Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-23 · Civilinė byla Nr. e2S-619-340/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-23
Bylos Nr.
e2S-619-340/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20124-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
A. Ž.
Ieškovas
UAB „Penkių kontinentų“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-619-340/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20124-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Penkių kontinentų“ investicijos ieškinį atsakovui A. Ž. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Penkių kontinentų“ investicijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. Ž. 10 441,67 Eur skolą, 2 594,11 Eur palūkanas, 380,08 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (per klaidą nurodyta (duomenys neskelbtini), dėl to, kad atsakovas gali realizuoti šį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-24 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui A. Ž. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuoto turto perleidimą, įkeitimą ar kitokį nuosavybės teisių suvaržymą, turto vertės mažinimą.Teismas, įvertinęs ieškinio sumos dydį (13 415,86 Eur), aplinkybę, kad atsakovas yra fizinis asmuo, bei tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo turimą turtą, išskyrus prašomą areštuoti butą, sprendė, jog vien ieškinio sumos dydis suponuoja pakankamą pagrindą taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad išvadą apie prastą atsakovo finansinę padėtį pagrindžia ir duomenys gauti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, iš kurių matyti, kad atsakovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „KENIG-GROUP“ ir jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį siekia apie 48,14 Eur, taip pat atsakovas verčiasi individualia veikla, tačiau duomenų apie iš šios veiklos gaunamas pajamas nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-24 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Penkių kontinentų“ investicijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovas dirba ne tik UAB „Kenig – Group“, bet taip pat verčiasi ir individualia veikla. Iš šios veiklos gaunamos pajamos 2016 metais siekė apie 40 000 Eur. Atsakovo finansinė padėtis yra gera ir jis sugebėtų grąžinti susidariusį įsiskolinimą, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Ieškovas UAB „Penkių kontinentų“ investicijos atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-242-178/2016). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Dėl preliminaraus ieškinio vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas; tačiau tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1563-302/2016; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014;). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).Nagrinėjamu atveju ieškovo pateikto ieškinio forma ir turinys nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo metu atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, ieškovas ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, taip pat pridėjo įrodymus šioms aplinkybėms pagrįsti, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju, įvertinus byloje pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovo ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas 2017-08-24 nutartimi patvirtino tarp ieškovo UAB „Penkių kontinentų“ investicijos ir atsakovo A. Ž. 2017-08-21 sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-26703-987/2017 pagal ieškovo UAB „Penkių kontinentų“ investicijos ieškinį atsakovui A. Ž. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo nutraukė. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Iš nutarties turinio matyti, jog pats atsakovas taikos sutartimi patvirtino ir pripažino, kad yra skolingas ieškovui ieškiniu reikalaujamą sumą, taikos sutartimi šalys taip pat susitarė dėl skolos grąžinimo dalimis pagal Taikos sutarties 1 priede nurodytą grafiką ir jame nurodytomis sąlygomis bei tvarka. Taigi, ši aplinkybė taip pat patvirtina, jog ieškovas ieškiniu reiškė pagrįstus reikalavimus. Dėl grėsmės galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013 ir kt.). Kita vertus, prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi išnagrinėti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam yra didelė ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-27 nutartis c.b. Nr. 2-920/2008; 2009-04-16 nutartis c.b. Nr. 2-447/2009). Atsakovas gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį. Tai gali būti duomenys iš viešųjų registrų, kredito įstaigų apie turimą turtą (lėšas), duomenys apie gaunamas pajamas ir kt. Nagrinėjamu atveju apeliantas, siekdamas jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pateikė teismui individualios veiklos pajamų deklaraciją už 2016 metų mokestinį laikotarpį, kuri, apelianto manymu, paneigia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei patvirtina, kad reikalavimo suma – 13 415,86 Eur, jam, kaip fiziniam asmeniui, pagal pajamas, gautas iš individualios veiklos, nėra didelė.Pažymėtina, jog iš atsakovo pateiktos deklaracijos apie individualios veiklos pajamas per 2016 metų mokestinį laikotarpį matyti, jog iš šios veiklos gautos pajamos 2016 metais sudarė 40 100 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateikta deklaracija apie gautas pajamas nėra pakankamas įrodymas, iš kurio būtų galima daryti neginčijamą išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, o ieškinio suma atsakovui nėra didelė. Atsakovas nepateikė teismui duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo realiai turimas lėšas (pvz. banko sąskaitų išrašų apie banko sąskaitose turimas lėšas). Taip pat atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo turimą turtą (nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, kitus vertingus kilnojamuosius daiktus), kuris būtų pakankamas ieškovo interesams užtikrinti. Taigi, apeliantas nepaneigė prezumpcijos dėl didelės reikalavimo sumos ir būtinumo užtikrinti pareikštą reikalavimą, ką galėjo padaryti pateikęs išsamius duomenis apie savo turtinę padėtį (CPK 12 str. 178 str., 338 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepagrįstai, atmetami kaip neįrodyti.Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-24 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė