,Registrų centro“ (duomenys neskelbtini) filialo pateiktoje medžiagoje, matosi penkios siuvimo žymės, iš kurių, apeliaciniame skunde daroma išvada, kad visi šie dokumentai, tame tarpe ir 2007-04-25 Pripažinimo tinkamu naudoti akto egzempliorius, būtent su parašytais šifrais ,, (duomenys neskelbtini)“, buvo pateikti 2007 metais, kuomet padarytos dokumentų kopijos buvo susiūtos į archyvinę kadastro ir registro duomenų bylą ir saugomos.

Skunde teigiama, kad VĮ ,,Registrų centro“ (duomenys neskelbtini) filialui bylai pateikto 2009-07-03 prašymo Nr. (duomenys neskelbtini), U. K. nepasirašė, todėl jo turinys negali būti laikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu ar paneigiančiu tam tikras aplinkybes. Teismas, vertindamas įrodymus, apelianto teigimu, nepagrįstai ir neteisėtai vertino 2009-07-03 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip patikimą ir kaltinantį įrodymą, nemotyvuodamas jo išskirtinio vertinimo tarp kitų įrodymų (U. K. pateiktų ir pasirašytų prašymų) visumos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas U. K. bei jo advokatas prašo bylą nutraukti suėjus senaties terminui. Prokuroras prašo skundą atmesti, nes apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto U. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis naikinamas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d., taip pat tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. 2 d., kontekste pažymėtina, kad nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas. Taigi teismo sprendime dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui negali būti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-10/2014, 2K-276/2014).

Vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio baudžiamosios teisės instituto įtvirtinimas Lietuvos Respublikos BK grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jos padarymo. Priešingu atveju mažėja baudžiamosios atsakomybės efektyvumas, prevencinė reikšmė. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste - EŽTK) 6 str. 1 d. yra įtvirtinta nusikalstamą veiką padariusio asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Pagal BK 95 str. asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas neteisingai argumentavo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, numatytą LR BK 95 str. LR BK 3 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakciją, galiuojusią U. K. inkriminuoto nesunkaus nusikaltimo padarymo metu, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos praėjo penkeri metai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos iki nuosprendžio priėmimo dienos. 2014-05-22 įsigaliojo BK 95 str. 6d. (prieš tai buvo 5d.) redakcija, kuri numato sunkesnes apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo galimybes, tačiau ši norma šioje byloje netaikoma, kadangi įsigaliojo po nusikaltimo padarymo, o sunkesnis įstatymas pagal baudžiamosios teisės teoriją atgal negalioja.

Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. Iš byloje nustatytų aplinkybių yra aišku, kad nurodytas veikos kvalifikavimas, jos padarymo laikas nekelia abejonių. U. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs BK 95 str. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatė penkerių metų senaties terminą už nesunkaus nusikaltimo padarymą. BK 300 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, už kurią nuteistas U. K., priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, U. K. atžvilgiu yra suėjęs penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo paskutinės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pabaigos momento, t. y. nuo 2009 m. liepos 3 d. Tuo tarpu apylinkės teismo nuosprendis priimtas ir paskelbtas 2014m. liepos 19d. Iš to seka, kad nuosprendžio priėmimo dieną U. K. atžvilgiu buvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

Taip pat byloje nustatyta, kad U. K. nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujų nusikalstamų veikų (bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nėra kliūčių apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymui U. K. atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1d. 2 p., 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1d. 1p. teismas

nutarė:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 19 d. nuosprendį, kuriuo U. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. paskiriant 40 (keturiasdešimties) MGL, tai yra 5200 Lt (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) dydžio baudą, suėjus BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio (redakcija patvirtinta priimtu 2003-04-10 įstatymu Nr. IX-1495) apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui ir baudžiamąją bylą U. K. atžvilgiu nutraukti.