- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- e2S-619-324/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- V. B., G. B.
- Trečiasis asmuo
- Swedbank, R. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje e2-745-848/2019 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovams V. B., G. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų bei sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, dalyvaujant tretiesiems asmenims Swedbank, AB, R. M., institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikinąją atsakovo ir nepilnamečių dukterų K. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: 1) atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kas antrą kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo pirmojo mėnesio savaitgalio po teismo procesinio sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 20.00 val.; 2) atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvieną savaitę, ketvirtadienį, iš karto po pamokų ir/ar papildomo ugdymo užsiėmimų, paimant vaikus iš ugdymo įstaigų, ir sekančią dieną, iki užsiėmimų pradžios grąžinant vaikus į jų ugdymo įstaigą; 3) atsakovas dalyvaus nepilnamečių vaikų auklėjime, o ieškovė D. B. nedarys atsakovui kliūčių bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir matytis su jais, atsakovui ieškovę telefonu ir/ar trumpąja SMS žinute informuojant apie susitikimo su vaikais datą ir laiką ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas iki numatomo su vaikais susitikimo.
2. Nurodė, kad nepilnametės dukros šiuo metu gyvena su motina (ieškove), kuri nesudaro tinkamų sąlygų atsakovo ir dukrų bendravimui, taip pažeisdama dukrų esminius interesus palaikyti nuolatinį ryšį su abiem tėvais.
Atsiliepimas
3. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašė atmesti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. atsakovo laikinos bendravimo tvarkos nustatymo su dukterimis. Nurodė, kad atsakovui nėra trukdoma bendrauti su dukromis, o tokio pobūdžio prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra netikslingos ir perteklinės. Nustatant atsakovui laikiną bendravimo tvarką, yra atsižvelgiama tik į jo interesus, bet ne į nepilnamečių dukrų. Jeigu teismas spręstų, kad reikalinga nustatyti laikiną bendravimo tvarką, ieškovė prašo nustatyti jos siūlomą: atsakovas su nepilnametėmis dukromis bendrauja kas antrą kalendorinio mėnesio savaitgalį, paimdamas jas iš vaikų gyvenamosios ar kitos sutartos buvimo vietos šeštadienį 10:00 val. ir grąžindamas dukras į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą sekmadienį iki 18:00 val.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatė laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų K. B. ir K. B. bendravimo tvarką: 1) atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kas antrą kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo pirmojo mėnesio savaitgalio po teismo procesinio sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val.; 2) atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvieną savaitę, ketvirtadienį, iš karto po pamokų ir/ar papildomo ugdymo užsiėmimų paimant vaikus iš ugdymo įstaigų ir sekančią dieną iki užsiėmimų pradžios grąžinant vaikus į jų ugdymo įstaigą. Nutartį leido vykdyti skubiai, kitą ieškovės ir atsakovo prašymų dalį atmetė.
5. Nustatė, kad byloje nėra pateikta jokių objektyviai pagrįstų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovas pažeidinėtų vaikų interesus, darytų jiems neigiamą įtaką, dėl ko bendravimas su vaikais turėtų būti apribotas. Ieškovė neįrodė, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka pažeis šalių nepilnamečių vaikų interesus. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovo bendravimas su nepilnametėmis dukromis kiekvienos savaitės ketvirtadienį yra neprotingas ir neatitinka jų interesų, nes dukroms nuolatos su savimi reikės nešiotis atsarginius drabužius, vadovėlius, papildomų užsiėmimų įrangą, kadangi atsakovas atsiliepime nurodė, jog namų darbų atlikimui pasiims reikiamus vadovėlius, pratybas ir papildomas užduotis, savo namuose turės dukroms papildomus rūbus ir kitas reikiamas priemones jų pasiruošimui į mokyklą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį, panaikinant jos dalį, pagal kurią atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvieną savaitę, ketvirtadienį, iš karto po pamokų ir/ar papildomo ugdymo užsiėmimų, paimant vaikus iš ugdymo įstaigų, ir sekančią dieną iki užsiėmimų pradžios grąžinti vaikus į jų ugdymo įstaigą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismo nustatyta laikina nepilnamečių dukrų ir atsakovo bendravimo tvarka pažeidžia vaikų interesus, neatitinka jų poreikių ir yra negalima. Kiekvienos savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį dukrų užsiėmimai trunka iki 18 val., po kurių jos turi pasiruošti kitai mokslo dienai. Jei atsakovas ir pasirūpins dukrų atsarginiais drabužiais, papildomais vadovėliais, dukrų nakvojimas kitoje vietoje sutrikdys jų normalų įprastinį ritmą.
