- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-25
- Bylos Nr.
- e2A-251-430/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10328-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- I. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu, vienasmeniškai,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo?civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo iš atsakovės I. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės I. J. 978,09 Eur žalos atlyginimo sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 22 Eur žyminį mokestį ir 447,70 Eur už ieškinio parengimą.
2. Ieškovė nurodė, kad ADB „Gjensidige“ ir draudėja R. S. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 16 d. iki 2025 m. vasario 5 d. buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 16 d. buvo užlietas draudėjai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užliejimas įvyko iš viršuje esančio buto (duomenys neskelbtini). Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl turto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo 978,09 Eur dydžio draudimo išmoką. Dėl užliejimo metu padarytos žalos draudėjos turtui yra atsakinga atsakovė, kuri nuosavybės teise yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmokas (atlyginusi žalą), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė I. J. pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodė, kad nuo pat pradžių geranoriškai bendravo su ADB „Gjensidige“ draudimo atstovu, kuris paaiškino, kad šiuo metu daromas žalos vertinimas ir kai turės galutinę informaciją informuos. Sulaukė tik pranešimo iš teismo dėl atsiliepimo pateikimo, po ko ji sumokėjo 978,09 Eur. Susisiekus su draudimo įmonės atstovais, šie nurodė, kad siuntė jai tris registruotus laiškus 2024 m. kovo – balandžio mėnesiais, iš kurių nė vienas neįteiktas pasirašytinai. Atsakovė laiškų negavo. Draudimo atstovui buvo paaiškina, kad šiame bute ji negyvena, nurodė savo faktinį gyvenamąjį adresą bei mobilaus telefono numerį. Nesutinka su ieškovės prašymu priteisti 22 Eur žyminį mokestį ir 447,70 Eur už ieškinio parengimą
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 978,09 Eur, bei pateikė ieškovei bei teismui operacijos duomenis apie pavedimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 978,09 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo atmestinas.
6. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors ieškinys atmestas, tačiau šią aplinkybę nulėmė tai, kad iškėlus bylą teisme atsakovė skolą ieškovei padengė. Taip pat nustatęs, kad atsakovė būtų susimokėjusi skolą iki teisminio proceso, domėjosi apie padarytą žalą anksčiau, paliko ieškovei savo kontaktinius duomenis, nurodė draudimo atstovams savo faktinį gyvenamosios vietos adresą, paaiškino, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), ji negyvena, tačiau nepaisant to ieškovė dokumentus siuntė adresu, kuriuo atsakovė negyvena, teismas vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovei iš atsakovės 469,70 Eur bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria nepriteistos bylinėjimosi išlaidos ir priimti naują sprendimą – priteisiant bylinėjimosi išlaidas (t.y. 447,70 Eur už ieškinio parengimą ir 22 Eur žyminio mokesčio) bei priteisti 348,48 Eur už šio apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė būtų susimokėjusi skolą iki teisminio proceso. Tai, jog atsakovė būtų atlyginusi žalą, nurodo tik ji pati. Nėra pateikta duomenų, įrodymų, kurie patvirtintų šiuos atsakovės teiginius.
7.2. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė buvo informavusi apeliantę (ieškovę) apie savo faktinės gyvenamosios vietos adresą, ar kad būtų palikusi savo kontaktinius duomenis. Taigi, teismas, skundžiamame sprendime, iš esmės vadovavosi vien tik atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kurių pati atsakovė (apart išsakytos pozicijos) niekaip nepagrindžia.
Atsiliepimas
7.3. Atsakovė, atsiliepime į ieškinį nurodo, kad apie įvykį sužinojo radusi pašto dėžutėje ADB ,,Gjensidige" dokumentą (t.y. pranešimą apie įvykį), tačiau teigia, kad apeliantės (ieškovės) siųstų pretenzijų negavo. Tiek pranešimas apie įvykį, tiek pretenzija buvo siunčiami tuo pačiu adresu (t.y. (duomenys neskelbtini)). Aplinkybė, kad atsakovė pranešimą apie įvykį rado pašto dėžutėje, patvirtina faktą, kad nors ji šiuo adresu negyvena, tačiau vis tik lankosi šiame bute, tikrina pašto dėžutę. Taigi, jai buvo žinoma, kad iš jai nuosavybės teise priklausančio buto įvyko apliejimas. Atsakovė būdama 8 buto savininkė, žinodama ir suprasdama, kad yra atsakinga dėl apliejimo ir jo metu kilusių padarinių, turėjo pati domėtis įvykiu, klausti jos bute gyvenančių asmenų ar negavo jokių pranešimų dėl žalos atlyginimo, paprašyti jų patikrinti pašto dėžutę. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgdamas į tai, netinkamai įvertino visas šias aplinkybes, klaidingai konstatavo, jog Ieškovės (apeliantės) naudai nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos.
