Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Arturui Kalyčiui, atsakovo atstovui advokatui Egidijui Giedraičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės UAB „NESTE LIETUVA“ ieškinį atsakovui V. S. (V. S.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

2. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti tų aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys; o pagal 4 punktą – nereikia įrodyti aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka. Nuomos Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 galiojimo bei priverstinio skolos išieškojimo pagrindą sudarančios aplinkybės buvo tirtos ir dėl jų pasisakyta įsiteisėjusiose Klaipėdos apygardos teismo nutartyse (2012-01-26 – nutartis byloje Nr. 2S-436-159/2012; 2013-01-10 nutartis byloje Nr. 2S-32-513/2013), kuriose įvertinus tokius pačius įrodymus buvo padaryta išvada, kad pateikti įrodymai nepatvirtina Sutarčių nutraukimo fakto, todėl teismas atmesdavo ieškovės pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovo. CK 6.547 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. Viešame registre yra įregistruotos tiek žemės nuomos Sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 bei hipoteka, nustatytos kitos daiktinės teisės – užstatymo teisė. Sutartine hipoteka yra užtikrinta 373 968 Lt prievolė iki 2017-12-01. Todėl abi žemės nuomos Sutartys yra galiojančios, prievolės įvykdymo terminas nesuėjęs, todėl jos turi būti vykdomos. Teisę reikalauti grąžinti avanso sumas ieškovė įgytų tik tuo atveju, jei būtų nutrauktos ar pasibaigtų abi nuomos sutartys, žemės sklypai būtų perduoti atsakovui, sutartys būtų išregistruotos iš viešųjų registrų, atsakovas atsisakytų grąžinti avanso likutį, jeigu jis būtų neišnaudotas. Nesant tokių duomenų, laikytina, kad ieškovės teisės nėra pažeistos, todėl negali būti ginamos teisme. Be to mano, kad atsižvelgiant į tai, kad sutartys buvo sudarytos notarine tvarka, jos gali būti nutrauktos arba jų nutraukimą patvirtinus notarine tvarka, arba dėl jų nutraukimo kreipiantis į teismą. Papildomai nurodo, jog pagal Sutarčių 6.3 punktų esmę, nuomininkės reikalavimu nutraukiant sutartis, ji vienu metu tiksliai turėtų įvykdyti ir minėto punkto sąlygą – sumokėti kompensacijas, kurių dydis pagal abi sutartis yra 100 000 Lt bei nuo šių sumų VMI sumokėti 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad UAB „NESTE LIETUVA“ ir atsakovas V. S. sudarė dvi privataus žemės sklypo nuomos ir terminuoto užstatymo teisės suteikimo sutartis (2006-07-20 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2007-06-11 dėl žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Keletą kartų minėtos sutartys buvo keičiamos. Paskutinis sutarčių pakeitimas padarytas 2009-09-29. Ieškovė sumokėjo avansu atsakovui pagal abi žemės nuomos sutartis 373 968 Lt. Atsakovo įsipareigojimų pagal abi Sutartis įvykdymas buvo užtikrintas sutartine hipoteka, galiojančia iki 2017-12-01, įkeičiant ieškovės naudai atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės Sklypą Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė, vadovaudamasi tarp šalių pasirašytų sutarčių 6.3 punktu kelis kartus pranešė atsakovui (2010-11-12 raštas Nr. 154 atsakovui įteiktas 2010-11-16, atsakovo atstovui – 2010-11-19; pakartotinai 2010-12-02 pranešė per notarą), kad vienašališkai nutraukia sutartis nuo 2011-05-26. Ieškovė taip pat siuntė raginimus grąžinti avansą (2011-05-06, 2011-07-21 raštai). Atsakovas į raginimus nereagavo, nepasirašė ieškovės siųstų žemės sklypų perdavimo – priėmimo aktų, avanso negrąžino.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar tarp šalių sudarytos dvi žemės nuomos sutartys yra vienašališkai nutrauktos ieškovės (nuomininkės) iniciatyva ar jos yra galiojančios. Ieškovės atstovo manymu, šios sutartys yra nutrauktos tarp šalių pasirašytų sutarčių 6.3 punktų pagrindu nuo 2011-05-26. Atsakovo atstovo nuomone, šios sutartys yra galiojančios, jas galima nutraukti tik notarine ar teismine tvarka.

Su atsakovo pozicija šiuo klausimu teismas nesutinka.

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu. Tačiau tais atvejais, kai sutarties nutraukimo pageidauja tik viena sutarties šalių, galiojantys įstatymai bei sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį. Šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali tik įstatymų (CK 6.217 str. 1 d., 6.497 str., 6.498 str., 6.565 str., 6.564 str. ir kt.) ar sutarties (CK 6.217 str. 5 d.) numatytais atvejais. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę susitarti dėl bet kokių sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, jei toks susitarimas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2009).

Byloje nustatyta, kad šalys sudarė žemės nuomos Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, kurių sąlygos buvo nustatytos suderinus abiejų šalių interesus, taip pat aptarta sutarties nutraukimo tvarka. Pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles pažymėtina, kad sutarties nuostata dėl vienašališko vieno iš sutarties šalių teisės nutraukti sutartį išplaukia iš bendrųjų pirmiau aptartų CK nuostatų dėl sutarties nutraukimo, nesant sutarties pažeidimo, t. y. sutarties laisvės principo garantuotos teisės susitarti dėl sutarties nutraukimo sąlygų įgyvendinimas. Iš į bylą ieškovės pateiktų raštų (b. l. 57, 62) matyti, kad ieškovė UAB „NESTE LIETUVA“ Sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 nustatyta tvarka ir terminais įspėjo atsakovą apie vienašališką sutarčių nutraukimą. Tokiu būdu ieškovė įgyvendino teisę vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti sutartį įstatyme nustatyta tvarka (CK 6.217 str. 5 d.), ir, pasinaudodama ja, nepažeidė sutarties nuostatų ir teisės aktų reikalavimų; juolab kad atsakovas neginčijo šio sutarties nutraukimo teisėtumo, o CK 6.217 straipsnio 5 dalies ir šalių pasirašytų Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nuostatos suteikė sutarties šalims galimybę vienašališkai nutraukti sutartį, kai net nėra sutarties pažeidimo.

Teismas atmeta atsakovo argumentus dėl sudarytų sutarčių nutraukimo notarine ar teismine tvarka, kadangi šalys Sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 teisminės sutarčių nutraukimo tvarkos nenumatė (Sutarčių 6.3 p.), o CK nuostatos, reglamentuojančios sutarčių formą, numato privalomą notarinę formą tik sutarties sudarymui, pakeitimui ir papildymui, tačiau nekalba apie sutarties nutraukimo atvejį.

Negalima sutikti ir su atsakovo argumentais dėl šios bylos nutraukimo CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Iš pridėtų civilinių bylų Nr. 2-1696-897/2012 ir 2-1407-897/2013 ir jose esančių Klaipėdos apygardos teismo nutarčių matyti, kad teismai netenkino kreditorės pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko V. S. dėl to, kad kilo ginčas dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo ir skolos dydžio. Kilus ginčui, jis spręstinas ginčo teisenos tvarka (CPK 560 str. 1 d.).

Šalys Sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 aptarė ne tik sutarčių nutraukimo tvarką, tačiau ir teisines pasekmes.

Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo, papročius ir pan. (CK 6.193 str.). Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovui 2006-2007 metais pagal abi žemės nuomos sutartis pravedė iš viso 373 968 Lt (įskaitant sumokėtą GPM) sumą. Kadangi šalys Sutartyse (ir jų pakeitimuose) susitarė, kad nuomos mokestis už naudojimąsi išsinuomotais žemės sklypais pradedamas skaičiuoti ir ieškovei atsiranda pareiga šį mokestį mokėti tik nuo leidimo degalinei statyti gavimo dienos, o tokiai statybai leidimas nebuvo išduotas, prievolė mokėti nuomos mokestį neatsirado, todėl ieškovė turi teisę reikalauti sugrąžinti sumokėtą avansą. Teismo nuomone, nelogiška ir neprotinga yra dar reikalauti, kad ieškovė kartu su pranešimu sumokėtų papildomai 100 000 Lt, kai atsakovas 6-7 metus naudojasi ieškovės pinigais, nes atsakovo teisė reikalauti nuomos mokesčio neatsirado. Tuo pačiu pagrindu atsakovo pateikti skaičiavimai yra teisiškai nereikšmingi.

Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, neliko pagrindo pažeistas ieškovės teises ginti alternatyviomis teisių gynimo priemonėmis.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro jos sumokėtas žyminis mokestis (b l. 79 – 6 479 Lt, b. l. 151 – 432 Lt), advokato pagalbos išlaidos (b. l. 188-190 – 13 340,25 Lt). Advokato pagalbos išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, todėl mažintinos. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 3.p., 8.2 p., 8.18 p., 11 p. nuostatas ieškovei priteistina 4 000 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Teisme patirta 25,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. S. ieškovei UAB „NESTE LIETUVA“ 273 968 (du šimtus septyniasdešimt tris tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis) Lt skolą, nukreipiant priteistos sumos išieškojimą iš įkeisto turto , t. y. į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 000 (keturi tūkstančiai) Lt advokato pagalbos išlaidų ir 6 911 (šeši tūkstančiai devyni šimtai vienuolika) Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo V. S. 25,24 Lt pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.