Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1071-253/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Neste Lietuva“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje ginčas kilo dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo nesant esminio pažeidimo, restitucijos taikymo ir skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto.

1) priteisti iš atsakovo V. S. 273 968 Lt skolą, nukreipiant priteistos sumos išieškojimą iš įkeisto turto, t. y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);

teismui nutarus netenkinti nurodyto reikalavimo – pripažinti, kad šalių sudarytos Privataus žemės sklypo nuomos ir terminuoto užstatymo teisės suteikimo sutartys (toliau ir Nuomos sutartys) nutrauktos ieškovo iniciatyva nuo 2011 m. gegužės 26 d. (Nuomos sutarčių 6.3. punktas, CK 6.217 straipsnio 5 dalis) ir pripažinti ieškovui teisę į atsakovą dėl 273 968 Lt nepanaudoto avanso grąžinimo;

2) įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti iš ieškovo pagal perdavimo priėmimo aktus nutrauktomis Nuomos sutartimis suteiktus žemės sklypus;

3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas paaiškino, kad 2006 m. liepos 20 d. ir 2007 m. birželio 11 d. su atsakovu sudarė Nuomos sutartis, kuriomis atsakovas ieškovui iki 2026 m. gegužės 30 d. išnuomojo du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Vieną iš šių sklypų ieškovas išsinuomojo degalinės statybai, o kitą – įvažiavimui į degalinę įrengti. Atsakovo įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas vieno iš sklypų hipoteka. Dėl užtrukusio sklypų detaliojo plano rengimo, pasikeitusios situacijos degalų rinkoje ir atsakovo atsisakymo peržiūrėti Nuomos sutarčių sąlygas, ieškovas vienašališkai Nuomos sutartis nutraukė nuo 2011 m. gegužės 26 d., apie tai atsakovą įspėjęs iš anksto prieš 6 mėnesius. Teisė ieškovui nutraukti Nuomos sutartis tokia tvarka buvo nustatyta Nuomos sutarčių 6.3. punkte. Po Nuomos sutarčių nutraukimo atsakovui atsirado prievolė grąžinti ieškovui pastarojo sumokėtą avansą (373 968 Lt) iš jo atėmus 50 000 Lt kompensacijas pagal abi Nuomos sutartis, t. y. 273 968 Lt (Nuomos sutarčių 6.3. punktas).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo ieškovui 273 968 Lt skolą, nukreipiant priteistos sumos išieškojimą iš įkeisto turto – į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); taip pat priteisė iš atsakovo ieškovui 4 000 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 6 911 Lt žyminio mokesčio.

Teismas nurodė, kad Nuomos sutarčių nuostatos suteikė šalims galimybę vienašališkai nutraukti sutartis net ir nesant jų pažeidimų, tačiau apie sutarčių nutraukimą iš anksto įspėjus sutartyse nustatytais terminais. Nuomos sutartis ieškovas nutraukė laikydamasis jose nustatytos tvarkos, todėl atsakovas turi prievolę grąžinti ieškovui pastarojo sumokėtą avansą (Nuomos sutarčių 6.3. punktas). Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovo reikalavimai dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjų nebuvo tenkinti, bylos nagrinėjimui reikšmės neturi, nes tarp šalių yra kilęs ginčas dėl teisės (CPK 560 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės remtis apskųsto teismo sprendimo priėmimo metu negaliojusia CPK 560 straipsnio 1 dalimi. Teismas turėjo bylą nutraukti ir ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos (CK 4.192 straipsnis), t. y. nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo.

2. Faktą, kad Nuomos sutartys nėra nutrauktos, galioja ir turi būti vykdomos, patvirtina Klaipėdos apygardos teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2S-436-159/2012 ir Nr. 2S-32-513/2012, kuriomis konstatuota, kad ieškovas nėra nutraukęs Nuomos sutarčių. Tai, kad Nuomos sutarčių ieškovas nenutraukė, patvirtina ir ieškovo veiksmai, t. y. jis nesumokėjo atsakovui kompensacijos už sutarčių nutraukimą ir gyventojų pajamų mokesčio Valstybinei mokesčių inspekcijai. Be to, Nuomos sutartys galėjo būti nutrauktos tik laikantis notarinės tvarkos, ir tą patvirtina ne tik sutarčių sąlygos, bet ir VĮ Registrų centro veiksmai atsisakant išregistruoti sutartis.

3. Apeliantas pažymi, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog ieškovas neatliko veiksmų statybos leidimo gavimui, nors tokia jo pareiga vėliausiai atsirado nuo 2010 m. kovo 19 d. Toks ieškovo neveikimas turėjo būti įvertintas atsižvelgiant į Nuomos sutarčių sąlygas, nustatančias pareigos mokėti nuomos mokestį atsiradimo momentą. Kadangi dalį avanso – 59 605,20 Lt gyventojų pajamų mokestį, ieškovas sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai už apeliantą, teismas turėjo šią sumą išskirti bei nurodyti, kad ją turi susigrąžinti pats ieškovas, kreipdamasis į mokesčių inspekciją. Be to, teismas hipoteka užtikrintos prievolės dydį turėjo mažinti 15 000 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, kurią ieškovas, nutraukęs Nuomos sutartis, turėjo sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka jo atžvilgiu. Teisėjos šališkumą patvirtina jos veiksmai atsisakant priimti priešieškinį, netenkinant apelianto prašymo dėl liudytojo apklausos ir apeliantui nepalankaus teismo sprendimo priėmimas.

5. Paskirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas savo reikalavimus galėjo patenkinti iš hipoteka įkeisto turto nesikreipiant į teismą. Tokiu atveju ieškovo išlaidos už notaro veiksmų atlikimą būtų buvusios 547,94 Lt. Taigi ieškovui vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais negalėjo būti priteista daugiau nei 547,94 Lt bylinėjimosi išlaidų. Be to, teismas iš apelianto priteisė 432 Lt per daug žyminio mokesčio – už ieškinį turėjo būti sumokėtas 6 479 Lt, bet ne 6 911 Lt dydžio mokestis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Neste Lietuva“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ginčo teisenos tvarka, nes tarp šalių yra kilęs ginčas dėl teisės, t. y. Nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo. Apelianto minimose Klaipėdos apygardos teismo nutartyse teismas pasakė, kad trūksta duomenų padaryti išvadai dėl Nuomos sutarčių nutraukimo, tačiau nenustatė Nuomos sutartis nesant nutrauktomis. Todėl nagrinėjamu atveju prejudicinių faktų taisyklė netaikytina. Aplinkybę, kad Nuomos sutartys yra nutrauktos, patvirtina pateikti įrodymai apie pranešimų dėl sutarčių nutraukimo įteikimą apeliantui. Manydamas, kad ieškovas, nutraukęs Nuomos sutartis, turėtų sumokėti 100 000 Lt dydžio netesybas, apeliantas turi teisę reikalauti šią sumą priteisti bendra ginčo teisenos tvarka. Apelianto teiginiai dėl teisėjos šališkumo yra deklaratyvūs bei nepagrįsti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimą civilinėje V. R. v. N. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Apeliacinio proceso ribas – aspektus, kuriais tikrinamas apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nustato apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai (CPK 320 straipsnis). Vykdydamas apeliacijos funkciją, apeliacinės instancijos teismas ne tik pasisako dėl to, kaip turėtų būti aiškinamos ir taikomos teisės normos, bet ir pakartotinai apeliacinio proceso ribose nustatinėja bylai reikšmingus faktus.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas kvestionuojamas keliais pagrindais: pirma, netinkamu proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto tvarką ir sąlygas, taikymu, antra, klaidingu faktinių aplinkybių dėl Nuomos sutarties vienašalio nutraukimo vertinimu, trečia, neteisingu apelianto prievolės ieškovui nustatymu, ketvirta, faktu, jog bylą išnagrinėjo šališka teisėja, t. y. neteisėtos sudėties teismas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nurodyti klausimai sudaro šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką.

Dėl vienašalio sutarties nutraukimo fakto, skolos išieškojimo iš hipotekos objekto ir bylos nutraukimo

Sutarčių teisė grindžiama pacta sunt servanda principu, reiškiančiu, kad sutarčių privalu laikytis – šalims teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutartiniai santykiai grindžiami sutarties laisvės principu, leidžiančiu šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Taigi šalys gali susitarti ne tik dėl sutarčių vykdymo, bet ir pakeitimo bei nutraukimo sąlygų, tvarkos bei teisinių pasekmių (CK 6.125 straipsnis, 6.217 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant ginčus dėl to, ar sutarties vienašalis nutraukimas yra teisėtas, tuo atveju, jeigu sutartis nutraukta joje numatytu atveju ir tvarka, tokio veiksmo teisėtumas nėra vertinamas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kvalifikuojančius požymius, tačiau apsiribojama patikrinimu, ar nurodytas veiksmas atliktas nepažeidžiant sutartyje nustatytų sąlygų (materialiųjų ir procedūrinių).

Nustatyta, kad ieškovas ir apeliantas 2006 m. liepos 20 d. sudarė Privataus žemės sklypo nuomos ir terminuoto užstatymo teisės suteikimo sutartį (t. 1, b. l. 5-16), o 2007 m. birželio 11 d. Privataus žemės sklypo dalies nuomos ir terminuoto užstatymo teisės suteikimo sutartį (t. 1, b. l. 30-43), pagal kurias apeliantas išnuomojo ieškovui iki 2026 m. gegužės 30 d. žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarčių 6.3. punktuose buvo nustatyta vienoda sąlyga, suteikianti ieškovui, kaip nuomininkui, teisę vienašališkai nutraukti sutartis be jokios priežasties, jeigu apie tai apeliantui pranešama raštu prieš šešis mėnesius ir už kiekvienos sutarties nutraukimą ieškovas apeliantui sumoka 50 000 Lt dydžio kompensaciją. Ieškovui nutraukus Nuomos sutartis jų 6.3. punkte nustatyta tvarka, apeliantas įsipareigojo grąžinti neišnaudotus avansus. Iš nurodyto aišku, kad šalys susitarė suteikti ieškovui teisę vienašališkai nutraukti Nuomos sutartis dėl bet kokių priežasčių, įskaitant ir tas, kurios nėra siejamos su apelianto įsipareigojimų pažeidimu, su sąlyga, kad apie jų nutraukimą apeliantas bus informuotas raštu ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki sutarčių nutraukimo (CK 6.193 straipsnis).

Ieškovas 2010 m. lapkričio 12 d. Pranešimu (t. 1, b. l. 57), kuris apeliantui įteiktas 2010 m. lapkričio 16 d. ir 2010 m. lapkričio 19 d. (t. 1, b. l. 58-61), informavo apeliantą apie norą pakeisti Nuomos sutarčių sąlygas. Šiame Pranešime ieškovas inter alia nurodė, kad jis įspėja apeliantą, jog jam iki 2010 m. lapkričio 25 d. nepateikus sutikimo pakeisti Nuomos sutartis, ieškovas Nuomos sutartis nutrauks nuo 2011 m. gegužės 26 d. Derybų dėl Nuomos sutarčių sąlygų pakeitimo pagal ieškovo siūlomą variantą šalys nevedė. 2010 m. gruodžio 2 d. Vilniaus 10 – ojo notarų biuro notarė ieškovo prašymu persiuntė apeliantui pranešimą, kuriuo jam pranešta, kad ieškovas Nuomos sutartis vienašališkai nutraukia nuo 2011 m. gegužės 6 d. (t. 1, b. l. 62). Nurodytos faktinės aplinkybės tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Nuomos sutartis buvus ieškovo vienašališkai nutrauktas 2011 m. gegužės 6 d. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovo veiksmai atitiko Nuomos sutartyse nustatytą jų vienašalio nutraukimo tvarką ir sąlygas: apeliantas apie sutarčių nutraukimą įspėtas raštu prieš 6 mėnesius tinkamos formos pranešimu - notaro patvirtintu raštu (CK 6.183 straipsnio 3 dalis). Taigi Nuomos sutartys de jure nutrauktos 2011 m. gegužės 6 d. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nustatytas reikalavimas nutraukti notarinės formos sutartį notarine forma negali būti aiškinamas ignoruojant sutarčių laisvės ir šalių autonomijos principus. Dėl to vienašališkai nutraukiant notarinės formos sutartį pakanka, kad šalies valią dėl sutarties nutraukimo patvirtintų notaras. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad CK nenustato privalomos notarinės formos nutraukiant notarinės formos sutartis reikalavimo, tačiau tokia teisės klaida yra nereikšminga, nes teismo išvados dėl Nuomos sutarčių nutraukimo aplinkybių yra teisingos ir pagrįstos.

Nuomos sutarčių nutraukimo fakto nepaneigia apeliaciniame skunde nurodomos Klaipėdos apygardos teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2S-436-159/2012 ir Nr. 2S-32-513/2012, kuriomis netenkinti ieškovo pareiškimai dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodytose bylose buvo sprendžiama dėl to, ar ieškovas, kaip hipotekos kreditorius, tinkamai įgyvendina savo teisę inicijuojant priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrą. Pažymėtina, kad pagal ieškovo pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo metu galiojusią jų nagrinėjimo tvarką (CPK XXXVI skyrius) hipotekos teisėjas atlikdavo tik formalų patikrinimą, ar yra pagrindas pradėti priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrą, tačiau nesprendė ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 558 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.). Iš Klaipėdos apygardos teismo nutarčių motyvuojamųjų dalių matyti, kad ieškovo pareiškimai dėl priverstinio skolos išieškojimo netenkinti teismui konstatavus, jog esant tarp šalių ginčui dėl Nuomos sutarčių nutraukimo fakto ieškovo pareiškimo apie sutarčių nutraukimą nepakanka konstatuoti, kad jos nutrauktos. Taigi priverstinio skolos išieškojimo procedūrą pagal ieškovo pareiškimus atsisakyta pradėti, kadangi aplinkybės dėl Nuomos sutarčių nutraukimo buvo pripažintos esančiomis ginčo dėl teisės nagrinėjimo dalyku. Šiame kontekste papildomai pažymėtina, kad teisiškai nereikšminga apsprendžiant Nuomos sutarčių nutraukimo faktą ir aplinkybė dėl VĮ Registrų centro atsisakymo išregistruoti Nuomos sutartis iš Nekilnojamojo turto registro, kadangi Nuomos sutarčių įregistravimas viešajame registre nėra susijęs su sutartyse nustatytos jų vienašalio nutraukimo tvarkos realizavimo klausimais.

Aptartos aplinkybės implikuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino ne tik tai, jog ieškovas Nuomos sutartis nutraukė 2011 m. gegužės 6 d., bet ir tai, kad ieškovas, kreipęsis į teismą dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto bendra ginčo teisenos tvarka, tinkamai realizavo savo kaip hipotekos kreditoriaus teises. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi CK 4.192 straipsnyje nustatyta ne privaloma iš ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, tačiau speciali hipotekos kreditoriaus teisės išsiieškoti skolą ne ginčo būdu realizavimo tvarka. Pažymėtina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl teisės, t. y. vienašalio Nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą įgyvendinimo ir teisėtumo, todėl ieškovas nesėkmingai bandė pasinaudoti priverstinio skolos išieškojimo procedūra, galiojusia iki 2012 m. liepos 1 d. Pagal dabar galiojantį teisinį priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto instituto reglamentavimą, ieškovas pirmiau aptarta savo teise taipogi negalėtų pasinaudoti dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių anksčiau buvo netenkinti jo pareiškimai dėl priverstinio skolos išieškojimo (CK 4.192 straipsnio 4 dalis). Hipotekos procedūrų tikslas sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Tais atvejais, kai hipotekos kreditorius negali pasinaudoti hipotekos procedūra savo reikalavimui patenkinti, nes dėl būtinųjų sąlygų pradėti priverstinį išieškojimą yra kilęs ginčas dėl teisės, jis dėl to negali prarasti teisės patenkinti savo reikalavimo iš hipoteka įkeisto turto. Taigi ieškovas, įgyvendindamas savo, kaip hipotekos kreditoriaus, teises, pagrįstai inicijavo šios bylos iškėlimą – tokiu būdu užtikrinant ginčo dėl teisės ir reikalavimo į apeliantą patenkinimo iš hipoteka įkeisto turto klausimų išnagrinėjimą, tačiau ne pakartotinai bandė pradėti priverstinio skolos išieškojimo procedūrą.

Dėl ieškovo reikalavimo dydžio

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, klaidingai nustatė apelianto prievolės ieškovui dydį, nes, pirma, neįvertino ieškovo neveikimo dėl statybos leidimo gavimo, su kuriuo buvo susietas pareigos mokėti nuomos mokestį atsiradimas, antra, neatsižvelgė, kad teisę susigrąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai už apeliantą sumokėtą gyventojų pajamų mokestį turi pats ieškovas, trečia, neatsižvelgė į aplinkybę, kad nutraukęs Nuomos sutartis ieškovas turėjo sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai 15 000 Lt dydžio gyventojų pajamų mokesčio sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodyti apelianto argumentai nepagrįsti.

Nustatyta, kad vykdydamas Nuomos sutartis, ieškovas tiesiogiai apeliantui sumokėjo 314 362,80 Lt avansą, o Valstybinei mokesčių inspekcijai už apeliantą 59 605,20 Lt dydžio gyventojų pajamų mokesčio sumą (t. 1, b. l. 54-56). Pirmiau aptartame Nuomos sutarčių 6.3. punkte nustatyta, kad ieškovas vienašališkai nutraukęs sutartis įgyja teisę reikalauti iš apelianto grąžinti nepanaudotą avanso dalį. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš apelianto ne visą avansą, bet dalį, iš kurios išskaičiuota 100 000 Lt dydžio ieškovo apeliantui mokėtina kompensacija už Nuomos sutarčių nutraukimą anksčiau jose nustatyto termino. Kitų sutartinių mokėjimo prievolių ieškovas apeliantui Nuomos sutarčių nutraukimo dieną neturėjo. 2009 m. rugsėjo 9 d. sudarytais Susitarimu Nr. 5 dėl 2006 m. liepos 20 d. Privataus žemės sklypo dalies nuomos ir terminuoto užstatymo teisės suteikimo sutarties pakeitimo (t. 1, b. l. 28-29) Susitarimu Nr. 4 dėl 2007 m. birželio 11 d. Privataus žemės sklypo dalies nuomos ir terminuoto užstatymo teisės suteikimo sutarties pakeitimo (t. 1, b. l. 52-53) apeliantas ir ieškovas sutarė, kad pareiga mokėti nuomos mokestį apeliantui kils nuo dienos, kai bus išduotas statybos leidimas statyti degalinę ir kitus statinius žemės sklype, kurio (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarčių nutraukimo dieną statybos leidimas ieškovui išduotas nebuvo. Aplinkybės, ar ieškovo veiksmai siekiant gauti nurodytą statybos leidimą atitinka sąžiningo ir rūpestingo veikimo reikalavimus – pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti apelianto priešieškinį, netapo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Vis dėlto apeliantas gali savo teises ir teisėtus interesus dėl galimo nuomos mokesčio neteisėto nemokėjimo, ginti inicijuodamas kitos bylos iškėlimą įstatymo nustatyta tvarka.

Pasisakant dėl gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo prievolės ir šio mokesčio permokos grąžinimo pažymėtina, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3, 5 straipsnius ir Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnį tik apeliantas turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių su prašymais grąžinti gyventojų pajamų mokesčio permoką ar atlikti šio mokesčio įskaitymą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-2754/2011). Vadinasi aplinkybė, kad vykdydamas Nuomos sutartis ieškovas už apeliantą sumokėjo gyventojų pajamų mokestį, įtakos apelianto prievolės dydžiui neturi.

Dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo

Apeliantas nurodo, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo šališka teisėja, todėl apskųstas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. AB LESTO, bylos Nr. 3K-3-234/2012; 2013 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. R. v. O. J. M., bylos Nr. 3K-3-12/2013). Teisė į nešališką teismą, remiantis Europos žmogaus teisių teismo praktika, nagrinėjama dviem aspektais - subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas, tuo tarpu objektyvusis - bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde apelianto nurodyti bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumą turintys patvirtinti argumentai – teisėja nepriėmė priešieškinio, atsisakė apklausti apelianto nurodytą liudytoją ir priėmė apelianto atžvilgiu nepalankų teismo sprendimą, iš esmės analogiški tiems, kuriais apeliantas grindė teisėjai pareikštą nušalinimą pirmosios instancijos teisme. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, išnagrinėjusi apelianto pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo, 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi jį pripažino nepagrįstu bei nurodė, kad faktas, jog teisėjo byloje priimti procesiniai veiksmai ir sprendimai yra nepalankūs vienai iš bylos šalių, negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Teisėjų kolegija su tokiais motyvais visiškai sutinka bei papildomai pažymi, kad apelianto abejonės bylą nagrinėjusios teisėjos atliktų procesinių veiksmų teisėtumu nepasitvirtino. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teisėja motyvavo savo procesinius sprendimus, neapribojo apelianto procesinių teisių bei nesuteikė nei vienai iš šalių privilegijų kitos atžvilgiu, t. y. užtikrino bylos šalių lygiateisiškumą (CPK 6, 17 straipsniai). Taigi pagrindo išvadai, kad nagrinėjant šią bylą Klaipėdos apygardos teisme buvo pažeista apelianto teisė į nešališką teismą, nėra.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 328, 330 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliaciniame skunde nurodoma esą pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turėjo įvertinti, kad ieškovas savo reikalavimus galėjo patenkinti iš hipoteka įkeisto turto nesikreipiant į teismą. Šiuo klausimu jau pasisakyta aptariant apeliacinio skundo argumentus dėl bylos nutraukimo pagrindų egzistavimo, todėl nesikartojama. Atitinkamai apelianto pozicija šioje bylos dalyje irgi pripažįstama nepagrįsta bei nemotyvuota.

Apeliantas taipogi teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš jo ieškovui priteisė 432 Lt per daug žyminio mokesčio, kadangi už ieškinį turėjo būti sumokėtas 6 479 Lt dydžio žyminis mokestis. Iš byloje pareikšto patikslinto ieškinio (t. 1, b. l. 142-150), kurio pagrindu išnagrinėta ši byla, dalyko matyti, kad ieškovas pareiškė turtinį reikalavimą dėl 273 968 Lt skolos priteisimo ir du neturtinius reikalavimus: kaip alternatyvų reikalavimą suformuluotą prašymą pripažinti, kad Nuomos sutartys nutrauktos nuo 2011 m. gegužės 26 d., ir reikalavimą įpareigoti apeliantą priimti iš ieškovo ginčo žemės sklypus per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi bendras už šiuos reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis – 6 823 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 5 punktai). Vadinasi pirmosios instancijos teismas iš apelianto ieškovui priteisė 88 Lt per daug žyminio mokesčio. Ši teisės klaida ištaisytina nekeičiant apskųsto teismo sprendimo.

Priėmus apeliantui nepalankų procesinį sprendimą, valstybei iš apelianto priteisiama 4 936 Lt už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi buvo atidėtas iki šios nutarties priėmimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą:

sumažinti iš atsakovo V. S. ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Neste Lietuva“ priteisto žyminio mokesčio dydį nuo 6 911 Lt iki 6 823 Lt.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 936 Lt žyminį mokestį.