7.4. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad apliejimas įvyko iš jai priklausančio buto, neneigia savo pareigos minėtą žalą atlyginti (ir ją atlygino). Tačiau, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą bei patirti bylinėjimosi išlaidas, kadangi atsakovė žalą atlygino tik gavus ieškinį (t.y. 2024-09-19), nors buvo siųstos pretenzijos. Atsakovė ieškinį pripažino sumokėdama žalą. Pabrėžtina, kad teismas, skundžiamame sprendime, netinkamai įvertino šią aplinkybę. Jeigu atsakovė būtų labiau domėjusi dėl savo pareigos atlyginti žalą, tuomet ieškovei nebūtų kilęs pagrindas kreiptis į teismą dėl civilinės bylos inicijavimo. Dėl to nebūtų kilusios ir ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurių suma yra 469,70 Eur. Be to, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra mažesnės už pagal Rekomendacijas nustatytą galimą maksimalią sumą. Taigi, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka civilinės bylos sudėtingumą ir reikalaujamų žinių lygį, ieškovė bylinėjimosi išlaidomis nepiktnaudžiavo.
8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovė neturi jokių pagrįstų įrodymų pagrindžiančių jos argumentus, todėl iš ieškovės turi būti pareikalauti ir pateikti įrodymai iš Lietuvos paštas - siųstų atsakovei trijų registruotų laiškų su parašais, kad juos priėmė, kopijos. Atsakovė pažymi, kad pašto dėžutė yra tvarkinga ir rakinama ir niekada jokie dokumentai, spauda nėra dingę. Iš trijų laiškų, bent vienas tikrai būtų buvęs. Taip pat bendrovė pokalbio telefonu metu patvirtino, kad neturi jokio atsakovės pasirašyto dokumento. Atsakant į ieškovės kaltinimus, kad atsakovė nesidomėjo įvykiu – netiesa. Iš karto po apliejimo atsakovė geranoriškai kalbėjo su nukentėjusiąją R. S. (butas 8 a.), kuri atsakė, kad „turi buto draudimą už kurį moka ir į jokias kitas kalbas nėjo“. Taip pat, atsakovė, 2024 m. vasario mėn. gavusi pranešimą iš ADB „Gjensidige“ susisiekė su bendrove. Jų atstovo buvo paaiškinta, kad vyksta nuostolio žalos vertinimas ir „liepė laukti“. Iš telekomunikacijų bendrovės TELE2 skambučio įrodymo atsakovė pateikti negali, nes daviniai laikomi tik 6 mėn.
8.2. Iš anksto žinant, kad vyks tokie negražūs dalykai su ADB „Gjensidige“ atsakovė būtų rinkusi visus įrodymus, pokalbių įrašus ir kt.
8.3. Nesutinka su ieškovės pašymu priteisti 22 Eur žyminį mokestį ir 447,70 Eur už ieškinio parengimą, kadangi ADB „Gjensidige“ neatliko pareigos atsakovę informuoti. Taip pat nėra aišku, kodėl advokato R. PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma 348,48 EUR suma, o iš atsakovės reikalaujama 447,70 EUR suma ieškinio parengimui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
12. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles nustato CPK 93 straipsnis. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį motyvuodamas tuo, kad iškėlus bylą teisme atsakovė skolą ieškovei padengė, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė dokumentus atsakovei siuntė adresu, kuriuo atsakovė negyvena bei atsakovės teiginius, kad atsakovė būtų susimokėjusi skolą iki teisminio proceso, domėjosi apie padarytą žalą anksčiau, paliko ieškovei savo kontaktinius duomenis, teismas nepriteisė ieškovei iš atsakovės 469,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
14. Apeliantė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą motyvuodama tuo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė buvo informavusi apeliantę (ieškovę) apie savo faktinės gyvenamosios vietos adresą, ar kad būtų palikusi savo kontaktinius duomenis. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, į tai, kad atsakovė pranešimą apie įvykį rado pašto dėžutėje, kas patvirtina faktą, kad nors ji šiuo adresu negyvena, tačiau vis tik lankosi šiame bute, tikrina pašto dėžutę, todėl turėjo pati domėtis įvykiu, klausti jos bute gyvenančių asmenų ar negavo jokių pranešimų dėl žalos atlyginimo, paprašyti jų patikrinti pašto dėžutę. Tokiu atveju ieškovei nebūtų kilęs pagrindas kreiptis į teismą dėl civilinės bylos inicijavimo. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais apeliantės argumentais.
15. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtį – teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Aiškindamas CPK 93 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas).
16. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 978,09 Eur, t.y. po kreipimosi į teismą atsakovė patenkino ieškovės ieškinio reikalavimą, Taigi, nors formaliai pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinys atmestas, tačiau materialine prasme vertintina, kad ieškovė yra bylą laimėjusi šalis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisus jokios dalies ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, buvo paneigta ieškovės teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad yra teisinis pagrindas skundžiamą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pakeisti.
17. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023, 45 punktas). Tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nulemtų visišką šaliai pagrįstai priklausančios piniginės kompensacijos netekimą, teismai taip pat turi taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022, 39 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023, 51 punktas).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl sąžiningo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei, svarbu įvertinti aplinkybę, ar byloje iš tiesų nėra įrodymų patvirtinančių atsakovės dėstomas aplinkybes, kad ji aktyviai domėjosi draudiminiu įvykiu. Atkreiptinas dėmesys, jog draudiminis įvykis įvyko 2024 m. vasario 16 d., tuo tarpu su ieškiniu į teismą ieškovė kreipėsi 2024 m. rugpjūčio 20 d., t.y. praėjus pusei metų. Atsakovė pripažįsta, kad apie draudiminį įvykį sužinojo pašto dėžutėje radusi ADB ,,Gjensidige" dokumentą Nr.1, kuris buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini). Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė taip pat nurodo, kad minėtu adresu pašto dėžutė yra tvarkinga ir rakinama ir niekada jokie dokumentai, spauda nėra dingę. Taigi, sutiktina su apeliantės argumentais, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad nors šiuo adresu atsakovė negyvena, tačiau tikrina pašto dėžutę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė žinodama, jog yra atsakinga už žemiau esančio buto užliejimą ir tai, kad nukentėjusioji turi buto draudimą, turėdama 2024 m. vasario 21 d. ADB ,,Gjensidige" pranešimą dėl įvykio, ilgiau nei pusę metų nesikreipdama į draudiką, nedėjo pakankamai pastangų domėtis žalos atlyginimo eiga, siekiant išvengti teisminio proceso. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė į bylą nepateikė pranešimų atsakovei išsiuntimą patvirtinančių dokumentų. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būdama savo srities profesionalė, siekdama išvengti teisminio nagrinėjimo ir bylinėjimosi išlaidų ėmėsi papildomų priemonių įteikti dokumentus atsakovei, sužinoti deklaruotą atsakovės gyvenamosios vietos adresą ar kt.
19. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į nurodytų argumentų visumą, šalių pastangas komunikuoti iki bylos iškėlimo ir išvengti teisminio nagrinėjimo, priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos sprendžia, jog ieškovei priteistina pusė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą ir žyminį mokestį. Teismo vertinimu, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nagrinėjamos bylos atveju laikytinas sąžiningu, išlaikančiu abiejų šalių interesų pusiausvyrą, kartu nepaneigiančiu ieškovės teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
20. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas iš dalies, priteisiant ieškovei 234,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme už ieškinio parengimą ir žyminį mokestį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
21. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
22. Ieškovė prašo priteisti 348,48 Eur už šio apeliacinio skundo parengimą.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdami teisinės pagalbos išlaidų dydžio pagrįstumą, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinės bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
24. Rekomendacijų 8.10 punkte numatyta, kad rekomenduojamo priteisti maksimalus užmokesčio dydžio už apeliacinį skundą, kai advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme koeficientas yra 1,7. Apeliacinis skundas surašytas 2024 m. lapkričio 11 d. Bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2024 m. II ketvirtį buvo 2196,4 Eur, taigi ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytos sumos, yra pagrįstos.
25. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas 50 proc. apimtyje, ieškovei iš atsakovės priteistina 174,24 Eur teisinės pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
„Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ iš atsakovės I. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 234,85 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų“.
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ iš atsakovės I. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 174,24 Eur (šimtą septyniasdešimt keturis eurus, 24 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.