1.2. Nesklandumų tarp ieškovės ir atsakovo dėl dukrų bendravimo iš esmės kyla tik dėl atsakovo netinkamų veiksmų. Atsakovas, norėdamas bendrauti su dukromis šventiniu laikotarpiu ar kitą dieną, ieškovę informuoja tik iš vakaro, dėl to ne visada įmanoma užtikrinti jų bendravimą. Atsakovas nepagrįstai ieškovę kaltina nesuteikus galimybės bendrauti. Ieškovė 2018 m. gruodžio mėnesį su dukromis išvyko į užsienį atostogoms, apie kurias atsakovas žinojo iš anksto. Per visą gruodžio mėnesį atsakovas bendrauti su dukromis norą išreiškė tik tris kartus, nors jam buvo suteiktos visos galimybės.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovė nurodo, kad dukros pirmadieniais ir ketvirtadieniais po pamokų lanko šokių būrelį „Gatvės šokiai“ bei kad vaikų užsiėmimai minėtomis dienomis trunka iki 18 val. Atsakovo manymu, į papildomus „Gatvės šokių“ užsiėmimus dukros yra užrašytos dirbtinai, jau po paskelbtos teismo nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Į minėtus užsiėmimus dukros nėjo iki 2018 m. lapkričio 25 d. bei, atsakovo žiniomis, visą gruodžio mėnesį. Pačios dukros pripažino, kad užsiėmimą „Gatvės šokiai“ jos lankė vieną kartą sausio mėnesį.
2.2. Atsakovas visada dukroms padėdavo paruošti namų darbus, jas suruošdavo į mokyklą, tuo tarpu ieškovė į atliekamus namų darbus žiūri atsainiai. Dukros nepatirs jokių papildomų rūpesčių ar sunkumų, kai atsakovas jas paims ketvirtadienį po pamokų ar po papildomų užsiėmimų ir grąžins jas penktadienį iki užsiėmimų pradžios į ugdymo įstaigą. Atsakovo pasiruošimą pasiimti dukras ketvirtadieniais pagrindžia faktas, kad atsakovo darbovietėse yra sudarytas ir patvirtintas darbo grafikas, pagal kurį ketvirtadienį atsakovas dirba trumpiau.
2.3. Nesutinka, kad dukros miegos ne įprastoje vietoje, kas trikdys jų rimtį mokslo dienomis. Dukros miegos gerai žinomoje ir įprastoje vietoje, kurioje jos gyveno nuo gimimo ir užaugo. Dukros yra sakę, kad joms patinka būti šioje aplinkoje.
2.4. Nesutinka, kad nededa pastangų bendrauti su dukromis. Ieškovė pati trukdo jam su dukromis matytis. Apie ieškovės planus su jomis išvykti į užsienį atostogų atsakovas nieko nežinojo. Jis domisi dukrų gyvenimu, apie jas klausinėja ieškovės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą laikiną atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
9. Apeliacinio proceso metu apeliantė pateikė naujus įrodymus – dukrų raštus, garso įrašą su stenograma, sms susirašinėjimus, dukrų užsiėmimo tvarkaraščius. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam klausimo išnagrinėjimui įrodymai priimtini.
10. Pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
12. Apeliantė pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia tuo, kad nustatyta laikina nepilnamečių dukrų ir atsakovo bendravimo tvarka pažeidžia vaikų interesus, neatitinka jų poreikių ir yra negalima, kadangi kiekvienos savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį dukrų užsiėmimai trunka iki 18 val., po kurių jos turi pasiruošti kitai mokslo dienai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada apie nebuvimą pagrindų, dėl kurių tėvo bendravimas su vaikais turėtų būti apribotas.
13. Apeliantė tik atskirajame skunde nurodė, kad dukterys ketvirtadienį lanko papildomus užsiėmimus. To ji neteigė atsiliepimuose į priešieškinį ir į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (6 t., b. l. 111-120), todėl sutiktina su atsakovu dėl galimo papildomų užsiėmimų sumanymo siekiant apriboti jo teisę matytis su vaikais. Kita vertus, ši aplinkybė nepaneigia atsakovo galimybių pasiimti dukteris po užsiėmimų ir tinkamai jomis pasirūpinti. Vaikai nėra mažyliai (dešimties ir aštuonerių metų amžiaus), todėl apeliantės argumentai apie jiems neįprastos aplinkos poveikį tėvo namuose atmestini kaip nepagrįsti, deklaratyvūs. Apeliacinės instancijos teismas nevertina į bylą pateiktų šalių vaikų raštų (7 t., b. l. 21-22), nes šioje bylos proceso stadijoje negalima nuspręsti, ar juose nurodyta nuomonė nėra įtakota apeliantės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, išklausyti vaikus, sugebančius išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti jų norus (CK 3.177 straipsnis). Nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus iki teismo sprendimo priėmimo, todėl detali visų įrodymų analizė sprendžiant šį klausimą nėra galima.
14. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
15. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nustatant bendravimo tvarką tarp skyrium gyvenančių tėvų ir vaikų, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.