Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, dalyvaujant gynėjui advokatui Atui Moliui, teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla grąžinta prokurorui, ir

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė 2012-05-08 perdavė teismui kaltinamąjį aktą su baudžiamąją byla Nr. 20-9-00037-11, kurioje U. K., kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi, BPK 231 str. 1 d., 232 str. 1 p., 233 str. pagrindu baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokurorė 2013m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismo posėdyje pateikė prašymą prijungti ir nagrinėti U. K. pateiktą kaltinimą pagal BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. su patikslintomis aplinkybėmis. Teismas priėmė prokurorės pateiktą BPK 256 str. tvarka prašymą patikslinti kaltinimus U. K. ir bylą toliau nagrinėti pagal naujai patikslintą kaltinimą. Bylos nagrinėjime paskelbė pertrauką, suteikiant kaltinamajam ir jo gynėjui advokatui A. Moliui pakankamai laiko tinkamai pasiruošti gynybai pagal naują kaltinimą.

Kauno apylinkės teismo 20013-05-09 teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas advokatas Atas Molis pateikė prašymą grąžinti baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu prokurorui BPK 219 str. 1 d. 3,4 p., 254 str. 3 d. pagrindais.

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi, kaltinamojo U. K. ir jo gynėjo advokato Ato Molio prašymą tenkino ir baudžiamąją bylą Nr. 1-118-240/2013 perdavė prokurorui. Nustatė terminą pažeidimams pašalinti – 3 (trejiems) mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Apylinkės teismo nutartyje pažymėta, kad teisė į teisingą teismą – viena iš pagrindinių asmens teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Efektyvios šios teisės įgyvendinimas siejamas su kaltinamojo (įtariamojo) teisės į gynybą realizavimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. liepos 29 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje pažymėjo, kad „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų Baudžiamojo proceso kodekso normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.); teisės pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.). Asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, sudėtiniai aspektai yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas). Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino kuo yra kaltinamas, ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas tiksliai ir išsamiai. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui, taip pat ir tais atvejais, kai kaltinimo faktinis pagrindas bei jame išdėstytų aplinkybių apimtis turi įtakos veikos kvalifikavimui pagal kitą, sunkesnį, baudžiamąjį įstatymą“.

Taigi, reikalavimą kaltinamajam suteikti išsamią informaciją apie pareikštą (suformuluotą) kaltinimą užtikrina BPK 219 straipsnis (Kaltinamojo akto turinys), kuriame suformuluoti pagrindiniai reikalavimai kaltinamojo akto struktūrai (formai) ir turiniui. Kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu. Menkiausias šių reikalavimų pažeidimas laikomas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu (BPK 369 str.). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio kaltinamojo akto ir 2013-04-04 prokurorės prašyme nagrinėti pateiktą kaltinimą pagal patikslintas aplinkybes, jis neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus.

jis, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laikotarpiu, nuo 2007-04-25, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam suklastojus tikrą dokumentą - 2007-04-25 Pripažinimo tinkamu naudotis aktą (Rekonstruoto gyvenamojo namo lAlp, lalp, 2Ilm,(duomenys neskelbtini), jame įrašant žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Komisija, paskirta Kauno apskrities viršininko 2006-12-22 įsakymu Nr. V-538, pripažįsta tinkamais naudotis ir kitus statinius, kurių šifrai:“ 3Ilg(šiltnamį), 4Ilm(stoginę), 511m(stoginę), 611m(pirtį), tyčia laikė žinomai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens suklastotą tikrą dokumentą - 2007-04-25 Pripažinimo tinkamu naudotis aktą (Rekonstruoto gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą tyčia panaudojo, 2009-07-03 jį pateikdamas valstybinės įmonės „Registrų centras“ Kauno filialui.

Taip pat jis kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į svetimą turtą, o būtent, jis, 2009-07-03, tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į svetimą valstybės turtą, žinomai suklastotą tikrą dokumentą - 2007-04-25 Pripažinimo tinkamu naudotis aktą (Rekonstruoto gyvenamojo namo lAlp, lalp, 2Ilm,(duomenys neskelbtini), pateikęs VĮ „Registrų centras“ Kauno filialui, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, jis apgaule savo naudai neteisėtai įgijo turtinę valdymo teisę į nekilnojamąjį turtą - 0,09 ha valstybinės reikšmės miško žemę, esančią Kauno miškų (duomenys neskelbtini) girininkijos 179 kvartale, 13 sklype.

U. K. padarytoje veikoje yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. l d., 182 str. l d. požymių.

Apelianto nuomone teismas, grąžindamas bylą prokurorui, ne tik kad neįvardino padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, bet ir spręsdamas, kad kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant BPK 219 str. reikalavimų, nekonstatavo, jog nėra galimybės šių trūkumą ištaisyti bylos teisminio nagrinėjimo metu.

Nutartyje perduoti bylą prokurorui teismas privalėjo nurodyti kokie konkretūs kaltinamojo akto turinio pažeidimai, išvardinti BPK 219 str., buvo padaryti ir pateikti motyvus kodėl teismas sprendžia, jog akto turinio negalima ištaisyti teisme, pašalinus pažeidimus, ir kokiu būdu nustatyti pažeidimai trukdo bylą nagrinėti teisme. Skundžiamoje 2013-05-16 nutartyje teismas apsiriboja tik nuoroda į kaltinamojo ir jo prašyme nurodytus motyvus, pripažindamas juos pagrįstais ir, pažeisdamas nešališkumo bei teismo nepriklausomumo principą, motyvus pateikia kaip savus. Teismo nutartyje minimame kaltinamojo ir jo gynėjo prašyme perduoti bylą prokurorui, išdėstyti argumentai dėl nusikalstamos veikos požymių buvimo ar nebuvimo kaltinamojo U. K. veikoje, yra imtinai įrodinėjimo dalykas ir teisminio įrodymų tyrimo stadijoje negali būti preziumuojamas ar konstatuojamas kaip galutinis. Prokurorės nuomone kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes pakanka nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, trumpai paminint esmines aplinkybes. Kaltinamajame akte su 2013-04-04 patikslintomis aplinkybėmis yra nurodytos visos esminės inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių aplinkybės, todėl jis atitinka BPK 219 str. kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus.

Skunde teigiama, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu ištyrus beveik visus įrodymus, teismas, nežinodamas kaltinamojo pozicijos dėl jam pareikšto kaltinimo, pažeisdamas nešališkumo principą, neišnaudojęs visų procesinių galimybių galimiems neaiškumams pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, priėmė nepagrįstą nutartį perduoti bylą prokurorui. 2013-05-16 Kauno apylinkės teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-240/2013 yra neteisėta, todėl naikintina.

Teismo posėdyje dalyvavęs kaltinamojo gynėjas prašė prokurorės skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės skundas atmetamas.

Susipažinęs su bylos medžiaga bei joje priimtais procesiniais dokumentais, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad 2013 m. gegužės 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Bylos parengimo nagrinėti teisme metu vienas iš sprendimų, kurį teismas, susipažinęs su baudžiamąja byla, gali priimti, yra bylos perdavimas prokurorui (BPK 232 str. 3 p.). Vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatomis, byla perduodama prokurorui tik tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011). Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinė nutartis Nr. 2K-556/2012).

U. K. kaltinamas (kaltinamajame akte, 2013-04-04 prokurorės prašyme nagrinėti kaltinimą su patikslintomis aplinkybėmis nurodoma - įtariamas, kas taip pat jau sudaro savarankišką pagrindą grąžinti kaltinamąjį aktą prokurorui) padaręs dvi nusikalstamas veikas: Pirma - laikė ir panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą - 2007-04-25 Pripažinimo tinkamu naudotis aktą Rekonstruoto gyvenamojo namo lAlp, lalp, 211 m, esančio (duomenys neskelbtini), t, y. padarė nusikalstamą veiką, kurios sudėties požymiai numatyti BK 300 str. 1 d.; Antra - apgaule savo naudai įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – statinius (stoginė, šiltnamis, stoginė, pirtis), stovinčius valstybinėje žemėje ir taip apgaule įgijo svetimą turtą; įgijo turtinę valdymo teisę teisę į nekilnojamąjį turtą – 0,009 ha valstybinės reikšmės miško žemę, esančią Kauno miškų (duomenys neskelbtini) girininkijoje, t. y. šiais savo veiksmais įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, kurios sudėties požymiai numatyti BK 182 str. 1 d.

Kaltinamajame akte, 2013-04-04 prokurorės prašyme nagrinėti pateiktą kaltinimą pagal patikslintas aplinkybes yra padaryta klaidų, kurios apriboja kaltinamjo galimybę gintis nuo tokio kaltinimo. Taip pat, nepaisant procesinių ydų ir klaidų, kurios jau savaime yra pakankamos grąžinti kaltinamąjį aktą, 2013-04-04 prašymą prokurorui, egzistuoja esminė kaltinimo yda - jo nekonkretumas ir esminiai prieštaravimai pačiame kaltinamajame akte, 2013-04-04 prokurorės prašyme nurodytoms bylos faktinėms aplinkybėms, turinčioms įtaką tinkamam veikų kvalifikavimui.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tokiu būdu, U. K. yra ribojama teisė pasinaudoti baudžiamajame įstatyme numatytu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutu, nes jis negali prisipažinti visiškai nepagrįstų ar nesuprantamų nusikalstamų veikų padaryme.

Sukčiavimas, kuo kaltinamas U. K., - tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtines prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimo objektyvieji požymiai -1) svetimo turto ar svetimos turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas - BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.

