- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-02
- Bylos Nr.
- I-4173-142/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03054-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Valstybės įmonei Registrų centras
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 12.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai D. K., pareiškėjos atstovui Rolandui Galvėnui, viešame teismo posėdyjeišnagrinėjusiadministracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Valstybės įmonei Registrų centras, tretieji suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras Panevėžio filialas, A. T., R. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teisme 2014 m. birželio 10 d. gautas paštu 2014 m. birželio 9 d. išsiųstas D. K. (toliau – pareiškėja) skundas, kuriame pareiškėja prašo panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. cspr 1-107. Skunde paaiškina, kad šiuo sprendimu atmestas pareiškėjos 2014 m. gegužės 1 d. prašymas atnaujinti skundo dėl Panevėžio filialo 2006 m. liepos 19 d. sprendimo padavimo terminą ir atsisakyta priimti pareiškėjos 2014 m. gegužės 1 d. skundą. Taip pat atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2014 m. gegužės 1 d. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Centrinio registratoriaus 2006 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 179.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų Rimanto ir A. T. nuosavybės teisės į gyvenamojo namo dalį buvo įregistruotos 2006 m. liepos 19 d. pagal jų 2006 m. liepos 4 d. prašymą. Pareiškėjai yra žinoma, kad teritorinis registratorius buvo atsisakęs įregistruoti nuosavybės teises, tačiau VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 179 teritorinis registratorius buvo įpareigotas įregistruoti trečiųjų suinteresuotų asmenų teises. Pareiškėjai sprendimas Nr. 179 nebuvo siunčiamas, be to jis buvo sąlyginis, nes juo buvo reikalautapateikti teritoriniam registratoriui 1981 m. lapkričio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėja nurodo, kad toks dokumentas galėjo būti pateiktas tik per 3 mėnesius, o buvo teikiamas po 25 metų.
Pareiškėja nurodo, kad sprendime Nr. 179 buvo netinkamai aiškinami teismų sprendimai.
Pareiškėja nurodo, kad jos 2014 m. gegužės 1 d. prašymas netekintas nepagrįstai.
Pareiškėja nesutinka su skundžiamu Centrinio registratoriaus ginčų komisijos sprendimu, nes jame nepagrįstai nurodyta, kad apie skundžiamus sprendimu ji privalėjo žinoti dar 2007 m. spalio 8 d., nes tuo metu ji teikė pareiškimą Panevėžio filialui, iš kurio padaryta tokia išvada. Taip pat pareiškėja nesutinka, kad apie skundžiamus sprendimus jai turėjo būti žinoma iš įrašų Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja nurodo, kad apie 2006 m. sprendimų motyvus jai niekada nebuvo pranešta, todėl termino neatnaujinimas prieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoms, jog terminai skaičiuojami tik nuo tada, kai asmuo sužinojo skundžiamo akto turinį. Teigia, kad tai atsakovas neįvykdė savo pareigos pranešti pareiškėjai apie 2006 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 179, kuris tiesiogiai susijęs su jos teisėmis. Taip pat nersutinka su atsakovo skundžiamo sprendimo teiginiais, esą atsakovas pats negali revizuoti savo priimtų sprendimų.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Valstybės įmonė (VĮ) Registrų centras (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į skundą (b.l. 27-29) paaiškina, kad su skundu nesutinka.
Paaiškina, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 30 straipsnis nustato, jog teritorinio registratoriaus sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui.
Motyvuojamoji dalis
Įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas Centriniam administratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT), kurioje pripažįstama, kad tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama ne nuo sprendimo priėmimo, o nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą (LVAT 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2571/2011 ir kt.).
Įstatymo 31 straipsnio 2 dalis numato, kad Centrinis registratorius turi teisę atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Centrinis registratorius turi diskrecijos teisę spręsti, ar termino praleidimo priežastys gali būti pripažintos svarbiomis.