Prokurorė, kaltinamajame akte ir tikslindama kaltinimo aplinkybes, U. K. veiką kvalifikavo baudžiamuoju įstatymu neuždrausta ir visuomenei nepripažinta pavojinga veika, kad jis neteisėtai įgijo nuosavybės teisę į pastatus, kurie yra svetima nuosavybė ir neteisėtai įgijo turtinę valdymo teisę į nekilnojamąjį turtą - 0,09 ha, valstybinės reikšmės miško žemę. Iš tokių kaltinimų, kurie faktiškai turi būti nagrinėjami abu kartu yra visiškai neaišku į kieno nuosavybę pasikėsino kaltinamasis, kuo pasireiškė nuosavybės teisės įgijimas ar turto užvaldymas Jeigu manyti, kad minimi pastatai jau priklausė iki pripažinimo tinkamu naudotis akto suklastojimo ir panaudojimo, tam pačiam kaltinamajam, tai visiškai nesuprantamas nuosavo turto įgijimas apgaule. Sprendžiant turtinės valdymo teisės į valstybinės reikšmės miško žemę klausimą, kaltinime taip pat visiškai nedetalizuojama kokiu būdu ta valdymo teisė buvo įgyta. Kaip žinoma civilinėje teisėje yra žinoma daug valdymo formų – tai ir nuomos, panaudos pagrindu, nuosavybės pagrindu, įvairių sutarčių ar prievolių pagrindu ir pan. Gi patikslintame kaltinime prokurorė visiškai nedetalizuoja kokią konkrečią teisę kaltinamasis įgijo į miško žemę, ir ar ta žemė, būdama, kaip teigiama kaltinime, valstybinės reikšmės, yra valstybės ar kito asmens nuosavybė.

Įvertinus išdėstytą akivaizdu, kad tai dideli trūkumai kaltinamojo akto turinio prasme, neatspindintys BPK 219 str. keliamų reikalavimų, priešingai jis nėra surašytas itin kruopščiai, tokie esminiai trūkumai, kurių neįmanoma pašalinti teisiamojo posėdžio metu, neabejotinai sudaro kliūtis tinkamai, objektyviai ir išsamiai išspręsti asmens kaltumo, padarius nusikalstamą veiką, klausimą, tinkamai kvalifikuoti kaltinamojo padarytą veiką, pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (LR BPK 1 str.).

BPK 23 straipsnis taip pat įtvirtina bendruosius reikalavimus kaltinamajam aktui. Būtent kaltinamasis aktas yra baigiamasis ikiteisminio tyrimo dokumentas, kuris apibrėžia bylos nagrinėjimo tiek pirmos, tiek ir aukštesniųjų instancijų teismuose ribas; tais atvejais, kada kaltinamasis aktas, kaip šiuo atveju, yra surašytas neaiškiai ir netinkamai, tai reiškia ir teisės į gynybą pažeidimą.

Kaltinamajame akte nėra nurodyta aiškiai ir tiksliai kaip, kokiu būdu, kokiais juridinę reikšmę turinčiais dokumentais U. K. įgijo svetimą valdymo teisę, kam buvo padaryta materialinė žala, kas neteko turto, kas yra nukentėjusysis, t. y. nenurodyta inkriminuojamo nusikaltimo - 182 str. 1 d. - būtinų sudėties objektyviųjų požymių ir nusikaltimo padarymo mechanizmo. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad U. K. sukčiavimo būdu įgijo nuosavybės teisę į statinius, pastatytus už savo lėšas. 2013-04-04 prašyme iš esmės keičiasi nusikaltimo dalykas - be jokių sutarčių ar kitų juridinę reikšmę turinčių dokumentų pagrindu įgijo turtinę valdymo teisę į 0,09 ha valstybinės reikšmės miško plotą. Nuo tokio neapibrėžto kaltinimo kokybiškai, efektyviai gintis ar pasinaudoti baudžiamajame įstatyme numatytais atleidimo nuo atsakomybės institutais, visiškai neįmanoma.

Ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų teismui išspręsti asmens kaltumo, padarius nusikalstamą veiką, klausimą, per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, teisės į teisingą, teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-01-16 nutarimas). Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas kaltinimas, kuris ir nustato teisminio nagrinėjimo ribas (BPK 255 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio kaltinamojo akto bei prašymo prijungti ir nagrinėti U. K. pateiktą kaltinimą, priešingai nei nurodoma skunde, jie neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. U. K. pareikšto kaltinimo esmė kaltinamajame akte neatskleista, tinkamai neaprašyta, nenurodytos privalomai nurodytinos pagal LR BPK 219 str. 3 p.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai, kurių negalima būtų pašalinti bylą nagrinėjant teisme, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta ji paliekama galioti, o prokurorės skundas jame nurodytais motyvais atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.