Paaiškina, kad pareiškėjai apie 2006 m. sprendimus, kai A. T. ir R. T. buvo įregistruotos nuosavybės teisės, neginčijamai tapo žinoma 2007 m. spalio 8 d., ką patvirtina tos dienos pareiškėjos pareiškimas. Pareiškėja ne kartą kreipėsi į VĮ Registrų centras Panevėžio filialą ir dėl pareiškėjos 2007 m. paduodamų pareiškimų filialas 2007 m. priėmė ne vieną sprendimą, šiais pareiškimais pareiškėja siekė, kad Nekilnojamojo turto registre būtų pakeistos pareiškėjos ir A. T. bei R. T. nuosavybės teisių dalys bedrojoje dalinėje nuosavybėje. Taip pat ginčas dėl nuosavybės dalių buvo nagrinėjamas ir teisme (Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1-504/2010, Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-526-212/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
Todėl nesupranta pareiškėjos teiginio, jog ji nesuvokė teritorinio registratoriaus 2006 m. liepos 19 d. sprendimo pasekmių ir apie šį sprendimą jai nebuvo tinkamai pranešta.
Mano, kad A. T. ir R. T. nuosavybės teisių paviešinimas Nekilnojamojo turto registre jokių pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, nes nurodyti asmenys savo teises apgynė teismuose, nuginčijo pareiškėjos nuosavybės teises į dalį gyvenamojo namo. Teritorinis registratorius 2006 m. liepos 19 d. įvykdė Rokiškio rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 7 d. sprendimą išregistruodamas pareiškėjos nuosavybės teisių dalį į ginčo pastatą ir priėmė sprendimą tenkinti A. T. ir R. T. 2006 m. liepos 4 d. prašymą įregistruoti jų nuosavybės teises į dalį pastato.
Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
VĮ Registrų centras Panevėžio filialas atsiliepime į skundą (b.l. 155-156) nurodė, kad su skundu nesutinka. Mano, kad skundžiamas Centrinio registratoriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
VĮ Registrų centras ir VĮ Registrų centras Panevėžio filialo atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, jie pranešė, kad nedalyvaus teismo posėdyje.
Skundas netenkinamas.
Nagrinėjamas pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. cspr 1-107.
Šiuo sprendimu išnagrinėti D. K. 2014 m. gegužės 1 d. prašymas „Dėl 2014-05-02 skundo padavimo termino atnaujinimo“ ir klausimas dėl 2014 m. gegužės 1 d. pareiškėjos skundo priėmimo (b.l. 112-116). Pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėjai 2006 m. birželio 29 d. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Nr. 179, nors ir tiesiogiai susijęs su pareiškėjos teisėmis ir teisėtais interesais, nebuvo siunčiamas ir nebuvo įteiktas. Dėl to pareiškėja nežino šio sprendimo turinio. Pareiškėja nurodo, kad ginčas yra kildinamas iš galimai nesąžiningų VĮ Registrų centro veiksmų. Pareiškėja prašė atnaujinti terminą skųsti VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2006 m. liepos 19 d. sprendimą ir 2006 m. birželio 29 d. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą Nr. 179, t.y. pareiškėjos manymu, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija gali peržiūrėti savo pačios sprendimus, juos panaikinti, priimti naują sprendimą.
VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. cspr 1-107 (B.l. 118-119) atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti skundo dėl Panevėžio filialo 2006 m. liepos 19 d. sprendimo padavimo terminą ir atsisakyta priimti pareiškėjos 2014 m. gegužės 1 d. skundą. Atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2014 m. gegužės 1 d. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Centrinio registratoriaus 2006 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 179. Skunde, kurį paduoti siekė pareiškėja, Centrinio registratoriaus taip pat buvo prašoma panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2006 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 179 ir pareiškėjų R. T. ir A. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. csprl-107 dalies, kuria atsisakyta nagrinėti D. K. 2014 m. gegužės 1 d. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Centrinio registratoriaus 2006 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 179.
Nei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nei VĮ Registrų centras neturi įgalinimų nagrinėti skundus dėl Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos priimtų sprendimų jokiais atvejais, netgi tada, kai pareiškėjo manymu toks sprendimas yra visiškai neteisėtas. Tai nereiškia, kad iš pareiškėjos atimama galimybė tokį sprendimą nuginčyti ir taip apginti jos manymu pažeistas teises ir teisėtus interesus. 2006 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. 179 galėjo būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatyme (ABTĮ) nustatyta tvarka ir tai buvo nurodyta sprendime. Vadovaujantis ABTĮ 32 straipsniu skundas turėjo būti paduodamas per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos, o ne nuo jo priėmimo dienos. ABTĮ 34 straipsnis leidžia paduodant skundą, kartu paduoti ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėja ir dabar dar gali pasinaudoti teise paduoti skundą dėl nurodyto sprendimo administraciniam teismui kartu su motyvuotu ir įrodymais pagrįstu prašymu atnaujinti tokio skundo padavimo terminą. Nekilnojamojo turto registro įstatymas nenumato galimybės Centriniam registratoriui dar kartą peržiūrėti savo ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimus. Šiuo atveju nėra jokių išlygų dėl to, kad tas sprendimas buvo priimtas pagal kitų asmenų prašymus ir nežinant asmeniui, su kurio teisėmis ir teisėtais interesais toks sprendimas gali būti susijęs, nes skundo padavimo terminas skaičiuojamas nuo skundžiamo akto gavimo dienos (Nekilnojamo turto registro įstatymo 30 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, pareiškėja ginčija ir sužinojimo apie šį sprendimą momentą. Tačiau tai nagrinėjimo ginčo kontekste neturi jokios teisinės reikšmės, nes tik tada, kai pareiškėja kreipsis į administracinį teismą, ji skunde galės nurodyti ir įrodinėti sužinojimo apie sprendimą Nr. 179 datą, o prašydama atnaujinti terminą, tą prašymą taip pat turės teikti teismui, toks prašymas taip pat turės būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Tuomet tokio skundo priėmimo klausimą nagrinės teismas, teismo sprendimas galės būti skundžiamas apeliacinės instancijos teismui. Teismai įvertins visas aplinkybes, kurias pareiškėja nurodė Centriniam administratoriui ir šioje byloje nagrinėjamame skunde teismui. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad Centrinis registratorius negalėjo nagrinėti nei prašymo atnaujinti terminą skųsti sprendimui Nr. 179, nei tokio skundo priėmimo galimybės, nes šioje dalyje Centrinis registratorius įstatymais nėra įgaliotas nagrinėti tokius prašymus ir skundus.
Dėl skundžiamo VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. csprl-107 dalies, kuria atmestas pareiškėjos 2014 m. gegužės 1 d. prašymas atnaujinti terminą paduoti skundui dėl Panevėžio filialo 2006 m. liepos 19 d. sprendimo ir kuria atsisakyta priimti pareiškėjos 2014 m. gegužės 1 d. skundą.
Pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skųsti Panevėžio filialo 2006 m. liepos 19 d. sprendimą (b.l. 112-113) buvo grindžiamas tuo, kad šis sprendimas buvo įformintas tik įrašu viešajame Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja nurodo, kad tik atsitkitinumo dėka ji sužinojo apie šį sprendimą iš VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2006 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 179, nes šiame sprendime yra išdėstyti tokio sprendimo priėmimo pagrindai.
Skundžiamame VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. gegužės 7 d. sprendime Nr. csprl-107 nurodomos tokios faktinės aplinkybės, dėl kurių nebuvo tenkinamas prašymas atnaujinti terminą paduoti skundui dėl minėto sprendimo: nurodoma, jog yra nustatyta, kad pareiškėjai apie Panevėžio filialo 2006 m. liepos 19 d. sprendimą įregistruoti A. T. ir R. T. nuosavybės teises į dalį gyvenamojo namo buvo žinoma vėliausiai nuo 2007 m. spalio 8 d., nes šią aplinkybę patvirtina šios datos pareiškėjos pareiškimas, adresuotas Panevėžio filialui, o iš šio pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjai yra žinoma apie A. T. ir R. T. įregistruotas namo dalis, apie registro įrašą tuo klausimu, pareiškėja nurodė, kad toks įrašas taisytinas.Ginčų komisija sprendime dėl to daro išvadą, kad skųsti 2006 m. liepos 19 d. sprendimą pareiškėja galėjo vėliausiai iki 2007 m. lapkričio 8 d. Kadangi Ginčo komisijos nuomone pareiškėja nepateikė įrodymų, jog dėl skundžiamo sprendimo ji negalėjo nustatytu terminu paduoti skundo dėl objektyvių priežasčių, terminas skųsti teritorinio registratoriaus sprendimą nebuvo atnaujintas.
Ginčų komisijos sprendimas ir šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja nuo Rokiškio rajono apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-581-233/2005 (b.l. 35-40) dalyvavo civilinėje byloje ginče dėl namo nuosavybės dalių. Pareiškėja administracinėje byloje nurodė, kad civilinėje byloje teikė išrašus iš Nekilnojamojo turto registro dėl nuosavybės teisės dalių. Pareiškėja dalyvavo ir civilinėje byloje Nr. 2-7-504/2008, pagal ieškovų A. T. ir R. T. ieškinį atsakovei (pareiškėjai) dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo ir įkeldinimo (b.l. 64), pareiškėjos priešieškinys šioje byloje buvo priimtas 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi. Tuo metu nuosavybės dalys jau buvo įregistruotos 2006 m. liepos 19 d. Panevėžio filialo sprendimu taip, kaip dabar siekia nuginčyti pareiškėja. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1561-233/2007 (b.l. 65-67), kurioje atsakove buvo pareiškėja, aprašytas kaip esantis byloje VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2006 m. liepos 19 d. pažymėjimas, aprašytas jo turinys (nutarties 4 lapas, 4 pastraipa). Tai patvirtina, jog apie šį dokumentą, jo turinį, pareiškėjai turėjo būti žinoma 2008 m. rugpjūčio mėnesį. Tačiau pagrįstas yra ir skundžiamo Ginčų komisijos sprendimo teiginys, jog pareiškėja apie 2006 m. liepos 19 d. atliktą nuosavybės teisių įregistravimą žinojo ir 2007 m. spalio 8 d., kai surašė prašymą Panevėžio filialui (b.l. 55-56), nes šiame prašyme aiškiai nurodė, jog žino apie Registro įrašą, kokios dalys įregistruotos kokiam namo savininkui. Dėl to ir prašė ištaisyti įrašą, nes nesutiko su registravimu. Į šį prašymą Panevėžio filialas atsakė 2007 m. spalio 11 d. sprendimu neigiamai, nurodė, kokiu teismo sprendimu vadovaujasi (b.l. 57). Šiame sprendime buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka. Pareiškėja nepateikė duomenų, įrodymų, paaiškinimų, kodėl ji šia tvarka nepasinaudojo ir neskundė Panevėžio filialo 2007 m. spalio 11 d. sprendimo Centriniam registratoriui. Vietoj to, pareiškėja pakartotinai, 2007 m. lapkričio 16 d. pateikė pareiškimą VĮ Registrų centro Panevėžio filialui (b.l. 58-59). Pareiškėja vėl prašė ištaisyti įrašą registre. Į šį pareiškimą vėl atsakoma VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu, kuriame vėl nurodoma jo apskundimo tvarka (b.l. 61). Pareiškėja šį sprendimą jau skundė VĮ Registrų centro Ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2008 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 40 atmetė pareiškėjos prašymą panaikinti filialo sprendimą (b.l. 62-63). Šiame sprendime nurodyta, kad registracija atlikta 2006 m. liepos 19 d., nurodyta, kaip buvo įregistruota nuosavybė bei kokiu pagrindu. Centrinio registratoriaus sprendime buvo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas per 20 dienų Panevėžio apygardos administraciam teismui Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Visi į bylą pateikti teismų sprendimai, nutartys, VĮ Registrų centro dokumentai, patvirtina, kad pareiškėja apie 2006 m. liepos 19 d. sprendimą ir jo turinį, įregistravimo pagrindus, žinojo nuo tada, kai teikė teismams po 2006 m. liepos 19 d. išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, turėjo žinoti iš į civilines bylas teikiamų dokumentų tiek jos pačios, tiek kitų bylos dalyvių. Dėl kokių svarbių priežasčių pareiškėja neskundė Centriniam registratoriui per 20 dienų nuo sužinojimo dienos 2006 m. liepos 19 d. atlikto nuosavybės teisių įregistravimo, pareiškėja nepaaiškino nei Centriniam registratoriui, nei teismui. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja siekia nuginčyti gyvenamojo namo dalių įregistravimą, kai ir ji yra viena iš to namo bendraturčių. Tokiais atvejais savininkui yra prieinama Nekilnojamojo turto registre visa reikiama informacija apie nuosavybės dalis, jų įregistravimo pagrindus. Todėl pareiškėjos iš esmės vienintelis paaiškinimas, kad ji nežinojo apie 2006 m. liepos 19 d. atliktą registravimą, todėl neprarado teisės jį ginčyti, yra niekuo nepagrįstas. Tai, kad asmuo netinkamai pasinaudojo savo teisėmis, savo nuožiūra bandė ginti savo teises ir teisėtus interesus, o ne įstatyme nustatyta tvarka, nėra pagrindas atnaujinti praleistą skundo Centriniam registratoriui padavimo terminą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, o VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. gegužės 7 d. sprendimas Nr. csprl-107 yra teisėtas ir pagrįstas tiek teisės aktų nuostatomis, tiek faktinėmis aplinkybėmis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasiLietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos D. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.